Byla 2A-1838-601/2017
Dėl avanso priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Izoldos Nėnienės ir Virginijos Gudynienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei I. M. dėl avanso priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 14 915,43 Eur sumokėtą avansą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimas kildinamas iš dviejų avansinio mokėjimo sutarčių. Šių sutarčių pagrindu, sklypas, esantis ( - ), Kaune, turėjo būti parduotas ieškovui. A. M., o vėliau jo dukra, kaip A. M. turto paveldėtoja, sutartinių įsipareigojimų nevykdė, iki numatyto termino sutartyje žemės sklypas nebuvo parduotas ieškovui. Todėl atsirado pagrindas ieškovui reikalauti priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal avansinę sutartį, kuri buvo pasirašyta su jos tėvu A. M., pinigai nebuvo perduoti, nėra sutarties originalo, nebuvo pareikštas per tris mėnesius po A. M. mirties kreditorinis reikalavimas atsakovei kaip įpėdinei.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu (b. l. 88-91):

  • Ieškinį atmetė.
  • Priteisė iš ieškovo S. P. 700 Eur už teisinę pagalbą atsakovės I. M. naudai.
  • Priteisė iš ieškovo S. P. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 13,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Dėl 2005 m. rugsėjo 16 d. avansinio įmokėjimo sutarties teismas nurodė, kad iš užrašytų skaičių negalima patikimai nustatyti, kokia suma galėjo būti perduota pardavėjui. Teismas darė išvadą, kad negalima nustatyti, ar A. M. buvo perduota 25 500 Lt, ar 26 500 Lt, ar 2 600,50 Lt. Byloje nėra patikimų įrodymų, kiek, kada bei kokiomis sumomis galėjo būti duodami pinigai A. M.. Todėl ieškinys šioje dalyje, nepateikus byloje avansinės sutarties originalo bei neįrodžius, kokia ir kada pinigų suma galėjo būti perduota A. M., laikytinas neįrodytu. Šioje dalyje ieškinio teismas netenkino ir dėl ieškinio senaties. Dėl 2006 m. gegužės 6 d. avansinio įmokėjimo sutarties. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo nurodyti asmenys pagal įgaliojimus atliko kokius nors veiksmus dėl sklypų atidalinimo. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurių nevykdė atsakovė. Ieškovo atstovas bei liudytojas A. D. paaiškino, kad buvo atlikti pradiniai veiksmai rengiant sklypo dokumentus, buvo kreiptasi į matininkus, tačiau nepateikė įrodymų. Ieškovo atstovas negalėjo nurodyti bei pagrįsti, kiek išleido pinigų tvarkydamas žemės dokumentus. Ieškovas ketino padėti savo lėšomis suformuoti didesnį žemės sklypą, jį padalinti į du atskirus sklypus, vieną iš jų atsakovei parduodant, o ieškovui perkant. Ieškovas prisiėmė riziką paruošti dokumentus žemės sklypo pardavimui, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad savo įsipareigojimus ieškovas įvykdys. 2009 metais buvo suformuotas 1668 kv. m. žemės sklypas. Tai neatitiko šalių susitarimo, kuriuo buvo sutarta rengti sklypus pagal A. P. kūrybinės firmos parengtą planą. Atsakovė tik 2013-09-16 pati atliko visus veiksmus ir išsipirko iš valstybės žemės sklypą. Teismas sprendė, kad daryti išvados, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai vykdant sutartinius įsipareigojimus nėra pagrindo. Vertinant ieškovo sutartinius įsipareigojimus, nustatyta, kad nors ieškovas ir prisiėmė įsipareigojimus tvarkyti dokumentus ir nupirkti suformuotą žemės sklypą, bet net ir turėdamas įgaliojimus nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovo neveiklumu nebuvo atlikti realūs jokie veiksmai formuojant žemės sklypą, dėl ieškovo neveiklumo sklypo formavimo procedūra užtruko nepateisinamai ilgai, pasikeitė rinkos kainos. 10 metų atsakovei nubuvo reiškiamos jokios pretenzijos. Teismas sprendė, kad ieškovas prisiėmė riziką, tačiau nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog ieškovo prisiimti sutartiniai įsipareigojimai bus laiku ir tinkamai įvykdyti. Teismas pripažinęs, kad dėl sutarties nevykdymo nustatyta ieškovo kaltė, yra pagrindas ieškovo sumokėtą avansą, kaip atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą netesybomis garantuojančią įmoką, panaudoti atsakovo minimalių nuostolių, patirtų ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginimui. Todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai (b. l. 96-97).

  • Priteisti iš atsakovės I. M. ieškovo S. P. naudai 14 481 Eur;
  • Priteisti iš atsakovės I. M. ieškovo S. P. naudai 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
teismas ieškinį atmetė ir dėl ieškinio senaties, tačiau atsakovė dėl ieškinio senaties taikymo nebuvo pareiškusi, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškinį nurodytu pagrindu. Žemės sklypų atidalijimo procesas yra betarpiškai susijęs su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Fizinio asmens duodamas įgaliojimas jo nekilnojamam turtui valdyti, juo naudotis ir disponuoti turi būti patvirtintas notaro, kai šiuo atveju jokio notariškai patvirtinto įgaliojimo atsakovė nei ieškovui, nei tretiesiems asmenims nesuteikė. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva nepripažino niekiniais sandorio sąlygos, t. y. sandoryje nustatytos ieškovo pareigos atidalinti žemės sklypą, netgi priešingai – šią niekinę sąlygą nepagrįstai įvertino kaip pakankamą pagrindą atmesti ieškinį. 2005-09-16 sudaryta avansinio įmokėjimo sutartimi A. D. sumokėjo 26 500 Lt avansą. Pinigų perdavimo faktą patvirtino L. R., taip pat ir pats A. M.. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 1 668 kv. m. žemės sklypas buvo parengtas ne ieškovo, plane pasirašęs A. M.. Žemės sklypai buvo formuojami be ieškovo žinios, tokiu būdu siekiant išvengti avansinio įmokėjimo sutartyse numatytų įsipareigojimų ir neparduoti žemės sklypo ieškovui. Atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą prašė atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 102-108).
  • teismo posėdžio metu advokatė R. G. teikė prašymą teismui taikyti ieškinio senatį iš 2005-09-16 avansinio įmokėjimo sutarties keliamiems reikalavimams. Ieškovas, grįsdamas savo 26 500 Lt/7 674,93 Eur piniginį reikalavimą į bylą nepateikė 2005-09-06 avansinio mokėjimo originalo. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2005-09-16 avansinio mokėjimo sutarties aplinkybės jam nėra žinomos. Byloje liko nenustatytos nei 2005-09-16 sutarties sudarymo, nei tariamai sumokėtų sumų dydžiai ir terminai. Ieškovas nurodo, kad tariamai A. D. sumokėjo 26 500 Lt avansą, tačiau po jo mirties ieškovas į atsakovę, kaip į paveldėtoją, nesikreipė ir nereikalavo nei vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nei reiškė kreditorinį reikalavimą grąžinti šią sumą. Realiai jokių piniginių lėšų atsakovės tėvui 2005 m. nebuvo sumokėta, o reikalavimas priteisti lėšas, praėjus 10 metų terminui, vertintinas kaip nesąžiningas siekis praturtėti;
  • nepagrįsti argumentai, kad teismas privalėjo savo iniciatyva pripažinti 2006-05-06 sandorį niekiniu, nes sutarties 9 p. sąlyga turėjo būti įgyvendinta atsakovės notarinio įgaliojimo pagrindu, o tokio įgaliojimo nei ieškovui, nei tretiesiems asmenims nebuvo duota. Argumentai dėl 2006-05-06 sutarties 9 p. įvardytos sąlygos nebuvo nurodyti nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu, t. y. nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šių naujų argumentų turi nevertinti. Ieškovas turėjo įrodyti, kad 2006-05-06 sutarties 9 p. sąlyga prieštarauja įstatymo imperatyvioms normoms. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurių atsakovė, kaip sutarties šalis, nebūtų įvykdžiusi;
  • ieškovas įsipareigojo suformuoti du atskirus sklypus, kurių vienas būtų tekęs ieškovui, kitas atsakovei. Pagal sutarties 4 p. buvo numatyta, kad jeigu ieškovas nepasirašys sutarties iki 2006-12-31, tai sumokėtas avansas nebus grąžinamas. Ieškovas eilę metų nesiėmė jokių veiksmų savo sutartiniams įsipareigojimams vykdyti ir būtinų žemės sklypų atidalijimui bei pardavimui. Nėra duomenų, kad ieškovas ruošė suformuoti žemės sklypą, kaip tinkamą objektą pardavimui. 13 a žemės sklypas taip ir nebuvo suformuotas (formuojamas), ieškovas nebuvo parengęs projekto ar kreipęsis į žemėtvarką. Praėjus 7 metams po ieškovo neveikimo atsakovė pati atliko veiksmus, reikalingus sklypo formavimui;
  • nepagrįstai ieškovas nurodo, kad nebuvo suteikti įgaliojimai sutartyje numatytiems veiksmams atlikti. 2011-06-21 Kauno miesto 19 notarų biuro patvirtintas įgaliojimas G. G., 2012-08-23 notarės L. G. įgaliojimas Ž. A. M., tačiau net ir įgaliojimų laikotarpiu jokie veiksmai nebuvo atlikti. Ieškovas niekada neprašė suteikti įgaliojimų konkrečiai jam, o jam paprašius suteikti įgaliojimus jo nurodytiems asmenims – atsakovė nedelsiant tai ir padarė. Ieškovo atstovas negalėjo patvirtinti, kokie jų konkretūs darbai buvo pradėti daryti, negalėjo nurodyti, kiek tariamai išleido pinigų tvarkydamas žemės dokumentus;
  • ieškovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, o jo atstovai teikė paaiškinimus, kurie buvo nenuoseklūs ir neaiškūs. Vienas atstovas teigė, kad ieškovas nieko neatliko, nes neturėjo įgaliojimų, kitas atstovas nurodė, kad ieškovas pradėjo sklypo atidalijimo procedūrą, bet jos nebaigė dėl pasikeitusios atsakovės valios;
  • sutartyje numatyta, kad jeigu ieškovas nepasirašys sutarties iki 2006-12-31, tai sumokėtas avansas nebus grąžinamas. Teismas pagrįstai ieškovo atsakovei sumokėtą 25 000 Lt avansą pripažino kaip nuostolius dėl sutarties nevykdymo;
  • nesuprantamas argumentas, jog 2009 m. suformuoto 1668 kv. m. žemės sklypo planas nebuvo parengtas ieškovo, o ant šio plano yra A. M. 2009-04-17 parašas, t. y. po jo mirties. Tikėtina, kad atsakovės tėvo parašas suklastotas. Pats ieškovas pripažįsta, kas jis nevykdė 2006-05-06 įsipareigojimų. 2013 m. atsakovė pati įgyvendino visus veiksmus, susijusius su žemės sklypo išsipirkimu iš valstybės, nes ieškovas 2006-05-06 avansinio mokėjimo sutarties 9 p. numatytų įpareigojimų neįvykdė.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Dėl avanso grąžinimo pagal 2005 m. rugsėjo 16 d. avansinio įmokėjimo sutartį Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad: 1) ieškinys, nepateikus byloje avansinės sutarties originalo bei neįrodžius, kokia ir kada pinigų suma galėjo būti perduota A. M., laikytinas neįrodytu, 2) praleistas 3 mėn. ieškinio senaties terminas (CK 5.63 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Nustatyta, kad byloje yra pateikta 2005 m. rugsėjo 16 d. avansinio mokėjimo sutarties kopija (toliau – sutarties kopija), tačiau apeliantas (prašomas) nepateikė šios sutarties originalo, nors 2015 m. rugpjūčio 23 d. sutartyje dėl reikalavimo perleidimo nurodyta, jog jam perduotas pagrindinės sutarties originalas (sutarties II dalis 1 p.). Sutarties kopijoje yra prierašas „pinigus 2600,500 gavau“, apeliantas nurodo, jog buvo perduota 26 500 Lt. Atsakovė ginčija pinigų gavimo faktą, todėl būtent apeliantui tenka pareiga jį įrodyti. Sutarties sudarymui ir pinigų perdavimo faktui pagrįsti apeliantas nepateikė sutarties originalo, pateikta sutarties kopija yra neaiški, be to nepagrindžia jo nurodomų pinigų (26 500 Lt) perdavimo fakto, todėl spręstina, jog apeliantas neįrodė pinigų perdavimo fakto. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pinigų perdavimą pagrindžia liudytoja L. R., tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nėra pakankamas įrodymas (atsižvelgiant, kad sutarties originalas nėra pateiktas, nėra įrašo apie tokios sumos gavimą) pripažinti buvus 26 500 Lt perdavimo faktą, juo labiau, kai liudytojas A. D. nurodė, kad pinigai nebuvo perduoti sutarties sudarymo metu, o buvo duodami įvairiais laikotarpiais, įvairiomis sumomis. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantas yra praleidęs ieškinio senaties terminą savo reikalavimui pareikšti. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nustatyta, kad A. M., su kuriuo buvo sudaryta sutartis, mirė ( - ), todėl ieškovo reikalavimas atsakovei, kaip įpėdinei, turėjo būti pareikštas per 3 mėnesius nuo 2005 m. lapkričio 17 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškinys pareikštas tik 2015 m. rugsėjo 15 d., todėl ieškovas yra praleidęs ne tik 3 mėnesių terminą, bet ir naikinamąjį 3 metų terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties termino, nes atsakovės advokatė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tai yra nurodyta ir pridėtoje atsakovės atstovės baigiamojoje kalboje (b. l. 80).

14Dėl avanso grąžinimo pagal 2006 m. gegužės 6 d. avansinio įmokėjimo sutartį

15Nustatyta, kad 2006 m. gegužės 6 d. ieškovas su atsakove sudarė avansinio įmokėjimo sutartį (toliau – sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti iš ieškovės 1339 m2 (B) žemės sklypą, esantį Kaune, ( - ), už 51 500 Lt (sutarties 1 p.). Tuo tikslu sumokėjo 25 000 Lt avansą, kuris užtikrina pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą (sutarties 2 p.). Ieškovas įsipareigojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį iki 2006 m. gruodžio 31 d. (sutarties 3 p.), o neįvykdžius šio įsipareigojimo sumokėtas 25 000 Lt avansas negrąžinamas (sutarties 4 p.). Taip pat ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atidalinti žemės sklypą pagal paruoštą sutartinį planą A. P. kūrybinės firmos bei sutvarkyti visus reikiamus dokumentus perrašymui (sutarties 9 p.). Iš byloje pateikto A. P. kūrybinės firmos sklypo padalijimo projekto matyti, jog turėjo būti suformuotas 2340 m2 žemės sklypas ir iš jo atidalintas 1339 m2 žemės sklypas (B), kuris ir turėjo būti parduotas ieškovui (b. l. 29). Iki 2006 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo nesudaryta, A. P. kūrybinės firmos sklypo padalinimo planas neįgyvendintas (žemės sklypas neatidalintas). 2015 m. rugsėjo 15 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl avansinio įmokėjimo grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, šioje dalyje pripažino ieškovo kaltę dėl sutarties nevykdymo, o ieškinį laikė neįrodytu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais ir šiuo atveju. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.), viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas neįvykdė prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų (neatidalino 1339 m2 žemės sklypo, kurį turėjo įsigyti), kas lėmė nepasirašymą pirkimo-pardavimo sutarties iki 2006 m. gruodžio 31 d., byloje nėra pateikta jokių įrodomų, jog dėl sutarties neįvykdymo yra kalta atsakovė, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti jam avansą yra nepagrįstas, neatitinkantis sutarties sąlygų (sutarties 4 p.). Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti niekine sutarties sąlygą dėl ieškovo pareigos atidalinti žemės sklypą (sutarties 9 p.). Visų pirma, pirmosios instancijos teisme ieškovas nenurodė aplinkybių dėl sutarties sąlygos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir tuo pagrindu ieškinio negrindė. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, sprendžiant teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas negali remtis šiomis aplinkybėmis. Antra, teismas, pripažinti sandorį (jo sąlygą) niekiniu ex officio, gali tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Trečia, ieškovas nepagrįstai sutarties 9 p. sąlygą (ieškovas savo lėšomis atidalins žemės sklypą pagal paruoštą sutartinį planą A. P. kūrybinės firmos bei sutvarkyti visus reikiamus dokumentus perrašymui) prilygina įgaliojimo suteikimui valdyti, naudoti ir disponuoti nekilnojamuoju turtu. Pažymėtina, kad šioje sąlygoje nėra apie tai kalbama, ši sąlyga patvirtina tik tai, kad būtent ieškovas prisiima įsipareigojimą savo lėšomis tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypo atidalijimo ir nėra susitarta, kad ieškovas bus atsakovės atstovu pagal įgaliojimą, t. y. ieškovas turėjo sutvarkyti dokumentus, o atsakovė, kaip savininkė žemės sklypo, juos pasirašyti. Šis susitarimas nereiškia, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, negalėjo prašyti atsakovės suteikti įgaliojimą, jos vardu tvarkyti žemės atidalijimo dokumentus, tačiau, kaip matyti, ieškovas to neprašė. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai