Byla 2A-851-115/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ atstovui advokatui Anatolijui Burinskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-614/2008 pagal ieškovo UAB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovams DUAB „Baltijos garantas“ ir AB “Lietuvos draudimas”, tretiesiems asmenims S. R. , A. M. , D. N. ir S. J. individualiai įmonei, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovas UAB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų: DUAB „Baltijos garantas“ – 29246,45 Lt, iš AB „Lietuvos draudimas“ – 7311,61 Lt. Ieškovas nurodė, kad 1999-09-20 jis sudarė su trečiuoju asmeniu S. R. transporto priemonės draudimo sutartį (polisas Nr.710-850-220593), kuria buvo apdraustas automobilis MB 500, valst. Nr. ( - ) . Sutartis galiojo 1999-09-21 – 2000-09-20. 2000-07-12 kelyje Klaipėda – Veiviržėnai įvyko autoavarija, kurios metu susidūrė S. J. IĮ darbuotojo A. M. vairuojamas automobilis su ieškovo apdraustuoju automobiliu. Dėl autoįvykio kaltu pripažintas A. M. , tai patvirtina Klaipėdos raj. PK Kelių policijos 2000-07-17 pažyma. 2000-07-13 S. R. kreipėsi su prašymu atlyginti nuostolius, įvertino žalą pagal nepriklausomų autoekspertų UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kur nurodyta automobiliui MB 500 žala 36398,06 Lt. Už vertinimą draudėjas sumokėjo 160,00 Lt. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, 2000-09-07 išmokėjo draudėjui S. R. 36558,06 Lt draudimo išmoką. Kadangi avarijos kaltininko A. M. civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ (polisas VCAB Nr.000025), 2000-09-28 ir vėliau ieškovas pateikė jam pretenziją dėl 36558,06 Lt nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas 2001-05-08 raštu Nr. 09-310 atsisakė atlyginti nuostolius, motyvuodamas tuo, kad draudėjas nepateikė jiems dokumentų, patvirtinančių teisę valdyti transporto priemonę, kaip teisėto valdytojo. Klaipėdos raj. PK Kelių policijos pažymoje nurodyta, jog A. M. turėjo teisę valdyti transporto priemonę VW Caravela, valst. Nr. ( - ) ; tai patvirtina ir S. J. autopaslaugų įmonės 2000-06-01 išduotas įgaliojimas. Atsakovas taip pat nurodė, kad avarija inscenizuota, tačiau šį teiginį patvirtinantys įrodymai nepateikti. 2003-06-19 paaiškėjo, kad S. J. IĮ priklausančio automobilio VW Caravela, valst. Nr.( - ) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio dieną taip pat buvo apdrausta ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (polisas 0001 Nr.231202) 10000,00 Lt sumai. Atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ – 40000,00 Lt sumai, todėl nuostolis atlygintinas proporcingai.

5Atsakovas AB “Lietuvos draudimas” atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atstovas nurodė, kad 2000 tarp jo ir trečiojo asmens S. J. autopaslaugų įmonės buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis 1997-07-25 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 022 (su pakeitimais ir papildymais iki 1999-08-16) pagrindu. Sutartis galiojo 2000-02-01 – 2001-01-31, ja buvo apdrausta automobilio VW Caravela valst. Nr. ( - ) vairuotojo civilinė atsakomybė, kai transporto priemone naudojasi draudėjas arba draudimo liudijime nurodytos asmenų grupės teisėtas valdytojas. Draudėjas buvo tinkamai supažindintas su taisyklėmis. Dėl autoįvykio draudėjas atsakovui nieko nepranešė, niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl padarytos žalos. Draudėjas neįvykdė sutarties sąlygų, todėl reikalavimas AB „Lietuvos draudimas“ atmestinas.

6Atsakovas DUAB „Baltijos garantas“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atstovas nurodė, kad pagal VCA PULO civilinės atsakomybės draudimo taisykles A. M. nepateikė dokumentų apie jo teisėtą automobilio valdymą. Tokiu atveju draudimo išmoka nemokama. Transporto priemonių apgadinimo aplinkybės neįtikinančios: automobilių apgadinimai neatitinka, ant automobilių nėra kontaktinių žymių, todėl labiausiai tikėtina, kad autoavarija inscenizuota, prašė skirti autotechninę ekspertizę. Be to, ieškovas nesuteikė galimybės savalaikiai ir pilnai ištirti įvykį.

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005-06-21 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ekspertas byloje pateikė išvadas, jog automobilių apgadinimai tokioje apimtyje kaip tai užfiksuota bylos medžiagoje nėra tarpusavyje suderinami, eismo įvykio vietoje negalėjo būti padaryti visi užfiksuoti automobilių apgadinimai, automobilių padėtys, užfiksuotos eismo įvykio vietos schemoje, techniniu požiūriu nėra pagrįstos, t.y. jos neatitinka automobilių susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo dinamikos dėsnių pagal byloje nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Ekspertas padarė aiškią išvadą, kad automobiliai eismo įvykio aplinkybėmis nebuvo susidūrę. Atsižvelgdamas į eksperto išvadą, teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovo prašoma atlyginti žala buvo padaryta 2000-07-12 kelyje Klaipėda – Veiviržėnai įvykusios autoavarijos metu ir, kad automobilis MB 500 buvo apgadintas dėl trečiojo asmens A. M. kaltės. Tokiu atveju teismas padarė išvadą, kad priteisti žalos iš atsakovų, kurie buvo apdraudę A. M. civilinę atsakomybę, nėra teisinio pagrindo. Atmetęs ieškinį teismas sprendimu priteisė iš ieškovo UAB „ERGO Lietuva“ 1778,26 Lt bylinėjimosi išlaidų ir informavo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiąjį prokurorą apie S. R. veiksmuose galimus BK 182 str. numatyto nusikaltimo požymius.

8Tretysis asmuo S. R. 2005-04-01 pateikė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo byloje, nurodydamas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylą, sprendimas jam paštu neišsiųstas, apie bylą sužinojo tik gavęs Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-02-21 įsakymą dėl draudimo išmokos grąžinimo kreditoriui UAB „ERGO Lietuva“. S. R. nurodė, kad vairuotojai, o taip pat ir jis nebuvo apklausti betarpiškai, jam buvo užkirstas kelias teikti įrodymus ir betarpiškai dalyvauti procese skiriant ekspertizę, atlikęs ekspertizę ekspertas yra sutartiniuose santykiuose su draudimo bendrovėmis, tačiau klausimas dėl jo šališkumo nebuvo keltas. 2005-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi šioje byloje procesas buvo atnaujintas pagal trečiojo asmens S. R. pareiškimą, byla perduota nagrinėti iš naujo.

9Ieškovo UAB „ERGO Lietuva“ atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, nurodė, kad atsakovų atsikirtimai nepagrįsti. Pagal bylos įrodymus, administracinės bylos medžiagą ir vairuotojų paaiškinimus, matyti, kad autoįvykis buvo, baudžiamoji byla nutraukta nenustačius S. R. kaltės. Nors buvo atliktos prieštaringos ekspertizės, nei viena iš jų nepaneigė autoįvykio tikimybės. Taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai, kad A. M. nebuvo teisėtas automobilio valdytojas, kadangi byloje policijos pareigūnai konstatavo, jog valdymas teisėtas. Be to, atsakovo argumentai prieštarauja galiojusiam LR Teisingumo ministro ir LR Vidaus reikalų ministro įsakymui Nr. 36/193 „Dėl dokumentų, suteikiančių teisę naudotis motorine transporto priemone“.

10Trečiojo asmens ieškovo pusėje S. R. atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad atsakovų atsikirtimai, neva jiems nepareikštos pretenzijos ar laiku nepranešta yra tik formalūs atsikirtimai, kadangi abu atsakovai apie įvykį žinojo, abu įvykį administravo, apžiūrėjo bei fotografavo automobilius po įvykio, AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraudęs automobilį VW KASKO draudimu ir pripažinęs įvykį draudiminiu išmokėjo S. J. įmonei draudimo išmoką. Yra apklausti kelių policininkai, vairuotojai, yra įvykio schema, automobilį vairavęs A. M. administracinėje byloje pripažintas kaltu. Pažymėjo, kad šie įrodymai ir baudžiamoji byla patvirtina buvus autoįvykį.

11Atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ atstovas teisme prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodė, kad A. M. buvo apsidraudęs transporto priemonių savininko ar valdytojo civilinę atsakomybę taisyklių Nr.001 pagrindu, tačiau draudimo apsauga galioja tik esant teisėtam transporto priemonės valdymui. Yra duomenų, kad A. M. S. J. autopaslaugų įmonėje nedirbo. Kadangi įgaliojimas notarine tvarka nebuvo patvirtintas, A. M. pagal draudimo taisykles negali būti laikomas teisėtu valdytoju. Be to, atsakovas mano, kad įvykis yra akivaizdžiai suklastotas. Įrodytas tik vienas faktas, kad rasti apgadinti automobiliai, o pats eismo įvykis neįrodytas. Automobilių apgadinimai, kokie matyti iš nuotraukų pagal dinamikos dėsnius tarpusavio kontaktų nesuderinami byloje vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, neatitikimai yra per 40 cm, tai patvirtino ir ekspertas. Joks medis sankryžoje neaugo. Manė, kad po tokio įvykio vairuotojai negalėjo likti nesužaloti.

12Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teisme prašė atmesti ieškinį kaip neįrodytą atsiliepime nurodytais argumentais. Atstovas pripažino, kad yra automobilio VW draudikas, tačiau pretenzija laiku nebuvo pareikšta, pažeistos draudimo taisyklės, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Atstovas nurodė, kad pagal taisykles draudėjas turėjo informuoti apie sudarytas tos pačios rizikos draudimo sutartis, o to nepadarius pažeisti Taisyklių 19 p., 42 p. ir 43 p. reikalavimai, nes apie įvykį draudėjas turėjo pranešti per 3 d. ir taip pat informuoti, jei nukentėjusysis reiškia pretenzijas, tačiau pretenzijos pareikštos nebuvo. Atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinio senaties eiga – autoįvykio diena, o senaties terminas – vieneri metai pagal CK 1.125 str. 7 d.

13Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-05-13 sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-02-18 sprendimą ir priėmė kitą sprendimą – ieškinį patenkino. Pirmos instancijos teismas priteisė iš DUAB „Baltijos garantas“ 29246,45 ir iš AB „Lietuvos draudimas“ 7311,61 Lt UADB “ERGO Lietuva“ naudai. Priteisė iš DUAB „Baltijos garantas“ 877,40 Lt žyminio mokesčio ir 747,68 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų per spaudą UADB “ERGO Lietuva“ naudai. Priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ 219,35 Lt žyminio mokesčio ir 186,92 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų per spaudą UADB “ERGO Lietuva“ naudai. Priteisė iš DUAB „Baltijos garantas“ 80,00 Lt žyminio mokesčio trečiojo asmens S. R. (gimusio duomenys neskelbtini) naudai. Priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ 20,00 Lt žyminio mokesčio trečiojo asmens S. R. (gimusio duomenys neskelbtini) naudai. Teismas taip pat priteisė iš DUAB „Baltijos garantas“ 34,00 Lt ir iš AB „Lietuvos draudimas“ 9,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad draudikai 2000-07-12 įvykio dieną draudimo sutartys galiojo, abu atsakovai DUAB „Baltijos garantas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ buvo atsakingi avarijoje dalyvavusio automobilio VW Caravella valst. Nr. ( - ) , valdytojo civilinės atsakomybės draudikais, tačiau jie iškėlė ginčą ar kelių policijos kaltu dėl įvykio pripažintas šį automobilį valdęs vairuotojas A. M. buvo teisėtas valdytojas, nes sutartys galiojo tik teisėtam valdytojui. Taip pat iškėlė ginčą dėl to ar toks įvykis - 2000-07-12 avarija iš viso buvo, nurodydami, kad jis suklastotas. Siekiant išsiaiškinti aplinkybę, ar avarija iš tikrųjų buvo įvykusi, buvo atliktos kelios ekspertizės. Pirmos instancijos teismas išanalizavęs visus duomenis ir byloje esančius įrodymus eksperto V. Mitunevičiaus išvadą įvertino kritiškai, kadangi ekspertizę jis atliko remdamasis tik pateiktomis apgadintų automobilių nuotraukomis, autoįvykio schema ir kelių policijos medžiaga. Iš baudžiamosios bylos nustatyta, kad eksperto V.Mitunevičiaus modeliavimo programoje naudoti duomenys netikslūs. Tuo tarpu vėlesnius eismo įvykio tyrimus atlikusiems specialistams buvo pateikta papildoma tyrimui reikalinga medžiaga, tačiau pastarieji kategoriškos išvados, jog automobiliai buvo apgadinti ne jų tarpusavio kontakto metu ir kitomis nei eismo įvykio vietos schemoje nurodytomis aplinkybėmis, nedavė. Specialistas E. Ivanovas davė išvadą, jog automobilių didžiausių savo apimtimi sugadinimų išsidėstymas atsiradimas neprieštarauja byloje esančioms aplinkybėms ir gali būti paaiškintas kontaktavimu su pakelėje augusiu medžiu. Nėra objektyvių duomenų, kuriais būtų galima tvirtinti, jog automobiliai buvo susidūrę kitomis nei byloje nurodytomis aplinkybėmis, o palyginamojo tyrimo atlikti negalima. Atsakovo atstovo A.Burinsko argumentas, kad įvykio metu vairuotojai negalėjo likti nesužaloti neįrodytas. Baudžiamoje byloje esančiame Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas 2007-06-26 rašte Nr. ST-522 nurodyta, kad teismo medicinos ekspertai negali pateikti kategoriškos išvados dėl sužalojimų atsiradimo ar jų išvengimo, todėl nėra galimybės nustatyti ar esant byloje nurodytiems autoįvykio kilimo mechanizmui ir automobilių apgadinimams, vairuotojai galėjo likti nesužaloti. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ištyrus prieštaringas ekspertų išvadas, administracinėje byloje esančius vairuotojų paaiškinimus ir įvykio schemą, labiau tikėtina, jog įvykis buvo, kadangi vairuotojų paaiškinimus patvirtina ir baudžiamoje byloje apklausto liudytojo S. A. parodymai, kuris nurodė, jog matė susidūrusias transporto priemones, liudytojų A. U. ir K. S. parodymai, kurie patvirtino, kad jie matė nurodytus automobilius iki įvykio neapgadintus. Kadangi atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti automobilius buvus apgadintus kitoje vietoje ar kitomis aplinkybėmis, teismas atmetė atsakovų atsikirtimus apie autoįvykio suklastojimą. Atsakovų DUAB „Baltijos garantas“ ir AB „Lietuvos draudimas“, esančių atsakingais avarijoje dalyvavusio automobilio VW Caravella valst.Nr.( - ) , valdytojo A. M. civilinės atsakomybės draudikais, argumentai, kad A. M. nebuvo teisėtas transporto priemonės valdytojas, nepagrįsti. Byloje yra pateikta 2000-06-01 pažyma (įgaliojimas) apie tai, kad S. J. įmonė įgaliojo A. M. tvarkyti ir valdyti automobilį VW Caravella valst. Nr. ( - ) , kuri galioja 5 m. Įvykio metu galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.36/193 „Dėl dokumentų, suteikiančių teisę naudotis motorine transporto priemone“ nustatyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo ir duoti policijos darbuotojams patikrinti vieną iš čia nurodomų dokumentų, o taip pat ir juridinio asmens išduotą dokumentą arba darbo santykius patvirtinantį dokumentą (įsakymas neteko galios nuo 2000-11-30). Teismas konstatavo, kad net jei A. M. ir nebuvo darbo santykiuose su S. J. autopaslaugų įmone, notaro tvirtinimo juridinio asmens išduotas dokumentas nėra reikalaujamas, jis net neprivalo turėti Kelių policijos žymos. Teismas taip pat nurodė, kad 1999-08-30 panaudos sutartimi D. N. jam privačios nuosavybės teise priklausantį automobilį Mersedes Benz 500, valst. Nr. ( - ) suteikė panaudos gavėjui S. R. neterminuotam naudojimui panaudos teise, sutartis registruota kelių policijos įskaitoje, todėl atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ argumentas, jog ieškovas išmoką išmokėjo ne tam asmeniui taip pat nepagrįsta, kadangi draudėju gali būti ne tik savininkas, bet ir valdytojas. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad abu atsakovai iš karto po autoįvykio buvo apie tai raštu informuoti, abu atliko žalos sureguliavimo procedūras, abu gavo kelių policijos pažymą ir abu apžiūrėjo bei nufotografavo abi transporto priemones. Todėl teismas laikė, kad atsakovai turėjo visas galimybes tirti įvykį, jiems nebuvo sukliudyta apžiūrėti apgadintą turtą, vertinti įvykį ir įrodymus, analizuoti duomenis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nurodytą draudėjo Taisyklių 19 p., 42 p. ir 43 p. pažeidimą (pranešti apie sudarytas tos pačios rizikos draudimo sutartis), o taip pat apie pranešimo ar pretenzijų terminų pažeidimą, teismas vertino kaip formalų. Draudėjas A. M. atsakovui DUAB „Baltijos garantas“ apie 2000-07-12 įvykį pranešė 2000-07-13 d., draudėjas S. J. atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykį taip pat raštu pranešė 2000-07-13 d. Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (1996 m. liepos 10 d., Nr. I-1456, 2000-04-07 red.) 11 str. 2 d. 2 p. nustatė, kad įmonė privalo įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatytais terminais mokėti draudimo išmokas, pagal CK 6.1015 str. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacinio reikalavimo teisę į atsakingus draudimus - atsakovus. Teismas taip pat laikė nepagrįstu atsakovo reikalavimą taikyti CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą 1 m. senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006 m. 2006 m. rugpjūčio 28 d. priimtoje nutartyje suformavo praktiką šiuo klausimu, nurodydamas, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai paaiškinama tuo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolė įvykdymo momento. Kadangi ieškovas prievolę įvykdė 2000-09-07, o ieškinį teismui pateikė 2003-07-11, teismas konstatavo, jog trejų metų ieškinio termino jis nepraleido.

14Atsakovas DUAB „Baltijos garantas“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-05-13 dienos sprendimą, dalyje dėl priteisimo iš DUAB „Baltijos Garantas“ 29246 Lt sumą ir priimti kitą sprendimą, ieškinį DUAB „Baltijos Garantas“ atmesti. Atsakovas nurodo, kad autoavarijos metu A. M. vairavo VW Caravela, v/n ( - ) , priklausantį S. J. IĮ. Tuo metu, galiojančia nustatyta tvarka, buvo būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą vairuoti transporto priemonę arba būti darbiniuose santykiuose su įmone, kurios transporto priemonė vairuojama. A. M. pateikė fiktyviai išrašytą S. J. IĮ įgaliojimą, bet faktiškai A. M. nebuvo darbiniuose santykiuose su S. J. IĮ, todėl jis nebuvo teisėtas valdytojas ir toks atvejis priskiriamas prie nedraudiminių. įvykių ir draudimo išmoka nemokama. Teismas nepagrįstai nurodė, kad A. M. teisėtai valdė transporto priemonę. Atsakovas nurodė, kad iš apgadintų automobilių akivaizdžiai matėsi, kad jie apgadinti ne užfiksuotoje įvykio vietoje, jog autoavarija yra inscenizuota, siekiant gauti draudimo išmoką. Be to, autoavarijos metu nenukentėjo automobilių vairuotojai, nors greitis buvo nemažas, o automobiliai susidūrė kaktomuša. Apie tai, kad šis įvykis buvo inscenizuotas ir DUAB „Baltijos Garantas“ nemokės draudimo išmokos, buvo informuotas ir ieškovas. Nežiūrint į tai ieškovas visiškai nesidomėjo šiuo įvykiu ir netyrė draudiminio įvykio. Ieškovas net nesilaikė savo draudimo taisyklių , kad draudimo išmoka mokama tik automobilio savininkui, o ne jo valdytojui, išmokėjo draudimo išmoką S. R. , kuris nebuvo automobilio savininkas ir, kuriam be savininko sutikimo negalėjo būti išmokėta draudimo išmokos. Ieškovui buvo žinoma, kad DUAB „Baltijos Garantas“ nemokės draudimo išmokos, t.y. ieškovas negalės regreso tvarka išsireikalauti nepagrįstai išmokėtos draudimo išmokos, todėl ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, prisiėmė sau visą riziką už nepagrįstą draudimo išmoką. Pažymi, kad ekspertizę atlikusi V. Mituniavičiaus įmonė „Impulsana“ kategoriškai nurodė, kad automobilių apgadinimai ir jų padėtys neatitinka. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad teismas neturėjo jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galėjęs priteisti iš atsakovo DUAB „Baltijos Garantas“ 29000 Lt sumą ieškovui, kuris dėl savo aplaidumo nepagrįstai draudimo išmoką sumokėjo S. R. .

15Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-05-13 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad S. J. įmonės 2000-06-01 išduotas dokumentas patvirtina, jog S. J. autopaslaugų įmonė įgalioja A. M. tvarkyti ir valdyti automobilį VW Caravella, v/n ( - ) . Šis įgaliojimas galiojo penkis metus su teise išvykti į užsienį ir būti įmonės atstovu kelių policijoje, muitinėje ir draudimo įstaigose. Atsižvelgiant į tai, ieškovas mano, kad A. M. turėjo teisę valdyti minėtą automobilį. Be to, išaiškinimas, kad didesnio pavojaus šaltinio valdymas yra perleidžiamas nuo panaudos, nuomos, įgaliojimo atlikti konkretų pavedimą įregistravimo kelių policijoje ir transporto priemonės perdavimo arba juridinio asmens pažymėjimo, kuriuo leista naudotis transporto priemone, išdavimo ir transporto priemonės perdavimo, arba nuo tada, kai kartu esantis savininkas suteikia transporto priemonę naudotis, yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 4 punkte. Ieškovas pažymėjo, kad byloje esančių įrodymų visuma nesuteikia pagrindo abejoti 2000-07-12 eismo įvykio buvimu. Be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog automobilis MB 500 valst. Nr. ( - ) būtų dalyvavęs kitame eismo įvykyje. Ieškovas nurodo, kad negalima nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentais, jog vertinant prieštaringas ekspertų (specialistų) išvadas turi būti atsižvelgta į visų byloje esančių įrodymų kontekstą, surinktų įrodymų visumą. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Dėl draudimo išmokos pagrįstumo ieškovas nurodo, kad nors S. R. ir nebuvo automobilio MB 500, v/n ( - ) savininkas, šią transporto priemonę jis valdė 1999-08-30 notariškai patvirtinto įgaliojimo-panaudos sutarties pagrindu. Draudimo sutarties laikotarpiu ir eismo įvykio metu galiojusio LR Draudimo įstatymo 2 str. 2 p. nurodyta, kad draudėjas - tai asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutarti ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teise gauti atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoką. Kadangi Draudimo įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, kad draudimo sutartį gali sudaryti tik turto savininkas, todėl apelianto teiginys, jog automobilio draudimo sutartį sudaręs ir draudimo įmokas mokėjęs S. R. negali gauti draudimo išmokos yra visiškai nepagrįstas.

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

19Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

20Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos 2008-05-13 sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-02-18 sprendimą ir priėmė kitą sprendimą, kuriuo patenkino ieškovo UADB “ERGO Lietuva“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ 29246,45, o iš AB „Lietuvos draudimas“ 7311,61Lt. padarytai žalai atlyginti. Tačiau atsakovas UADB “ERGO Lietuva“ apeliaciniu skundu su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį dalyje dėl priteistos 29246 Lt sumos panaikinti ir priimti naują, kuriuo ieškinį DUAB „Baltijos Garantas“ atžvilgiu atmesti.

21Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

22Atsakovas savo skunde teigia, kad autoavarijos metu A. M. vairavęs VW Caravela, v/n ( - ) , priklausantį S. J. IĮ, nebuvo teisėtas automobilio valdytojas; autoįvykis buvo inscenizuotas, todėl nedraudiminis; ieškovas draudimo išmoka nepagrįstai išmokėjo S. R. dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo, todėl atsakovas atlyginti nuostolių neprivalo. Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

23Dėl transporto priemonės teisėto valdymo.

24Apeliantas teigia, kad autoįvykio metu pagal galiojusią tvarką buvo būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą vairuoti transporto priemonę arba būti darbiniuose santykiuose su įmone, kurios transporto priemonė vairuojama. Tuo tarpu A. M. pateikė fiktyviai išrašytą S. J. IĮ įgaliojimą, nes nebuvo darbiniuose santykiuose su įmone, todėl jis nebuvo teisėtas valdytojas ir autoįvykis nepriskiriamas prie draudiminių, vadovaujantis byloje esančių Draudimo taisyklių Nr.001p 4.1.2p.(b.l.128-132, t.1).

25Kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes byloje esantis S. J. įmonės 2000-06-01 išduotas dokumentas (b.l.92-93, t.1) patvirtina, jog dėl autoįvykio kaltu pripažintas A. M. automobilį valdė teisėtai, kadangi S. J. autopaslaugų įmonė jį įgaliojo tvarkyti ir valdyti automobilį VW Caravella, v/n ( - ) . Šiame dokumente taip pat nurodyta, kad įgaliojimas galioja 5m. metus su teise išvykti į užsienį ir būti įmonės atstovu kelių policijoje, muitinėje ir draudimo įstaigose. Kad šio dokumento pagrindu A. M. teisėtai valdė transporto priemonę patvirtina ir eismo įvykio metu galiojusio 1997-05-08 LR Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro įsakymas Nr.36/193 “Dėl dokumentų, suteikiančių teisių naudotis transporto priemonę“, kurio 1.4p. numatė, jog dokumentu, suteikiančiu teisę naudotis transporto priemonę gali būti juridinio asmens išduotas dokumentas arba darbo santykius su transporto priemonės savininku patvirtinantis dokumentas. Tai rodo, kad įgaliojimo išdavimas nesiejamas su darbiniais santykiais, nes esant darbiniams santykiams įgaliojimas nereikalingas. Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad A. M. , kuris yra pripažintas kaltu dėl autoįvykio, automobilį VW Caravella valdė teisėtai.

26Dėl eismo įvykio fakto .

27Apeliantas nurodo, kad autoįvykis yra inscenizuotas, norint neteisėtai gauti draudimo išmoką, automobiliai apgadinti ne užfiksuotoje įvykio vietoje, ką patvirtina kai kurie neįmanomi apgadinimai ir nenukentėję vairuotojai, nors automobiliai susidūrė kaktomuša.

28Kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto draudimo išmokos gavimo už autoįvykio metu apgadintą MB 500 S. R. atžvilgiu yra nutrauktas 2007-07-31 Klaipėdos m. apyl. prokuroro nutarimu (žr. baudž.byla Nr.10-9-047-04). Kad autoįvykis įvyko kitoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė ir civilinėje byloje, nors jis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį (CPK 178str.). Kolegija taip pat pažymi, kad iš esmės abejoti autoįvykio faktu nėra jokio pagrindo, nes autoįvykis yra užfiksuotas policijos ir jį patvirtina kita byloje esanti medžiagą, apgadintą automobilį MB 500 apžiūrėjo ir ekspertas (b.l.9-20, 74-98, t.1). Be to, siekiant išsiaiškinti ar avarija iš tikrųjų buvo užfiksuotoje vietoje, yra atliktos kelios ekspertizės. Pažymėtina, kad ekspertizių išvados nėra vienareikšmės ir sutampančios. Kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai eksperto V. Mitunevičiaus išvadą (b.l. 157-170, t.1), kurioje nurodyta, jog automobiliai tarpusavyje nebuvo susidūrę, o apgadinimai nesuderinami, įvertino kritiškai, kadangi ekspertizė atlikta remiantis tik pateiktomis apgadintų automobilių nuotraukomis, autoįvykio schema ir kelių policijos medžiaga. Teismas taip pat nustatė, kad eksperto V.Mitunevičiaus modeliavimo programoje naudoti duomenys netikslūs. Be to, šis ekspertas išvados 3p. prieštaraudamas sau pripažino galimai buvusį įvykį, nes nurodo, kad šio autoįvykio metu jau tik negalėjo būti padaryti visi užfiksuoti automobilių apgadinimai. Vėlesnius eismo įvykio tyrimus atlikusiems specialistams buvo pateikta papildoma medžiaga ir tyrimą atlikę asmenys nedavė kategoriškos išvados, jog automobiliai buvo apgadinti ne jų tarpusavio kontakto metu ar kitomis nei eismo įvykio vietos schemoje nurodytomis aplinkybėmis. Specialistas E. Ivanovas išvadoje nurodo, kad iš esmės automobilių apgadinimų išsidėstymas ir atsiradimas neprieštarauja byloje esančioms aplinkybėms, dalis jų gali būti paaiškinti kontaktavimu su pakelėje augusiu medžiu. ( baud.b.l.139-144, t.1 ). Pažymėtina, kad medis(eglutė) yra pažymėta autoįvykio schemoje, netoli sustojusių automobilių (b.l. 76, t.1). Be to, įvykio vietos apžiūros protokole netoli tos vietos, kur buvo sustoję automobiliai po autoįvykio, yra pažymėtas nulenktas kelmas(baudž.b. l. 114-115, t.t.). Tai rodo, kad automobilio MB 500 kairė pusė galėjo būti apgadintą į medį, o kito automobilio į kelmą. Tuo tarpu specialistas V.Šakėnas į dalį klausimų atsakyti negalėjo, o dėl negalimo automobilių susidūrimo nurodytomis aplinkybėmis kategoriškos išvados nedavė (baudž. b.l.42-49, t.2). Objektyvių duomenų, jog automobiliai buvo susidūrę kitomis nei byloje nurodytomis aplinkybėmis, ar dalis apgadinimų buvo padaryta anksčiau, nėra. Nėra taip pat ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad autoįvykio metu vairuotojai negalėjo likti nesužaloti. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vertinant byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, jog užfiksuotas įvykis buvo toje vietoje, o nurodyti automobilių apgadinimai buvo padaryti šio autoįvykio metu..

29Atsakovas teigia, kad draudimo išmoka S. R. yra išmokėta nepagrįstai, todėl ieškovo patirtos žalos DUAB „Baltijos garantas“ atlyginti neprivalo. Tačiau kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad S. R. yra teisėtas automobilio Mersedes Benz 500, valst. Nr. ( - ) valdytojas, nes jam automobilis neterminuotam naudojimui yra perduotas pagal 1999-08-30 panaudos sutartį (b.l. 64,65, t.1 ). Be to, S. R. šį automobilį apdraudė DUAB “Ergo Lietuva“, kuri tuo metu vadinosi UAB“Drauda“ (b.l. 7, t.1 ). Draudimo sutarties laikotarpiu ir eismo įvykio metu galiojusio LR Draudimo įstatymo 2 str. 2 p. nurodyta, kad draudėjas - tai asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį, ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teise atsitikus draudiminiam įvykiui gauti draudimo išmoką. Draudimo įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, kad draudimo sutartį gali sudaryti tik turto savininkas, ar tik jis vienas turi teisę gauti draudimo išmoką, nepriklausomai kas automobilį apdraudė. Todėl kolegija sprendžia, kad apelianto teiginys, jog automobilio draudimo sutartį sudaręs ir draudimo įmokas sumokėjęs S. R. negali gauti draudimo išmokos yra visiškai nepagrįstas.

30Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (1996 m. liepos 10 d., Nr. I-1456, 2000-04-07 red.) 11 str. 2 d. 2 p. nustatė, kad įmonė privalo įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo sutartyje ar šio įstatymo nustatytais terminais mokėti draudimo išmokas. Paminėtos aplinkybės rodo, kad ieškovas pagrįstai įvykdė sutartį, išmokėdamas S. R. paskaičiuotą draudimo išmoką už apdrausto automobilio apgadinimą. Vadovaujantis CK 6.1015 str., išmokėjęs draudimo išmoką S. R. , ieškovas įgijo subrogacinio reikalavimo teisę į atsakovą, kadangi šioje bendrovėje buvo apdraustas automobilis (b.l. 107, t.1), kurio vairuotojas pažeidė KET ir yra pripažintas kaltu dėl įvykusios autoavarijos (b.l. 85, t.1). Dėl išmokėtos draudimo išmokos ieškovas patyrė 36558,06Lt. dydžio nuostolius, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l.23,24, t.1). Kolegija pažymi, kad ginčo dėl ieškovo paskaičiuotos ir S. R. išmokėtos draudimo išmokos dydžio faktiškai nėra, nes atsakovas ginčija tik patį autoįvykio faktą. Todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ subrogacijos pagrindu priteisė ieškovui DUAB“Ergo Lietuva“ 29246,45Lt. atlyginti patirtai žalai, susijusiai su draudimo išmokos S. R. išmokėjimu, kadangi likusią žalos dalį turi atlyginti AB“Lietuvos draudimas“, kuri apeliacinio skundo nepadavė.

31Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

32Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytai motyvais nėra pagrindo (CPK 326str.1d.1p.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-614/2008 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovas UAB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. Atsakovas AB “Lietuvos draudimas” atsiliepimu į ieškinį nesutiko su... 6. Atsakovas DUAB „Baltijos garantas“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko su... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005-06-21 sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Tretysis asmuo S. R. 2005-04-01 pateikė teismui pareiškimą dėl proceso... 9. Ieškovo UAB „ERGO Lietuva“ atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį... 10. Trečiojo asmens ieškovo pusėje S. R. atstovas prašė ieškinį tenkinti,... 11. Atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ atstovas teisme prašė ieškinį atmesti... 12. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teisme prašė atmesti ieškinį... 13. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-05-13 sprendimu panaikino Vilniaus... 14. Atsakovas DUAB „Baltijos garantas“ pateikė teismui apeliacinį skundą,... 15. Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 19. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 20. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos 2008-05-13 sprendimu... 21. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra... 22. Atsakovas savo skunde teigia, kad autoavarijos metu A. M. vairavęs VW... 23. Dėl transporto priemonės teisėto valdymo.... 24. Apeliantas teigia, kad autoįvykio metu pagal galiojusią tvarką buvo būtina... 25. Kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes byloje esantis S. J. įmonės... 26. Dėl eismo įvykio fakto .... 27. Apeliantas nurodo, kad autoįvykis yra inscenizuotas, norint neteisėtai gauti... 28. Kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto draudimo išmokos... 29. Atsakovas teigia, kad draudimo išmoka S. R. yra išmokėta nepagrįstai,... 30. Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (1996 m. liepos... 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 34. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą...