Byla 2A-1022-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio, sekretoriaujant J. Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui M. Žibeliui, atsakovės atstovams I. B. ir adv. V. Martyšiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo I. B. PĮ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai ieškinį atsakovui I. B. PĮ dėl žalos už be apskaitos suvartotą elektros energiją priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2007-09-11 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1- 4), kuriuo prašė: priteisti iš atsakovo I. B. PĮ 6565,90 Lt žalos už be apskaitos suvartotą elektros energiją, 98,85 Lt už elektros skaitiklio keitimą ir remontą, 6 proc. metines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-06-13, patikrintus elektros energijos apskaitą patalpose, esančiose ( - ), kuriomis naudojosi I. B. PĮ, buvo rastos falsifikuotos elektros skaitiklio gaubto ir įvadinio apskaitos skydo plombos (b.l. 7). Tuo pagrindu buvo surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 007310, vienas akto egzempliorius įteiktas surašant aktą dalyvavusiai I. B.. Akto teisėtumas ir pagrįstumas teismui nebuvo apskųstas. Pažymi, kad atsakovas nepaisant 2000-01-10 su ieškovu sudarytos Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pardavimo-pirkimo) sutarties Nr. 9781 3.3 p. reikalavimų, apie apskaitos prietaiso ir/ar kitų įrenginių plombų pažeidimus/gedimus ieškovui nepranešė (b.l. 8). Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas laikotarpiu nuo 2003-06-13 iki 2006-06-13 suvartojo elektros energijos 6565,9 Lt sumai, nurodytos sumos nesumokėjo (b.l. 9, 33-59), be to, privalo atlyginti ir skaitiklio keitimo bei jo remonto išlaidas.

4Atsakovas I. B. PĮ ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti (b.l. 23-25). Nurodė, kad šalių pasirašytos Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pardavimo-pirkimo) sutarties Nr. 9781 3.3 p. vykdė sąžiningai, jokių išoriškai matomų prietaisų ar plombų sugadinimų bei pakeitimų nepastabėjo. Tvirtino, jog nebuvo supažindintas su plombuojamomis vietomis, plombų kiekiais ir jose esančiais antspaudais, namui nebuvo įrengta įvadinė elektros apskaitos spinta. Informacija apie galimus ar tariamus taisyklių pažeidimus nėra užfiksuota ir Vilniaus miesto šiaurinio skyriaus neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto svarstymo komisijos posėdžio 2006-06-28 protokole Nr. 145. Šios komisijos posėdyje vartotojas nedalyvavo, todėl liko neišaiškinta aplinkybė, kokios plombos yra falsifikuotos. Be to, operatorius turi teisę perskaičiuoti vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos persiuntimo paslaugos vertę pagal vartotojui naudoti galią ir vartotojo darbo valandų skaičių, tačiau perskaičiuojamas laikotarpis turi būti nuo operatoriaus atstovo paskutinės prietaisų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnis kaip vieneri metai.

5Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-02-05 sprendimu ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo I. B. PĮ ieškovo naudai 6664,75 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 6664,75 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-09-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1670,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat 57 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas remdamasis tuo, kad už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklų, patvirtintų LR ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350, 62 p.), sprendė, kad atsakovas privalo visiškai atlyginti ieškovui padarytą žalą (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Teismo paskirta trasologinė ekspertizė, o jos išvados nebuvo ginčijamos, patvirtino, kad atsakovo naudojamo elektros skaitiklio plombos yra falsifikuotos.

6Atsakovas I. B. PĮ apeliaciniu skundu (b.l. 141-146) prašo panaikinti Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-05 sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas bei priimti naujus įrodymus, kurių negalėjo pateikti dėl to, kad įmonės savininkė ir jos atstovas dėl jos ligos nedalyvavo pirmosios instancijos teisme. Pirma, nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo principų – teisė būti išklausytam, nes 2010-01-27 buvo nutraukta atstovavimo sutartis su advokatu V. D., o dėl atsakovo savininkės netikėtos ligos ji nespėjo susirasti kito kvalifikuoto atstovo bei dalyvauti bylos nagrinėjime. Antra, galutinis elektros energijos vartotojas nuo 2003-01-10 ir vėliau buvo ne I. B. PĮ, kuri nuo 2005 m. iki dabar jokios veiklos nevykdė ir nevykdo, o gyvenamojo būsto, esančio ( - ), elektros energijos vartotoja yra savininkė I. B.. Trečia, tuo atveju, kai elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis – abonentas yra fizinis asmuo, kuris elektros energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, jis yra vartotojas CK 1.39 str. prasme ir turi būti saugomas kaip silpnesnė sutarties šalis. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo prioritetas teiktinas įrenginių savininkui (ieškovui), kuris privalo visiškai užtikrinti aprūpinimo elektros energija patikimumą ir saugumą bei atsikaitymą už elektros energiją laiku, juo labiau, kad stulpas (atrama) Nr. 200/6 stovi ant bendro naudojimo žemės ir priėjimas prie jos yra laisvai prieinamas. Ketvirta, 2008-10-23 Elektros pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10-273 7.4 p. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, taip pat nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą. Penkta, Elektros pirkimo-pardavimo sutarties 18 p. vartotojui papildomai numato pareigą, laiku nesumokėjus už sunaudotą elektros energiją, sumokėti AB Rytų skirstomieji tinklai netesybas – 0,04 proc. delspinigių nuo laikų nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Tuo tarpu ieškovas analogiškos sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą sutartyje nenumato. Tokiu būdu sutarties šalys turi nevienodas galimybes ginti savo pažeistas teises. Šešta, atsakovo savininkei raštu nurodžius, jog teismo posėdyje negalės dalyvauti dėl ligos bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, teismas turėjo pripažinti atsakovo atstovės I. B. asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

7Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 182-184) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovą pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas, kuris apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, iki posėdžio pradžios prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo iš šio atsakovo atstovo gauta nebuvo, jo neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos, juo labiau, kad atsakovo savininkė įrodymus, jog atstovavimo sutartis su advokatu buvo nutraukta, pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Dėl to teismas pagrįstai ir teisėtai išnagrinėjo bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atkreipia dėmesį į tai, kad pastatas, esantis ( - ), yra negyvenamoji patalpa – parduotuvė, todėl visiškai nepagrįstas atsakovo skundo argumentas, kad tai yra jo savininkės gyvenamasis būstas ir elektros energija minėtu adresu iki 2006-06-13 buvo naudojama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Pažymi, kad atsakovo pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijų kopijos įrodo tik tai, kad I. B. priklausanti įmonė nebevykdo veiklos, tačiau jokiu būdu neįrodo, kad minėtos patalpos nėra išnuomotos, nėra suteiktos naudotis panaudos pagrindu. Taip pat nurodo, kad Neapskaitytos elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 007310 buvo surašytas dar 2006-06-13, o I. B. savo gyvenamąją vietą šiuo adresu deklaruoja tik nuo 2007-02-05. Taigi tik tuo atveju, kai elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis – abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, jis yra vartotojas vartotojų teisės prasme ir jam yra taikoma vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisių apsauga. Tuo tarpu individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.33 str. 1 d., 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str.), todėl individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri teisinių santykių subjektai. Individuali įmonė negali būti laikoma vartotoju, o individualios įmonės sudaryta prekių ar paslaugų sutartis – vartojimo sutartimi.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią civilinę bylą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovų neatvykimu į parengiamąjį teismo posėdį ir atstovės prašymo (b.l. 132-134) turiniu bei šių faktų reikšmingumu konkrečioje procesinėje situacijoje, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką ir sprendimo priėmimo tvarką, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų ištaisyti negali (CPK 329 str. 1 d.).

10Apeliaciniame skunde atsakovas kelia netinkamo teisės normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų procesinę teisę dalyvauti teismo posėdyje tiesiogiai ar per atstovą ir teisę būti išklausytam (pirmoji ir šeštoji skundo argumentų grupė), aiškinimo ir taikymo klausimą, todėl dėl šių argumentų teisėjų kolegija pirmiausiai ir pasisako.

11Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese – teisė būti išklausytam yra rungimosi principo (CPK 12 str.) tinkamo įgyvendinimo pagrindas. Kadangi teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars), įstatymų leidėjas detaliai reglamentuoja teismo pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės etapus, tokio pasirengimo formas, taip pat įtvirtina sąlygas, kurioms įvykus prasideda bylos nagrinėjimas bei įrodymų tyrimas teismo posėdyje. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme gali vykti dviem būdais: ar­ba pa­ruo­šia­mų­jų do­ku­men­tų bū­du (CPK 227 str.), ar­ba pa­ren­gia­ma­ja­me teis­mo po­sė­dy­je (CPK 228 str.–231 str.). Taip pat įstatymų leidėjas yra pasisakęs ir dėl parengiamųjų teismo posėdžių skaičiaus – paprastai jų turi būti vienas, o išimtinais atvejais, kuomet tikėtinas taikos sutarties sudarymas, teismas gali paskirti antrąjį parengiamąjį teismo posėdį. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, rengdamasis šią bylą nagrinėti teismo posėdyje, 2007-11-26 dienos nutartimi paskyrė pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, informuodamas šalis, kad jis vyks 2008-01-22 (b.l. 26), šiame posėdyje protokoline nutartimi paskyrė dar vieną parengiamąjį posėdį 2008-02-11 dienai (b.l. 72). Kadangi pastarajame parengiamajame posėdyje teismas paskyrė ekspertizę, bylos nagrinėjimą iki ši bus atlikta sustabdė (b.l. 77-80).

12Atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas 2009-06-29 nutartimi (b.l. 105) paskyrė dar vieną, jau trečią šioje byloje parengiamąjį teismo posėdį, nors nepasisakė dėl to, kokie dar būtini pasirengimo nagrinėti šią bylą teismo posėdyje veiksmai turėtų būti atlikti, o 2009-10-05 (b.l.. 124-125) ir 2009-11-24 (b.l. 129) vykusius parengiamuosius teismo posėdžius atidėjo, šalims nurodžius apie galimybę susitarti dėl ginčo taikiai. Ir nors į paskutinįjį (iš viso jau penktą), paskirtą 2010-02-02 9 val. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovai, jame pirmosios instancijos teismas, gavęs tik posėdyje dalyvavusio ieškovo atstovo sutikimą (b.l. 136), perėjo prie žodinio bylos nagrinėjimo ir šį posėdį užbaigė ginčijamo teismo sprendimo priėmimu, kuriuo ieškovo reikalavimus patenkino.

13Manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima CPK 232 str. nurodyto turinio rašytinę nutartį paskirti teismo posėdį. Tokios nutarties, kaip minėta, bylą nagrinėjęs apylinkės teismas šioje byloje nepriėmė, nors tam buvo susiklosčiusios visos būtinos prielaidos. CPK 231 str. yra įtvirtinta galimybė pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Ir nors ši teisės norma yra labai svarbi proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, nes sutaupoma tiek teismo, tiek šalių laiko, nenukeliant teisminio bylos nagrinėjimo, bet tęsiant bylos nagrinėjimą iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, kartu teismas, siekdamas proceso koncentruotumo ir naudodamasis šia teise, negali pažeisti byloje dalyvaujančių asmenų interesų ar įstatymo jiems garantuotų teisių. Tam, kad teismas galėtų pasinaudoti CPK 231 str. 5 d. įtvirtintu perėjimo be rašytinės nutarties prie žodinio bylos nagrinėjimo institutu, turi būti įstatymo reikalaujamos sąlygos: pirma, byloje nereikia atlikti jokių papildomų pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmų, t.y. byloje yra visi būtini įrodymai, šalys yra galutinai suformulavusios savo reikalavimus; antra, abi ginčo šalys, t.y. ieškovas ir atsakovas, sutinka, kad būtų pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Taigi tokia įstatymų leidėjo pozicija reiškia tai, kad sutikimą turi duoti abu turintys priešingą teisinį interesą bylos baigtimi jos dalyviai, tą lemia ir minėtas rungimosi, ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12 str., 17 str.). Aiškindamas žodinio bylos nagrinėjimo pradėjimo iš karto po parengiamojo teismo posėdžio įgyvendinimo galimybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie būsimo teismo posėdžio laiką ir vietą. Tokią išvadą kasacinis teismas grindė sisteminiu CPK 231 str. 5 d. ir 234 str. nuostatų aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-228/2005, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 24; 2006-12-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-681/2006). Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės parengiamajame teismo posėdyje ir priėmęs galutinį teismo sprendimą dėl ginčo nedalyvaujant apelianto (atsakovo) atstovams, pažeidė CPK 42 str. ir 234 str. nuostatas, nes, kaip nurodė savo bylose kasacinis teismas, pranešimas tokiu atveju reiškia ne bet kokį informavimą, bet informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Toks bylos išnagrinėjimas apelianto atstovui (bylos atsakovui) nedalyvaujant, neabejotinai apribojo jam galimybę pasinaudoti CPK ginčo šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis, įgalinančiomis ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, teikiant įrodymus, dalyvaujant įrodymų tyrime, užduodant klausimus, pateikiant prašymus, duodant paaiškinimus, teikiant argumentus. Esant tokiai situacijai, šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija pripažįsta pagrįstais ir sudarančiais pagrindą pakartoti teismo procesą pirmosios instancijos teisme iš naujo nuo pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijos.

14Nors aptartoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog toks pažeidimas, kartu esant abejonėms dėl šalies tinkamo informavimo apie posėdį ir apeliantui šiais argumentais grindžiant savo skundą, gali būti vertinamas ir kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), šiuo konkrečiu atveju netinkamo pranešimo apie teismo posėdį aplinkybe apeliantas nesiremia. Todėl šis santykinai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas nagrinėjamos bylos atveju nekonstatuotinas, kadangi to skundo argumentai, susiję su nepagrįstu ribojimu teisės būti išklausytam procese, patys savaime nesąlygoja.

15Kadangi civilinė byla perduodama iš naujo nagrinėti, teisėjų kolegija neanalizuoja ir plačiau nepasisako dėl fakto klausimų, keliamų apeliacinio skundo 2-5 pozicijose, nes, viena vertus, tokių aplinkybių iš esmės pirmosios instancijos teismas netyrė (dėl buitinio vartojimo teisinių santykių susiklostymo ar nesusiklostymo, dėl apelianto vertinimo kaip buitinio vartotojo). Šiais ar panašiais motyvais atsakovo atsikirtimai į ieškinį nebuvo grindžiami, o apeliaciniame skunde naujų argumentų ir aplinkybių pateikimas yra ribojamas įstatymo (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str.). Kita vertus, būtina pastebėti ir tai, jog ieškinys yra pareikštas ne fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui (I. B. PĮ) dėl sutartinės atsakomybės (b.l. 8) taikymo, kuris nei įstatymo naudojamos sąvokos prasme nėra vartotojas (CK 6.383 str. 4 d.), nei galiojusių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių vartojama prasme netapatintinas su buitinio vartotojo sąvoka, taigi teismui privalu išspręsti konkretų ginčą tarp elektros energijos tiekėjo ir personalinės įmonės. Tai konstatavusi, kitų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina.

16Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija dėl tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo, sąlygoto padarytais esminiais proceso normų pažeidimais, bylą grąžina nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui, kuris taip pat turėtų išspręsti ir išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo šalims klausimą (b.l. 189).

17Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai