Byla 2A-702-357/2012

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui R. D., institucija, teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bei atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei J. D., institucija, teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą prašydama prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai D. pavardę, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei pritiesti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė su atsakovu sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė dalį ginčijamų klausimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dalies santuokoje įgyto turto padalinimo, todėl prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, 80 682,47 Lt pinigų sumą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis po ½ kiekvienam sutuoktiniui, santuokoje įgytą automobilį „Renault“ priteisti atsakovui, jai priteisti pusės automobilio vertės dydžio kompensaciją bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo priešieškinį prašė atmesti (1 t., 1-6, 123-127, 2 t., 1-3, 78-83 b. l.).

5Atsakovas R. D. su ieškovės ieškiniu nesutiko iš dalies, pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalinti turtą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas su ieškove sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė dalį ginčijamų klausimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dalies santuokoje įgyto turto padalinimo, todėl prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, sutiko, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, santuokoje įgytą automobilį „Renault“ prašė priteisti ieškovei, jam priteisti pusės automobilio vertės dydžio kompensaciją bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ieškovės ieškinį prašė atmesti (1 t., 45-48, 146-148,174-178, 2 t., 78-83 b. l.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.

8Nutraukė santuoką tarp R. D., a.k( - ) ir J. D. (ikisantuokinė pavardė – T.), a.k( - ) įregistruotą 2002 m. birželio 8d., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. 220), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9Po santuokos nutraukimo paliko pavardes: D., D..

10Priteisė atsakovui R. D. nuosavybės teise automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. ( - ).

11Priteisė ieškovei J. D. iš atsakovo R. D. 3 935 Lt dydžio kompensaciją už netenkamo turto dalį.

12Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

13Priteisė iš ieškovės J. D. valstybei: 48 Lt žyminio mokesčio, 61,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo R. D. valstybei: 13 Lt žyminio mokesčio, 61,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

14Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo nurodė išsiųsti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS santuokos nutraukimui užregistruoti (3 t., 96-98 b. l.).

15Dėl santuokos nutraukimo. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalys sudarė santuoką 2002-06-08 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 220, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2009-01-27, kuomet santuokinio gyvenimo nebeatnaujino. Šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu santuokoje, šeimos santykių negerbimu. Ieškovė kaltina atsakovą, jog šis nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, gyvenant santuokoje vengė intymaus sutuoktinių gyvenimo, nepasitikėjo sutuoktine, pavydėjo, vykdė nuolatinį psichologinį terorą ieškovės atžvilgiu, ją žemino, neigiamai atsiliepinėjo apie ją bei jai artimus žmones, nesirūpino tinkama šeimos buitimi. Atsakovas kaltina ieškovę, jog ši gyvenant kartu jo nerėmė moraliai, jai rūpėjo karjera, gyvendama santuokoje ieškovė nesirūpino nei juo, nei jo sveikata, jį paliko ligotą ir išėjo gyventi atskirai, nesistengė išsaugoti šeimos. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neigia vienas kitam išsakytus kaltinimus dėl santuokos nutrūkimo. Teismas įvertinęs apklaustų liudytojų pateiktus paaiškinimus, konstatavo, jog minėti asmenys tik patvirtina tas aplinkybes, apie kurių buvimą girdėjo iš pačių šalių nusiskundimų arba patys subjektyviai vertina santuokos nutrūkimo priežastis, priklausomai nuo siejamų su šios bylos šalimi giminystės ryšių. Nors šalys prašo dėl santuokos iširimo kaltais pripažinti priešingą pusę, tačiau teismas laikė, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iš jų yra kaltas dėl šeimos iširimo. Iš šalių pasisakymų, jų elgesio proceso eigoje bei bylos aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nerado abiems priimtino kompromiso, nesugebėjo išspręsti bendrų šeimos klausimų, todėl ir klausimų, susijusių su santuokos pasibaigimu, tas pačias aplinkybes ir duomenis vertino skirtingai, nes šalių santykiai iki faktinio santuokos iširimo vis blogėjo, kol 2009-01-27 jie pradėjo gyventi atskirai, o ieškovė savo iniciatyva išsikėlė gyventi kitur. Teismas konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustatė vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio, todėl sprendė, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Dėl aptarto šalių santuoka teismas nutraukė abiems sutuoktiniams netinkamai vykdžius ar nevykdžius tam tikrų santuokinių pareigų, esant abiejų kaltei. Kadangi šalys per gana ilgą bylos nagrinėjimo procesą nesusitaikė ir neprašė duoti termino susitaikymui, todėl esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad šeima iširusi galutinai, todėl jų santuoką nutraukė. Nesant ginčui, po santuokos nutraukimo, šalims teismas paliko santuokoje turėtas pavardės – D., D..

16Dėl turto padalinimo. Ieškovė prašė įtraukti į dalintino turto masę bei padalinti po ½ pinigines lėšas, 80 682,47 Lt sumoje, iš banko atsakovo paimtas 2008 spalio mėnesį. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodė, jog tos piniginės lėšos buvo paimtos su ieškovės žinia, vėliau jis tuos pinigus paslėpė senuose batuose, kuriuos ieškovė išmetė, nežinodama apie ten paslėptus pinigus. Teismas iš bylos medžiagos matė, kad šeima disponavo lėšomis, iš kurių 80 682,47 Lt buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Minėtus pinigus atsakovas iš banko paėmė 2008 m. spalio mėnesį, byla dėl turto padalinimo iškelta tik 2010-04-22. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog vadovaujantis LR CK 3.123 str. 3d., 80 682,47 Lt bendri šeimos pinigai neįtrauktini į dalintino turto vertę ir nedalintini, praėjus daugiau kaip vieneriems metams po bylos dėl turto padalinimo iškėlimo.

17Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. ( - ). Spręsdamas dėl automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. ( - ) vertinimo, nuosavybės nustatymo ir kompensacijos už jį dydžio priteisimo klausimus, teismas vadovavosi LR CK 3.119 str. nuostatomis ir atmetė ieškovės teiginį, jog dalintino automobilio vertė sprendimo priėmimo dienai yra 13 000 Lt, kadangi ieškovė jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Esant tokiai situacijai, teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus apie automobilio rinkos kainą ir nustatė, kad dalintino automobilio vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 7 870 Lt. Taipogi teismas atsižvelgė į tai, jog sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, automobilis liko pas atsakovą, jis juo naudojosi ir disponavo gana ilgą laiko tarpą, ieškovė gauti automobilio nuosavybėn nepageidauja, kadangi ji naudojasi kita transporto priemone, o be to ieškovė nieko nežino apie dalintino automobilio techninę būklę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. ( - ) priteisė atsakovui, įpareigodamas atsakovą sumokėti ieškovei 3 935 Lt dydžio kompensaciją už jos netenkamo turto dalį.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgė į tai, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkintini dalinai, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti vienas iš kito teismas nepriteisė ir paliko kaip kiekvienos iš šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš abiejų šalių lygiomis dalimis teismas priteisė išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Apeliaciniu skundu atsakovas R. D. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl automobilio padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir sprendimą šiose dalyje išdėstyti sekančiai:

21- nutraukti santuoką tarp R. D., a.k( - ) gimusio ( - ), ir J. D. (ikisantuokinė pavardė – T.), a.k( - ) gimusios ( - ), įregistruotą 2002 m. birželio 8d., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. 220), dėl ieškovės J. D. kaltės;

22- priteisti ieškovei J. D. nuosavybės teise automobilį „Renault Clio", valst. Nr. ( - ), o atsakovui R. D. iš ieškovės J. D. priteisti 2950 Lt dydžio kompensaciją už netenkamo šio turto dalį;

23- kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą;

24- priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, tiek ir apeliacinės instancijos teismo procese turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą ir 250 Lt už automobilio vertės nustatymą (3 t., 102-107 b. l.).

25Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada ne tik dėl ieškovės, bet ir atsakovo kaltės buvimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes tikrovėje būtent ieškovės netinkamas (kaltas) elgesys nulėmė, kad santuoka iširo ir bendras santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas ir santuoka iširo, ir tai įrodo aplinkybės, kurių visumos pirmosios instancijos teismas neaptarė ir jų tinkamai neįvertino.

272. Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad dalintino automobilio vertė nustatoma pagal tai, kokia ji buvo bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje teismo sprendimo priėmimo dieną. Tačiau teismo sprendimą priteisti šį automobilį atsakovui, o ne ieškovei, bei nustatyti jo kainą su PVM, laiko nepagrįstu, priimtu neteisingai įvertinus šiam ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių visetą. Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė UAB „Inreal" automobilio vertės ataskaita Nr. 12/07-017, nurodydamas, kad šio įrodymo pateikimo būtinumas atsirado po teismo sprendimo priėmimo, kai teismas neteisingai įvertino automobilio kainą su PVM bei, kad po 2012 m. sausio mėnesį dėl pokyčių naudotų automobilių pardavimo rinkoje ženkliai pasikeitė-sumažėjo šio a/m rinkos vertė.

283. Apeliantas laiko, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi atsakovo patirtos išlaidos, vertintinos kaip jo patirta turtinė žala, kuri CK 3.70 str. 2 d. pagrindui turi būti kalto sutuoktinio atlyginta, nepriklausomai nuo kitų pareikštų reikalavimų tenkinimo (pilnai ar iš dalies), todėl visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. D. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jeigu Šiaulių apygardos teismas apeliacinio skundo nagrinėjimo metu vertins, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas padarė įstatymo pažeidimą ir priėmė neteisėtą sprendimą dalyje dėl santuokinių lėšų dalybų, prašo klausimą šitoje dalyje išnagrinėti iš esmės ir priimti naują sprendimą, ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl santuokoje įgytų lėšų dalybų patenkinti - pripažinus 80682,47 Lt sumą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę, padalinti ją lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniu ir ieškovei iš atsakovo R. D. priteisti 40341,24 litų piniginę kompensaciją. Taip pat prašoma priteisti iš atsakovo 500 litų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimu į apeliacinį skundą parengimu (3 t., 131-138 b. l).

30Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31Nors priešieškiniu apeliantas prašė teismo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, tačiau nepateikė jokių kaltės įrodymų, o jo samprotavimai nepagrįsti jokiais įrodymais. J. D. nurodo, kad iš dalies nesutinka su teismo sprendimu, kuriame konstatuojama, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, teismo sprendimo šitoje dalyje neskundžia. Teismas visiškai teisingai ginčo automobilį priteisė atsakovui, o iš jo priteisė piniginę kompensaciją už netenkamo turto dalį. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turi galimybę ištaisyti apylinkės teismo 2012-07-19 sprendimą dalyje dėl šeimos lėšų dalybų ir priimti naują sprendimą. Nesuprantami atsakovo apeliaciniame skunde bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimai, todėl klausimą dėl iš šalių priteistų bylinėjimosi išlaidų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų teisėtumo, palieka spręsti apeliacinei instancijai.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinis skundas atmestinas.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

36Dėl abiejų sutuoktinių kaltės

37Ieškovė J. D. ieškiniu prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, o priešieškiniu R. D. prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovės kaltės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kaltės nustatymo skundžia apeliantas R. D.. Apeliantas laiko, kad būtent ieškovės netinkamas (kaltas) elgesys nulėmė, santuokos iširimą, todėl bendras šalių santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas.

38Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais, ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

39Kaip matyti iš apeliacinio skundo, santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės pagrindas nurodytas jo, kaip sutuoktinio ir vyro ignoravimas, pareigos būti lojaliam, gerbti sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, prisidėti prie šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pažeidimai, palikus atsakovą ir išėjus gyventi kitur, ieškovės nenorą atkurti darnius santuokinius ryšius.

40Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog yra ieškovės kaltė dėl atsakovo sveikatos pablogėjimo, atsižvelgiant ir į apelianto pripažįstamą aplinkybę, kad jo sveikata pablogėjo būtent dėl pinigų dingimo. Apeliantas argumentui, kad ieškovė jį paliko netrukus po pinigų dingimo, galimai juos pasiimdama, o ne išmesdama su senais batais, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas neįrodė argumento, jog ieškovė, po išėjimo iš namų, leido dideles pinigų sumas. Tai, kad ieškovė vyko į poilsines kelionės, nesudaro pagrindo vertinti kaip išlaidavimą, ne pagal gaunamas pajamas, be to, paties atsakovo priešieškinyje nurodoma, kad ieškovė daug važinėdavo, vyko slidinėti į Slovakiją, mėgo laiką leisti savo draugų kompanijoje. Apelianto nurodomos aplinkybės, dėl neva nepagrįstų ieškovės kaltinimų jam dėl ūkiškumo, dėl šeimos biudžeto taupymo šildantis saugesniu ir pigesniu kuru, jo paties einamojo remonto darymo, negali būti vertinamos kaip patvirtinančios ieškovės kaltę dėl šalių santuokos nutraukimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės neįrodinėjo sutuoktinės neištikimybės. Apelianto nurodomus argumentus dėl vengimo intymaus sutuoktinių gyvenimo negali patvirtinti, ar paneigti nei aplinkybė dėl miegojimo vienoje lovoje, nei liudytojos O. D. parodymai. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodomi argumentai nepatvirtina išskirtinai tik ieškovės kaltės, lėmusios šalių santuokos nutraukimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys dėl santuokos nutraukimo kaltindamos vieną kitą, neįrodė, jog kita pusė elgėsi netinkami ar tik vienas iš jų yra kaltas dėl santuokos iširimo, laikytina teisėta pagrįsta.

41Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė ir tinkamai neįvertino nurodytų aplinkybių visumos.

42Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir konstatavo, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimas t.y. požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių priešingas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas nulėmė nuolatinius sutuoktinių konfliktus ir galiausiai santuokos nutraukimą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir konstatavo, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nesistengė išsaugoti santuokos ir dėl to, jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės, šių kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų laikėsi. Tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pripažintina įrodyta, iš esmės konstatavus abiejų šalių pažeistas sutuoktinių pareigas, t. y. CK3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta pagrįsta.

43Dėl automobilio vertės

44Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti automobilį „Renault Clio", valst. Nr. ( - ) atsakovui, o ne ieškovei, nesutinka su nustatyta jo kaina su PVM, kadangi neteisingai įvertintas šiam ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių visetas.

45Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokoje įgijo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. ( - ) (1 t. ,13 b. l.). Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. ( - ) vertinimo, nuosavybės nustatymo ir kompensacijos už jį dydžio priteisimo klausimus, atsižvelgė būtent į paties atsakovo pateiktus įrodymus apie automobilio rinkos vertę (1 t. b. l. 197; 2 t., 115 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai laikė, kad dalintino automobilio vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje buvo 7 870 Lt, įskaitant PVM sumą, kadangi atsakovo pateiktuose įrodymuose automobilio vertė nurodyta 7 870 Lt su PVM ir 7 941 Lt neišskiriant PVM, taigi, nagrinėjamu atveju, PVM suma nėra įskaičiuota į 7 870 Lt sumą. Pažymėtina, kad PVM yra sudėtinė kiekvienos prekės kainos dalis, nepriklausomai nuo to, ar įgydamas šią prekę (daiktą) asmuo yra PVM mokėtojas.

46Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė UAB „Inreal" automobilio vertės ataskaita Nr. 12/07-017 ir nurodo, kad šio įrodymo pateikimo būtinumas atsirado po teismo sprendimo priėmimo, kadangi teismas neteisingai įvertino automobilio kainą su PVM bei, kad po 2012 m. sausio mėnesį dėl pokyčių naudotų automobilių pardavimo rinkoje ženkliai pasikeitė-sumažėjo šio a/m rinkos vertė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pateiktoje automobilio vertės ataskaitoje kaina taip pat yra nurodoma be PVM ir kaina su PVM, kas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

47Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju atsižvelgia į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimą (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apelianto argumentas, kad automobilio vertės ataskaita nebuvo pateikta dėl to, jog nebuvo žinoma apie tai, kad po 2012 m. sausio mėnesio ženkliai pasikeitė naudotų automobilių pardavimo rinkos vertė, laikytinas nepagrįstu, kadangi apeliantas turėjo galimybę automobilio vertės ataskaitą pateikti pirmosios instancijos teismui. Apelianto argumentai dėl būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas yra ribojamas naujų įrodymų pateikimo galimybės, apelianto pateikta automobilio vertės ataskaita, nėra pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip.

48Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, automobilis liko pas atsakovą, jis juo naudojosi ir disponavo gana ilgą laiko tarpą, ieškovė naudojosi kita transporto priemone. Teismo vertinimu, dalijant santuokoje įgytą automobilį, jokios reikšmės neturi kuriam iš sutuoktinių jis buvo pirktas, kokia jo spalva, todėl teismas automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. ( - ) priteisdamas atsakovui ir įpareigodamas atsakovą sumokėti ieškovei 3 935 Lt dydžio kompensaciją už jos netenkamo turto dalį, sutuoktinių turto padalijimą reglamentuojančių teisės normų, nepažeidė.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Apeliantas nepagrįstai laiko, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodydamas, kad atsakovo patirtos išlaidos, vertintinos kaip jo patirta turtinė žala, kuri CK 3.70 str. 2 d. pagrindui turi būti kalto sutuoktinio atlyginta, nepriklausomai nuo kitų apelianto pareikštų reikalavimų tenkinimo (pilnai ar iš dalies).

51Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad didžiąją dalį reikalavimų - dėl nekilnojamojo turto dalybų, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnametei dukrai išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo, bendravimo su vaiku tvarkos, šalys išsprendė taikos sutartimi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinami iš dalies, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vienai iš kitos nepriteisė, palikdamas kaip kiekvienos iš šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

52Dėl reikalavimų keliamų atsiliepime į apeliacinį skundą

53Teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra pateikto ieškovės J. D. apeliacinio skundo, todėl reikalavimai keliami atsiliepime į apeliacinį skundą dėl sutuoktinių lėšų padalinimo, negali būti šios apeliacijos objektu.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

55Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti duomenys, kad J. D. suteiktos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 500 Lt (2 t., 139-142 b. l.). Todėl atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto R. D. priteistina 500 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje J. D..

56Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Priteisti ieškovei J. D. iš atsakovo R. D. 500 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. D.... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių... 5. Atsakovas R. D. su ieškovės ieškiniu nesutiko iš dalies, pareiškė byloje... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį... 8. Nutraukė santuoką tarp R. D., a.k( - ) ir J. D. (ikisantuokinė pavardė –... 9. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes: D., D..... 10. Priteisė atsakovui R. D. nuosavybės teise automobilį „Renault Clio“,... 11. Priteisė ieškovei J. D. iš atsakovo R. D. 3 935 Lt dydžio kompensaciją už... 12. Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.... 13. Priteisė iš ieškovės J. D. valstybei: 48 Lt žyminio mokesčio, 61,95 Lt... 14. Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo nurodė išsiųsti... 15. Dėl santuokos nutraukimo. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalys... 16. Dėl turto padalinimo. Ieškovė prašė įtraukti į dalintino turto masę bei... 17. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo automobilį „Renault Clio“,... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgė į tai, jog tiek... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas R. D. prašo panaikinti Šiaulių rajono... 21. - nutraukti santuoką tarp R. D., a.k( - ) gimusio ( - ), ir J. D.... 22. - priteisti ieškovei J. D. nuosavybės teise automobilį „Renault Clio",... 23. - kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą;... 24. - priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, tiek ir apeliacinės... 25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 26. 1. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada ne tik dėl ieškovės, bet ir... 27. 2. Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad dalintino automobilio vertė... 28. 3. Apeliantas laiko, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. D. prašo apeliacinį skundą... 30. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 31. Nors priešieškiniu apeliantas prašė teismo santuoką nutraukti dėl... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Dėl abiejų sutuoktinių kaltės ... 37. Ieškovė J. D. ieškiniu prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl... 38. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 39. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, santuokos nutraukimo dėl ieškovės... 40. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai... 41. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo... 43. Dėl automobilio vertės... 44. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti automobilį „Renault... 45. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokoje įgijo automobilį „Renault... 46. Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė UAB „Inreal" automobilio vertės... 47. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju atsižvelgia į naujų įrodymų... 48. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Apeliantas nepagrįstai laiko, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi... 51. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalis... 52. Dėl reikalavimų keliamų atsiliepime į apeliacinį skundą... 53. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra pateikto ieškovės J. D.... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 55. Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti duomenys, kad J. D. suteiktos... 56. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 57. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimą palikti... 58. Priteisti ieškovei J. D. iš atsakovo R. D. 500 Lt advokato pagalbos išlaidų...