Byla e2A-226-883/2020
Dėl nuostolių atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grūstė“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ieškinį atsakovei UAB „Grūstė“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 8123,53 Eur nuostolių (pagal 2019-06-25 reikalavimo patikslinimą), 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos kariuomenė 2015-10-26 paskelbė pieno ir pieno produktų, šviežios mėsos, mėsos gaminių, paukštienos, duonos ir pyrago gaminių, sausainių ir kitų kepinių, kiaušinių, žuvies ir žuvies produktų, šviežių šakniavaisinių daržovių bei baltųjų gūžinių kopūstų, šviežių vaisių ir daržovių bei raugintų kopūstų pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, kuris buvo vykdomas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS). Pirkimas atliktas centralizuotai dviejų perkančiųjų organizacijų: Lietuvos kariuomenės ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vardu. UAB „Grūstė“ pateikė 2015-12-07 pasiūlymą dėl 10 pirkimo dalies. Tiekėjų pasiūlymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. Dėl 10 pirkimo dalies „Šakniavaisinės daržovės“ pasiūlymų eilėje laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Grūstė“ pasiūlymas 582 206,80 Eur su PVM sumos (ieškovės dalis – 51842,00 Eur). Antroje vietoje liko UAB „Viržis“ pasiūlymas 777 767 Eur su PVM sumos (ieškovės dalis – 66324,00 Eur). 2016-01-14 raštu Nr. S-23 UAB „Grūstė“ informavo ieškovę, kad atsisako sudaryti sutartį su Lietuvos kariuomene. Atsakovei atsisakius sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, Lietuvos kariuomenė 2016-01-21 sutartį sudarė su tiekėju UAB „Viržis“. Atsižvelgiant į atsakovės pasiūlyme pateiktus prekių pardavimo ieškovei įkainius ir UAB „Viržis“ faktiškai sumokėtos kainos skirtumą, ieškovė patyrė turtinę žalą, kuri ieškovės įvertinta nuostoliais, nes ieškovė sudariusi sutartį su UAB „Grūstė“ įsigijo prekes brangesniais įkainiais, negu buvo pasiūlyta atsakovės.

62.

7Atsakovė UAB „Grūstė“ prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad esamoje situacijoje nėra visų civilinės atsakomybės elementų, nėra nei atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, nei žalos bei priežastinio ryšio. Atsakovė, būdama sąžininga ir atsakinga tiekėja, atsisakė sudaryti pirkimo sutartį vienintelėje pirkimo objekto dalyje dėl siekio išsaugoti sėkmingą bendradarbiavimą su ieškove, nepadaryti žalos ieškovei bei apsaugoti viešąjį interesą, nes, jeigu atsakovė sudarytų pirkimo sutartį, tai negalėtų jos vykdyti dėl atsisakiusio teikti prekes subtiekėjo ūkininko, apie kurį atsakovė perspėjo ieškovę 2016-01-14 raštu Nr. S-23. Sudarytos sutarties nutraukimo atveju ieškovė ir viešasis interesas neabejotinai patirtų reikšmingos žalos, nes karių maitinimas privalo būti vykdomas nenutraukiamai, kariai laiku negautų maitinimo, reikėtų skubiai skelbti decentralizuotus pirkimus, dėl to pakiltų produktų kainos, todėl atsakovės veiksmai, nesudarius pirkimo sutarties su ieškove, buvo visiškai sąžiningi ir atviri ieškovės atžvilgiu. Ieškovė neatsakingai nesirūpino jai tariamai kilsiančios žalos išvengimu, o kaupė žalos sumą, pirkdama prekes iš UAB „Viržis“, bei ieškinį pareiškė praėjus 3 metams nuo tariamai padaryto pažeidimo. Žalos ieškovė nepatyrė, nes ieškovės teisėti lūkesčiai sudaryti pirkimo sutartį už racionalią maisto prekių kainą, t. y. nepermokėjus, nebuvo pažeisti, nes ji neatmetė UAB „Viržis“ pasiūlymo dėl per didelės kainos, o jį pripažino tinkamu ir sudarė su juo pirkimo sutartį. Atsakovė, elgdamasi sąžiningai, 2016-01-14 raštu Nr. S-73 informavo ieškovę, kad negali sudaryti pirkimo sutarties 10 pirkimo dalyje dėl subtiekėjo – bulvių augintojo atsisakymo pateikti reikiamą bulvių kiekį, todėl nesutinkama su ieškovės argumentais, kad atsakovė nenurodė pakankamos atsisakymo sudaryti sutartį priežasties. Bulvių apimtis šioje 10 dalyje buvo didžiausia ir sudarė 45,37 proc. nuo visos pirkimo objekto apimties. Jeigu ieškovė ketintų toliau tęsti pirkimą ir sudaryti pirkimo sutartį dėl likusių šakniavaisinių daržovių rūšių, atsakovė sutiktų juos pateikti, tačiau ieškovė tokio pageidavimo neišreiškė, o apie tai nurodo tik ieškinyje, praėjus 3 metams po įvykusio pirkimo. Mano, kad po subtiekėjo (ūkininko) atsisakymo ieškovė net nebeturėjo teisės siūlyti sudaryti pirkimo sutartį su atsakove, o turėjo atmesti jos pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 str. 2 d. 2 p.), todėl ieškovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl sutarties sudarymo su atsakove ir dėl to nepatyrė žalos. Atsakovė nesutiko su ieškovės apskaičiuotu tariamai patirtos žalos dydžiu, nurodė, kad pagal atsakovės atliktus skaičiavimus, tuo atveju, jeigu ieškovė būtų vykdžiusi sutartį tinkamai, skirtumas nuo atsakovės pasiūlytos kainos ir UAB „Viržis“ mokėtinos sumos galimai būtų tik 4 410,95 Eur su PVM.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Grūstė“ ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos naudai 6498,82 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 146,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.

104. Pasisakydamas dėl atsakovės prašomo taikyti trejų metų ieškinio senaties termino, teismas vertino, kad sutartis su UAB „Viržis“ sudaryta tik 2016-01-21, todėl ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su atsakovės 2016-01-14 rašto data. Įvertinęs tai, jog sutartis su UAB „Viržis“ prekėms tiekti buvo sudaryta 2016–2018 m. laikotarpiui, pirmoji sąskaita pateikta 2016-01-25, o apmokėta vėliau, ieškinys teismui pateiktas 2019-01-30, kai buvo žinomas visas skirtumas (patirti nuostoliai), teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, konstatavo, kad ieškinys pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino.

115. Atsakovei pasiūlyme nenurodžius subtiekėjų, dėl kurių galėjo būti pažeisti kvalifikaciniai reikalavimai ir atsakovės pasiūlymas būtų atmestas pagal VPĮ, atsakovei galint įsigyti bulvių iš įvairių šalių gamintojų ar tarpininkų, atsakovės sutartinių teisinių santykių padariniai dėl sutarties uždarumo principo taikymo, negali turėti įtakos viešųjų pirkimų procedūrų atlikimui ar paveikti perkančiosios organizacijos veiksmus atsakovės interesais. Šią aplinkybę teismas pripažino negalinčia būti pagrindu atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

126. Teismas vertino, kad, atsiradus nenaudingoms naujoms preliminaraus susitarimo komercinėms sąlygoms būtent tik dėl galimo sumažėjusio pelningumo, atsakovė atsisakė sudaryti prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove, t. y. neatsižvelgė į ieškovės interesus, tačiau atsižvelgė tik į savo veiklos komercinius pelno siekimo interesus. Pažymėjo, kad preliminaraus susitarimo su ūkininku komercinių sąlygų pasikeitimas negali būti atsakovei atsiradusios, iš anksto nenumatytos aplinkybės, galinčios sukelti kliūčių sėkmingam viešojo prekių pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove vykdymui. Atsakovė pasiūlyme nurodė bulvių gamintojus iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Olandijos, Izraelio, nesusiedama bulvių tiekimo su konkrečiu gamintoju, pvz., savo preliminariąja sutartimi pasirinktu ūkininku. Teismo nuomone, atsakovė privalėjo tinkamai įvertinti savo pajėgumus, be to, ji nenurodė savo kitų sudarytų sutarčių su kitais bulvių tiekėjais kainų ar jų kitimo ginčo sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovė nėra pradedantysis verslo subjektas, turi kelerių metų patirtį, todėl turėjo ir galėjo įvertinti galimas komercinių sąlygų pasikeitimo, teikiant pasiūlymą, pasekmes. Tokį atsakovės elgesį teismas vertino kaip neatsakingą, nes nusprendusi dalyvauti viešame pirkime ji pateikė pasiūlymą ir jo laiku neatšaukė. Atsakovė turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo nesąžiningi, todėl teismas sprendė, kad nesąžiningai šaliai gali ir šiuo atveju turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti tiesioginių nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės atsisakymo sudaryti prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, dėl to ieškovei teko įsigyti prekes brangesne kaina, nei siūlė atsakovė.

137. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis atsakovės skaičiavimais, Statistikos departamento pateiktais rinkos kainų duomenimis ir išvestu skirtumu tarp UAB „Viržis“ apmokėtos sumos ir rinkos kainų. Atsakovės padarytų nuostolių suma apskaičiuota pagal apmokėtų prekių kiekį, apmokėtą sumą pagal sutarties pakeitimus, kuriais keisti įkainiai bei įkainių keitimus, kokie jie buvo su UAB „Viržis“ ginčo sutarties vykdymo metu ir kokie jie būtų, jeigu pagal ginčo sutarties sąlygas sutartį būtų vykdžiusi UAB „Grūstė“. Skaičiavimai atlikti ir patvirtinti Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ir rodo faktinį ieškovei padarytos žalos dydį, matyti pagal sąskaitas išpirkti konkretūs kiekiai ir laikotarpiai, pagrindžiantys lentelėse dėl žalos apskaičiavimo nurodytus duomenis.

148. Pripažinęs, jog ieškovė nepagrįstai ilgai vėlavo įkainius sumažinti pagal iš Statistikos departamento gaunamus duomenis apie statistines praėjusio mėnesio rinkos kainas, teismas sprendė, kad reikalaujama nuostolių suma turėtų būti mažinama. Šalys nepateikė kainų skirtumo apskaičiavimo per 2016-09-13–2016-11-10 laikotarpį, jei ieškovė per protingą terminą (5 dienų) būtų sumažinusi įkainius ir nepradelsusi daugiau nei mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį, 20 procentų (nuo 8123,53 Eur sumos) sumažino ieškovės reikalaujamą priteisti nuostolių dydį iki 6498,82 Eur sumos.

159. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas atsakovės UAB „Grūstė“ civilinės atsakomybės sąlygas. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, todėl konstatavo priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių nuostolių.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1710. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Grūstė“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1810.1. Teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

1910.2. Atsakovė objektyviai negalėjo sudaryti pirkimo sutarties su ieškove, todėl pagrįstai atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, pirmiausia, apsaugodama pačią ieškovę ir viešąjį interesą, todėl atsakovės neteisėti veiksmai byloje neįrodyti. Atsakovės veiksmai, nesudarius pirkimo sutarties su ieškove, buvo visiškai sąžiningi ir atviri. Pati ieškovė neatsakingai nesirūpino jai tariamai kilsiančios žalos išvengimu, kaupė žalos sumą pirkdama prekes iš UAB „Viržis“, bei ieškinį pareiškė praėjus beveik 3 metams nuo tariamai padaryto pažeidimo. Ieškovės nurodomoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015 faktinės aplinkybės yra skirtingos.

2010.3. Atsakovė, atsisakydama pirkimo sutarties sudarymo, nepadarė žalos, nes ieškovė įsigijo šakniavaisines daržoves iš UAB „Viržis“ pagal suplanuotas kainas, ieškovė neatmetė UAB „Viržis“ pasiūlymo dėl per didelės kainos ir nebandė įsigyti šakniavaisinių daržovių pigesnėmis kainomis, todėl, jeigu ieškovė ir patyrė žalos, tai tik dėl savo kaltės. Taigi, ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios tariamos žalos. Teismas neįvertino, kad ieškovė neįrodė, jog ji įvykdė pareigą racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, atsakingai planuoti būsimosios viešojo pirkimo sutarties vertę ir pirkimo procedūrų vykdymo metu įvertinti UAB „Viržis“ kainos pagrįstumą.

2110.4. Ieškovė tariamos žalos dydį skaičiavo netinkamai, neinicijavo ir neperskaičiavo šakniavaisinių daržovių kainų, kaip įpareigoja 2016 m. sausio 21 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. KPS-40 priedas Nr. 3 „Kainodaros taisyklės“, pasirašytos tarp ieškovės ir UAB „Viržis“. Be to, ieškovė neteisėtai padidino kai kurių šakniavaisinių daržovių, tokių kaip morkos, burokėliai, svogūnai, česnakai, kainas ir tariamą žalą skaičiuoja nuo neteisėtai padidintų kainų. Jei ieškovė būtų šakniavaisinių daržovių kainas perskaičiavusi, kaip numatyta sutarties 3 priede, skirtumas nuo atsakovei ir UAB „Viržis“ mokėtinų sumų būtų tik 4410,95 Eur. Taigi, ieškovė tariamą žalą skaičiavo didesniais įkainiais nei UAB „Viržis“ pateikė pasiūlymą ir nei įkainiai yra nurodyti sutartyje. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui ji neteikė Statistikos departamento vidutinių rinkos kainų ir UAB „Viržis“ sumokėtos sumos skirtumo apskaičiavimo, o vadovaudamasi ieškovės pateiktomis sąskaitomis, nurodytais išpirktais kiekiais ir kainomis, pateikė tariamos žalos apskaičiavimą, jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį ir kainas būtų keitusi taip, kaip numatyta sutarties 3 priede.

2211. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2311.1. Atsakovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį paskelbus laimėtoją, todėl pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė galiojančias teisės normas, kurios reglamentuoja ikisutartinius santykius, taip pat laikėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo jau suformuotos praktikos byloje Nr. 3K-3-541-690/2015.

2411.2. Apeliantė dėl savo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nebuvimo, nepateikė jokių svarių argumentų ir motyvų.

2511.3. Atsakovės pateiktuose skaičiavimuose yra ir daug klaidų.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27Apeliacinis skundas atmetamas.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2912. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

30Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

3113.

32Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė 2015-10-26 CVP IS ir 2015-10-30 Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Nr. 2015/S 211-382404 paskelbė pieno ir pieno produktų, šviežios mėsos, mėsos gaminių, paukštienos, duonos ir pyrago gaminių, sausainių ir kitų kepinių, kiaušinių, žuvies ir žuvies produktų, šviežių šakniavaisinių daržovių bei baltųjų gūžinių kopūstų, šviežių vaisių ir daržovių bei raugintų kopūstų pirkimą (toliau – pirkimas), vykdomą atviro konkurso būdu, kuris buvo vykdomas CVP IS priemonėmis. Pirkimas atliktas centralizuotai dviejų perkančiųjų organizacijų: Lietuvos kariuomenės ir ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vardu. Tiekėjų pasiūlymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. 10 pirkimo dalyje „Šakniavaisinės daržovės“ pasiūlymų eilėje laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Grūstė“ pasiūlymas 582 206,80 Eur su PVM sumai (ieškovės dalis – 51 842 Eur). Antroje vietoje liko UAB „Viržis“ pasiūlymas 777 767 Eur su PVM sumai (ieškovės dalis – 66 324 Eur). 2016-01-14 raštu Nr. S-23 UAB „Grūstė“ informavo ieškovę apie atsisakymą sudaryti sutartį su Lietuvos kariuomene. Atsakovei atsisakius sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė 2016-01-21 sutartį sudarė su tiekėja UAB „Viržis“ . Ieškovė prašomos priteisti žalos dydį grindžia tuo, jog antros pasiūlymų eilėje buvusios tiekėjos UAB „Viržis“ pasiūlymo kaina buvo didesnė negu buvo pasiūlyta atsakovės. Ieškovė pateikė skaičiuotę, kurioje nurodyti pagal sąskaitas 2016-2018 metais nupirkti šakniavaisių kiekiai, UAB „Viržis„ sumokėtos sumos, taip pat nurodyti įkainiai, kuriuos siūlė atsakovė, ir išvestas skirtumas tarp faktiškai sumokėtos kainos ir kainos, kurią būtų ieškovė sumokėjusi pagal UAB „Grūstė“ pasiūlymą. Ieškovės skaičiavimu ieškovės patirta žala yra 8123,53 Eur (ieškinio reikalavimo patikslinimo priedas).

3314.

34Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl tiekėjo atsakomybės, atsisakius su perkančiąja organizacija sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

3515.

36Nagrinėjamam ginčui panaši ikisutartinės tiekėjo atsakomybės situacija šiam atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį buvo vertinama kasacinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015. Joje, inter alia (be kita ko), nurodyta, kad viešojo pirkimo laimėtojo neteisėtas atsisakymas pasirašyti sutartį suponuoja VPĮ įtvirtinto reguliavimo dėl sutarties pasirašymo su žemesnėje vietoje esančiu dalyviu taikymą; tiekėjai, kaip profesionalūs viešųjų pirkimų santykių dalyviai, žino (turi žinoti) savo atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį padarinius perkančiosioms organizacijoms ir dėl to jiems patiems kylančią (prisiimamą) riziką. Kasacinio teismo nurodyta, kad klasikinis ikisutartinės atsakomybės modelis viešiesiems pirkimams sunkiai pritaikytinas, inter alia, dėl to, jog viešuosiuose pirkimuose atsakomybės kaip ikisutartinės kvalifikavimas santykinis, nes tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sąlygas, kurias privaloma atitikti ir įrodyti atitiktį joms; tiekėjai ribojami keisti pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – koreguoti konkursų sąlygas; dėl to šie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panašūs į sutarties sudarymą dokumentų apsikeitimo būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 106 punktą). Galimybė perkančiosioms organizacijoms reikalauti iš tiekėjų civilinės atsakomybės dėl neteisėto atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį koreliuoja ir su kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiųjų organizacijų teisė nutraukti viešojo pirkimo procedūras, taigi pasitraukti iš derybų, yra ribota, taikytina išimtiniais atvejais, priklauso nuo tam tikrų siaurai aiškintinų sąlygų, kurių taikymą, be kita ko, lemia pastangos išsaugoti viešojo pirkimo teisinius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013).

3716.

38Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju atsakovei kyla ikisutartinė atsakomybė dėl atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

39 Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos

4015. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai atsakovės veiksmus pripažino neteisėtais, nes apeliantė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį tik dėl vienos pirkimo objekto dalies, siekdama išsaugoti sėkmingą bendradarbiavimą su ieškove ir nepadaryti jai žalos bei apsaugodama viešąjį interesą. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino to, kad atsakovė nesudarė pirkimo sutarties ne dėl savo kaltės, o dėl atsisakiusio teikti bulves subtiekėjo ūkininko. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

4116. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju atsakovė pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesirūpino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą ieškovei, prieš pateikdama pasiūlymus, neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis konkurso sąlygomis, atsakovė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o atsisakydama tai padaryti pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, nustatytus CK 1.2 straipsnyje. Kolegijos vertinimu, atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastys, nurodytos apeliantės 2016-01-14 raštu Nr. S-23, nepakankamos ir nesudarė pagrindo nutraukti ikisutartinių santykių. Atsakovė 2016-01-04 rašte Nr. S23, siųstame Lietuvos kariuomenės maisto produktų viešojo pirkimo komisijai, patikslino ir pateikė informaciją, jog bulvių kilmės šalys yra Lietuva, Lenkija, Olandija, Izraelis. Aplinkybė, kad atsakovei nepavyko susitarti su vienu ūkininku, turint galimybę tiekti prekes net iš keturių valstybių, bei vertinant apeliantės patirtį, kaip verslo subjekto nuolatos dalyvaujančio viešojo pirkimo konkursuose ir turinčio ilgametę patirtį, negali paneigti atsakovei kilusios deliktinės atsakomybės. Toks apeliantės elgesys, teisėjų kolegijos nuomone, teisėtai ir pagrėstai įvertintas kaip neatsakingas, nes nusprendusi dalyvauti viešame pirkime atsakovė pateikė pasiūlymą ir jo laiku neatšaukė. Taigi, šiuo atveju nepaneigta atsakovės teisė laisva valia apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Akivaizdu, kad atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo nesąžiningi, todėl vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi jai kyla deliktinė civilinė atsakomybė.

4217. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teisme, kad jos neteisėtų veiksmų dėl ieškovei kilusios žalos nėra. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011).

43Dėl žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos

4418. Atsakovė nurodo, kad ji, atsisakydama pirkimo sutarties sudarymo, žalos nepadarė, nes ieškovė įsigijo šakniavaisines daržoves iš UAB „Viržis“ pagal suplanuotas kainas, ieškovė neatmetė UAB „Viržis“ pasiūlymo dėl per didelės kainos ir nebandė įsigyti šakniavaisinių daržovių pigesnėmis kainomis. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino, kad ieškovė neįrodė, jog ji įvykdė pareigą racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, atsakingai planuoti būsimosios viešojo pirkimo sutarties vertę ir pirkimo procedūrų vykdymo metu įvertinti UAB „Viržis“ kainos pagrįstumą.

4519. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad, įvykdžius viešojo pirkimo konkursą ir išrinkus nugalėtoją, perkančioji organizacija, esant teisėtai įvykdytoms pirkimo procedūroms, privalo atsisakius sudaryti sutartį pirmam eilėje esančiam tiekėjui sudaryti sutartį su paskesniu eilėje esančiu tiekėju, taigi perkančioji organizacija, konkurso nugalėtojui atsisakius sutartį sudaryti, yra priversta didesne kaina pirkti tuos pačius produktus ir neturi pasirinkimo šioje srityje, pvz., teisėtai surengtą pirkimą pabaigti nesudarant sutarties ar atsisakyti sutartį sudaryti brangesne kaina ar sudaryti sutartį pigesne nei nugalėtojo pasiūlyme pateikta kaina. Šiuo atveju reikšminga tai, kad maksimali pirkimui skirtų lėšų suma nebuvo detalizuota, taigi ieškovės pirkimo komisija net negalėjo svarstyti UAB „Viržis“ pasiūlymo kaip atmestino dėl nepriimtinos kainos. Taigi, byloje nesant duomenų apie pirkimo procedūros neteisėtumą, ieškovė, laikydamasi įstatymo reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai pasiūlė sutartį sudaryti antram pasiūlymų eilėje buvusiam dalyviui – UAB „Viržis“. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą apie atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

46Dėl žalos dydžio

4720. Apeliantė nesutikdama su teismo priteistu 6498,82 Eur nuostolių dydžiu tvirtina, kad ieškovė neteisėtai padidino kai kurių šakniavaisinių daržovių, tokių kaip morkos, burokėliai, svogūnai, česnakai kainas ir tariamą žalą skaičiuoja nuo neteisėtai padidintų kainų ir neperskaičiavo šakniavaisinių daržovių kainų, kaip įpareigoja 2016 m. sausio 21 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. KPS-40, priedas Nr. 3 „Kainodaros taisyklės“, pasirašytos tarp ieškovės ir UAB „Viržis“.

4821. Ieškovė nuostolių dydį byloje įrodinėjo ieškovės 2015 m. rugpjūčio mėn. paraiška; 2016 m. vasario 2 d. skelbimu apie sutarties sudarymą, Lietuvos kariuomenės maisto produktų viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolais; PVM sąskaitomis faktūromis; UAB „Viržis“ sutarties Nr. KPS-40 skaičiavimais 2016-2017/2018 metų, tiekėjų pasiūlymų lyginamąja lentele. Ieškovės sudarytomis lentelėmis, kuriuose nurodoma: produkto pavadinimas; pakeisti prekių įkainiai Eur/kg su PVM; sąskaitų faktūrų numeriai; išpirktas kiekis 2017 m. sausio mėn. – 2018 m. sausio mėn.; sumokėta suma už sausio mėn. – sausio mėn. išpirktus produktus; UAB „Grūstės“ įkainiai Eur/kg su PVM; galbūt mokėtina suma UAB „Grūstė“ už sausio mėn. – sausio mėn. išpirktus produktus; skirtumas tarp UAB „Viržis“ ir UAB „Grūstė“ išpirkto kiekio pagal pasiūlytus (pakeistus) įkainius. Ieškovės sudaryta lentele, kurioje nurodoma: produkto pavadinimas; kiekiai išpirkti 2016 m.; kiekiai išpirkti 2017 m.; kiekiai išpirkti 2018 m.; iš viso. Iš lentelių nustatyta, kad skirtumas už visus 2018 metus: – 201,93 Eur, skirtumas už 2016, 2017 ir 2018 metus: – 8123,53 Eur.

4922. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ieškovė skaičiavimus atliko pagal faktiškai nupirktus kiekius ir apmokėtas sąskaitas faktūras per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Kainų pakeitimo pagrindas buvo 2016 m. rugpjūčio 30 d. susitarimas Nr. U-73 „Dėl 2016 m. sausio 20 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. U-10 pakeitimo“ ir šis susitarimas buvo vienintelis tarp ieškovės ir UAB „Viržis“. Be to, pakeistos kainos nėra esminės, nes pati apeliantė pripažįsta, kad bulvių pardavimo dalis sudarė net 45,37 proc. nuo visos pirkimo dalies, taigi esminis pirkimo dalies pirktas produktas yra bulvės. Atsakovo 2019-11-15 pateiktoje lentelėje šių produktų kainos nėra perskaičiuotos vadovaujantis sutartimi ir ji nerodo kainodaros taisyklių, kurios yra numatytos sutarties 3 priede. Šiuo atveju teisėjų kolegija vertina ir tai, kad pati apeliantė nesutikdama su civilinės atsakomybės sąlygų buvimu apeliaciniame skunde pripažįsta galimai ieškovės patirtą 4410,95 Eur nuostolių dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas mažindamas ieškovės prašomą priteisti nuostolių dydį atsižvelgė ir vertino nepagrįstai ilgą ieškovės vėlavimą sumažinti įkainius pagal iš Statistikos departamento gaunamus duomenis apie statistines praėjusio mėnesio rinkos kainas. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl nuostolių dydžio.

5023. Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantės argumentais, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, mano, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Skundžiamame sprendime įvertintos ir atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės reikalavimu, apeliantės nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

5124. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

52Dėl procesinės bylos baigties

5325. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šios išvados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

5526. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteisiamos.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ieškiniu... 6. 2.... 7. Atsakovė UAB „Grūstė“ prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gruodžio 6 d.... 10. 4. Pasisakydamas dėl atsakovės prašomo taikyti trejų metų ieškinio... 11. 5. Atsakovei pasiūlyme nenurodžius subtiekėjų, dėl kurių galėjo būti... 12. 6. Teismas vertino, kad, atsiradus nenaudingoms naujoms preliminaraus... 13. 7. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis atsakovės skaičiavimais,... 14. 8. Pripažinęs, jog ieškovė nepagrįstai ilgai vėlavo įkainius sumažinti... 15. 9. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas atsakovės UAB „Grūstė“... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. 10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Grūstė“ prašo panaikinti Telšių... 18. 10.1. Teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai įvertino bylos faktines... 19. 10.2. Atsakovė objektyviai negalėjo sudaryti pirkimo sutarties su ieškove,... 20. 10.3. Atsakovė, atsisakydama pirkimo sutarties sudarymo, nepadarė žalos, nes... 21. 10.4. Ieškovė tariamos žalos dydį skaičiavo netinkamai, neinicijavo ir... 22. 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos... 23. 11.1. Atsakovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį paskelbus laimėtoją,... 24. 11.2. Apeliantė dėl savo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės... 25. 11.3. Atsakovės pateiktuose skaičiavimuose yra ir daug klaidų.... 26. Teisėjų kolegija... 27. Apeliacinis skundas atmetamas.... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 30. Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių... 31. 13.... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė 2015-10-26 CVP IS ir... 33. 14.... 34. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl tiekėjo atsakomybės, atsisakius su... 35. 15.... 36. Nagrinėjamam ginčui panaši ikisutartinės tiekėjo atsakomybės situacija... 37. 16.... 38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu... 39. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos... 40. 15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai... 41. 16. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo... 42. 17. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir... 43. Dėl žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir... 44. 18. Atsakovė nurodo, kad ji, atsisakydama pirkimo sutarties sudarymo, žalos... 45. 19. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad, įvykdžius viešojo pirkimo... 46. Dėl žalos dydžio... 47. 20. Apeliantė nesutikdama su teismo priteistu 6498,82 Eur nuostolių dydžiu... 48. 21. Ieškovė nuostolių dydį byloje įrodinėjo ieškovės 2015 m.... 49. 22. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ieškovė skaičiavimus... 50. 23. Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantės argumentais, kad teismas... 51. 24. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat... 52. Dėl procesinės bylos baigties... 53. 25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 55. 26. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinėje... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 57. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą... 58. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....