Byla AS-631-575/2016
Dėl nurodymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI, atsakovas) 2016 m. balandžio 13 d. nurodymą teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis Nr. (4.66)-115-5165 (toliau – ir Nurodymas) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi (b. l. 9–10) pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

7Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo turinio ir pateiktų priedų matyti, jog Vilniaus AVMI skundžiamu Nurodymu nurodė pareiškėjai teikti praėjusio pusmečio gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 3 straipsnį administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Taigi, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011). Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (rėmėsi LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011).

8Be to, teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 146 straipsnyje nustatyta mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka turi būti aiškinama atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį. Aiškinant šias nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (rėmėsi LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Sprendžiant dėl viešojo administravimo subjekto priimto akto galimos įtakos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, negalima vadovautis tik formaliais kriterijais (pavyzdžiui, priimto akto pavadinimu). Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia akto turinys. Kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (rėmėsi LVAT 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-821/2013).

9Šiame kontekste teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Nurodyme pažymėta, jog jis teikiamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. VA-55 pagrindu. Atitinkamai PVMĮ 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, o VMI viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punkte nustatyta, kad registrai (jų duomenys) turi būti pateikiami mokesčių administratoriaus valstybės tarnautojams ar darbuotojams, vykdantiems PVMĮ nustatytas funkcijas, susijusias su dokumentų iš mokesčių mokėtojų priėmimu; mokesčių administratorius, siekdamas užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, turi teisę apmokestinamam asmeniui įteikti raštišką nurodymą nustatytu periodiškumu teikti registrų duomenis už tame nurodyme nustatytą laikotarpį, kurio pradžia negali būti ankstesnė nei apmokestinamajam asmeniui nurodymo įteikimo data. Teismo vertinimu, minėtų teisės aktų sisteminis aiškinimas suponuoja, kad Nurodymas laikytinas prevencinio pobūdžio priemone, savaime nedarančia įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, t. y. teisinių pasekmių jai nesukuria. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, jog pareiškėjų teisinis statusas gali pasikeisti tik atsiradus realiems teisiniams padariniams (rėmėsi LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-966-556/2015). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad teisines pasekmes pareiškėjai galėtų sukurti tik mokesčių administratoriaus pritaikytos sankcijos už PVM mokėjimo tvarkos pažeidimus, nustatytos PVMĮ 123 straipsnyje.

10Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ginčijamas Nurodymas nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, nesukuria teisinių padarinių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Atitinkamai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

11III.

12Pareiškėja A. G., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 12–14), kuriame prašo minėtą nutartį panaikinti ir perduoti jos skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

13Pareiškėja mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi Nurodymas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Nurodymu ji įpareigota atlikti aktyvius veiksmus, be to, šiuos veiksmus ji įpareigota atlikti nuolatos iki atsakovo sprendimo atšaukti tokį nurodymą. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (remiasi LVAT 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-616/2012). Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teigimu, tokios akivaizdžios aplinkybės neegzistuoja. Be to, pareiškėja pažymi, kad Nurodymo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę, o jo vykdymas pažeidžia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatas, draudžiančias asmenims (inter alia mokesčių administratoriui) susipažinti su advokato paslaptį sudarančia informacija.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV.

16Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

17Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

18Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjos skundžiamas mokesčių administratoriaus nurodymas negali būti administracinės bylos dalyku.

19Šiuo aspektu pabrėžtina, jog MAĮ 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m., p. 254–263).

20Taigi, MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011), o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

21Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie (pa)veikia asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas tokius skundus teismas asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų apginti negalėtų, skundo tenkinimo atveju asmens teisinė padėtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

22Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja administraciniam teismui siekia apskųsti Vilniaus AVMI 2016 m. balandžio 13 d. nurodymą teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis Nr. (4.66)-115-5165 (b. l. 4). Minėtame mokesčių administratoriaus Nurodyme taip pat nurodoma, kad už VMI vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjos skundą iš esmės argumentavo tuo, kad pareiškėjos skundžiamas mokesčių administratoriaus Nurodymas yra prevencinio pobūdžio priemonė, savaime nedaranti įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, t. y. teisinių pasekmių jai nesukuria.

23Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad PVMĮ 78 straipsnio 1 dalis numato, jog apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM. Remiantis PVMĮ 78 straipsnio 5 dalimi, apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras. Šių registrų tvarkymo, taip pat jų saugojimo ir pateikimo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Atitinkamai pagal VMI viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklių 29 punktą (2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. VA-85 redakcija), PVM sąskaitų faktūrų registrai (jų duomenys) turi būti pateikiami mokesčių administratoriaus valstybės tarnautojams ar darbuotojams, vykdantiems MAĮ nustatytas funkcijas, susijusias su dokumentų iš mokesčių mokėtojų priėmimu. Mokesčių administratorius, siekdamas užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, turi teisę apmokestinamajam asmeniui įteikti raštišką nurodymą (Nurodymo teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis FR0786 forma, patvirtinta VMI viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-188) nustatytu periodiškumu teikti Registrų duomenis už tame nurodyme nustatytą laikotarpį, kurio pradžia negali būti ankstesnė nei apmokestinamajam asmeniui nurodymo įteikimo data. Taigi, tokio pobūdžio nurodymu mokesčių mokėtojui yra nustatoma papildoma prievolė, o tokiam nurodymui, koks šiuo atveju yra duotas pareiškėjai, keliami specialūs reikalavimai. Be to, pagal minėtų Taisyklių 29 punktą, tokio pobūdžio nurodymas, be kita ko, gali būti neterminuotas, t. y. nurodymas teikti Registrų duomenys gali būti duotas iki mokesčio administratoriaus Sprendime atšaukti nurodymą teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis (Sprendimo atšaukti nurodymą teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis FR0787 forma, patvirtinta VMI viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-188), o šiuo atveju būtent toks duomenų teikimo laikotarpis ir buvo nurodytas pareiškėjai duotame skundžiamame Nurodyme. Šiame kontekste paminėtina MAĮ 32 straipsnio 7 punkte įtvirtinta mokesčių administratoriaus pareiga stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiga pagrįsti, kad mokesčių mokėtojui duodami privalomi nurodymai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir būtini pagal visas jiems teisės aktuose keliamas sąlygas, tenka mokesčių administratoriui (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-438/2016; 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-409-575/2016 ir kt.).

24Vadovaujantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje pareiškėjos ginčijamą mokesčių administratoriaus Nurodymą vertino kaip akivaizdžiai savaime nesukeliantį pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir negalintį būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju mokesčių mokėtojui negali būti apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant mokesčių administratoriaus nurodymą teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis, kadangi šis mokesčių administratoriaus privalomas nurodymas pareiškėjos skundo priėmimo stadijoje negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nesukeliantis savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjai, juolab kad, kaip minėta, tokio pobūdžio nurodymui teisės aktai nustato specifinius reikalavimus, kurių įgyvendinimą nagrinėjamu atveju privalo patikrinti teismas.

25Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžinamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

27Pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą tenkinti.

28Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. II.... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi... 7. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo turinio ir pateiktų priedų... 8. Be to, teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo... 9. Šiame kontekste teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Nurodyme pažymėta,... 10. Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad... 11. III.... 12. Pareiškėja A. G., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo... 13. Pareiškėja mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV.... 16. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio... 17. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 18. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 19. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog MAĮ 144 straipsnis nustato, kad mokesčių... 20. Taigi, MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra... 21. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, darytina išvada, kad administraciniams... 22. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja... 23. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad PVMĮ 78 straipsnio 1... 24. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu... 25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 27. Pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą tenkinti.... 28. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį... 29. Nutartis neskundžiama....