Byla 2-2273/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. L. ir bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Luksora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovų N. von K., I. von K. ir R. W. A. von K. ieškinys atsakovams bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Luksora“ ir A. L. civilinėje byloje dėl juridinio asmens bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Luksora“ veiklos tyrimo pradėjimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo teisėtumu.

6Ieškovai N. von K., I. von K. ir R. W. A. von K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Luksora“ (toliau – UAB „Luksora“) ir A. L., prašydami:

  1. pradėti atsakovo UAB „Luksora“ veiklos tyrimą, siekiant ištirti ar bendrovės generalinis direktorius A. L. veikė tinkamai;
  2. nustatyti šalims terminą susitarti dėl konkrečių ekspertų, kurie atliks atsakovo veiklos tyrimą, o jeigu joms susitarti nepavyks – įpareigoti kiekvieną šalį pateikti ekspertų sąrašą.

7Ieškovai nurodė, kad jie yra atsakovo UAB „Luksora“ 50 procentų akcijų savininkai, o likusias akcijas valdo atsakovas A. L. su kitais šeimos nariais. Pažymėjo, kad generalinio direktoriaus A. L. veikla yra netinkama, jis veikia pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, bendrovės įstatus ir akcininkų tarpusavio susitarimus, kurie taikomi ir generaliniam direktoriui asmeniškai kaip bendrovės akcininkui, dėl ko bendrovei daroma žala. Neatlikus išsamaus veiklos tyrimo, dėl netinkamos generalinio direktoriaus veiklos, įskaitant dokumentų klastojimą, bendrovė ir toliau dirbs nuostolingai, nebus nustatytas bendrovei padarytos žalos dydis, bus sunku užkirsti kelią būsimiems nuostoliams atsirasti. Akcininkai negali priimti esminių sprendimų vien todėl, kad atsisakoma suteikti informaciją ir pateikti ataskaitas apie atliktus statybos/rekonstrukcijos darbus, kurių vertė keletas milijonų litų. Bendrovei skirtos lėšos buvo panaudotos asmeninei naudai gauti, investuotos į konkuruojančią bendrovę. Pagrindinės bendrovės veiklos kryptys: nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, nuosavo turto nuomojimas, poilsio pramogų organizavimas. Bendrovė tuo tikslu yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą viešbučių ir restoranų tinklui organizuoti. Šis turtas 2001 m. sausio 2 d. nuomos sutartimi, kuri 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista kita nuomos sutartimi, perduotas valdyti UAB „Kistela“. Šios bendrovės generalinė direktorė yra atsakovo A. L. duktė. Tiek UAB „Kistela“, tiek UAB „Luksora“ yra valdomos K. ir L. šeimų, kurių kiekviena turi po 50 procentų šių bendrovių akcijų. Šeimų tarpusavio santykiai abiejų bendrovių atžvilgiu reglamentuoti 1998 m. gruodžio 4 d. Grupės sutartyje (toliau – Grupės sutartis). UAB „Luksora“ 2001 m. pradėjo pastatų rekonstrukcijos darbus, kurie vyko iki 2009 m. vidurio. Pagal generalinio direktoriaus A. L. pateikiamą neišsamią ir prieštaringą informaciją, ieškovai negali įvertinti, kaip buvo finansuojami statybos darbai bei panaudotos lėšos konkretiems darbams atlikti. Ieškovams kilo įtarimų dėl bendrovės finansavimo šaltinių bei piniginių lėšų panaudojimo. Atsisakoma atlikti bendrovės auditą, nors ši pareiga numatyta bendrovės įstatuose, atsisakoma pateikti detalizuotas bendrovės veiklos ataskaitas, leisti susipažinti su bendrovės dokumentais. Savo neveikimu generalinis direktorius pažeidė valdymo organo fiduciarines pareigas bendrovei ir kartu patvirtino įtarimą, kad jis deda visas pastangas tam, kad auditas bendrovėje, kuri kelintus metus dirba nuostolingai, nebūtų atliktas. Bendrovės apskaita vedama pažeidžiant įstatymus, kadangi klastojami bendrovės dokumentai bei kai kurie bendrovės įsipareigojimai nėra įtraukiami į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nesilaikoma pareigos nekonkuruoti. Ieškovai ne kartą kreipėsi į generalinį direktorių dėl informacijos pateikimo, tačiau direktorius nesuteikė galimybės susipažinti su reikalaujama informacija. Grupės sutarties VII straipsnyje numatyta, jog ieškovai gali bet kada pareikalauti, kad bendrovės lėšomis į vokiečių kalbą būtų išversti visi oficialūs ir su bendrove susiję susitarimai, raštai, dokumentai. Atsakovo generalinis direktorius, nesuteikdamas galimybės susipažinti su reikalaujama informacija, veikė prieš bendrovės interesus. Ieškovai negali įvertinti bendrovės finansinės padėties, juo labiau apsispręsti, ar verta investuoti į nuostolingai veikiančią bendrovę. Direktorius ignoruoja pareigą suteikti informaciją ir tokiais savo veiksmais destabilizuoja bendrovę, užkerta kelią svarbių bendrovei sprendimų priėmimui ir sudaro sąlygas neefektyviam bendrovės valdymui. Didžiausią įtaką bendrovės nuostolių didėjimui daro netinkamas bendrovės valdymas. Nėra aiškus jau investuotų lėšų dydis bei lėšų panaudojimas. Atsisakydamas pateikti aiškią ir išsamią informaciją apie atliktus statybos darbus, generalinis direktorius patvirtino ieškovams įtarimus, kad statybos darbai gali būti atlikti nesilaikant teisės aktų numatytų reikalavimų, neefektyviai naudojant lėšas, tuo darant žalą.

8Ieškovai nurodė, kad 2001 m. birželio 6 d. akcininkai vienbalsiai nutarė, kad UAB „Luksora“ įsigis iki tol nuomotą žemės sklypą Trakuose už nominalią vertę. Akcininkai vienbalsiai įgaliojo generalinį direktorių pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį ir atstovauti bendrovei valdžios įstaigose, tvarkant su pirkimu susijusius reikalus. Direktorius, kuris yra to sklypo savininkas, ignoravo akcininkų sprendimą bei pasiliko minėtą sklypą savo privačioje nuosavybėje, tuo neleistinai painiodamas savo privačius interesus su bendrovės interesais. Neveikimas gali turėti neigiamų pasekmių bendrovei, nes nuo 2001 m. sklypo vertė gerokai išaugo. Be to, bendrovei yra padaryta nemaža žala jau vien dėl to, kad žemės sklypo negalima įkeisti bankams už kreditus. Atsisakydamas atsistatydinti iš generalinio direktoriaus pareigų, A. L. nesilaikė valdymo organo pareigos elgtis sąžiningai, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 5 dalį ir nevykdė bendrovės akcininkų 2001 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, pagal kurį jam buvo pavesta laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas, kol bus vykdomi nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbai. Be to, atsakovas, įsteigdamas konkuruojančią bendrovę UAB „Lausna“, kurios generalinis direktorius yra A. L. sūnus, ir dalyvaudamas jos veikloje be akcininkų pritarimo, pažeidė pareigą vengti interesų konflikto. Pagal UAB „Luksora“ įstatus generaliniam direktoriui draudžiama be visuotinio akcininkų susirinkimo steigti panašią veiklą vykdančią bendrove ir (arba) būti jos valdymo organo nariu. UAB „Lausna“ yra išimtinai L. šeimos turtas, kuriuo siekiama didinti būtent šios bendrovės turtą bei pelną, pasinaudojant atsakovo UAB „Luksora“ sukaupta patirtimi, informacija. Be to, atsakovas A. L. raštu buvo įpareigotas atsistatydinti iš užimamų generalinio direktoriaus pareigų, nes jo kaip UAB „Lausna“ akcininko ir generalinio direktoriaus asmeniniai interesai painiojami su UAB „Luksora“ interesais, tačiau A. L. neatsistatydino.

9Atsakovas UAB „Luksora“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime patvirtino, jog ieškovai yra prašę A. L. leisti susipažinti su atsakovo konfidencialiais dokumentais, tačiau pabrėžė, jog ieškovai nutyli, kad atsakovas tinkamai vykdė įstatyme nustatytas pareigas ir pateikė ieškovams pasirašyti nustatytos formos konfidencialumo įsipareigojimą. Ieškovai nėra pateikę jų pasirašyto konfidencialumo įsipareigojimo. Todėl atsakovas neturėjo jokios teisės suteikti prašomos konfidencialios informacijos. Be to, pažymėjo, kad ieškovai 2006 m. spalio 2 d. pažadėjo investuoti konkrečias sumas į atsakovo vykdomą ūkinę veiklą. Po to, kai 2001 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta akcininkų ir atsakovo paskolos sutartis, ieškovai atsakovo veiklai nėra papildomai skyrę jokių lėšų. Ieškovams nesilaikant prisiimtų įsipareigojimų, A. L. šeimos akcininkai taip pat negalėjo atlikti papildomų investicijų į atsakovo vykdomą veiklą. Atsakovas kasmet patiria didelės vertės turto nusidėvėjimą, dalis atsakovo turto buvo iš esmės perstatyta ar netgi nugriauta. Būtent todėl A. L. nurodyta investicijų į atsakovo veiklą suma neatitiko atsakovui priklausančio ilgalaikio materialaus turto vertės. Be to, kai kurie atsakovo skoliniai įsipareigojimai nėra galutinai aptarti su atsakovo akcininkais, todėl jie nėra įtraukti į atsakovo finansinių ataskaitų rinkinį. Nei A. L., nei kiti atsakovo vardu veikiantys asmenys neturi teisės sudaryti ieškovų reikalaujamų sandorių dėl atsakovo audito atlikimo, kol atsakovo visuotinis akcininkų susirinkimas nėra išrinkęs konkrečios audito įmonės. Taip pat atsiliepime nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigė, jog A. L. veikė netinkamai, nes iki šiol nėra sudaręs žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovų nurodytas žemės sklypas nėra suformuotas. Tačiau atsakovas turi teisę iki 2094 m. sausio 1 d. neatlygintinai naudotis A. L. bei A. M. nuosavybės teise priklausančiu kitu žemės sklypu Trakuose. Šiuo metu ieškovas neturi pakankamai apyvartinių lėšų šio žemės sklypo kainos sumokėjimui. Taip pat atsiliepime nurodė, kad atsakovas A. L. neturi pareigos atsistatydinti iš užimamų atsakovo vadovo pareigų, jis gali laisvai apsispręsti ar pasinaudoti jam ABĮ suteikta teise ar toliau eiti užimamas pareigas. Pažymėjo, kad teisę atšaukti A. L. turi tik jį paskyręs visuotinis akcininkų susirinkimas. Be to, pažymėjo, kad A. L. nėra susijęs su UAB „Kistela“ vykdoma ūkine veikla, nėra susipažinęs su šios įmonės veiklos pobūdžiu ar kitais duomenimis. Per visą laikotarpį, kuomet A. L. ėjo atsakovo vadovo pareigas, atsakovas mokėjo minimalaus mėnesinio užmokesčio dydžio algą, jis neturėjo jokių galimybių pragyventi iš atsakovo mokamo darbo užmokesčio, buvo būtina ieškoti papildomų pajamų šaltinių, todėl ėjo UAB „Lausna“ vadovo pareigas. Be to, UAB „Lausna“ vykdo absoliučiai kitokio pobūdžio veiklą nei atsakovas. Taip pat atsiliepime pažymėjo, kad nepagrįstai teigiama, jog netinkama A. L. veikla nulėmė atsakovo turtinę padėtį bei paskutinius kelerius metus patirtus didelius nuostolius. 2009 m. balandžio 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu ieškovams buvo išsamiai paaiškinti atsakovo einamuoju laikotarpiu turimi skoliniai įsipareigojimai, taip pat ryšium su turimais skoliniais įsipareigojimais mokėtinų palūkanų apimtis.

10Atsakovas A. L. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinys priskirtinas arbitražo kompetencijai ryšium su šalių sudarytu arbitražiniu susitarimu (Grupės sutarties X d. 1 p.). Be to, pažymėjo, kad byla turėtų būti nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme ir dėl to, kad ieškovai nenurodė pažeistų teisių gynimo būdo, kuris galėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Taip pat nurodė, kad ieškovai nėra pateikę pasirašyto nustatytos formos konfidencialumo įsipareigojimo, nėra įvykdę konfidencialumo įsipareigojimo sąlygų, todėl atsakovas neturėjo teisės suteikti ieškovų prašomos konfidencialios informacijos. Pabrėžė, kad finansinių ataskaitų rinkinyje turi būti apskaitomos tik objektyviai įvykusios ūkinės operacijos bei ūkiniai įvykiai. Atsakovas gali laisvai apsispręsti ar pasinaudoti jam ABĮ suteikta teise ar toliau eiti užimamas pareigas. Nurodė, kad nuo atsakovo veiklos pradžios iki šių dienų UAB „Luksora“ priklausantis turtas buvo iš esmės suremontuotas, atsakovas dėjo maksimalias pastangas išsaugoti UAB „Luksora“ sukauptą turtą, patirtį bei plėtoti vykdomą nekilnojamojo turto valdymo bei nuomos veiklą. Pabrėžė, kad atsakovas tinkamai vykdė lojalumo pareigą UAB „Luksora“ bei ieškovų atžvilgiu. Be to, pabrėžė, kad apie eitas UAB „Lausna“ vadovo pareigas ieškovai buvo eilę kartų informuoti ir niekada dėl to nereiškė prieštaravimų.

11Atsakovas UAB „Luksora“ pateikė teismui prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovai nenurodė ieškinio dalyko - pažeistų teisių gynimo būdo, todėl toks ieškinys neatitinka ieškinio turinio reikalavimų.

12Atsakovas A. L. kreipėsi į teismą su prašymu palikti ieškinį nenagrinėtą, ieškovams nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Nurodė, kad Grupės sutartyje nustatyta, jog visų ginčų, kylančių tarp bendrovės ir akcininkų arba tarp akcininkų narystės bendrovėje pagrindu, išsprendimui turi būti skiriamas tarpininkas. Jeigu susitarti nepavyksta, ginčas perduodamas arbitražo teismui. Pažymėjo, kad atsakovai jokio siūlymo susitarti dėl nepriklausomo tarpininko paskyrimo iš ieškovų negavo. Be to, patikslintu prašymu atsakovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu ryšium su Grupės sutartyje nustatyta arbitražine išlyga.

13Atsakovas UAB „Luksora“ atsiliepime į atsakovo A. L. prašymą nurodė, kad su arbitražiniu susitarimu sutinka bei prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.

14Ieškovai prašė atsakovų pateiktus prašymus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmesti.

15II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl atsakovo UAB „Luksora“ veiklos tyrimo pradėjimo, priteisė iš atsakovų ieškovams 130,80 Lt ir 14 237,21 EUR bylinėjimosi išlaidų bei į valstybės biudžetą 69,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, atmetė atsakovų prašymus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir bylos nutraukimo. Įvertinęs byloje esančią informaciją apie atsakovo UAB „Luksora“ finansinę padėtį, teismas konstatavo, kad UAB „Luksora“, vadovaujama generalinio direktoriaus A. L., nesugeba pasiekti bendrovės įstatuose numatyto esminio veiklos tikslo – gauti pelno. Todėl teismas padarė išvadą, kad visiškai pagrįsta ieškovų teisė gauti informaciją ne tik apie bendrovės vykdomus statybos darbus ir su tuo susijusius kaštus, bet ir apie gautų investicijų, paskolų pinigų panaudojimą. Siekis susipažinti su visais bendrovės dokumentais, įskaitant finansinius, savaime suprantamas ir būtinas, kadangi ieškovai yra šios bendrovės akcininkai, valdantys 50 procentų akcijų. Teismas atsakovo argumentus, kad tokia informacija neteikiama ieškovams vien dėl to, kad jie nepasirašę konfidencialumo įsipareigojimų sąlygų, laikė nepagrįstais ir prieštaraujančiais teisingumo bei protingumo principams. Pažymėjo, kad reikalavimas įvykdyti tokias sąlygas iš esmės suvaržo akcininkų teises, o tokiu atveju suvaržoma bendrovės veikla, kai nesant galimybių susipažinti su bendrovės veikla ir finansiniais rodikliais, akcininkai negali apsispręsti dėl tolimesnių investicijų, kapitalo didinimo, tuo pačiu išspręsti nuostolingumo problemą. Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais atsakovas A. L. neabejotinai pažeidė reikalavimą juridinio asmens valdymo organo nariui veikti sąžiningai ir protingai kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, kas leido ieškovams pagrįstai manyti, kad atsakovo ir jo valdymo organo veikla yra netinkama. Be to, teismas pažymėjo, kad siekiant pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, ieškovai neprivalo įrodyti tikrai buvus tam tikrus pažeidimus, tačiau privalo pateikti pakankamai duomenų, kurie leistų suabejoti juridinio asmens valdymo organo veiklos tinkamumu. Byloje esant duomenų, kad UAB „Luksora“ paskutinius kelis metus dirbo nuostolingai, kad atsakovas A. L. buvo vienas iš steigėjų kitos bendrovės UAB „Lausna“, besiverčiančios panašia veikla kaip ir UAB „Luksora“, kad A. L., eidamas UAB „Luksora“ generalinio direktoriaus pareigas, tuo pačiu iki 2009 m. rugsėjo 11 d. buvo ir UAB „Lausna“ generaliniu direktoriumi, kurios pagrindinė veikla taip pat gauti pelną, teismas konstatavo, kad A. L. galėjo pakliūti į interesų konfliktą, kas sukelia pagrįstų abejonių valdymo organo veikla. Teismas pažymėjo, kad akcininkų nutarimo įpareigoti bendrovės vadovą pasirašyti žemės sklypo, esančio Trakuose, pirkimą – pardavimą, nevykdymas, kai minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso asmeniškai A. L. ir jo sutuoktinei, yra dar vienas pagrindas pradėti įmonės veikos tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar juridinio asmens organo narys veikė tinkamai nevykdydamas bendrovės akcininkų sprendimo, ar ir šiuo aspektu vadovas buvo lojalus bendrovei, ar jo asmeniniai interesai neprieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ar jis taip veikė neturėdamas nesąžiningų ketinimų atsakovo bendrovės atžvilgiu. Dėl kitų ieškovo nurodytų argumentų teismas plačiau nepasisakė.

17Teismas konstatavo, kad šalys Grupės sutartyje nėra susitarę dėl ginčo sprendimo arbitraže. Ieškovai, kaip UAB „Luksora“ akcininkai, kreipėsi į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo. Tokią procedūrą reglamentuoja specialus CK X skyrius „Juridinio asmens veiklos tyrimas“, pagal kurio nuostatas tik teismas nustato aplinkybes, sudarančias pagrindą atlikti juridinio asmens tyrimą (CK 2.126 str. 1 d.). Kadangi CK nenumato išankstinės ikiteisminės tokio ginčo nagrinėjimo tvarkos, teismas atmetė atsakovo A. L. prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad joks akcininkų susitarimas, net jei juo būtų susitarta dėl kreipimosi dėl įmonės veiklos tyrimo, negali turėti viršenybės prieš įstatymo nustatytą procedūrą, kurioje nenustatyta išankstinė ikiteisminė ginčo tyrimo tvarka. Teismas taip pat atmetė atsakovo UAB „Luksora“ prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą tuo pagrindu, kad ieškovai ieškinyje nenurodė ieškinio dalyko, nes pradiniame ieškinyje ieškovai tiksliai suformulavo ieškinio dalyką – prašymą pradėti juridinio asmens tyrimą, o atsakovai savo atsiliepimuose tinkamai galėjo tinkamai apsiginti nuo pareikšto ieškinio ir jo patikslinimų, ką sėkmingai ir padarė procesiniuose dokumentuose.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

19Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Luksora“ ir A. L. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtu. Nusprendus ieškinio nepalikti nenagrinėtu, prašė nagrinėjamą bylą nutraukti, o nusprendus nagrinėjamos bylos nenutraukti – ieškinį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnį, konstatuodamas, kad ieškinys gali būti paduodamas tik apygardos teismui. Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą, išskyrus tą, kuris negali būti nagrinėjamas arbitraže. Išimčių baigtinis sąrašas yra nurodytas minėtame įstatyme. Pagal jį ginčas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo nepriklauso išimtinei teismų jurisdikcijai. Taigi, teismas nepagrįstai rėmėsi teismui žinybingų bylų priskyrimo apygardos teismams tvarka, nors turėjo atsisakyti ieškinį priimti paaiškėjus, kad šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą.

212. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tik teismas nustato aplinkybes, sudarančias pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Arbitražo tribunolas ir arbitras ne tik turi teisę, bet ir privalės taikyti imperatyvias teisės normas, susijusias su juridinio asmens veiklos tyrimo procesu. Be to, teismas negalėjo ex officio vertinti arbitražinės sutarties sąlygų turinio, susiaurinti arbitražinės išlygos taikymą ar savavališkai pakeisti arbitražinį susitarimą. Pagal šalių sudarytą Grupės sutarties X dalies 1 straipsnį, bet koks ginčas, kylantis tarp bendrovės akcininkų, išimtinai turi būti sprendžiamas pasitelkiant nepriklausomą tarpininką ir vėliau – arbitraže. Arbitražinis susitarimas gali būti netaikomas tik tuo atveju, jei yra pripažintas negaliojančiu vienos iš šalies reikalavimu bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais bei nustačius, kad yra pažeisti Komercinio arbitražo įstatymo reikalavimai. Teismui skundžiama nutartimi nenustačius arbitražinio susitarimo negaliojančiu, jis turi būti taikomas vadovaujantis Niujorko konvencija.

223. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios, iš esmės išsprendė ginčą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo juridinio ir faktinio pagrindo, kuris arbitraže pripažintinas savarankišku ginčo objektu.

234. Teismas, konstatuodamas, kad juridinio asmens veiklos tyrimas atliekamas pagal atskiras procedūras, bei kad įstatymas nenumato išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pažeidė šalių susitarimu nustatytą išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką. Bylos šalių sutartimi nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka yra privaloma ginčo šalims, nes ši sutartis yra galiojanti, ieškovas jos neginčijo, o teismas neturėjo teisės ex officio keisti šalių susitarimo.

245. Teismas neatsižvelgė į tai, kad prašymas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą yra prašymas dėl specialios įrodinėjimo priemonės taikymo – ekspertų ataskaitos gavimo, o ne prašymas dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovams nenurodžius pažeistų teisių gynimo būdų, nebuvo nustatytos civilinės bylos nagrinėjimo ribos (CPK 135 str. 1 d. 4 p., CK 1.138 str. ir CK 2.131 str.), atsakovų atžvilgiu nebuvo pareikštas joks reikalavimas bei buvo nepagrįstai apribotos atsakovų teisės tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį, gintis nuo galimai neigiamų poveikio priemonių, pripažinti ieškinį, derėtis dėl taikos sutarties sudarymo.

256. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmesdamas atsakovų prašymą atidėti bylos nagrinėjimą tam, kad audito įmonė UAB „Moore Steohens“ galėtų įvertinti UAB „Luksora“ buhalterinius dokumentus ir nustatytų aplinkybes, susijusias su UAB „Luksora“ lėšų panaudojimu, apribojo atsakovų teisę teikti prašymus ir įrodymus bei pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

267. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Luksora“ ir UAB „Lausna“ verčiasi panašia veikla, nes UAB „Luksora“ verčiasi tik nekilnojamojo turto nuomos veikla, o UAB „Lausna“ valdo viešbutį ir restoraną. Taigi, minėtos bendrovės tarpusavyje nekonkuruoja. Tuo tarpu Grupės sutartis riboja atsakovo A. L. galimybes imtis konkuruojančios veiklos, bet ne dirbti kitoje įmonėje ar eiti kitos įmonės direktoriaus pareigas.

278. Aplinkybė, kad atsakovas A. L. siekia gauti turtinę naudą, investuodamas santaupas į kitų bendrovių veiklą bei joms vadovaudamas, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo A. L. veikla prieštarauja atsakovo UAB „Luksora“ interesams. Atsakovas, būdamas direktoriumi, yra ribojamas pareigos vengti interesų konflikto, lojalumo bei kitų vadovo pareigų, tačiau papildomi ribojimai jam negali būti taikomi, nes pažeistų konstitucinę ūkinės iniciatyvos laisvę.

289. Teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje buvo konstatuota, kad teismas negali ex officio panaikinti bendrovės nustatytos konfidencialumo įsipareigojimo formos. Teismas nepaisė prejudicinę galią turinčios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kurioje teismas patvirtino, kad atsakovas A. L., reikalaudamas įvykdyti konfidencialumo sąlygas, veikė teisėtai. Be to, atlikus UAB „Luksora“ veiklos tyrimą, konfidenciali informacija netaps prieinama ieškovams. Kilus ginčui dėl akcininko teisės gauti informaciją, teisme pateikiamas ieškinys, kuriuo reikalaujama įpareigoti bendrovę pateikti prašomą informaciją, o ne pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.

2910. Atsakovas A. L. žemės sklypo Trakuose neįgijo, siekiant užtikrinti efektyvų bendrovės turtinių išteklių naudojimą bei vienai iš žemės sklypo jo savininkių atsisakius jį perleisti. Atsakovas UAB „Luksora“ neturi jokio poreikio ir galimybės įsigyti žemės sklypą nuosavybėn. Atsakovui yra naudingiau neatlygintinai juo naudotis iki 2094 m. sausio 1 d.

3011. Ieškovų prielaidos dėl tariamai itin nuostolingos veiklos yra nepagrįstos. Faktiškai atsakovas UAB „Luksora“ veikė pelningai nuo 2003 m. iki 2010 m., kai uždirbo 419 989,60 Lt pelno. Atsižvelgiant į didelį nekilnojamojo turto rinkos nuosmukį, atsakovo faktiškai patirtas pelnas yra reikšmingas. Didžiąja dalimi buhalterinėje apskaitoje atsiradęs nuostolis yra nulemtas turto nusidėvėjimo apskaitos metodų. Be to, padidinus nuomos mokestį UAB „Kistela“ už UAB „Luksora“ nuomojamas patalpas, padidėtų UAB „Kistela“ sąnaudos, dėl ko akcininkų turtinė padėtis išliktų nepakitusi.

3112. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus padengti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovams nenurodžius pažeistų teisių gynimo būdo, byloje nėra atsakovų. Be to, skundžiama nutartis nėra galutinis teismo sprendimas.

32Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai N. von K., I. von K. ir R. W. A. von K. prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovai teisminį procesą inicijavo laikydamiesi įstatymo nustatytos išankstinės ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes prieš kreipiantis į teismą, ieškovai kreipėsi į UAB „Luksora“ generalinį direktorių ir pareikalavo nutraukti per nustatytą terminą netinkamą bendrovės veiklą. Grupės sutartimi tarp šalių nebuvo sudaryta arbitražinė išlyga, nes jame neatsispindi arbitražinė ginčo sprendimo procedūra, arbitrų skyrimo tvarka, jų įgaliojimo šaltinis, arbitražo vieta ir pan. Akcininkai Grupės sutartimi sutarė dėl jų teisių ir pareigų bendrovės atžvilgiu. Tuo tarpu Juridinio asmens veiklos tyrimas yra speciali CK numatyta procedūra, kuria pasinaudojant sprendžiami ne civilinio pobūdžio ginčai tarp akcininkų ar akcininkų ir bendrovės, bet, teismo pagalba paskiriant ekspertus, nustatoma, ar juridinis asmuo veikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad teismui kilusios abejonės, jog juridinio asmens veikla gali būti netinkama, nėra bylos išnagrinėjimas iš esmės, o tik pagrindas pradėti veiklos tyrimą. Kita stadija yra ekspertų skyrimas ir ekspertizės atlikimas. Tik trečioje stadijoje teismas, įvertinęs ekspertų išvadas bei rekomendacijas, šalių nuomonę, sprendžia dėl juridiniam asmeniui taikomų priemonių. Teismui nusprendus pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bus paskirti ekspertai, kurie ir atsakys keliamus klausimus, todėl nebuvo jokio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą ir atsakovų prašymu atlikti auditą. Be to, UAB „Luksora“ finansinė padėtis yra sunki. UAB „Luksora“ ir UAB „Lausna“ vykdo veiklą viešbučių ir maitinimo sektoriuje, dėl ko teismas pagrįstai konstatavo, kad šios įmonės galimai konkuruoja. Atsakovas UAB „Luksora“ yra įsigijusi kilnojamojo turto, kuris naudojamas išimtinai restoranų, viešbučių veikloje. Nors atsakovo UAB „Luksora“ visas turtas yra išnuomotas UAB „Kistela“, tačiau UAB „Kistela“ yra susijusi su UAB „Luksora“, šios bendrovės vertintinos bendrai. Atsakovas A. L. pažeidė UAB „Luksora“ įstatus, kuriuose numatyta, kad generalinis direktorius, negavęs akcininkų susirinkimo sutikimo, negali steigti panašia veikla besiverčiančios įmonės, būti panašia veikla užsiimančios įmonės valdybos nariu ar administracijos vadovu. Atsakovas A. L. neturėjo visuotinio akcininkų susirinkimo leidimo vadovauti kitai bendrovei. Ieškovų teisė į prašomą pateikti informaciją įtvirtinta bendrovės įstatuose, kuriuose nurodyta, kad akcininkai, turintys 1/20 bendrovės akcijų, turi teisę susipažinti su dokumentais, kai jie pateikia rašytinį pasižadėjimą neskleisti konfidencialios informacijos. Bendrovės veiklos tyrimo tikslas yra ne pašalinti atsakovo UAB „Luksora“ nuostolingą veiklą, bet išsiaiškinti, ar nuostolingą veiklą nelėmė būtent atsakovo A. L. veiksmai (neveikimas). Teismas, atsižvelgęs į pateiktą informaciją apie atsakovo UAB „Luksora“ finansinę padėtį, pagrįstai konstatavo, kad UAB „Luksora“, vadovaujama A. L., nesugeba pasiekti bendrovės įstatuose numatyto esminio veiklos tikslo – gauti pelno. Iš atsakovų pateiktų pelno (nuostolio) ataskaitų matyti, kad UAB „Luksora“ grynasis pelnas yra neigiamas. Atskirajame skunde nurodyta sąvoka „faktinis pelnas“ nėra įrašyta pelno (nuostolių) ataskaitoje, kituose atskaitomybės dokumentuose, ji nereglamentuota Verslo apskaitos standartuose ir Finansinės atskaitomybės įstatyme. Be to, nepagrįstai atskirajame skunde siūloma ignoruoti nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudas, kurias bendrovė patiria savo ūkinei veiklai vykdyti.

33Atsakovas UAB „Luksora“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad byloje sprendžiami sudėtingi bei precedentinę reikšmę turintys teisės taikymo klausimai. Be to, kartu su prašymu pateikiama audito bendrovės ataskaita patvirtina būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovai skundžiamos nutarties neteisėtumą grindžia penkiais esminiais argumentais. Pirma, šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, dėl ko ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Antra, ieškovas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko ieškinys taip pat turi būti paliktas nenagrinėtu. Trečia, ieškovas nesuformulavo ieškinio dalyko, dėl ko buvo apribotos atsakovo procesinės teisės į gynybą. Ketvirta, ieškovas neįrodė, jog egzistuoja atsakovo UAB „Luksora“ veiklos tyrimo pagrindai. Penkta, skundžiama nutartimi, kuria nėra užbaigiamas šios bylos nagrinėjimas, nepagrįstai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

37Dėl arbitražinės išlygos galiojimo

38Esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui, teismas atsisako priimti ieškinį, kai atsakovas reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo ir prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 str. 2 d. 6 p., Komercinio arbitražo įstatymo 10 str.). Jeigu ši aplinkybė paaiškėja iškėlus bylą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007 yra konstatavęs, kad: „teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti“. Dėl arbitražinio susitarimo galiojimo sprendžiama vadovaujantis arbitražiniam susitarimui taikytina teise.

39Nagrinėjamu atveju, tarp byloje dalyvaujančių asmenų, kurie yra užsienio šalių piliečiai, gyvenantys Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Šveicarijos Konfederacijoje, taip pat Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje ir juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, kilo ginčas, dėl arbitražinės išlygos galiojimo. Atsakovų nurodoma arbitražinė išlyga buvo numatyta 1998 m. gruodžio 14 d. Grupės sutarties X skyriaus „Arbitražo teismas“ 1 punkte, nustatant, kad: „Visų ginčų, kylančių tarp bendrovės ir akcininkų arba tarp akcininkų narystės bendrovėje pagrindu, taip pat ginčų dėl bendrovės steigimo sutarties ar atskirų jos nuostatų galiojimo išsprendimui turi būti skiriamas tarpininkas, atsisakant kreipimosi į teismą. Jei susitarti nepavyksta, ginčas perduodamas arbitražo teismui, dėl kurio kompetencijos, sudėties ir procedūros tvarkos bendrovės susitarė atskirame dokumente“ (b.l. 84-93, t. 1). Šią Grupės sutartį pasirašė ieškovas A. v. K., gyvenantis Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir atsakovas A. L., gyvenantis Lietuvos Respublikoje. Grupės sutartyje nėra nurodyta nei jos pasirašymo vieta, nei šiai sutarčiai ar joje numatytai arbitražinei išlygai taikytina teisė. Teisėjų kolegija iš Grupės sutarties nuostatų turinio nustatė, kad šia sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė dėl savo kaip UAB „Luksora“ ir UAB „Kistela“ akcininkų tarpusavio teisių ir įsipareigojimų apimties. Taigi, šia sutartimi ieškovas ir atsakovas aptarė savo tarpusavio santykius, kurie yra aktualūs valdant jiems nuosavybės teise priklausančias Lietuvos Respublikoje įsteigtas ir šioje šalyje ūkinę-komercinę veiklą vykdančias įmones. Vadinasi, iš šios sutarties kylančios prievolės labiausiai yra susijusios su ieškovo ir atsakovo Lietuvos Respublikoje vykdomu verslu. Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija nusprendė, kad Grupės sutarčiai turi būti taikoma ieškovo ir atsakovo verslo vietos, tai yra Lietuvos Respublikos, teisė (CK 1.37 str. 4 d. 1 p.). Atitinkamai Lietuvos Respublikos teisė taikoma ir šioje sutartyje numatytai arbitražinei išlygai (CK 1.37 str. 7 d.).

40Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija dėl arbitražinės išlygos (kuri yra viena iš Grupės sutarties sąlygų) galiojimo sprendžia vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kadangi sutarties šalys skirtingai aiškina savo ketinimus dėl arbitražinės išlygos nustatymo, teisėjų kolegija taiko objektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, tai yra vertina, kokią prasmę arbitražinei išlygai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Lingvistiškai aiškinant arbitražinės išlygos tekstą, matyti, kad šalys susitarė, jog visa, kas susiję su arbitražinės išlygos taikymu bus aptarta atskiroje sutartyje. Teismui nebuvo pateikta jokia Grupės sutartyje minima atskira sutartis, kurioje būtų nustatyta arbitražo vieta, arbitražo procedūros, arbitrų skaičius ir jų parinkimo tvarka, arbitražo procesui ar ginčui taikytina teisė ir t.t. Byloje dalyvaujantys asmenys neįrodinėjo, kad tokia atskira sutartis apskritai buvo sudaryta. Iš nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys, iš pradžių ketinusios tarpusavio ginčus spręsti arbitraže, vėliau šio savo ketinimo atsisakė, ką patvirtina ne tik ta aplinkybė, jog šalys nebesudarė atskiros sutarties dėl arbitražinio susitarimo aiškaus apibrėžimo, bet ir tolimesni sutarties šalių elgesys. Pažymėtina, kad į bylą pateikti UAB „Luksora“ įstatai, kurie buvo priimti ir patvirtinti UAB „Luksora“ visuotiniame akcininkų susirinkime tą pačią dieną, kuomet buvo sudaryta Grupės sutartis, tai yra 1998 m. gruodžio 14 d. (b.l. 18-30, t. 1). Šiuose įstatuose buvo numatyta, kad visi akcininkų ginčai dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų (UAB „Luksora“ įstatų 8.2.9 p.), dėl administracijos vadovo veiksmų ir sprendimų (UAB „Luksora“ įstatų 8.2.9 p.), dėl akcininko teisės gauti informaciją (UAB „Luksora“ įstatų 8.2.11 p.), dėl ekspertų, kurie ištyrė bendrovės veiklą, išvadų (UAB „Luksora“ įstatų 8.2.12 p.) yra sprendžiami teisme. UAB „Luksora“ įstatai viešame registre buvo įregistruoti 1999 m. liepos 1 d., tai yra praėjus daugiau nei pusei metų nuo Grupės sutarties pasirašymo. Taigi, vėlesni Grupės sutarties šalių veiksmai patvirtina, kad šalys atsisakė ketinimo spręsti tarpusavio ginčus arbitražine tvarka, dėl ko nepasirašė atskiros sutarties, kurioje būtų reglamentuota arbitražinio susitarimo vykdymo tvarka, o nusprendė tarp akcininkų kilusius ginčus, įskaitant ir dėl UAB „Luksora“ vadovo veiksmų teisėtumo bei UAB „Luksora“ veiklos tyrimo, skiriant ekspertus, spręsti teismine tvarka (CK 6.193 str. 1 d., 5 d.). Pažymėtina, kad ieškovams 2009 m. rugpjūčio 7 d. kreipusis tiesiogiai į atsakovą UAB „Luksora“ bei nurodžius, kad jie kreipsis į teismą pagal CK 2.124 straipsnį, jei atsakovo vadovas A. L. per nurodytą terminą nepašalins aplinkybių (b.l. 48-61), atsakovai nereiškė jokių prieštaravimų ir neinicijavo jokių derybų per tarpininką ar kreipimosi į arbitrus. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme, nes aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Grupės sutartyje numatyta arbitražinė išlyga negaliojanti bei neveikianti (praradusi reikšmę). Todėl visi atsakovų atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas šioje byloje kilusio ginčo privalomas nagrinėjimas arbitražine tvarka, atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrosios Grupės sutarties šalių valios.

41Dėl išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos taikymo

42CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja iškėlus bylą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, tuo atveju, jei išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.) arba bylą nutraukia, tuo atveju, jei išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka pasinaudoti nebegalima (CPK 293 str. 2 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad procesiniai padariniai suinteresuotam asmeniui dėl ikiteisminės tvarkos nesilaikymo atsiranda tik tuomet, kai jis nesilaiko įstatymuose numatytos tam tikroms bylų kategorijoms taikomos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 str. 1 d.).

43Kaip matyti iš CK 2.126 straipsnio 2 dalies, nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjas yra nustatęs privalomą išankstinio sprendimo ne teisme tvarką, tai yra ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, iš pradžių turi kreiptis tiesiogiai į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį), reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį šioms aplinkybėms pašalinti. Bylos medžiagoje yra ieškovų 2009 m. rugpjūčio 7 d. kreipimasis į UAB „Luksora“, prašant nutraukti konkrečius neteisėtus veiksmus iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. arba 2009 m. rugsėjo 18 d. (b.l. 48-61, t. 1). Atskirajame skunde atsakovai nekėlė klausimo, ar šis kreipimasis atitiko CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai tinkamai įgyvendino įstatyme įtvirtintą ginčo dėl juridinio asmens tyrimo pradėjimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką. Tuo tarpu atsakovų atskirojo skundo argumentai, kad ieškovai netinkamai laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos dėl to, kad nesikreipė į Grupės sutartyje aptartą tarpininką, atmetami kaip nepagrįsti, nes tokio reikalavimo įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs ginčo dėl juridinio asmens tyrimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkai.

44Dėl ieškinio dalyko tinkamo suformulavimo

45CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtintas vienas iš privalomų ieškinio turinio elementų – ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškinio reikalavimu ieškovas apibrėžia savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų pasirinktą gynimo būdą. CK 1.138 straipsnyje yra įtvirtintas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų teisme sąrašas, šio straipsnio 8 punkte numatant, kad teismas civilines teises gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Vienas iš kitų įstatyme numatytų civilinių teisių gynimo teisme būdų ir yra CK 2.124 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens veiklos tyrimas, siekiant apginti juridinio asmens dalyvio teises ir turtinius interesus, kurie pažeidžiami dėl netinkamo juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos vykdymo.

46CK 2.124 straipsnyje yra apibrėžtas juridinio asmens veiklos tyrimo turinys, pagal kurį CK 2.125 straipsnyje išvardinti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. Taigi, juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos tyrimas kaip juridinio asmens dalyvio civilinių teisių gynimo būdas teisme susideda iš dviejų atskirų etapų. Pirma, sprendžiama, ar egzistuoja pagrindai juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos patikrinimui atlikti. Antra, nusprendus atlikti juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos patikrinimą, vertinami šio tikrinimo rezultatai ir priklausomai nuo jų, sprendžiama, kokią iš CK 2.131 straipsnyje numatytų teisinių priemonių būtina taikyti, norint užtikrinti tinkamą juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklą. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui kaip savo civilinių teisių gynimo teisme būdą pasirinkus juridinio asmens veiklos tyrimą, nebūtina jau pirmajame juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos tyrimo etape, dar nežinant patikrinimo rezultatų, nurodyti, kokias iš CK 2.131 straipsnyje numatytų teisinių priemonių būtina taikyti juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) atžvilgiu. Šią išvadą pagrindžia ir CK 2.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė nuostata, pagal kurią teismas, pritaręs ekspertų išvadai, jog juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veikla yra netinkama, prieš taikydamas vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1 – 8 punktuose įtvirtintų priemonių, turi išklausyti šalių ir CK 2.130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomonę. Taigi, įstatymo leidėjas aiškiai įtvirtino, kad ieškovas savo nuomonę dėl konkrečios teisinės priemonės taikymo gali suformuluoti ir antrajame juridinio asmens veiklos tyrimo etape, įvertinęs konkrečius juridinio asmens veiklos (jo valdymo organo ar nario) patikrinimo rezultatus, tai yra konkrečius neteisėtus juridinio asmens organo ar nario veiksmus, sprendimus. Atitinkamai atsakovas antrajame juridinio asmens veiklos tyrimo etape, susipažinęs su ieškovo prašoma taikyti teisine priemone, turės galimybę pateikti savo atsikirtimus.

47Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas ieškinyje kaip ieškinio reikalavimą nurodydamas tik prašymą pradėti atsakovo UAB „Luksora“ veiklos tyrimą bei nenurodydamas kokią CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinę priemonę prašo taikyti, tinkamai suformulavo ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Todėl atsakovų atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas nenurodė ieškinio dalyko, dėl ko buvo apribotos atsakovų teisės gintis, atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys juridinio asmens veiklos tyrimo kaip civilinės teisės gynimo teisme būdo įgyvendinimo tvarkos.

48Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010, aiškindamas CK 2.124 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad: „juridinio asmens veiklos tyrimui pagrindas yra CK 2.125 straipsnyje išvardintų asmenų abejonė, ar juridinis asmuo, kaip toks, ar šio juridinio asmens valdymo organai, jų nariai veikė tinkamai [...]. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo narių konkrečių veiksmų“. Taigi, teismui sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, nėra vertinami konkretūs juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai/sprendimai ir nustatinėjamas jų teisėtumas/neteisėtumas bei įtaka netinkamai juridinio asmens veiklai. Pastarieji klausimai bus nagrinėjami antrajame juridinio asmens tyrimo etape, tai yra gavus ekspertų išvadas dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) tyrimo, išklausius šalių ir atitinkamų valstybės institucijų nuomonių (CK 2.131 str. 1 d.). Tuo tarpu pirmajame juridinio asmens tyrimo etape yra vertinami tik juridinio asmens vykdomos ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, tai yra įvairūs ekonominiai rodikliai, kuriems tendencingai blogėjant arba kuriems nesant iki galo aiškiems (atskleistiems), kyla pagrįstų abejonių dėl juridinio asmens valdymo organo ar nario vykdomos veiklos tinkamumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs juridinio asmens veiklos nuostolingumą kaip pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-590/2008, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3-3K-73/2008, 2005 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-16/2005). Kaip juridinio asmens ekonominių rodiklių pablogėjimą, kuris sudaro pagrindą juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įvardinęs ir juridinio asmens valdymo organo netinkamą veiklą, įskaitant informacijos akcininkui neteikimą, ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymą ar prievolių vykdymą, sukeliant nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3-3K-73/2008).

50Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių UAB „Luksora“ 2006 m. ir 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad UAB „Luksora“ 2005 m. pradėjo dirbti pelningai, tai yra gavo 53 666 Lt pelno (b.l. 36, t. 1), o nuo 2006 metų pradėjo dirbti nuostolingai, tai yra 2006 m. jos nuostoliai sudarė 48 682 Lt, 2007 m. - 109 919 Lt, 2008 m. - 224 591 Lt (b.l. 36, 39, t. 1), 2009 m. – 115 905 Lt (b.l. 166, t. 2). Atsakovai atskirajame skunde patvirtino, kad ir 2010 m. UAB „Luksora“ dirbo nuostolingai, jos nuostoliai sudarė 98 014 Lt (b.l. 92, t. 4). Taip pat kaip matyti iš byloje esančio ieškovų ir atsakovo A. L. korespondencijos, ieškovai prašė pateikti jiems informaciją apie tam tikrus UAB „Luksora“ finansinius rodiklius bei juridinio asmens valdymo organo priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus, tačiau, nepaisant to, kad ieškovai yra UAB „Luksora“ 50 procentų akcininkai, ši informacija ieškovams nebuvo pateikta (b.l. 129-130, t. 1; b.l. 29, t. 2). Be to, atsakovas A. L. neneigia ieškovų argumentų, jog būtent jis 2004 m. įsteigė UAB „Lausna“, kurios direktoriumi buvo nuo šios bendrovės įsteigimo iki 2009 m. (b.l. 95-98, t. 1). UAB „Lausna“ ir UAB „Luksora“ įregistruotos vykdomos veiklos rūšys beveik visiškai sutampa (b.l. 31-34, 95-98, t. 1). Iš UAB „Lausna“ 2008 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti, kad UAB „Lausna“ veiklą pradėjo vykdyti 2006 m. (b.l. 99, t. 1), tai yra tais pačiais metais, kuomet UAB „Luksora“ pradėjo patirti nuostolius. Taigi, byloje esantys duomenys apie atsakovo UAB „Luksora“ neigiamus ekonominius rodiklius ir ieškovams iki galo neatskleistus finansinius duomenis, kurie buvo įtakoti būtent atsakovo UAB „Luksora“ valdymo organo – generalinio direktoriaus A. L. veiksmų ir sprendimų, kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „Luksora“ vykdomos veiklos ir atitinkamai jos valdymo organo – vadovo vykdomos veiklos tinkamumo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pradėti UAB „Luksora“ veiklos tyrimą. Tuo tarpu atsakovų atskirojo skundo argumentai, kuriais jie įrodinėja konkrečių atsakovo A. L. veiksmų teisėtumą (teigiant, kad UAB „Lausna“ nesiverčia panašia veikla kaip ir UAB „Luksora“, kad atsakovas A. L. turi teisę laisvai investuoti, kad atsakovas A. L. neprivalėjo pateikti konfidencialios informacijos ieškovams, kad atsakovas A. L. atsakovo UAB „Luksora“ vardu žemės sklypo neįgijo, siekiant išvengti nuostolių, kad atsakovas UAB „Luksora“ patyrė nuostolius dėl turto nusidėvėjimo ir rinkos nuosmukio, o ne dėl A. L. veiksmų ir pan.), atmetami kaip nenagrinėtini šioje juridinio asmens veiklos tyrimo stadijoje. Kaip aukščiau nutartyje minėta, šiuos argumentus teismas vertina, gavęs ekspertų išvadą dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos tyrimo bei išklausęs šalių ir atitinkamų valstybės institucijų nuomonę, tai yra antrojoje juridinio asmens veiklos tyrimo stadijoje (CK 2.124-126 str., 2.130-131 str.).

51Dėl aukščiau minėtų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir tą atsakovų atskirojo skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą tam, kad audito įmonė įvertintų UAB „Luksora“ buhalterinius duomenis. Taip pat dėl tų pačių priežasčių teisėjų kolegija netiria ir nevertina atsakovų apeliacinės instancijos teismui 2011 m. spalio 28 d. pateiktos UAB „Moore Stephens“ ataskaitos apie faktinius pastebėjimus dėl UAB „Luksora“ finansinių lėšų gavimo ir panaudojimo 2001-2011 metais. Kaip matyti iš atsakovų paaiškinimų, šia ataskaita atsakovai įrodinėja būtent atsakovo A. L. kaip UAB „Luksora“ juridinio asmens valdymo organo konkrečių veiksmų ir sprendimų teisėtumą.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei kitų procesinių klausimų

53Vadovaujantis CPK 93, 94 ir 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintomis teisinėmis nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių yra paskirstomos, priimant byloje galutinį procesinį sprendimą, kuriuo byla baigiama nagrinėti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi byla dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nebuvo baigta. Kaip aukščiau nutartyje minėta, skundžiama nutartimi buvo įgyvendintas tik pirmasis juridinio asmens veiklos tyrimo etapas, tai yra pasisakyta dėl juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumo. Tuo tarpu juridinio asmens veiklos tinkamumas/netinkamumas nebuvo konstatuotas bei atitinkamai dėl būtino taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1 -8 punktuose nurodytų teisinių priemonių nebuvo spręsta. Todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės nustatyti ieškinio patenkintų/atmestų reikalavimų proporcijų ir paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovų atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų iš jų priteisimo laikomi pagrįstais ir įrodytais, o skundžiama nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų ieškovo naudai ir į valstybės biudžetą priteisimo, naikintina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti teisės normoms, reglamentuojančioms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tais pačiais aukščiau paminėtais motyvais atmeta kaip nepagrįstą ieškovų prašymą priteisti iš atsakovų 3 367,43 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 7 straipsnyje įtvirtintais civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, netenkina atsakovų prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, nes atsakovai nepagrindė, jog rašytinio proceso forma trukdys atskleisti bylos esmę ar apribos bylos šalių teisę pateikti kokius nors argumentus ar įrodymus (CPK 336 str. 1 d.).

56Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų UAB „Luksora“ ir A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, daro išvadą, kad skundžiama nutartimi teismas teisingai nustatė juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindus, dėl ko pagrįstai nutarė pradėti UAB „Luksora“ veiklos tyrimą (CK 2.124-2.126 str.), tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad skundžiama nutartimi nebuvo išnagrinėtas iš esmės ginčas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, dėl ko nepagrįstai, pažeidžiant CPK 93 straipsnio nuostatas, paskirstė tarp bylos šalių bylinėjimosi išlaidas. Todėl atsakovų atskirasis skundas dalyje dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo priteistos iš atsakovų ieškovams ir į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos, tenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis minėtoje dalyje naikinama (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Likusi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, nenustačius pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ji galėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 338 straipsniu,

Nutarė

58panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria ieškovui R. W. A. von K. iš atsakovų bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Luksora“ ir A. L. lygiomis dalimis priteista 130,80 Lt bylinėjimosi išlaidų; ieškovams R. W. A. von K., N. von K., I. von K. iš atsakovų bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Luksora“ ir A. L. lygiomis dalimis priteista 14 237,21 EUR bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžetą iš atsakovų bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Luksora“ ir A. L. lygiomis dalimis priteista 69,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

59Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su juridinio asmens veiklos tyrimo... 6. Ieškovai N. von K., I. von K. ir R. W. A. von K. kreipėsi į teismą su... 7. Ieškovai nurodė, kad jie yra atsakovo UAB „Luksora“ 50 procentų akcijų... 8. Ieškovai nurodė, kad 2001 m. birželio 6 d. akcininkai vienbalsiai nutarė,... 9. Atsakovas UAB „Luksora“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 10. Atsakovas A. L. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinys priskirtinas... 11. Atsakovas UAB „Luksora“ pateikė teismui prašymą palikti ieškinį... 12. Atsakovas A. L. kreipėsi į teismą su prašymu palikti ieškinį... 13. Atsakovas UAB „Luksora“ atsiliepime į atsakovo A. L. prašymą nurodė,... 14. Ieškovai prašė atsakovų pateiktus prašymus dėl ieškinio palikimo... 15. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 16. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi tenkino ieškovų... 17. Teismas konstatavo, kad šalys Grupės sutartyje nėra susitarę dėl ginčo... 18. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 19. Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Luksora“ ir A. L. prašė panaikinti... 20. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Komercinio arbitražo... 21. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tik teismas nustato aplinkybes,... 22. 3. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo... 23. 4. Teismas, konstatuodamas, kad juridinio asmens veiklos tyrimas atliekamas... 24. 5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad prašymas pradėti juridinio asmens... 25. 6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmesdamas atsakovų prašymą... 26. 7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Luksora“ ir UAB „Lausna“... 27. 8. Aplinkybė, kad atsakovas A. L. siekia gauti turtinę naudą, investuodamas... 28. 9. Teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje buvo... 29. 10. Atsakovas A. L. žemės sklypo Trakuose neįgijo, siekiant užtikrinti... 30. 11. Ieškovų prielaidos dėl tariamai itin nuostolingos veiklos yra... 31. 12. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus padengti ieškovų turėtas... 32. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai N. von K., I. von K. ir R. W. A.... 33. Atsakovas UAB „Luksora“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 37. Dėl arbitražinės išlygos galiojimo... 38. Esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui, teismas atsisako priimti... 39. Nagrinėjamu atveju, tarp byloje dalyvaujančių asmenų, kurie yra užsienio... 40. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija dėl arbitražinės išlygos... 41. Dėl išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos taikymo... 42. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog teismas atsisako priimti... 43. Kaip matyti iš CK 2.126 straipsnio 2 dalies, nagrinėjamu atveju įstatymo... 44. Dėl ieškinio dalyko tinkamo suformulavimo... 45. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtintas vienas iš privalomų... 46. CK 2.124 straipsnyje yra apibrėžtas juridinio asmens veiklos tyrimo turinys,... 47. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas... 48. Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje... 50. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių UAB „Luksora“ 2006 m. ir 2008 m.... 51. Dėl aukščiau minėtų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei kitų procesinių klausimų... 53. Vadovaujantis CPK 93, 94 ir 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintomis... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tais pačiais aukščiau paminėtais motyvais... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 7 straipsnyje įtvirtintais civilinio... 56. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų UAB... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria... 59. Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti...