Byla Ik-2168-629/2012
Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjo E. Š. atstovui advokatui Petrui Butkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š. ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Nustatė

2E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 37–40), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 115–119), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti:

31) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2011 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. S-31(7-81/2010) (toliau – ir Sprendimas Nr. S-31(7-81/2010));

42) 2010 m. vasario 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) sprendimą Nr. 68-48 (toliau – ir Sprendimas Nr. 68-48).

5Pareiškėjas nesutinka su pavedimu atlikti pakartotinį jo patikrinimą. Nurodė, kad 2010 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. S-3(7-377/2009) MGK panaikino VMI 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 68-285 dalį dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti į biudžetą 632 426 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 65 094,30 Lt GPM delspinigių ir 63 243 Lt GPM baudą ir pareiškėjo skundą šioje dalyje perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Minėtame sprendime MGK nurodė, kad dėl VMI pozicijos nenuoseklumo MGK šiame etape negali priimti sprendimo dėl mokestinio ginčo iš esmės. MGK akcentavo, kad VMI, nagrinėdama pareiškėjo skundą iš naujo, turėtų atsižvelgti į MGK nurodytus VMI sprendimo trūkumus, išanalizuoti sandorių grandinę ir aiškiai išdėstyti savo poziciją dėl šių sandorių įvertinimo mokestiniu aspektu, tačiau, pasak pareiškėjo, VMI šių nurodymų neįvykdė, o skundžiamame Sprendime Nr. 68-48 iš esmės perrašė MGK sprendimą ir pavedė Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai (toliau – ir Vilniaus AVMI) atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas Nr. 68-48 yra nemotyvuotas, nes jame nepaaiškinta, kodėl pasirinkta atlikti būtent pareiškėjo pakartotinį patikrinimą, nors skundžiamame VMI sprendime nurodomi argumentai dėl kitų mokesčių mokėtojų – pareiškėjo sutuoktinės, senelės, taip pat nemotyvuota pakartotinio patikrinimo skyrimo būtinybė. Pareiškėjo nuomone, MGK nagrinėdama jo skundą neatsižvelgė į aukščiau nurodytus argumentus, o tik formaliai įvertino VMI priimto sprendimo atitikimą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatoms.

6Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo skirti pakartotinį patikrinimą, nes duomenys, reikalingi tinkamai išspręsti jo apmokestinimo klausimą, buvo arba bent jau turėjo būti surinkti ir įvertinti pirmojo patikrinimo metu. Mokesčių administratorius, vykdydamas MAĮ jam pavestas funkcijas, netinkamai laikėsi šio įstatymo jam nustatytų pareigų, kas sąlygojo netinkamą pirminio pareiškėjo patikrinimo atlikimą, todėl sąžiningas mokesčių mokėtojas neturi atsakyti už netinkamą mokesčių administratoriaus veikimą ar neveikimą ir tai, kad mokesčių administratorius, netinkamai vykdydamas savo pareigas, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių pirmojo patikrinimo metu, negali būti teisėtu pagrindu inicijuoti pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą.

7Pareiškėjo įsitikinimu, pakartotinis patikrinimas yra visiškai netikslingas, nes visi duomenys, susiję būtent su jo mokestinėmis prievolėmis, buvo surinkti pirminio patikrinimo metu, o naujų įrodymų, turinčių reikšmės mokestiniam ginčui išspręsti, kuriuos galėtų pateikti mokesčių administratoriui, pareiškėjas neturi. Be to, VMI nepateikė vietos mokesčių administratoriui konkrečių nurodymų, kurie turėtų būtų atliekami pakartotinio patikrinimo metu, todėl nenurodžius pakartotinio patikrinimo ribų ir apimties, vietos mokesčių administratorius negalės tinkamai atlikti duoto nurodymo, o mokesčių mokėtojas negalės tinkamai realizuoti savo teisių mokestinio patikrinimo eigoje. Taip pat atkreipė dėmesį, jog mokesčiui administratoriui priimant sprendimus į ginčą turėjo būti įtraukta ir A. Š..

8Atsakovė VMI atsiliepime (b. l. 94-98 abi lapo pusės, 136–137 abi lapo pusės) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

9VMI nurodė, kad vykdydama MGK 2010 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. S-3(7-377/2009) nurodymą, išnagrinėjo pareiškėjo skundą dalyje dėl pareiškėjui apskaičiuoto GPM, konstatavus, jog pareiškėjas 2007 m. balandžio 2 d. sudarydamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį siekė mokestinės naudos. VMI nurodė, jog, įvertinusi visas pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, MGK 2010 m. sausio 4 d. sprendime Nr. S-3(7-377/2009) nurodytas vertintinas aplinkybes ir MAĮ nuostatų taikymą, konstatavo, kad sprendimo dėl aukščiau minėtos mokestinio ginčo dalies iš esmės priimti nėra galimybės, nes yra būtina papildomai surinkti ir įvertinti įrodymus. Paaiškino, kad ginčo byloje būtina papildomai ištirti ir įvertinti eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. keliami įrodymų rinkimo ir vertinimo klausimai sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju yra būtinas naujos informacijos, betarpiškai darančios įtaką pareiškėjo mokestinių prievolių dydžiui, surinkimas, remiantis kuria gali būti sprendžiamas galutinis pareiškėjo apmokestinimo klausimas, todėl vadovaujantis MAĮ 154 str. 4 d. 5 p. nuspręsta pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

10Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodyta, kad mokestinio ginčo nagrinėjime dalyvaujančių institucijų teisė pavesti atlikti pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą siejama su tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu, pavyzdžiui, iš naujo pakartoti tam tikras procedūras, surinkti papildomus įrodymus, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir kt.

11Dėl kitų mokesčių mokėtojų veiksmų tyrimo pareiškėjo pakartotinio patikrinimo metu atsakovė pažymėjo, kad atliekant pakartotinį patikrinimą yra nurodyta įvertinti pareiškėjo sutuoktinės A. Š. gautas 623 000 eurų pajamas, pareiškėjo senelės M. K. ir tetos N. G. galimybes dalyvauti nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sandoriuose, kadangi galėjo susidaryti situacija, kad nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandorių organizatorius ir vykdytojas yra pareiškėjas, o pastarieji asmenys į sandorių grandinę buvo įtraukti dirbtinai, o šių aplinkybių nustatymas ir įvertinimas yra reikšmingas siekiant nustatyti pareiškėjo mokestinių prievoles.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime (t. I, b. l. 121) prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodė sutinkanti su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais.

13Pareiškėjas, atsakovė ir tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą pranešta tinkamai, (t. I, b. l. 177, 178, 179, 182).

14Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

15Skundas atmestinas.

16Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl VMI 2010 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 68-48, kuriuo nuspręsta pavesti Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą ir priimti naują sprendimą, apie priimtą sprendimą informuojant centrinį mokesčių administratorių.

17Byloje nustatyta, Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjo E. Š. mokestinį patikrinimą dėl GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., 2009 m. gegužės 7 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-58 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (MGK byla Nr. 377/2009, t. I, b. l. 90–101), kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiavo 1 144 349 Lt GPM ir 303 974 Lt GPM delspinigių. Patikrinimo akte, be kita ko, konstatuota, jog pareiškėjas, 2007 m. balandžio 2 d. sudarydamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, siekė mokestinės naudos, t. y. nemokėti 632 426 Lt GPM nuo kitų, ne nekilnojamojo turto pardavimo, pajamų. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėjas 2007 m. balandžio 2 d. savo tetai N. G. pardavė 5,51 ha žemės sklypą, sutartyje nurodydamas 3 400 000 Lt kainą, nors nepriklausomo turto vertintojo atlikto nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatyta, kad šio žemės sklypo rinkos vertė pardavimo datai buvo 1 050 000 Lt, t. y. 3,24 karto mažesnė už pardavimo kainą, todėl skirtumas tarp gautos pinigų sumos ir parduoto turto vertės – 2 350 000 Lt – pripažintina pareiškėjo iš tetos gauta dovana ir vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 d. pareiškėjo gauta 2 350 000 Lt suma pripažintina ne žemės sklypo pardavimo, o kitomis pajamomis, apmokestinamomis 27 proc. GPM tarifu, kas nagrinėjamu atveju sudaro 632 426 Lt GPM.

18Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Vilniaus AVMI 2009 m. liepos 20 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-326 (MGK byla Nr. 377/2009, t. I, b. l. 26–29).

19Pareiškėjui apskundus Vilniaus AVMI 2009 m. liepos 20 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-326 (MGK byla Nr. 377/2009, t. I, b. l. 17–21), VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 68-285 nusprendė: 1) pavesti Vilniaus AVMI dėl 2009 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-326 nurodymų pareiškėjui sumokėti į biudžetą 490 481 Lt GPM, 217 663,60 Lt GPM delspinigių, 49048 Lt GPM baudos atlikti pakartotinį patikrinimą; 2) patvirtinti Vilniaus AVMI 2009 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-326 nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 653 868 Lt GPM, 68 310,60 Lt GPM delspinigių ir 65 387 Lt GPM baudą (dalis dėl įplaukų į E. Š. banko sąskaitas 2007 m. ir 2007 m. balandžio 2 d. sandorio).

20Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 68-285, apskundė jį MGK (MGK byla Nr. 377/2009, t. I, b. l. 1–6), prašydamas panaikinti minėtą sprendimą dalyje, kuria patvirtintas Vilniaus AVMI 2009 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-326 nurodymas pareiškėjui sumokėti į biudžetą 653 868 Lt GPM, 68 310,60 Lt GPM delspinigių, 65 387 Lt GPM baudą.

21MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VMI 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, 2010 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą Nr. S-3(7-377/2009) (MGK byla Nr. 377/2009, t. II, b. l. 256–275), kuriuo nusprendė: 1) patvirtinti VMI 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti į biudžetą 21 442 Lt GPM, 3 216,30 Lt GPM delspinigių ir 2 144 Lt GPM baudą (dalis dėl įplaukų į E. Š. banko sąskaitas 2007 m.); 2) panaikinti VMI 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti į biudžetą 632 426 Lt GPM, 65 094,30 Lt GPM delspinigių ir 63 243 Lt GPM baudą ir pareiškėjo skundą šioje dalyje perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (dalis dėl 2007 m. balandžio 2 d. sandorio).

22VMI, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2010 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. 68-48 (t. I, b. l. 17–20), kuriuo nusprendė pavesti Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą ir priimti naują sprendimą, apie priimtą sprendimą informuojant centrinį mokesčių administratorių.

23Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Sprendimu Nr. 68-48, su skundu kreipėsi į MGK, prašydamas pastarąjį panaikinti (t. I, b. l. 15–16).

24MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad skundžiamas VMI Sprendimas Nr. 68-48, kuriuo nuspręsta pavesti Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą ir priimti naują sprendimą, apie tai informuojant centrinį mokesčių administratorių, yra teisėtas ir pagrįstas ir 2011 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. S-31(7-81/2010) (t. I, b. l. 8–14) patvirtino minėtą VMI 2010 m. vasario 23 d. sprendimą. MGK Sprendime Nr. S-31(7-81/2010) nurodė, kad MGK sprendimas, kurio pagrindu VMI priėmė Sprendimą Nr. 68-48, buvo grindžiamas tuo, kad mokesčių administratorius neištyrė, išsamiai neatskleidė bei tinkamai neįvertino visų įtakos pareiškėjo apmokestinimui turinčių faktinių aplinkybių, reikšmingų šiam ginčui, todėl VMI turi ne tik teisę, bet ir pareigą tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčių mokėtojo veikla ir priimti vieną iš MAĮ 154 str. 4 d. nurodytų sprendimų. MGK vertinimu, pagal MAĮ nuostatas centriniam mokesčių administratoriui palikta diskrecijos teisė, įvertinus faktines mokestinio ginčo bylos aplinkybes, nuspręsti, kokį sprendimą, nurodytą MAĮ 154 str. 4 d., priimti.

25MAĮ 154 str. 4 d. nustato centrinio mokesčių administratoriaus, galimas priimti sprendimų, išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą, rūšis. Taigi centrinis mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

26Nagrinėjamu atveju atsakovė, pagal MGK nurodymus nagrinėdama pareiškėjo skundą, priėmė MAĮ 154 str. 4 d. 5 p. nurodytą sprendimą, t. y. pavedė Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą dalyje dėl pareiškėjo 2007 m. balandžio 2 d. sudaryto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio.

27Pagal LVAT nuoseklią praktiką, aiškinančią mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų teisę pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą, šio centriniam mokesčių administratoriui leisto elgesio modelio paskirtis yra pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Paprastai, pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir / arba kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras (LVAT 2010 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438 – 1146/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3528/2011).

28LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog centrinis mokesčių administratorius turi teisę pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą, jeigu nagrinėdamas mokestinį ginčą centrinis mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojo apskųstame sprendime vietos mokesčių administratorius nesurinko pakankamais įrodymų, patvirtinančių patikrinimo metu konstatuotus mokesčių įstatymų pažeidimus arba, kai mokesčių mokėtojas pateikia papildomų dokumentų, kurių vietos mokesčių administratoriui nebuvo pateikęs ir pastarasis jų nebuvo vertinęs, t. y. nebuvo nustatęs jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių turėjo būti priimtas sprendimas, nustatantis mokestinę prievolę ar paneigiantis prielaidas dėl galimos mokestinės prievolės nustatymo. Taigi centrinio mokesčių administratoriaus galimybė pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį tikrinimą susijusi su tuo, kad centrinis mokesčių administratorius pagal vietos mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus negali priimti nei sprendimo patvirtinti, nei sprendimo panaikinti ar pakeisti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, nes turimų dokumentų nepakanka tokių sprendimų priėmimui (LVAT 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1176-12).

29Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant pareiškėjo mokestinį patikrinimą buvo nustatyta, kad M. K. (pareiškėjo senelė), atstovaujama pareiškėjo, 2005 m. lapkričio 30 d. už 1 918 644 Lt įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ) (MGK byla Nr. 377/2009, t. II, b. l. 94–98), kurį vėliau 2006 m. spalio 4 d. padovanojo savo dukrai N. G. (pareiškėjo tetai), įvertindama 3 285 110 Lt (MGK byla Nr. 377/2009, t. II, b. l. 117–122). Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcija atlikus M. K. mokestinį tyrimą konstatuota, jog ji neturėjo 1 918 644 Lt, už kuriuos galėjo įsigyti minėtą žemės sklypą (MGK byla Nr. 377/2009, t. II, b. l. 80–85). Taip pat mokesčių administratoriui kilo įtarimas, ar tikrasis 2005 m. lapkričio 30 d. sklypo pirkimo–pardavimo sandorio organizatorius ir vykdytojas nebuvo pareiškėjas. Pareiškėjo teta 2007 m. vasario 5 d. už 3 400 000 Lt pardavė minėtą dovanų gautą žemės ūkio paskirties žemės sklypą R. Š. (pareiškėjo pusbroliui) (MGK byla Nr. 377/2009, t. I, b. l. 158–162). R. Š. už įsigytą žemės sklypą N. G. sumokėjo grynaisiais pinigais 2 327 500 Lt prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, o likusią dalį žemės sklypo kainos – 1 072 500 Lt finansavo ir į N. G. sąskaitą sumokėjo AB „DnB Nord bankas“ (MGK byla Nr. 377/2009, t. II, b. l. 170–171). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad minėtą 2 327 500 Lt sumą R. Š. pasiskolino iš pareiškėjo sutuoktinės A. Š. pagal 2007 m. sausio 10 d. pasirašytą paskolos raštą be procentų dvejiems metams (MGK byla Nr. 377/2009, t. II, b. l. 160, 159), o minėtus pinigus jam perdavė pats pareiškėjas. Pareiškėjo teta 2007 m. balandžio 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi už 3 400 000 Lt iš pareiškėjo įsigijo kitą 5,5100 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ). (MGK byla Nr. 377/2009, t. I, b. l. 151–155). Šį žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise pareiškėjas buvo įsigijęs 1998 m. balandžio 20 d. už 40 000 Lt (MGK byla Nr. 377/2009, t. I, b. l. 156–157). Pažymėtina, kad pareiškėjas už parduotą žemės sklypą gautas 3 400 000 Lt pajamas deklaravo 2007 m. pajamų mokesčio deklaracijoje kaip neapmokestinamas pajamas pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 str. 1 d. 21 p.

30Kaip jau minėta, VMI 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendime, įvertinusi minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad vienintelis sandorių tikslas buvo, jog pareiškėjo iš A. Š. sąskaitos išimti pinigai taptų pareiškėjo neapmokestintomis pajamomis, be to, sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, t. y. sandoris buvo sudarytas tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų ir turint tikslą įteisinti pajamas, nuo kurių, priešingu atveju, turėtų būti apskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas 27 proc. GPM, kai tuo tarpu žemės sklypo nuosavybėje išlaikyto tris metus pardavimo pajamos neapmokestinamos GPM. Taigi pareiškėjas, sudarydamas pirkimo–pardavimo sandorį ir tokiu būdu padidindamas turto pardavimo kainą, turėjo tikslą išvengti mokesčio mokėjimo. Šių išvadų pagrindu pareiškėjui buvo pritaikytos MAĮ 69 str. nuostatos ir papildomai apskaičiuotas GPM.

31Pažymėtina, jog MGK 2010 m. sausio 4 d. sprendime Nr. S-3(7-377/2009) (MGK byla Nr. 377/2009, t. II, b. l. 256–275), panaikindama VMI 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl 2007 m. balandžio 2 d. sandorio ir perduodama centriniam mokesčių administratoriui pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo, nurodė, jog tai, kad 2007 m. balandžio 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas vieninteliu tikslu – siekiant mokestinės naudos, t. y. siekiant, kad pareiškėjo iš sutuoktinės sąskaitos išimti pinigai taptų neapmokestinamosiomis pareiškėjo pajamomis, VMI nėra plačiau motyvuota bei pagrįsta byloje surinktais įrodymais. MGK nurodė, kad mokesčių administratoriui reikėtų įvertinti, iš kur pareiškėjo sutuoktinė A. Š. savo sąskaitoje „AS Hansabanka“ Latvijoje 2005 m. turėjo 623 000 eurų, kuriuos pareiškėjas pagal įgaliojimą išėmė 2005 m. ir 2007 m. bei sutuoktinės nurodymu perdavė R. Š., taip pat nustatyti, ar šios piniginės lėšos priskirtinos apmokestinamoms pareiškėjo sutuoktinės pajamoms. MGK taip pat atkreipė dėmesį, kad VMI atliko M. K. (pareiškėjo senelės) mokestinį tyrimą ir konstatavo, jog ji neturėjo 1 918 644 Lt, už kuriuos galėjo 2005 m. lapkričio 30 d. įsigyti žemės sklypą, esantį ( - ). Padarė išvadą, kad galėjo susidaryti tokia teisinė situacija, kad realiai žemės sklypą galėjo įsigyti ne M. K., bet pareiškėjas, o M. K. ir N. G. (pareiškėjo teta) į minėtų sandorių grandinę galėjo būtį įtrauktos dirbtinai, tam, kad M. K. galėtų minėtą žemės sklypą padovanoti dukrai N. G., o pastaroji galėtų šį sklypą parduoti R. Š. (pareiškėjo pusbroliui) ir vėliau iš pareiškėjo įsigyti kitą rinkos vertės neatitinkantį žemės sklypą adresu ( - ) MGK pažymėjo, kad tokia sandorių grandinė mokesčių administratoriaus nevertinta ir netirta mokestiniu aspektu, todėl būtina išanalizuoti sandorių grandinę ir aiškiai išdėstyti mokesčių administratoriaus poziciją dėl šių sandorių įvertinimo mokestiniu aspektu. Akcentavo, jog mokestinė nauda, gauta iš tokio pobūdžio sandorių, turi būti reali, t. y turi būti realiai viena ar kita forma išvengta mokesčių mokėjimo, tačiau VMI nevertino, ar būtent pareiškėjas vengė mokesčio mokėjimo (turėjo tikslą gauti mokestinės naudos), kokiu būdu tos mokestinės naudos siekta ir ar ji gauta.

32Teismo vertinimu, siekiant išsiaiškinti šiuos klausimus, yra būtina surinkti papildomą informaciją, tikslinga atlikti priešpriešinius mokestinius patikrinimus (A. Š.), tai yra būtina atlikti aktyvius veiksmus, neapsiribojančius tik jau turimų įrodymų vertinimu. Taip pat turi būti įvertinta, ar tinkamai buvo pritaikyta MAĮ 69 str. 1 d., apmokestinant pareiškėjo gautas pajamas, pardavus minėtą žemės sklypą, todėl atsižvelgiant į nurodytus LVAT išaiškinimus, darytina išvada, kad tokiu atveju atsakovė turėjo teisę įpareigoti Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą dėl minėtų aplinkybių, nes egzistuoja aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo.

33Pažymėtina, kad pareiškėjas neskundė MGK 2010 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. S-3(7-377/2009) ir sutiko, kad jo skundas dalyje dėl 2010 m. balandžio 2 d. sandorio turėjo būti nagrinėjamas iš naujo, todėl atsižvelgiant į vietos mokesčių administratoriaus kompetenciją, įtvirtintą MAĮ 26 str. 1 d. 7 p., 11 p., 26 str. 2 d. ir būtinybę atlikti papildomus veiksmus, neapsiribojančius tik jau turimų įrodymų vertinimu, teismo vertinimu, tokius veiksmus turi atlikti vietos mokesčių administratorius, šiuo atveju Vilniaus AVMI.

34Tai, kad atliekant pakartotinį patikrinimą atsakovė nurodė vertinti ir su pareiškėjo sutuoktinės sąskaitose esančiais pinigais susijusius klausimus, taip pat nepaneigia pareiškėjo pakartotinio patikrinimo būtinumo. Aplinkybės susijusios su A. Š. piniginėmis lėšomis yra tiesiogiai susijusios ir su pareiškėjo apmokestinimu, t. y. MAĮ 69 str. taikymu pareiškėjo atžvilgiu. Pagal MAĮ 69 str. 1 d. tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Pažymėtina, kad minėtas lėšas iš A. Š. sąskaitų ėmė pats pareiškėjas, jas perdavė pagal paskolos sutartį savo pusbroliui, kuris minėtus pinigus panaudojo žemės sklypo pirkimui iš pareiškėjo tetos, kuri vėliau iš pareiškėjo pirko kitą žemės sklypą. Šios ir aukščiau nurodytos nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad nesant atskleistų papildomų A. Š. lėšų naudojimo aplinkybių, negali būti tinkamai nustatytas naudos siekimo ar nesiekimo faktas, kuris būtinas taikant MAĮ 69 str. Pagal MAĮ 67 str. 1 d. mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o tinkamas tokių sumų pagrindimas nagrinėjamu atveju gali būti atliktas tik įvertinus pakartotinio patikrinimo metu papildomai surinktus duomenis.

35Teismas pareiškėjo teiginius, kad pakartotinis patikrinimas negali būti atliekamas, nes trūkstami įrodymai nesurinkti dėl paties mokesčių administratoriaus kaltės, atmeta kaip nepagrįstus, nes toks pareiškėjo aiškinimas iš esmės paneigia pakartotinio patikrinimo tikslą surinkti papildomus įrodymus, kurie nebuvo surinkti vietos mokesčių administratoriaus ir kurie padėtų priimti galutinį sprendimą dėl mokesčių mokėtojo apmokestinimo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog netinkamas vietos mokesčių administratoriui tenkančių pareigų atlikimas, galėtų būti vertinamas skiriant pareiškėjui ekonomines sankcijas, kas atitiktų MAĮ 139 str. 1 d., pagal kurią skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

36Pareiškėjo teiginiai, kad VMI nenustatė patikrinimo ribų vertintini kritiškai, nes Sprendime Nr. 68-48 aiškiai nurodyta, dėl kurios GPM dalies turi būti atliktas pakartotinis mokestinis patikrinimas, bei nurodytos aplinkybės, kurios turi būtis išsiaiškintos pakartotinio patikrinimo metu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad vietos mokesčių administratorius negalės tinkamai atlikti duoto nurodymo, o mokesčių mokėtojas negalės tinkamai realizuoti savo teisių mokestinio patikrinimo eigoje.

37Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo sprendimas pavesti Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą, yra atitinkantis MAĮ 154 str. 4 d. 5 p. nuostatas, todėl pagrindo panaikinti VMI Sprendimą Nr. 68-48 ir MGK Sprendimą Nr. S-31(7-81/2010), kuriuo patvirtintas skundžiamas VMI sprendimas, nėra ir pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

39Atmesti pareiškėjo E. Š. skundą kaip nepagrįstą.

40Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant... 2. E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 37–40), kurį... 3. 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau... 4. 2) 2010 m. vasario 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 5. Pareiškėjas nesutinka su pavedimu atlikti pakartotinį jo patikrinimą.... 6. Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo skirti pakartotinį patikrinimą, nes... 7. Pareiškėjo įsitikinimu, pakartotinis patikrinimas yra visiškai... 8. Atsakovė VMI atsiliepime (b. l. 94-98 abi lapo pusės, 136–137 abi lapo... 9. VMI nurodė, kad vykdydama MGK 2010 m. sausio 4 d. sprendimo Nr.... 10. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau –... 11. Dėl kitų mokesčių mokėtojų veiksmų tyrimo pareiškėjo pakartotinio... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime (t. I, b. l. 121)... 13. Pareiškėjas, atsakovė ir tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį... 14. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, remdamasis... 15. Skundas atmestinas.... 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl VMI 2010 m. vasario 23 d. sprendimo Nr.... 17. Byloje nustatyta, Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjo E. Š. mokestinį... 18. Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Vilniaus AVMI 2009 m. liepos 20 d.... 19. Pareiškėjui apskundus Vilniaus AVMI 2009 m. liepos 20 d. sprendimą dėl... 20. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 68-285,... 21. MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VMI 2009 m. rugsėjo 23 d.... 22. VMI, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2010 m. vasario 23 d.... 23. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Sprendimu Nr. 68-48, su skundu kreipėsi į... 24. MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad skundžiamas... 25. MAĮ 154 str. 4 d. nustato centrinio mokesčių administratoriaus, galimas... 26. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pagal MGK nurodymus nagrinėdama pareiškėjo... 27. Pagal LVAT nuoseklią praktiką, aiškinančią mokestinį ginčą... 28. LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog centrinis mokesčių administratorius turi... 29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant pareiškėjo mokestinį... 30. Kaip jau minėta, VMI 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendime, įvertinusi minėtas... 31. Pažymėtina, jog MGK 2010 m. sausio 4 d. sprendime Nr. S-3(7-377/2009) (MGK... 32. Teismo vertinimu, siekiant išsiaiškinti šiuos klausimus, yra būtina... 33. Pažymėtina, kad pareiškėjas neskundė MGK 2010 m. sausio 4 d. sprendimo Nr.... 34. Tai, kad atliekant pakartotinį patikrinimą atsakovė nurodė vertinti ir su... 35. Teismas pareiškėjo teiginius, kad pakartotinis patikrinimas negali būti... 36. Pareiškėjo teiginiai, kad VMI nenustatė patikrinimo ribų vertintini... 37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 39. Atmesti pareiškėjo E. Š. skundą kaip nepagrįstą.... 40. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...