Byla 2-2474-613/2013
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovės atstovams M. Š. ir A. V., atsakovei D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žardės būstas“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė UAB „Žardės būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės D. K. priteisti 653,44 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Ieškovė pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymą Nr. AD1-610 yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo Taikos pr. 121, Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Taip pat nurodė, kad atsakovė, būdama gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), savininkė privalo atsiskaityti ieškovei už suteiktas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovė iš įstatymo kylančios pareigos išlaikyti bendrą dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2012-11-30 nevykdė, ir liko skolinga ieškovei 653,44 Lt. Ieškovė pažymėjo, kad į šią sumą įeina ne tik apmokėjimas už ieškovės teikiamas įprastas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau ir laikantis privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų atlikti kiti būtini darbai: 2012 m. gegužės mėn. įstiklinti namo rūsio langai, suremontuota kanalizacija, atlikti eiliniai stogo remonto darbai. Paaiškino, kad šios išlaidos buvo paskirstytos visiems namo butų savininkams proporcingai turimam patalpų plotui, nepriklausomai kurioje namo vietoje atlikti darbai, tačiau atsakovė vengia apmokėti jai proporcingai turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje tenkančias išlaidas (b. l. 2-5).

3A. D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad sutinka, jog daugiabučio gyvenamojo namo butų, kitų patalpų savininkai, tarp jų ir atsakovė, privalo proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje mokėti už namo administravimo, eksploatavimo paslaugas, namo priežiūrą. Pažymėjo, kad tuo tarpu ieškovė, vykdydama pareigas, susijusias su namo administravimu, privalo teisingai apskaičiuoti už realiai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Tačiau šiuo atveju ieškovė nepateikė atliktus darbus ir suteiktas paslaugas bei apmokėjimą už juos pagrindžiančių dokumentų, ataskaitų apie išleistas namo gyventojų sukauptas lėšas. Paaiškino, kad atsisako mokėti ieškovės apskaičiuotas sumas, kol nebus pateikti jas pagrindžiantys dokumentai, taip pat atsisako apmokėti už nereikalingus bei be namo butų savininkų sutikimo atliktus darbus, pavyzdžiui, už ventilių keitimą bei stogo remontą (b.l. 62-64, 140-141).

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

5Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka apmokėti neteisėtų mokesčių. Paaiškino, kad nesutikdama su priskaičiuotais mokesčiais eilę kartų prašė ieškovę pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, tačiau tai padaryta nebuvo, nepateiktos nei rangovų sąskaitos už atliktus darbus, nei jų apmokėjimas. Pažymėjo, kad ieškovė apie planuojamus darbus iš anksto pagal administravimo nuostatus prieš tris dienas gyventojams nepraneša, neorganizuoja gyventojų susirinkimų. Laiko, kad neprivalo apmokėti išlaidų, kurios buvo patirtos pažeidžiant procedūras.

6Ieškinys tenkintinas.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei D. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (b. l. 11-12). ( - ), Klaipėda gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties, todėl ieškovė UAB „Žardės būstas“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-610 yra paskirta namo, esančio ( - ), administratoriumi, teikia administravimo, komunalines ir eksploatacines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 1 dalis) (b.l. 45-48).

8Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.

9Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

10CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

11Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovė neapmokėjo už suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), kuriame yra atsakovei priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, nemoka kitų mokesčių už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2012-11-30, ko pasekoje susidarė 653,44 Lt įsiskolinimas (b.l. 14). Ieškovė, pagrįsdama ieškinį, pateikė išplėstinę pažymą, detalizuojančią už kokias konkrečiai paslaugas prašoma priteisti susidariusį įsiskolinimą (b.l. 14). Maža to, ieškovė pateikė išlaidų eilutes pagrindžiančius įrodymus – stogo apžiūros aktą, daugiabučio namo gyventojų susirinkimo dėl stogo remonto protokolą, atliktų darbų, susijusių su vidaus nuotekų vamzdyno keitimu, išdaužtų langų keitimu, stogo remontu, aktus (b.l. 15-32). Susipažinus su atsakovės įsiskolinimą pagrindžiančiais įrodymais, teismo vertinimu, atsakovei, kaip ieškovės administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo, bendraturtei laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2012-11-30 teisingai buvo paskaičiuotos bendro turto išlaikymo išlaidos, proporcingai jos turimos bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Atsakovė, nesutikdama su įsiskolinimo paskaičiavimu, nurodo, kad pagrindinę skolos dalį sudaro stogo remonto išlaidos, su kuriomis ji nesutinka, laiko, kad jos per didelės, be to stogo remonto darbai organizuoti pažeidžiant procedūras. Bylos duomenimis, ieškovei 2011-05-26 apžiūrint gyvenamąjį namą, esantį Taikos pr. 121, Klaipėda, buvo nustatyta, kad stogo būklė bloga, neatitinka STR reikalavimų, būtina atlikti stogo remontą (b. l. 15). Sušauktas namo gyventojų susirinkimas dėl stogo remonto neįvyko, kadangi nesusirinko kvorumas (b.l. 16). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė, inicijuodama stogo remonto darbus, įgyvendino LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu, todėl šiems remonto darbams atlikti butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nebuvo reikalingas (CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 4 d.). Minėta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 5 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Išlaidos vidaus nuotekų vamzdyno remontui, sudužusių stiklų keitimui, paprastam stogo remontui neabejotinai priskiriamos prie privalomųjų išlaidų. Atsakovės argumentai, kad stogo remontas pradėtas nežinant namo gyventojams, pateikti atliktų darbų aktai nepatvirtina atliktų darbų apimties, kokybės (b.l. 140-141), atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes pati atsakovė ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių dėl atliktų darbų apimties ir kainos nepaneigė, priešingas aplinkybes galinčių patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), atsakovės samprotavimai apie ieškovės nesąžiningumą skaičiuojant namo priežiūros ir eksploatavimo išlaidas grįsti niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo pareikštas ieškinys. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas įgyvendinamas ieškovui pasirenkant tiek ieškinio dalyką (reikalavimą, kurį jis reiškia bylos atsakovui), tiek ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareikštas reikalavimas grindžiamas). Šie du esminiai ieškinio elementai ir sudaro bylos nagrinėjimo teisme ribas, kurias peržengti teismui draudžiama (CPK 265 str. 2 d.). Šiuo atveju ginčo skolos susidarymo laikotarpis apima nuo 2012-04-01 iki 2012-11-30, todėl bylai neaktualūs ir teisiškai nereikšmingi atsakovės argumentai dėl gyvatuko, ventilių keitimo, eglutės apšvietimo, kitų atliktų darbų nepagrįstumo ir neteisėtumo pagal atsakovės pateiktus skundus laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2012 m. (b.l. 62-64, 72-100). Pažymėtina ir tai, kad tiek kasacinės instancijos teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pažymėjo, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 6). Todėl nesant kitų argumentų, kodėl tokios išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš atsakovės, konstatuotina, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių (įstatyme numatytų išimčių), dėl kurių atsakovė galėtų pagrįstai atsisakyti apmokėti ieškovės apskaičiuotas proporcingai atsakovės daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje išlaidas, susijusias su namo administravimu, išlaikymu, priežiūra, atitikimu privalomiesiems reikalavimams.

12Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, jog teismas ginčo santykiams turi taikyti vartojimo teisės normas (b.l. 62-64). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš daiktinės teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių pareigą išlaikyti bendrojo naudojimo objektus, o ne iš paslaugų vartotojams teikimo teisinių santykių (CK 6.188, 6.193, 6.334, 6.350, 6.353 straipsniai).

13Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė teisėtai bei pagrįstai apskaičiavo atsakovei tenkančią sumą, paslaugos buvo būtinos, kad bendro naudojimo objektai atitiktų priežiūros reikalavimus. Atsakovės pareiga išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus bendrojo naudojimo objektus yra besąlyginė ir imperatyvi. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovės pateikti paskaičiavimai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, ieškovės nurodyto įsiskolinimo dydžio bei paskaičiavimo pagrįstumo ar teisėtumo nenuginčijo, savo skaičiavimų dėl skolos dydžio bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovai įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, pagrindžiančią, kad visi namo ar bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, išlaikymo ir kiti mokesčiai, kuriuos atsakovė atsisako mokėti, yra susiję su bendrojo naudojimo patalpų tinkama priežiūra, išlaikymu, yra paskaičiuoti atsižvelgiant į atsakovės turimo buto plotą, į tai, kad atsakovė, kaip turimo buto savininkė, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti bei mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, bei į tai, kad atsakovė savo atsikirtimų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), konstatuotina, jog ieškinys yra įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga, todėl tenkintinas (CPK 187, 200 straipsniai), ieškovei iš atsakovės priteistina 653,44 Lt skola (CK 4.82 str. 3 d.).

14Iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 653,44 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

15Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 72,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, kitas patirtas išlaidas - 3,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašo suformavimą, 181,50 Lt už procesinių dokumentų parengimą (b.l. 6-9); iš viso 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 2, 9 p., 93 str. 1 d.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

17ieškinį tenkinti.

18Priteisti ieškovei UAB „Žardės būstas“ iš atsakovės D. K. 653,44 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos 653,44 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

19Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai