Byla e2S-1959-275/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, institucijos išvadai duoti – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, suinteresuoti asmenys Danske Bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Limonas“, A. Š., atstovaujama motinos S. Š.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo: nutraukti ieškovės M. Š. ir atsakovo A. Š., santuoką, įregistruotą 2013-02-23 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 55), dėl atsakovo A. Š. kaltės; nepilnamečio sūnaus G. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove M. Š.; priteisti iš atsakovo A. Š., nepilnamečio sūnaus G. Š., išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur, priteisiant išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pinigus pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ), esančią ( - ) banke, bei paskirti ieškovę sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo A. Š., nepilnamečio sūnaus G. Š., naudai 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą; po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams UAB „Limonas“, A. Š., pripažinti asmeninėmis atsakovo A. Š. prievolėmis; po santuokos nutraukimo UAB „Limonas“ akcijas, UAB „Landsale“ akcijas ir MB „Monikita“ akcijas priteisti atsakovui A. Š.; po santuokos nutraukimo ieškovei M. Š. palikti ikisantuokinę pavardę – „K.“ bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas A. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: ieškovės M. Š., ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko G. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, 500 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteisimo, 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, atsakovo prievolių kreditoriams pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis, UAB “Limonas” ir UAB “Landsale” akcijų priteisimo atsakovui atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinį: 1) santuoką sudarytą tarp ieškovės M. Š. ir atsakovo A. Š. nutraukti dėl sutuoktinės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. Š. gyvenamąją vietą su jo tėvu atsakovu A. Š. arba, teismui nustačius nepilnamečio vaiko G. Š. gyvenamąją vietą su jo motina ieškove M. Š., nustatyti atsakovo A. Š. ir nepilnamečio vaiko G. Š. bendravimo tvarką; 3) priteisti iš ieškovės M. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. Š. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą A. Š. arba teismui nustačius nepilnamečio vaiko G. Š. vietą su jo motina ieškove M. Š., priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. Š. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 4) priteisti iš ieškovės M. Š. 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui G. Š. susidariusį laikotarpiu nuo 2017-09-16 iki 2017-11-22; 5) priteisti iš ieškovės M. Š. 5 % (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) paskirti ieškovei M. Š. 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei kita.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Pažymėjo, jog atsakovas sutinka su ieškovės pozicija, jog po santuokos nutraukimo MB „Monikita“ turtinės teisės į įnašus po santuokos nutraukimo atitektų jam asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas teikdamas priešieškinį, remiantis LR CPK 382 str. 4 p. turi reikšti reikalavimą dėl mažosios bendrijos nario teisių padalinimo nutraukiant santuoką, apmokėti jį žyminiu mokesčiu, kadangi LR mažųjų bendrijų įstatymo reglamentavimas numato, kad turėtų būti reiškiamas reikalavimas ne dėl turtinių teisių į MB „Monikita“ įnašą, kuris yra mažosios bendrijos nuosavybė, bet dėl mažosios bendrijos nario teisių, esančių šalių bendrąja jungtine nuosavybe, padalinimo. Iš Juridinių asmenų registro, teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2013-07-22, t. y. po santuokos sudarymo, yra įregistruotas UAB „Limonas“ akcininku, todėl konstatavo, kad įmonės akcijos šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovas teigdamas, jog UAB „Limonas“ akcijos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nutraukiant santuoką neturi būti dalinamos, turi pateikti duomenis, įrodančius, kad įmonės akcijos priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise arba priešieškinyje reikšti reikalavimą dėl įmonės akcijų padalinimo, nurodyti, kam įmonės akcijos atiteks po santuokos nutraukimo, apmokėti šį reikalavimą žyminiu mokesčiu.Iš su ieškiniu pateikto Registrų centro duomenų, teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Landsale“ akcininku tapo 2006 m. gegužės 2 d., t. y. iki santuokos sudarymo, tačiau 2016-12-14 galimai keitėsi jo turimų UAB „Landsale“ akcijų skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalinti, atsakovas turi pateikti įrodymus, kad visas UAB „Landsale“ akcijas jis įgijo iki santuokos sudarymo ar kitu pagrindu asmeninės nuosavybės teise, o tuo atveju jei dalis akcijų įgyta santuokoje, - reikšti reikalavimą dėl jų padalinimo, apmokėti šį reikalavimą žyminiu mokesčiu. Teismas taip pat nurodė, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog prievolė kreditoriui UAB „Limonas“ yra jo asmeninė prievolė, tačiau teismas pažymėjo, jog prievolė UAB „Limonas“ atsirado atsakovui dirbant šios įmonės direktoriumi, t. y. santuokos metu, todėl, remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis ir teismų praktika, atsakovas turi reikšti reikalavimą dėl prievolės pobūdžio (asmeninė ar bendra) nustatymo. Teismas iš Turto arešto aktų registre esančių duomenų nustatė, jog atsakovo vardu yra registruoti ginklai, kurie yra areštuoti. Dėl to, pažymėjo, jog atsakovas turi pateikti pažymą iš Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie visus jo vardu įregistruotus ir jam priklausančius ginklus ir reikšti reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių ginklų padalinimo arba pateikti duomenis, kad ginklai atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Apeliantas A. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovo priešieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad atsakovas pateikė priešieškinį (atsiliepimą), kuriame nurodė savo poziciją dėl ieškovės pareikštų reikalavimų bei nesutikdamas su dalimi ieškovės pareikštų reikalavimų, pareiškė savarankiškus reikalavimus - priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko G. Š. gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo, ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
  2. Teismas nutartimi iš esmės konstatavo, kad atsakovas priešieškinyje pasisakydamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų – po santuokos nutraukimo UAB „Limonas” akcijas, UAB „Landsale” akcijas, MB „Monikita” akcijas priteisti atsakovui bei prievolę kreditoriui UAB „Landsale” pripažinti asmenine atsakovo prievole, turi reikšti savarankiškus reikalavimus – priešieškinį, ir juos apmokėti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Taip pat teismas nustatęs, jog atsakovo vardu yra registruotų ginklų, nurodė, jog esant bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise įgytų ginklų, atsakovas turi reikšti savarankišką reikalavimą dėl jų padalinimo ir jį apmokėti žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovas mano, jog teismas netinkamai įvertino atsakovo priešieškinio dalį (atsiliepimą), kuria atsakovas pasisako dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, jo atitikties bendriesiems CPK reikalavimams turinio ir formos aspektu, ko pasėkoje, nepagrįstai apribojo atsakovui galimybę išdėstyti savo poziciją dėl santuokos nutraukimo atsiliepimu į ieškinį, o įpareigodamas atsakovą pareikšti savarankiškus reikalavimus pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.), kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga.
  3. Pažymi, jog ieškovė ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodė, jog atsakovui priklauso MB „Monikita” nario įnašas. Taip pat ieškinyje ieškovė nurodo, jog nereiškia reikalavimo dėl MB „Monikita” nario teisių padalinimo nutraukiant santuoką, pretenzijų į šį turtą neturi. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo MB „Monikita” nario įnašą priteisti atsakovui. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog neprieštarauja ir sutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, t. y. jog po santuokos nutraukimo MB „Monikita” nario įnašas atitektų jam nuosavybės teise. Ginčo dėl šio ieškovės pareikšto reikalavimo nėra.
  4. Atsakovas kartu atkreipia dėmesį į tai, kad sutinka ir su ieškovės reikalavimais, jog po santuokos nutraukimo UAB „Landsale”, UAB „Limonas” akcijos būtų priteistos atsakovui. Tai, kad atsakovas teigia, jog UAB „Limonas” akcijos jam ir taip priklauso asmeninės nuosavybės teise, taipogi nereiškia, kad atsakovas kelia savarankišką reikalavimą, įvertinus tai, kad atsakovas sutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais tiek dėl UAB „Limonas”, tiek dėl UAB „Landsale” akcijų priteisimo atsakovui. Analogiška situacija yra ir su kitu nutartyje teismo nurodytu trūkumu t. y. įpareigojimo reikšti reikalavimą dėl UAB „Limonas” prievolės pobūdžio nustatymo. Ieškovė ieškiniu prašo atsakovo prievolę UAB „Limonas” pripažinti atsakovo prievole. Atsakovas tokiam ieškovės reikalavimui neprieštarauja, o tai kad atsakovas išdėsto savo poziciją, jog turima prievolė UAB „Limonas” yra jo asmeninė prievolė, dar kartą pasikartojant, nereiškia, kad atsakovui atsiranda pareiga reikšti savarankišką reikalavimą dėl prievolės pobūdžio.
  5. Kartu atsakovas pažymi, jog iš viso jo vardu yra registruoti 4 ginklai, kurie priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, t. y., ginklai lygiavamzdis medžioklinis šautuvas IŽ-27EM (Nr.022727551) ir pistoletas „Taurus” (Nr. UD-93639), 2003-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, po santuokos nutraukimo atiteko atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o kiti buvo įgyti iki santuokos su ieškove sudarymo (duomenys į bylą nedelsiant bus pateikti, kai tik bus gauti iš Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos). Atsižvelgiant į tai, šiuo nagrinėjamu atveju ginklai registruoti atsakovo vardu, nėra santuokos nutraukimo metu dalintinas turtas. Tačiau atsakovas pažymi, jog jeigu atsakovo vardu registruoti ginklai būtų kaip santuokos nutraukimo metu dalintinas turtas, teismo nustatytas trūkumas – įpareigojimas atsakovui reikšti reikalavimą - priešieškinį dėl ginklų padalinimo, taip pat būtų nepagrįstas bei prieštaraujantis civilinio proceso kodekso nuostatoms.
  6. Atsakovas iš dalies nesutikdamas su ieškovės ieškinyje keliamais reikalavimais, pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovas kartu pasisako ir dėl ieškovės ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumo, todėl atskiro atsiliepimo į ieškovės ieškinį neteikia. Įstatymas nedraudžia atsakovui priešieškinyje pasisakyti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, dėl kurių jis nereiškia savarankiškų reikalavimų, ir tai laikytina atsakovo atsikirtimais į ieškinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas priešieškinio trūkumų, dėl atsakovo reiškiamų reikalavimų, nenustatė. Tačiau kaip matyti, atsakovo priešieškinio trūkumai buvo nustatyti būtent dėl išdėstytų materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimų į pareikštą ieškinį dėl turto ir prievolių priteisimo, nepaisant to, kad atsakovas neprieštarauja ieškovės nurodytų reikalavimų turiniui. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos nenustato, jog padalijant bendrąją sutuoktinių nuosavybę (prievoles) atsakovas savo poziciją dėl turto padalijimo turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu. Todėl teismo išvada, jog atsakovas privalo reikšti tam tikrus savarankiškus reikalavimus, juolab, kad ginčo dėl jų nėra, teisiškai nepagrįsta.
  7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino 2018 m balandžio 23 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo pateikti įrodymus, kad visas UAB „Landsale“ akcijas įgijo iki santuokos sudarymo ar kitu pagrindu asmeninės nuosavybės teise, o tuo atveju jei dalis akcijų įgyta santuokoje, - reikšti reikalavimą dėl jų padalinimo, apmokėti nurodytus reikalavimus žyminiu mokesčiu. Likusioje dalyje atskirąjį skundą priėmė ir kartu su šia nutartimi išsiuntė Vilniaus apygardos teismui.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria nustatyti priešieškinio trūkumai santuokos nutraukimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi, prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką, išspręsti kitus susijusius klausimus bei išreiškė reikalavimą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalinimo:
    1. Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams UAB „Limonas“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, A. Š., atstovaujamai motinos S. Š., pripažinti asmeninėmis atsakovo A. Š. prievolėmis;
    2. Po santuokos nutraukimo UAB „Limonas“ akcijas, UAB „Landsale“ akcijas ir MB „Monikita“ įnašą priteisti atsakovui A. Š..
  3. Atsakovas vietoje atsiliepimo į ieškinį, pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka:
    1. jog po santuokos nutraukimo MB „Monikita“ turtinės teisės į įnašus atitektų jam asmeninės nuosavybės teise;
    2. dėl ieškovės reikalavimų UAB „Limonas“ akcijas ir UAB „Landsale“ akcijas priteisti atsakovui, nurodė, kad yra nepagrįsti, kadangi pagal teisinį pagrindą šios akcijos yra įgytos atsakovo asmenine nuosavybės teise;
    3. dėl ieškovės reikalavimų, po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams UAB „Limonas“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, A. Š., atstovaujamai motinos S. Š., pripažinimo asmeninėmis prievolės, nurodė, jog taip pat yra teisiškai nepagrįsti, nes šios prievolės ir taip yra asmeninės, todėl pakartotinai jas pripažinti asmeninėmis, pagrindo nėra.
  4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad:
    1. Atsakovas reikšdamas priešieškinį turi reikšti reikalavimą dėl MB „Monikita“ nario teisių padalinimo nutraukiant santuoką, apmokėti jį žyminiu mokesčiu;
    2. Atsakovas turi pateikti duomenis, įrodančius, kad UAB „Limonas“ akcijos priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise arba priešieškinyje reikšti reikalavimą dėl įmonės akcijų padalinimo, šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu;
    3. Atsakovas turi pateikti įrodymus, kad visas UAB „Landsale“ akcijas įgijo iki santuokos sudarymo ar kitu pagrindu asmeninės nuosavybės teise, kitu atveju-reikšti reikalavimą dėl jų padalinimo, apmokėti jį žyminiu mokesčiu;
    4. Atsakovas turi reikšti reikalavimą dėl turimos prievolės UAB „Landsale“ pobūdžio nustatymo;
    5. Atsakovas turi pateikti įrodymus apie visus jo vardu įregistruotus ir jam priklausančius ginklus ir reikšti reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių ginklų padalinimo arba pateikti duomenis, kad ginklai atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
  5. Atsakovui pateikus skundą, pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino 2018 m balandžio 23 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo pateikti įrodymus, kad visas UAB „Landsale“ akcijas įgijo iki santuokos sudarymo ar kitu pagrindu asmeninės nuosavybės teise, o tuo atveju jei dalis akcijų įgyta santuokoje, - reikšti reikalavimą dėl jų padalinimo, apmokėti nurodytus reikalavimus žyminiu mokesčiu. Likusioje dalyje atskirąjį skundą priėmė.
  6. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su šalių procesiniais dokumentais, išnagrinėjęs susidariusią situaciją, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovui priešieškinio trūkumus, neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinį procesą santuokos nutraukimo ir su juo susijusius klausimus.
  7. Pažymėtina tai, jog suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi teisę pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto dokumento priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti dokumentą. Pagal teismų praktiką trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto dokumento yra neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog priešieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra atsakovo išimtinė teisė. Šią teisę, jis įgyvendina laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
  8. Manytina, jog įpareigojimas šalinti pateikto procesinio dokumento trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas dokumentas yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais dokumente esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena priešingoje pusėje dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto dokumento yra neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
  9. Nagrinėjamu atveju atsakovas vietoje atsiliepimo į ieškinį pateikė priešieškinį, kuriame išdėstė savo poziciją dėl ieškovės pareikštų reikalavimų bei iškėlė savo reikalavimus dėl santuokos nutraukimo pagrindo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kita. Priešieškinyje nebuvo keliami reikalavimai dėl turto, esančio šalių bendrąja jungtine nuosavybe, padalinimo, kadangi ieškovė patikslintame ieškinyje, tokius reikalavimus nurodė. Pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, trūkumų dėl priešieškinyje keliamų reikalavimų nenustatė, o remdamasis tik atsakovo išdėstyta pozicija dėl dalintino bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, atsikertant į ieškinyje nurodytus argumentus bei reikalavimus, konstatavo atsakovui pareigą tikslinti priešieškinio dalyką, įtraukiant į reikalavimus klausimus susijusius su dalintinu turtu, apmokėti juos žyminiu mokesčiu bei išaiškindamas, kad nepašalinus šių trūkumų, priešieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo priešieškinio dalį, kuria atsakovas pasisako dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, jo atitikties bendriesiems CPK reikalavimams turinio ir formos aspektu ir nepagrįstai įpareigojo atsakovą pareikšti savarankiškus reikalavimus, kadangi kaip jau minėta nagrinėjimo dalyko suformulavimas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga.
  10. Pastebėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo šalys turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nereiškė reikalavimo dėl turto padalinimo, o ieškovė ieškinyje prašė padalinti bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą. Taigi ieškovė turėjo pateikti duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimą jį padalyti, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo laikyti, kad ir priešieškinyje turi būti išreikštas toks reikalavimas ir spręsti, jog dėl to priešieškinio turinys turi trūkumų (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Be to, kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyti trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, kurie trukdo bylą išnagrinėti iš esmės, tuo tarpu šioje civilinės bylos stadijoje atsakovui iš esmės nepateikus įrodymų, jog dalis ieškovės prašomo priteisti atsakovui turto yra jo asmeninis turtas ar tai, kad prievolės kreditoriams taip pat yra jo asmeninės prievolės, tačiau to neginčijant ir pripažįstant, negali būti laikoma esminiais priešieškinio trūkumais, nes tokius įrodymus, atsakovas galės pateikti nagrinėjant bylą iš esmės, o be to, šeimos bylose įrodymų surinkimas yra ir teismo pareiga (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis).
  11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę nustatyti ieškinio (priešieškinio) turinio trūkumus, nes nepagrįstai sprendė, kad priešieškinys turi trūkumų bei neatitinka CPK 382 straipsnio 4 punkte numatyto reikalavimo, todėl nepagrįstai nustatė terminą trūkumams šalinti. Dėl to, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl atsakovo A. Š. priešieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovo A. Š. priešieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai