Byla 2A-135-467/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Romualdos Janovičienės, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant

3Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui Andrej Žindul, atsakovui

4Ž. M., atsakovo atstovui adv. Ričardui Užolui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai ieškinį atsakovui Ž. M. dėl žalos atlyginimo.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Kreditorius AB Rytų skirstomieji tinklai 2006-09-14 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė priteisti iš skolininko Ž. M. 1864,14 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,98 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-09-15 įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko Ž. M. 1864,14 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2006-09-15 - iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 13,98 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus AB Rytų skirstomieji tinklai naudai. Skolininkas Ž. M. 2006-10-05 pareiškė prieštaravimus ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-10-06 nutartimi juos priėmė.

9Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai 2006-10-25 padavė ieškinį, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovo Ž. M. 1864,14 Lt žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovas nurodė, kad 2006-03-31 patikrinus atsakovo buto, esančio ( - ), elektros apskaitą, buvo nustatyta, kad pažeistos elektros skaitiklio gaubto plombos, taip pat nėra gnybtų dangtelio plombos. Buvo surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas, kuriame užfiksuota pažeidimo esmė bei surašyti veikiantys elektros įrenginiai. Elektros apskaitos prietaiso bei plombų saugumo užtikrinimas yra vartotojo pareiga. Kadangi atsakovas nebuvo apdairus ir rūpestingas, jo kaltė preziumuojama. Perskaičiavus suvartotos elektros energijos kiekį, nustatyta, kad ieškovui padaryta 1864,14 Lt žala.

11Atsakovas Ž. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad elektros skaitiklio plombų jis negadino ir nefalsifikavo. Skaitiklis yra įrengtas bendroje laiptinėje, todėl plombas galėjo pažeisti kiti. Išorinis brūkštelėjimas per plombas nereiškia, kad jis neteisėtai naudojo elektros energiją. Būtina nustatyti priežastinį ryšį bei tokio dydžio žalos faktą.

12Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2006-03-31 ieškovo Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu yra konstatuotas atsakovo buto elektros apskaitos prietaiso pažeidimas. Remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr.4-350, ieškovo komisija 2006-04-05, perskaičiavusi suvartotos elektros energijos kiekį už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo – 2005-06-22 iki akto surašymo dienos – 2006-03-31, nustatė ieškovui 1864,14 Lt žalą dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo. Teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos. Tiek pirmos elektros skaitiklio ekspertizės atlikimo metu, tiek ir papildomos ekspertizės atlikimo metu iš esmės buvo nustatyta, kad nėra elektros skaitiklio vidinių ir išorinių pažeidimų, skaitiklio gaubtas nuimtas nebuvo, elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas vizualiai tvarkingas, požymių, nurodančių, kad elektros skaitiklio diskas buvo stabdomas, nėra. Teismas, remdamasis eksperto R.Jatulio paaiškinimu, padarė išvadą, kad papildomos ekspertizės metu nustatyti skaitiklio pažeidimai galėjo atsirasti atliekant pirmąją ekspertizę, kadangi pirmos ekspertizės metu tokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Teismas taip pat rėmėsi VĮ „Vilniaus metrologijos centro“ ekspertizės akto išvadomis byloje, nes šios ekspertizės metu buvo apžiūrimas skaitiklio vidus, nuimamas gaubtas, buvo daryti bandymai, patikros, kurių metu buvo naudoti įvairūs metaliniai įrankiai. Teismas konstatavo, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (CPK 12, 178 str.).

13Apeliaciniu skundu ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik Vilniaus metrologijos centre atliktu tyrimu bei V.Kojelio paaiškinimais, nes šis skaitiklio tyrimas ir jo įforminimas neatitinka CPK ir Teismo ekspertizės įstatymo nuostatų dėl teismo ekspertizės atlikimo ir rezultatų įforminimo. Iš tyrime naudotų metodų ir priemonių įvardinta tik skaitiklio techninių charakteristikų patikros įranga ir tikrinimo standartas, o įstatymas reikalauja pateikti motyvuotus atsakymus į teismo pateiktus klausimus. Šiuo atveju atsakymai į pateiktus klausimus yra nemotyvuoti, nepagrįsti jokiais tyrimais. Nei vienas iš Techninės ekspertizės aktą pasirašiusių asmenų nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą bei nebuvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Taip pat akte nenurodyta, kad skaitiklį tyrę asmenys yra kompetentingi atlikti trasologinius tyrimus, todėl abejotina Techninės ekspertizės įrodomąja galia bei ją pasirašiusių asmenų kompetencija. Eksperto išvada ar jos dalis vertintina kritiškai, kadangi ekspertizės akto turinys prieštaringas, o išvados neišplaukia iš tyrimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-733/2002). Lietuvos ekspertizės centre, ištyrus skaitiklį, ant būgnų dantukų rasti įbrėžimai, įspaudimai, plastiko sustūmimai, nugremžimai, užvartos, t.y. pašaliniu įrankiu palikti pėdsakai, kurie negalėjo atsirasti skaitiklio eksploatacijos metu. Minėti pėdsakai išsidėstę ir ant laisvai neprieinamų būgnų dalių, o tai rodo, kad būgnai buvo persukami. Ašis, ant kurios sumauti dantračiai, perduodantys vienas kitam būgnų sukimosi judesį, yra plona ir lanksti, todėl jėga sukant, ašis įlinksta, dantračiai pasislenka į šoną ir būgno bei dantračio dantukai nebesusikabina tarpusavyje ir būgnas lengvai prasisuka.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Ž. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 200-10-08 sprendimą. Nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK reglamentuotų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Ieškovo atstovas nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu jis (atsakovas) yra vartojęs neapskaitomą elektros energiją, kadangi elektros skaitiklio gaubtas, t.y. elektros skaitiklio dalis, apsauganti vidaus mechanizmą nuo jo poveikio, nebuvo nuimtas.

15Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovas ir jo atstovas - prašė atmesti.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

18Bylos duomenys tvirtina, kad Ž. M. yra buto, esančio ( - ), savininkas (b.l. 5, 6). 2006-03-31 AB Rytų skirstomieji tinklai, patikrinę Ž. M. buto elektros apskaitą, nustatė elektros skaitiklio pažeidimus, surašė Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą (b.l. 7).Ieškovo sudaryta komisija, remdamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr.4-350, 2006-04-05 perskaičiavusi suvartotos elektros energijos kiekį už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo (2005-06-22) iki akto surašymo dienos (2006-03-31), nustatė, kad ieškovui yra padaryta 1864,14 Lt žalos dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo esant atsakovo kaltei (b.l. 8, 24). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos, t.y. sąlygų viseto, kuris būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinį atmetė (CK 6.246-6.249 str.). Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi vien tik Vilniaus metrologijos centre atliktu tyrimu, V.Kojelio paaiškinimais, nors skaitiklio tyrimas ir jo įforminimas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir šalių bei ekspertų paaiškinimus, ekspertų išvadas. Byloje nesant jokių pagrįstų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį neįrodytu ir jį atmetė. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šių nuostatų laikėsi, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

20Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atliktos dvi elektros skaitiklio, paimto iš atsakovui priklausančio buto, ekspertizės, kurias atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras ir Lietuvos teismo ekspertizės centras (b.l. 50-52, 72-76). Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados ir motyvai yra grindžiami įvairiais įrodymais: šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, abiejų ekspertizių aktų išvadomis ir ekspertų paaiškinimais (CPK 177 str.). Eksperto išvada teismui neprivaloma, ji vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.), kas nagrinėjamu atveju ir buvo daroma. CPK 216 straipsnio 1 dalis nustato, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ekspertizės aktas susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad 2007-02-28 Techninės ekspertizės aktas nėra išsamus ir iš dalies neatitinka jo formai bei turiniui keliamų reikalavimų, tačiau toks ekspertizės akto trūkumas nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti, kadangi pirmosios instancijos teismas nesirėmė šiuo aktu besąlygiškai, o vertino jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185, 218 str.), nustatęs, kad techninės ekspertizės ekspertų išvada yra nepakankamai aiški ir išsami, skyrė papildomą trasologinę ekspertizę, kurią atliko Lietuvos Teismo ekspertizės centras (b.l. 66, 67), tuo tarpu sprendimas vien tik formaliais pagrindais negali būti panaikintas (CPK 328, 338 str.).

21Apeliantas teisingai nurodo, kad Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalis numato, jog teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Pagal atsakymų į teismo klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti trejopa: kategoriška, tikėtina ir išvada, kad į teismo klausimus negalima atsakyti. Kategoriška išvada reiškia aiškų ir vienintelį atsakymą į pateiktą klausimą (atsakymas gali būti teigiamas arba neigiamas). Tokia eksperto išvada byloje laikytina tiesioginiu įrodymu. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad skaitiklio tyrime pateikti atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais tyrimais, nes Techninės ekspertizės akte (b.l. 50-52) ekspertų išvados yra pakankamai aiškios, paremtos aprašomojoje dalyje išdėstytais argumentais. Tuo tarpu kitame ekspertizės akte (b.l. 72-76) ekspertai atsakė ne į teismo pateiktus klausimus, o į savo pačių suformuluotus klausimus (eksperto R.Jatulio paaiškinimai teismo posėdyje b.l. 97-98).

22Ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės skyrimą ir atlikimą, pažeidimo ir nurodo, kad ekspertizę nagrinėjamoje byloje atliko asmenys, neįspėti apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą bei taip pat netinkamai įforminti teismo ekspertizės rezultatai, kaip tai numato Teismo ekspertizės įstatymo nuostatos, kad nei vienas iš techninės ekspertizės aktą pasirašiusių asmenų nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl jų išvadomis negali būti remiamasi. Tačiau pagal CPK 212 straipsnio 1 ir 2 dalis teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę, ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Nagrinėjamu atveju pirmąją ekspertizę atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras, kuris, nors ir nėra įtrauktas į atitinkamą ekspertų sąrašą, tačiau atlieka elektros skaitiklių patikrą. Ši įstaiga buvo pasirinkta atsakovo prašymu (b.l. 29, 38, 42), tačiau su tokiu prašymu sutiko ir ieškovas (b.l. 35, 40-41). Be to ekspertas Vytautas Kojelis pirmosios instancijos teisme prisiekė (b.l. 95, 101), kaip tai numato CPK 217 straipsnio nuostatos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ekspertas, prisiekęs teisme, pasirašęs priesaikos tekstą, laikytinas įspėtu ir dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados pateikimą.

23Apeliantas skunde iš esmės cituoja Lietuvos ekspertizės centre atliktos ekspertizės išvadas, kad, ištyrus skaitiklį, ant būgnų dantukų rasti įbrėžimai, įspaudimai, plastiko sustūmimai, nugremžimai, užvartos, t.y. pašaliniu įrankiu palikti pėdsakai, kurie negalėjo atsirasti skaitiklio eksploatacijos metu bei minėti pėdsakai išsidėstę ir ant laisvai neprieinamų būgnų dalių, o tai rodo, kad būgnai buvo persukami. Šios išvados, apelianto teigimu, akivaizdžiai rodo, jog atsakovas naudojo beapskaitinę elektros energiją ir tuo padarė žalą ieškovui. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto motyvus atmeta, kadangi jie grindžiami vien tik ekspertų nuomone, neatsižvelgiant ir nevertinant kitų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek VĮ Vilniaus metrologijos centro Techninės ekspertizės, tiek Lietuvos ekspertizės centro papildomos ekspertizės atlikimo metu buvo nustatyta, jog nėra elektros skaitiklio vidinių ir išorinių pažeidimų, skaitiklio gaubtas nuimtas nebuvo, elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas vizualiai tvarkingas, požymių nurodančių, kad elektros diskas buvo stabdomas, nėra, o papildomos ekspertizės metu nustatyti pažeidimai galėjo atsirasti atliekant pirmąją ekspertizę (ekspertų V.Kojelio ir R.Jatulio paaiškinimai teisme b.l. 95-98). Apeliantas duomenų, paneigiančių ar sudarančių pagrindą abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada (kad dėl atsakovo kaltės buvo pažeistos elektros skaitiklio gaubto plombos) nepateikė (CPK 178 str.).

24Kiti ieškovo apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

25Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Romualdos Janovičienės, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant... 3. Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui Andrej... 4. Ž. M., atsakovo atstovui adv. Ričardui Užolui,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. Kreditorius AB Rytų skirstomieji tinklai 2006-09-14 kreipėsi į teismą su... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-09-15 įsakymu nutarė išieškoti... 9. Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai 2006-10-25 padavė ieškinį, kuriuo... 10. Ieškovas nurodė, kad 2006-03-31 patikrinus atsakovo buto, esančio ( - ),... 11. Atsakovas Ž. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į... 12. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai prašo sprendimą... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Ž. M. prašo apeliacinį skundą... 15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas apeliacinį skundą... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Bylos duomenys tvirtina, kad Ž. M. yra buto, esančio ( - ), savininkas (b.l.... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d.... 20. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atliktos dvi elektros... 21. Apeliantas teisingai nurodo, kad Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo 24... 22. Ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl procesinių teisės normų,... 23. Apeliantas skunde iš esmės cituoja Lietuvos ekspertizės centre atliktos... 24. Kiti ieškovo apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir... 25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą palikti...