Byla A-442-2244-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mindaugui Palijanskui, atsakovo atstovui Kęstučiui Kadonui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. kovo 15 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-65 patvirtino nurodymus pareiškėjai sumokėti 356 339 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 142 321 PVM delspinigių ir 35 634 Lt PVM baudos.

5Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 68-126 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-65.

6Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 68-126 bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-65.

7Pareiškėja nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai jos 2007 m. gegužės 14 d. bendrovei „VKK investicija“ parduotus sklypus priskyrė žemės statyboms kategorijai ir nepagrįstai šį pardavimą apmokestino PVM. Priskiriant žemės sklypą žemės statyboms kategorijai, reikia įvertinti, ar yra leidimai statybai, ar detaliuosiuose planuose yra numatytas sklypo užstatymas. Tuo tarpu pareiškėja pardavė žemės ūkio paskirties sklypus, dėl kurių leidimai statybai nebuvo išduoti ir detaliuosiuose planuose nebuvo numatytas jų užstatymas.

8Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.

9Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2007 m. balandžio 23 d. įregistravo individualią žemės pirkimo–pardavimo veiklą, kuri yra ir ekonominė veikla Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme. 2007 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K8-2357 ji UAB „VKK investicija“ pardavė 5 žemės sklypus Klaipėdos mieste. Šie sklypai priskirtini žemės statyboms kategorijai, todėl jų pardavimas turi būti apmokestintas PVM (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nurodė, kad ginčo sklypai pagal patvirtintą bendrąjį planą patenka į gyvenamosios paskirties teritoriją, o kai kurių jų dalys – į komercinės, bendro naudojimo ir infrastruktūros teritorijas. Sklypų pirkėjo veiklos tikslas yra investicinio projekto, susijusio su įsigytos žemės Klaipėdos mieste vystymu iki gyvenamo kvartalo užstatymo, infrastruktūros sukūrimo ir gyvenamojo ploto pardavimo, įgyvendinimas. Tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, UAB „VKK investicija“ ir dar kelių asmenų 2008 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis (detaliojo planavimo tikslai – pakeisti žemės sklypų paskirtį). Šios aplinkybės liudija, kad pareiškėjos parduoti sklypai buvo skirti statyboms.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

13Teismas nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms; žeme statyboms šiame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar jame atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne. Sistemiškai vertinant Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 35 ir 36 dalių, 19 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų, 22 straipsnio 3 dalies normas, darytina išvada, kad teritorijų planavimo metu parengti įvairūs dokumentai, kuriais remiantis nustatomas konkrečioje teritorijoje esančios žemės ar konkretaus sklypo naudojimo būdas ir paskirtis, yra vieni iš įrodymų, sprendžiant, ar žemė priskirtina žemės statyboms kategorijai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies prasme. Teismas nurodė, kad, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtiną Klaipėdos miesto bendrąjį planą, galiojusį ginčo sandorio sudarymo metu, pareiškėjos parduoti 5 žemės sklypai patenka į gyvenamosios paskirties teritoriją, o kai kurių sklypų dalys – į komercinės, bendro naudojimo ir infrastruktūros teritorijas. Sklypų pirkėjo UAB „VKK investicija“ veiklos tikslas – investicinio projekto, susijusio su įsigytos žemės Klaipėdos mieste vystymu iki gyvenamo kvartalo užstatymo, infrastruktūros sukūrimo ir gyvenamojo ploto pardavimo, įgyvendinimas. Tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „VKK investicija“, taip pat UAB „Vicus“, UAB „VKK Kaunas“, UAB „VKK Vilnius“, UAB „Upynalė“ bei S. J. 2008 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis. Šioje sutartyje nurodyta, jog detaliojo planavimo tikslai – pakeisti žemės sklypų paskirtį, suplanuoti teritorijos inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Taip pat yra priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimas Nr.1-661 dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Kalvarijų gatvių ir Neries upės. Teismas nurodė, kad minėtos aplinkybės liudija, jog pareiškėja pardavė žemės sklypus statyboms, todėl pagrįstai jos įvykdytas pardavimas buvo apmokestintas PVM.

14III.

15Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.

16Pareiškėja nurodo, kad žemės priskyrimas statyboms Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies prasme turi būti grindžiamas objektyviais duomenimis apie perleidžiamą žemę, o ne subjektyviais pirkėjo ketinimais ar teorinėmis galimybėmis dėl žemės statuso keitimo. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai žemės apmokestinimo PVM klausimą siejo su pirkėjo veikla ir ketinimais. Konkretaus žemės sklypo priskyrimas žemės statyboms kategorijai priklauso nuo jo paskirties. Ginčo žemės sklypų paskirtis jų perleidimo metu buvo (ir šiuo metu yra) žemės ūkio, todėl jų pardavimas PVM negali būti apmokestinamas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad bendrasis planas tik sudaro teisines prielaidas patvirtinti specialųjį ar detalųjį planą, todėl bendrojo plano sprendiniai negali būti pagrindas žemės sklypo priskyrimui žemės statyboms kategorijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1346/2009).

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

18Atsakovas nurodo, kad, sprendžiant, ar parduotą žemę galima laikyti žeme statyboms, būtina atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės (ginčo sklypai pagal patvirtintą bendrąjį planą patenka į gyvenamosios paskirties teritoriją, o kai kurių jų dalys – į komercinės, bendro naudojimo ir infrastruktūros teritorijas; sklypų pirkėjo veiklos tikslas yra investicinio projekto, susijusio su įsigytos žemės Klaipėdos mieste vystymu iki gyvenamo kvartalo užstatymo, infrastruktūros sukūrimo ir gyvenamojo ploto pardavimo, įgyvendinimas; tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, UAB „VKK investicija“ ir dar kelių asmenų 2008 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis) liudija, kad pareiškėjos parduoti sklypai buvo skirti statyboms, todėl pagrįstai jų perleidimas apmokestintas PVM.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys).

23Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi dokumentais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos bei vertintos teismo posėdyje ir kurios nėra susijusios su šiuo mokestiniu ginču. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr.1-661 dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Kalvarijų gatvių ir Neries upės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo turinį, priėjo išvadą, kad ginčo žemės sklypai yra skirti statyboms.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, turinčių esminės reikšmės bylai ir kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, nėra susijusios su nagrinėjimu ginču. Taigi teismas iš esmės netyrė bylai svarbių aplinkybių, savo išvadas grindė su nagrinėjama byla nesusijusiomis aplinkybėmis, tuo pažeidė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).

25Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

264 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

28Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. kovo 15 d.... 5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2010 m. gegužės... 6. Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir... 7. Pareiškėja nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai jos 2007 m.... 8. Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.... 9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2007 m. balandžio 23 d. įregistravo... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko.... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu... 13. Teismas nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 2... 14. III.... 15. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 16. Pareiškėja nurodo, kad žemės priskyrimas statyboms Pridėtinės vertės... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 18. Atsakovas nurodo, kad, sprendžiant, ar parduotą žemę galima laikyti žeme... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą,... 23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą,... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis pirmosios instancijos teismo nustatytų... 25. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 26. 4 punktu, teisėjų kolegija... 27. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 28. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą... 29. Nutartis neskundžiama....