Byla eAS-981-662/2015
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Vilniaus apygardos teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apygardos teismo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas S. G. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. raštą Nr. TR-299 vilkinimu vykdyti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 104 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nustatytas pareigas, ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismą atlikti teisėjo T. V. veiklos, nesusijusios su teisingumo vykdymu, tyrimus; 2) priteisti iš Vilniaus apygardos teismo 500 Eur neturtinei žalai, padarytai Vilniaus apygardos teismo neteisėtais veiksmais – tyčiniu vilkinimu vykdyti Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nustatytas pareigas, atlyginti.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti S. G. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

7Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 ir 109 straipsniuose, Teismų įstatymo 2 straipsnyje, ABTĮ 7 straipsnyje nustatyta, kad teismas yra viena iš valstybės valdžių, kuriai vienintelei pavesta teisingumo vykdymo funkcija ir kurios veikla grindžiama nepriklausomumo principu. Pareiškėjo skundo dalykas yra susijęs su teismo administravimo veikla. Vadovaujantis Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalimi, administracinės veiklos priežiūrą Administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka atlieka: apylinkių teismų – atitinkamo apygardos teismo pirmininkas; apygardų administracinių teismų – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; apygardų teismų – Apeliacinio teismo pirmininkas; Apeliacinio teismo – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; visų teismų – Teisėjų taryba. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 išaiškino, kad teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, o veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra siejama su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, padaryta išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. rašto Nr. TR-299 pripažinimo vilkinimu ir įpareigojimo Vilniaus apygardos teismą atlikti teisėjo veiklos, nesusijusios su teisingumo vykdymu, tyrimus, susijęs su teismo administravimo veikla, todėl negali būti laikomas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.

8Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu administraciniai teismai sprendžia tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 str.). Bylos dėl žalos, atsiradusios ne iš viešojo administravimo subjektų vykdomos veiklos, atlyginimo priteisimo yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl Vilniaus apygardos teismo vilkinimo atlikti teisėjo T. V. veiklos, nesusijusios su teisingumo vykdymu, tyrimus. Šis pareiškėjo reikalavimas kildinamas ne iš viešojo administravimo veiklos, todėl jį taip pat atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

9III.

10Pareiškėjas S. G. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį ir iš esmės išspręsti skundo priėmimo klausimą.

11Pareiškėjas paaiškina, kad žalos atlyginimas be privatinių teisinių santykių srities, nagrinėjamas Civilinio kodekso 6.272 straipsnio pagrindu, kuriame žala kyla dėl baigtinio neteisėtų veiksmų sąrašo, numatyto 1 dalyje, t. y. srityje, į kurią pareiškėjo skunde nurodyti nesusiję su teisingumo vykdymu Vilniaus apygardos teismo tarnautojų veiksmai nepatenka. Žemesniųjų teismų administracinė priežiūra yra aukštesniojo teismo kaip valdžios institucijos funkcija ir atitinkamai reglamentuojama, tačiau skunde nurodomą galimai neteisėtą sprendimą priėmęs asmuo neturi įgaliojimų tokią funkciją vykdyti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi paneigiamas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas, kad neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos žalos atlyginimą nustato įstatymas, o konkrečiu atveju atsisakius teisinį santykį nagrinėti pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, ir negalint teisiniam santykiui taikyti Civilinio kodekso 6.272 straipsnio normų, nėra įstatymo, užtikrinančio asmens teisę į teisminę gynybą.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pripažinus, kad jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

15Pažymėtina, jog teismų sistema ir teismų kompetencijos, kurių laikydamiesi jie turi nagrinėti priskirtus ginčus, yra įtvirtintos Teismų įstatyme. Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo. Šį teisinį reguliavimą detalizuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis, nurodantys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja inter alia ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

16Pagal Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 16 dalies, 3 straipsnio 1 dalies normas darytina išvada, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, nagrinėjimas. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis atskleidžia viešojo administravimo sampratą, numatydama, jog tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pastebėtina, jog konkreti administracinių teismų kompetencija yra nustatyta ABTĮ 15 straipsnyje.

17Taigi iš nurodytų teisės normų turinio matyti, kad teismų įgaliojimai nagrinėti atitinkamo pobūdžio ginčus yra griežtai apibrėžti ir teismai privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su įstatymų nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba pradėtos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas administraciniam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.).

18Teisėjų kolegija, išanalizavusi tikrinamos bylos faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, pripažįsta pagrįsta Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadą, kad pareiškėjo reikalavimų, siejamų su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. balandžio 22 d. raštu Nr. TR-299, kuriuo pareiškėjui buvo paaiškinta, jog dėl teisėjo T. V. veiksmų nagrinėjant bylą pirmąja instancija pasisakys apeliacinės instancijos teismas 2015 m. gegužės 11 d. numatomame paskelbti procesiniame sprendime, nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

19Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismai, vykdydami teisingumą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ir neįgyvendina tų funkcijų, kurios iš esmės būdingos vykdomosios valdžios institucijoms. Be to, administraciniai teismai yra nekompetentingi priimti sprendimą dėl Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.) (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata yra grindžiama griežtu teismų nepriklausomumo principu, kuris, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, yra nedalomas. Todėl pareiškėjų reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu konkrečioje byloje, negali būti pripažįstami ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 teisėjų kolegija išaiškino ir tai, kad veikla, susijusi su teismų administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Tokio pobūdžio ginčai paprastai sprendžiami pagal Teismų įstatymo nuostatas. Šiame įstatyme išvardyti teismo pareigūnai, kurie įgyvendina teismų administravimą, jų įgaliojimai, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teikimo galimybė (Teismų įstatymo 103 str.), administracinės veiklos priežiūrą vykdantys subjektai (Teismų įstatymo 104 str.). Teismų įstatyme nustatytą administravimo teismuose tvarką – administravimo subjektų teises ir pareigas, administravimo rūšis ir formas, administravimo kontrolės įgyvendinimą, detalizuoja Administravimo teismuose nuostatai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2011 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2).

20Taigi šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nustačius, kad pareiškėjo norimo inicijuoti ginčo objektas nėra viešasis administravimas ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos prasme, be to, jo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės sietinas ne su CK 6.271 straipsniu, todėl nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, tokį kreipimąsi pagrįstai atsisakyta priimti.

21Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi išaiškintina pareiškėjui, kad skundai dėl žalos, atsiradusios iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.), yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

22Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai taikė ABTĮ nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

25Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1)... 5. II.... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi... 7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir... 8. Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu administraciniai teismai... 9. III.... 10. Pareiškėjas S. G. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 11. Pareiškėjas paaiškina, kad žalos atlyginimas be privatinių teisinių... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV.... 14. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio... 15. Pažymėtina, jog teismų sistema ir teismų kompetencijos, kurių laikydamiesi... 16. Pagal Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, Lietuvos vyriausiasis... 17. Taigi iš nurodytų teisės normų turinio matyti, kad teismų įgaliojimai... 18. Teisėjų kolegija, išanalizavusi tikrinamos bylos faktines aplinkybes ir joms... 19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad... 20. Taigi šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nustačius, kad pareiškėjo... 21. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi išaiškintina pareiškėjui, kad... 22. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad Vilniaus apygardos... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 24. Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.... 25. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį... 26. Nutartis neskundžiama....