Byla A-143-2053-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Justinai Murauskaitei ir advokatui Žydrūnui Rupšiui, atsakovo atstovei Alvydai Jatulienei, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alsuva“ atstovui advokatui Kęstučiui Žičkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovams Viešųjų pirkimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešųjų pirkimų tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Statovita“, akcinei bendrovei „Utenos melioracija“, PER AARSLEFF A/S, uždarajai akcinei bendrovei „Grundolita“, uždarajai akcinei bendrovei „Alsuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“ dėl sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T. 1, b. l. 1–9), kurį patikslino (T 7, b. l. 168–178; T 8, b. l. 134–136), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 4S-1051 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 97851 įvertinimo“; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos, 1 694 Lt neteisėtu sprendimu padarytai žalai atlyginti.

5Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame atsakovo sprendime pateiktas jo supaprastinto atviro konkurso būdu vykdyto viešojo pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Utenos rajone (Tauragnuose, Utenoje, Sudeikiuose, Užpaliuose, Vyžuonose). Nuotekų valyklų Tauragnuose, Sudeikiuose, Vyžuonose statyba ir Užpalių nuotekų valyklos rekonstrukcija“ (skelbtas 2010 m. gruodžio 1 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 91, pirkimo Nr. 97851) (toliau – ir viešasis pirkimas, pirkimas) procedūrų vertinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Viešasis pirkimas buvo atliekamas pagal patvirtintus darbų pirkimo dokumentus (toliau – ir Pirkimo sąlygos) bei vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Pažymėjo, jog skundžiamo sprendimo 1 punkte padaryta išvada, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 5.1.4 punkte nustatytas minimalus kvalifikacijos reikalavimas, atsižvelgiant į 5.1.1 punkte nustatytą minimalų kvalifikacijos reikalavimą, neužtikrino Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. AĮ-694 patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos supaprastintų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 27.2 punkto ir Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pareiškėjas nesutiko su tokiu paminėtų Pirkimo sąlygų vertinimu, nes šios sąlygos bei jų formulavimas neturėjo įtakos pirkimo rezultatams. Negali būti laikoma, jog ši sąlyga yra neaiški, netiksli ar juo labiau diskriminacinio pobūdžio ir ribojo tiekėjų konkurenciją. Nepagrįsta ir sprendimo 2 punkto išvada, kad perkančioji organizacija, pirkimą paskelbdama 2010 m. gruodžio 1 d. ir nustatydama pasiūlymų pateikimo terminą iki 2010 m. gruodžio 14 d. (9 darbo dienos), neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimo tikslo siekimo ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo laikymosi. Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnis numato minimalų pasiūlymams pateikti skirtą terminą – 7 darbo dienas. Šiuo atveju jis numatė 9 darbo dienų terminą (iš viso 14 kalendorinių dienų) pasiūlymų rengimui, kuris viršijo Viešųjų pirkimų įstatymo numatytą pasiūlymų rengimui ir teikimui skirtą terminą. 14 dienų terminas pasiūlymo parengimui buvo pakankamas. Atsakovas neįvertino, jog didžioji dalis prašymų pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus buvo pateikti jau pasibaigus ir Pirkimo sąlygų skundimo terminams, numatytiems Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje. Sprendimo 3 punkto išvadose nurodyta, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 8.1, 8.2, 8.3 ir 9.1 punktuose buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija rengs susitikimą su tiekėjais, o pirkimo dokumentų rinkinį sudaro visi dokumentai, kurie turi būti skaitomi kartu su susitikimo ir lankymosi statybvietėje protokolu. Perkančioji organizacija 2010 m. gruodžio 6 d. CVP IS pranešimu Nr. 436796 (2010 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. VS-1787 2 p.) pažeidė Taisyklių 27.16 punkto nuostatą. Be to, Utenos rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisija (toliau – ir Komisija), nusprendusi nevykdyti susitikimo su konkurso dalyviais ir statybvietės apžiūros, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimo tikslo siekimo ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir proporcingumo principų laikymosi. Perkančioji organizacija 2010 m. gruodžio 10 d. CVP IS pranešimu Nr. 445608 nurodė, kad atsakys tik iki 2010 m. gruodžio 8 d. (imtinai) gautus paklausimus (Pirkimo dokumentų 10.1 p.), ir, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 10.3 punkto nuostata, savo iniciatyva neaiškino pirkimo dokumentų. Pareiškėjo nuomone, Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 6 dalis, numatanti teisę perkančiajai organizacijai vykdyti susitikimą su tiekėjais, yra dispozityvi teisės norma ir dėl tokio susitikimo organizavimo turi spręsti pati organizacija. Tai, jog perkančioji organizacija neorganizuoja susitikimo su tiekėjais, nereiškia, kad neužtikrinami Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti pirkimo tikslai ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai. Skundžiamo sprendimo 4 punkto išvadose nurodyta, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 19.4 punkto nuostata prieštarauja 13.3 punkto nuostatai, ir tai pažeidžia Taisyklių 27.16 punkto nuostatą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas atskiras konkurso sąlygas vertino atsietai ir nesistemiškai. Konkurso sąlygų 19.4 punktas yra speciali norma 13.3 punkto atžvilgiu. Sprendimo 5 punkto išvadose pažymėta, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 5.1.6 punkte nustatytas minimalus kvalifikacijos reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo metu dėl darbų, apibrėžtų kaip pirkimo objektas, bus sudaryta viena pirkimo sutartis su vienu rangovu, toks reikalavimas yra netikslus, nepagrįstas ir neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi (Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 11 p.). Atsakovas nepagrįstai rangovo sąvoką, numatytą Pirkimo sąlygose, sutapatino su rangovo sąvoka, numatyta Statybos įstatyme. Atsakovas neįvertino, jog Statybos įstatymas numato privalomą už saugą atsakingo asmens paskyrimą. Tačiau nei Statybos įstatymas, nei Viešųjų pirkimų įstatymas nedraudžia, jog perkančiosios organizacijos objekte atliekamų darbų atžvilgiu, siekiant užtikrinti darbų saugą, būtų reikalaujama paskirti minėtą asmenį, kuris koordinuotų darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų laikymąsi. Skundžiamo sprendimo 6 punkto išvadose nurodyta, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 10.1 punkto nuostata pažeidžia Taisyklių 22 punkto nuostatą. Taip pat pažymėta, kad perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas (2010 m. gruodžio 10 d. CVP IS pranešimu Nr. 445608 (2010 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. VS-1809)). Pareiškėjas teigė, kad faktiškai paklausimai turėjo būti teikiami likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms. Ši Pirkimo sąlygų nuostata neapribojo tiekėjų teisių ir galimybių dalyvauti pirkime ir neturėjo įtakos pirkimo rezultatams. Sprendimo 7 punkto išvadose pažymėta, kad Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 4.9 punkto nuostata pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas. Teigė, jog Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 4.9 punkto nuostatos yra skirtos sutarties vykdymui. Perkančioji organizacija įtvirtino nuostatas, kuriomis siekiama, kad būtų užtikrinta, jog tiekėjo kvalifikacija dėl kokybės vadybos sistemų nesikeistų ir jų laikymasis būtų kontroliuojamas ir sutarties vykdymo metu. Sprendimo 8 punkto išvadose nurodyta, kad Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 14.1 punkto nuostata, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų II skyriaus 2 skirsnio „Bendrosios sutarties sąlygos“ 10 punkto nuostatą, neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos laikymosi ir pažeidžia Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 24 ir 25 punktų reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas visiškai neįvertino, jog Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 14.1 punkto atžvilgiu speciali nuostata – Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 13.8 punktas, t. y. jis užtikrino Metodikos 24 punkto laikymąsi. Sprendimo 9 punkte nurodyta, kad pažeistos Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 27.2 punkto e papunkčio ir 29.1.3 punkto nuostatos, nes neužtikrintas Taisyklių 46.8 punkto laikymasis, todėl pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostata. Komisijos protokoluose nėra nurodyta, kad Komisija palygino tiekėjų pasiūlymų kainas su šiam pirkimui turimų lėšų kiekiu. Tiekėjo pasiūlymo kaina 926 455,95 Lt viršija pirkimui skirtas lėšas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas visiškai nepagrįstai nurodė, jog konkurso metu numatomos sudaryti sutarties vykdymui buvo skirta 6 042 000,00 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), todėl visų tiekėjų pasiūlytos kainos buvo per didelės, nepriimtinos ir todėl turėjo būti atmestos. Atsakovas iškraipė Komisijos 2010 m. lapkričio 19 d. protokole nurodytą informaciją ir aplinkybes, nes pirkimo objekto vertė yra iki 6 042 000,00 Lt be PVM (Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str.). Perkančiosios organizacijos nustatyta pirkimo vertė nereiškia, jog ją viršijantys pasiūlymai turi būti laikomi nepriimtinais ir turi būti atmesti. Toks vertinimas galimas tik įvertinus projekto finansavimo šaltinius. Šiuo atveju būtina įvertinti, jog projekto finansavimas yra galimas ne tik Europos Sąjungos lėšomis, tačiau ir paties projekto vykdytojos, t. y. perkančiosios organizacijos, lėšomis. Pareiškėjo nuomone, atsakovo nurodyti tariami pažeidimai, su kurių egzistavimu nesutinka, yra paremti tik formaliais ir smulkiais Pirkimo sąlygų neatitikimais Viešųjų pirkimų įstatymui. Nutraukus pirkimo procedūras būtų pažeisti ne tik perkančiosios organizacijos ir tiekėjų interesai, tačiau ir viešasis interesas, susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu visuomenei. Todėl atsakovo priimtas sprendimas įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras yra neproporcingas tariamų pažeidimų svarbai (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d.), pažeidžia lygiateisiškumo principus ir kelia abejonių dėl išvadų rezoliucinės dalies pagrįstumo. Pažymėjo, jog pirkimas Nr. 97851, vadovaujantis atsakovo 2011 m. kovo 28 d. įpareigojimu, buvo nutrauktas. Toks atsakovo sprendimas sąlygoja terminų viešiesiems pirkimams atlikti nesilaikymą, todėl pagal finansavimo sutartį Aplinkos projektų valdymo agentūra turi teisę inicijuoti projekto lėšų mokėjimo sumažinimą, sustabdymą arba sutarties nutraukimą dėl sutarties sąlygų nevykdymo.

6Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 8, b. l. 15–18, 144–147) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

7Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateiktą medžiagą, susijusią su pirkimu, vertino vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Taisyklėmis. Atsižvelgdamas į Taisyklių 27.2 punkto, Viešųjų pirkimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, teigė, kad Pirkimo sąlygų 5.1.1 ir 5.1.4 punktuose nustatyti reikalavimai tiekėjams iš esmės yra pasikartojantys. Tiekėjų kvalifikacijos duomenys vertinami pagal Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas Pirkimo sąlygų 5.1.4 punkte nustatė ne alternatyvias sąlygas, kurios leistų jam objektyviau įvertinti tiekėjų galimybę tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, t. y. įrodyti savo patirtį statant nuotekų valyklas. Pagal Pirkimo sąlygų 5.1.4 punkto prasmę, pareiškėjas ketino išsiaiškinti vieną iš dviejų dalykų, kuriuos laikė alternatyvomis. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, nustatydamas nepakankamą terminą pasiūlymams pateikti, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimo tikslo siekimo ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo laikymosi. Nustatytas neproporcingas pirkimo objektui pasiūlymų pateikimo terminas dirbtinai apribojo tiekėjų galimybes parengti ir pateikti tinkamus, rinkos kainas atitinkančius pasiūlymus. Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio nuostatas, ketinusių dalyvauti tiekėjų skaičių, į pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių bei į pasiūlymų kainas, kurios viršijo pirkimui skirtą finansavimą beveik 1 mln. Lt, konstatuotas ir pirkimo tikslo pažeidimas. Pareiškėjo argumentai, jog didžioji dalis prašymų pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus buvo pateikti jau net pasibaigus Pirkimo sąlygų skundimo terminams, atmestini. Iš pateiktų pranešimų matyti, kad tiekėjai kreipėsi gerokai anksčiau iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pažymėjo, jog Komisija, nusprendusi nevykdyti susitikimo su pirkimo dalyviais ir statybvietės apžiūros, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimo tikslo siekimo ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir proporcingumo principų laikymosi. Pareiškėjas, atsisakęs rengti susitikimus, neužtikrino tiekėjų lūkesčių tinkamai išsiaiškinti pirkimo sąlygas ir parengti tinkamus pasiūlymus. Tuo pažeidė Taisyklių 27.16 punkto nuostatas, įpareigojančias pateikti kitą informaciją, kuri reikalinga tam, kad konkretaus pirkimo atveju pirkimo dokumentai būtų tikslūs ir aiškūs. Nurodė, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 19.4 punktas ir 13.3 punktas prieštarauja vienas kitam, o tai pažeidžia Taisyklių 27.16 punkto nuostatas. Atsižvelgdamas į Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 5.1.6 punkto nuostatas, teigė, kad reikalavimas dalyviams, dalyvaujantiems pirkime, bendrai turėti bent po vieną atestuotą statinio statybos ir projektavimo darbų saugos ir sveikatos koordinatorių yra netikslus, nepagrįstas ir neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi. Nurodė, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 10.1 punktas pažeidžia Taisyklių 22 punkto nuostatas. Be to, pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Atsakovas, įvertinęs Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 5.1.10, 5.1.11 punktus, Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 4.9 punktą, padarė išvadą, kad pareiškėjas tiekėjams sudarė nelygiavertes sąlygas. Tokia situacija vykdant viešuosius pirkimus netoleruotina ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas. Nurodė, kad Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 14.1 punktas, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų II skyriaus 2 skirsnio „Bendrosios sutarties sąlygos“ 10 punktą, neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos laikymosi ir pažeidžia Metodikos 24 ir 25 punktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog Komisijos 2010 m. lapkričio 19 d. protokole Nr. 1 nurodyta, kad pirkimui skiriama iki 6 042 000,00 Lt be PVM. Komisija, 2011 m. vasario 18 d. posėdyje nagrinėdama tiekėjų pasiūlymus, sudarydama pasiūlymų eilę ir nustatydama nugalėtoją (protokolas Nr. 16), neatsižvelgė į Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 27.2, 27.5, 29.1.3 punktų nuostatas, tuo neužtikrino Taisyklių 46.8 punkto nuostatos laikymosi ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatą. Komisijos protokoluose nėra nurodyta, kad Komisija palygino tiekėjų pasiūlymų kainas su šiam pirkimui turimų lėšų kiekiu, tiekėjo pasiūlymo kaina 926 455,95 Lt viršija pirkimui skirtas lėšas. Atsakovas akcentavo, jog, atsižvelgdamas į nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo ir Taisyklių nuostatų pažeidimus, padarytus rengiant pirkimo sąlygas ir vykdant pirkimo procedūras, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, įpareigojo pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras. Pareiškėjas, vykdydamas įpareigojimą, 2011 m. balandžio 1 d. Komisijos posėdyje priėmė sprendimą nutraukti pirkimą ir pateikė ataskaitą apie pirkimo procedūrų nutraukimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 3 d. 3 p.). Atsakovo nuomone, sprendimas įpareigoti pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras priimtas neviršijant Viešųjų pirkimų įstatymu suteiktos kompetencijos, įpareigojimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes tolesnis šio pirkimo procedūrų vykdymas, neištaisius pažeidimų pirkimo sąlygose ir vykdant pirkimo procedūras, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatas, sąlygotų neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus bei pažeistų viešąjį interesą. Nurodė, kad nesutinka su tuo, jog pareiškėjo Komisijos narių darbo užmokestis – 1 694,00 Lt – laikytinas padaryta žala. Nors pareiškėjas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu remia savo reikalavimą dėl žalos, tačiau toks reikalavimas gali būti grindžiamas tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nustatytu reguliavimu. Pareiškėjas ne tik neįrodė, kokiais veiksmais atsakovas tariamai pažeidė savo įgaliojimus ar diskrecijos teisę įvertinti pirkimą ir nustatyti pažeidimus, bet ir, priimdamas sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, sutiko su sprendimo pagrįstumu ir jo veiksmų teisėtumu. Pareiškėjo pateikti duomenys apie Komisijos narių darbo užmokestį, jų apskaičiavimas nėra ir negali būti laikomi jo tiesioginiais turtiniais nuostoliais, patirtais dėl tariamai neteisėto ir nepagrįsto sprendimo. Pareiškėjas neįrodė, kad būtent tokio dydžio turtinius nuostolius jis patyrė neišvengiamai dėl to, jog priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras.

8Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešųjų pirkimų tarnybos, atsiliepimu į skundą (T 8, b. l. 197a–198) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

9Atsakovas Lietuvos valstybė nurodė, kad pareiškėjas neįrodė ir nenurodė priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėto sprendimo ir juo nustatyto įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras bei apskaičiuotos turtinės žalos.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo PER AARSLEFF A/S atsiliepimu į skundą (T 8, b. l. 112) prašė atmesti skundą.

11PER AARSLEFF nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grundolita“ (toliau – UAB „Grundolita“) atsiliepimu į skundą (T 8, b. l. 5–7) prašė nagrinėti skundą teismo nuožiūra.

13UAB „Grundolita“ nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovas.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Arginta“ (toliau – UAB „Arginta“) atsiliepimu į skundą (T 8, b. l. 1–3) prašė patenkinti skundą.

15UAB „Arginta“ nurodė, kad sutinka su skundo reikalavimais. Viešasis pirkimas buvo atliktas griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, Komisijos sprendimai bei veiksmai vykdant patį konkursą buvo teisėti ir pagrįsti. Konkurso metu tinkamai atliktos jam būtinos bei įstatymų numatytos procedūros, todėl tiekėjų konkurencija nebuvo ribojama, jų atžvilgiu nepasireiškė nei šališkumas, nei diskriminacija. Konkurso sąlygose esantys nežymūs netikslumai jokiu būdu neturėjo įtakos tinkamam bei pagrįstam šio konkurso vykdymui.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu (T. 9, b. l. 45–64) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 4S-1051 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 97851 įvertinimo“, o likusius skundo reikalavimus atmetė.

18Teismas nurodė, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimą bei priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, spręsdamas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, įvertinti tai, ar sprendimu taikomos poveikio priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams, taip pat ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Nurodė, kad reikalavimas pareiškėjui nutraukti pirkimo procedūras yra grindžiamas sprendimo motyvuojamosios dalies 1–9 punktuose nurodytais pažeidimais. Todėl, sprendžiant ginčą, būtina analizuoti, ar buvo padaryti minėtuose punktuose nurodyti pažeidimai. Pareiškėjo vykdomų supaprastintų viešųjų pirkimų procedūros yra reglamentuojamos Viešųjų pirkimų įstatymo ir Taisyklių bei kitų teisės aktų. Pareiškėjo skelbiamo konkretaus viešojo supaprastinto pirkimo sąlygos turi atitikti tiek Taisyklių, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytus reikalavimus. Nustatė, jog skundžiamame sprendime konstatuoti pažeidimai, susiję su viešojo pirkimo procedūromis, vykdytomis nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d. Todėl, sprendžiant ginčą, taikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. lapkričio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d., nuostatos. Teismas, aptardamas sprendimo 1 punkte nurodytus pažeidimus, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 27.2 punktu, Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.1, 5.1.4 punktais. Nurodė, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.4 punkto pažeidimas konstatuotas dėl tos priežasties, jog minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai konkurso dalyviams a) ir b) papunkčiuose apibrėžiami alternatyviai, tačiau b) papunktyje nurodytas toks pat kriterijus (sėkmingai atlikti ne mažiau (1) nuotekų valyklos, ne mažesnio našumo nei 700 g. e. statybos ir/arba rekonstrukcijos darbai), koks numatytas ir a) papunktyje. Teismo nuomone, iš Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.4 punkto a) ir b) papunkčiuose nustatytų kriterijų analizės akivaizdu, kad b) punkte numatytas statybos darbų vertės kriterijus yra perteklinis, nes minimalių reikalavimų atitikimas konstatuotinas tik tuo atveju, jei yra nustatomas tiek a), tiek b) papunkčiuose numatytas kriterijus (sėkmingai atlikti ne mažiau (1) nuotekų valyklos, ne mažesnio našumo nei 700 g. e. statybos ir/arba rekonstrukcijos darbai). Taigi, sistemiškai aiškinant 5.1. vertės kriterijus yra teisiškai nereikšmingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.4 punkto a) ir b) papunkčiuose konkurso dalyviams numatyti kriterijai yra pakankamai aiškūs, pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, todėl dirbtinai konkurencijos neribojo. Taigi sprendimo 1 punkte nurodytas pažeidimas yra konstatuotas nepagrįstai. Teismas, aptardamas sprendimo 2 punkte nurodytus pažeidimus, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 89 straipsniu. Nustatė, kad pareiškėjas apie vykdomą viešąjį pirkimą paskelbė 2010 m. gruodžio 1 d. ir nustatė terminą pasiūlymams pateikti iki 2010 m. gruodžio 14 d., t. y. 9 darbo dienas. Pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai. Teismo manymu, akivaizdu, kad asmenys, pretenduojantys dalyvauti konkurse, veikdami pakankamai rūpestingai ir operatyviai, turėjo galimybę pateikti pasiūlymus iki perkančiosios organizacijos nurodytos datos, t. y. iki 2010 m. gruodžio 14 d. Pažymėjo, jog, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą, supaprastintų pirkimų atveju tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai ar pateikti prašymą per 5 darbo dienas nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos. Nustatė, kad konkurso dalyvių (tiekėjų) prašymai pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą buvo reiškiami pasibaigus šiam terminui ar Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pretenzijų pateikimo terminui. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, teigdamas, kad terminas pasiūlymams pateikti yra nepakankamas, ir neįvardydamas konkretaus termino, kuris galėtų būti pripažintas optimaliu nagrinėjamu atveju, nurodydamas tik bendro pobūdžio argumentus, nepagrįstai sprendimo 2 punkte konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Pareiškėjo nustatytas 9 darbo dienų (14 kalendorinių dienų) terminas, kai Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje nustatytas minimalus 7 dienų, nelaikytinas per trumpu tiekėjų pasiūlymams pateikti. Teismas, aptardamas sprendimo 3 punkte nurodytus pažeidimus, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 27 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Taisyklių 27.16 punktu, Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 8.1, 8.2, 8.3, 9.1, 10.1 punktais, įvertino Komisijos 2010 m. gruodžio 6 d. CVP IS pranešimą Nr. 436796 ir 2010 m. gruodžio 10 d. CVP IS pranešimą Nr. 445608. Teismas padarė išvadą, kad Komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatomis, 2010 m. gruodžio 6 d. CVP IS pranešimu Nr. 436796 tikslino konkurso sąlygas, t. y. atsisakė rengti susitikimus su konkurso dalyviais dėl statybvietės apžiūros. Toks konkurso sąlygų tikslinimas iš esmės neapribojo dalyvauti pirkimo konkurse pareiškusių asmenų teisių, nes jiems buvo sudarytos sąlygos susipažinti su statybviete. Taigi Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 8.1, 8.2, 8.3 ir 9.1 punktų nuostatos nebuvo pažeistos. Be to, tiekėjai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą pretenzijas dėl Pirkimo sąlygų I skirsnio 10.1 punkto nuostatų galėjo reikšti per 5 dienas. Byloje nėra įrodymų, kad tiekėjai per įstatymo nustatytą terminą būtų apskundę Pirkimo sąlygų I skirsnio 10.1 punkte nustatytą informacijos bei paaiškinimų pateikimo tvarką ar kad tiekėjams, pateikusiems prašymus iki 2010 m. gruodžio 8 d., t. y. Taisyklių 10.1 punkto nustatytu terminu, nebūtų pateikti paaiškinimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad tiekėjų teisės gauti iš perkančiosios organizacijos jiems reikalingą informaciją ar teikti prašymus nebuvo pažeistos, todėl sprendimo 3 punkte nepagrįstai konstatuotas Taisyklių 27.16 punkto pažeidimas. Teismas, aptardamas sprendimo 4 punkte nurodytus pažeidimus, vadovavosi Taisyklių 27.16 punktu, Pirkimo sąlygų I skyriaus I skirsnio 13.3, 13.4, 19.4 punktais. Teismas sutiko su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad Pirkimo sąlygų nuostatos vertintinos ne atsietai, o sistemiškai. Sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygų 13.3, 19.4 punktų nuostatas, akivaizdu, kad tiekėjai turi teikti pasiūlymą dėl kainos, į kurią privalomai įskaičiuotini visi mokesčiai, išskyrus PVM. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų I skirsnio 13.3, 19.4 punktuose nustatyta pasiūlymo kainos pateikimo tvarka, t. y. nurodant, jog pasiūlymo kaina turi būti apskaičiuojama be PVM, yra aiški, todėl sprendimo 4 punkte nepagrįstai konstatuotas Taisyklių 27.16 punkto pažeidimas. Teismas, aptardamas sprendimo 5 punkte nurodytus pažeidimus, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.6 punktu. Vertindamas Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.6 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, jog jose įtvirtinti griežtesni reikalavimai negu numatyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 11 punkte, nes saugos ir sveikatos koordinatoriaus paskyrimas numatytas kiekvienam konkurso dalyviui, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų pavienis dalyvis, ar jungtinės veiklos dalyvis. Teismas padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.6 punkte nustatyti reikalavimai viešajame pirkime dalyvaujančiam ūkio subjektui nelaikytini pagrįstais ir proporcingais, todėl sprendimo 5 punkte pagrįstai nustatyta, kad tokiais reikalavimais buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismas, aptardamas sprendimo 6 punkte nurodytus pažeidimus, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 22 punktu, Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 10.1 punktu. Teismo nuomone, vertinant Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 10.1 punkto nuostatas, akivaizdu, kad jos prieštarauja Taisyklių 22 punkte nustatytam reglamentavimui, nes jose nustatytas prašymų pateikimo terminas viena diena yra trumpesnis. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios perkančiąją organizaciją supaprastintus pirkimus vykdyti pagal savo pasitvirtintas taisykles. Teismas, aptardamas sprendimo 7 punkte nurodytus pažeidimus, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1, 7 dalimis, Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 4.9 punktu. Nurodė, jog minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai konkurso dalyviams (tiekėjams) yra nustatyti Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.1–5.1.12 punktų nuostatomis. Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnyje „Konkrečios sutarties sąlygos“ aptartas su konkurso laimėtoju pasirašytos sutarties vykdymas. Pažymėjo, jog nuo tiekėjams keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų įvertinimo iki sutarties vykdymo pradžios gali praeiti pakankamai žymus laiko tarpas, todėl už rangovo darbų atlikimo kontrolę ir priežiūrą atsakingas inžinierius statybos darbų pirkimo sutarties vykdymo metu privalo kontroliuoti, jog darbai bus atliekami laikantis kokybės reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 4.9 punkte nustatydamas, jog rangovas turi pateikti savo kokybės sistemos aprašymą per 28 dienas nuo darbų pradžios datos, siekė užtikrinti, jog tiekėjas ne tik pasiūlymo pateikimo, bet statybos darbų atlikimo metu turėtų reikiamą kvalifikaciją. Taigi sprendimo 7 punkte nepagrįstai konstatuotas Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatų pažeidimas. Teismas, aptardamas sprendimo 8 punkte nurodytus pažeidimus, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d.) 1, 24.1, 24.2, 24.3, 25 punktais, Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Bendrosios sutarties nuostatos“ 10, 14.1 punktais, Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties nuostatos“ 13.8, 14.1 punktais. Teismo nuomone, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad statybos darbų kainos pasikeitimas yra įvertintas Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties nuostatos“ 13.8 punkte, šie skundo motyvai yra nepagrįsti, nes: 1) Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties nuostatos“ 13.8 punkte kainos perskaičiavimas siejamas su didesniu negu 10 proc. kainų indekso pokyčiu, tačiau pagal Metodikos 24.1 punktą fiksuota kaina perskaičiuotina visais atvejais, kai numatomų statybos darbų trukmė yra ilgesnė kaip 1 metai; 2) Pirkimo sąlygose visiškai nėra aptartas kainos perskaičiavimas pasikeitus mokesčiams, t. y. nesilaikyta Metodikos 25 punkto reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 13.8, 14.1 punktų nuostatos neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtintų normų laikymosi, todėl sprendimo 8 punkte nurodytas pažeidimas konstatuotas pagrįstai. Teismas, aptardamas sprendimo 9 punkte nurodytus pažeidimus, nustatė, jog Komisijos 2011 m. lapkričio 19 d. protokoliniu sprendimu, be kita ko, nuspręsta, kad pirkimo objekto vertė – iki 6 042 000 Lt. Viešojo pirkimo konkursui pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai – jungtinės veiklos dalyviai uždaroji akcinė bendrovė „Alsuva“ (toliau – UAB „Alsuva“) ir UAB „Arginta“, UAB „Grundolita“, PER AARSLEFF A/S, jungtinės veikos dalyviai uždaroji akcinė bendrovė „Statovita“ (toliau – UAB „Statovita“) ir akcinė bendrovė „Utenos melioracija“ (toliau – AB „Utenos melioracija“). Komisijos 2011 m. vasario 18 d. protokoliniu sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir viešojo pirkimo konkurso laimėtoju pripažintas jungtinės veiklos dalyvis UAB „Alsuva“ ir UAB „Arginta“, pasiūlęs mažiausią kainą – 6 968 455,95 Lt be PVM. Teismas vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 46.8 punktu, Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 27.2, 27.5, 29.1.3 punktais. Pažymėjo, jog pirkimo vertės nustatymo tikslas yra įvertinti ir parinkti tinkamą pirkimo procedūrą. Tačiau perkančiosios organizacijos nusistatyta pirkimo vertė nereiškia, kad visi ją viršijantys pasiūlymai laikytini nepriimtinais ir turi būti atmesti. Atsižvelgęs į Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 3.1 punktą, teismas nurodė, jog projekto finansavimas galimas ne tik Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tačiau ir pačios perkančiosios organizacijos, t. y. pareiškėjo, lėšomis. Tai pažymėta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2011 m. kovo 29 d. rašte Nr. APVA-1767. Jame taip pat išaiškinta, kad vykdant viešuosius pirkimus pagal FIDIC „Geltonos“ knygos sąlygas ir gavus pasiūlymus, kurių kainos viršija atitinkamai veiklai skirtą finansavimą, perkančioji organizacija turi pateikti ekspertų argumentus dėl kainų pagrįstumo. Todėl sprendimą dėl šios veiklos finansavimo Aplinkos projektų valdymo agentūra galės priimti tik įvertinusi ekspertų pateiktus argumentus dėl konkurso laimėtojo kainos pagrįstumo. Padidėjusi projekto išlaidų dalis turės būti apmokėta perkančiosios organizacijos. Teismas padarė išvadą, kad sprendimo 9 punkte nepagrįstai konstatuota, kad Komisija, neatmetusi tiekėjų pasiūlymų, kuriuose statybos darbų atlikimo kaina nurodyta didesnė nei 6 042 000 Lt, pažeidė Taisyklių 46.8 punkto, taip pat ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Teismas, išanalizavęs skundžiamo Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo 1–9 punktuose nurodytus pažeidimus, patvirtino, jog 5, 6, 8 punktuose pažeidimai konstatuoti pagrįstai ir teisėtai. Pabrėžė, kad sprendimo 5, 6, 8 punktuose nustatyti pažeidimai yra siejami su Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.6, 10.1 punktų, II skyriaus 3 skirsnio 13.8, 14.1 punktų neatitikimu Taisyklių ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Tačiau konkurso dalyviai dėl paminėtų Pirkimo sąlygų punktų Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyta tvarka pretenzijų perkančiajai organizacijai nereiškė. Teismas pažymėjo, kad visi konkurso dalyviai buvo įvykdę Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.6 punkto reikalavimus (turėti bent po vieną atestuotą statinio statybos ir projektavimo darbų saugos ir sveikatos koordinatorių), 10.1 punkte numatytas prašymų ir patikslinimų pateikimo terminas nuo Taisyklių 22 punkte nustatyto skyrėsi tik viena diena. Kainos perskaičiavimo tvarka, nustatyta Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 13.8, 14.1 punktuose, yra aiškiai suprantama. Teismas konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo 5, 6, 8 punktuose nustatyti pažeidimai buvo formalaus pobūdžio, iš esmės nepaveikė konkurso dalyvių apsisprendimo, neapribojo tiekėjų teisių bei nesuteikė kuriam nors vienam iš tiekėjų pranašumo, todėl nelaikytini diskriminaciniais. Konstatavęs, jog tik dalis sprendime nustatytų pažeidimų yra pagrįsti, tačiau ir jie yra formalaus pobūdžio, šiais pažeidimais iš esmės nebuvo paneigti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, teismas padarė išvadą, kad skundžiamu sprendimu taikytos poveikio priemonės – įpareigojimas pareiškėjui nedelsiant nutraukti pirkimo procedūras – yra neproporcingos administravimo tikslams. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ginčo sprendimas jam sukelia teisines pasekmes, nurodytas skunde. Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, teismas konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl yra naikintinas. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti iš Viešųjų pirkimų tarnybos turtinę žalą pagrįstumo bei teisėtumo, vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.249 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme nustatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pateikė įrodymus, kuriuos įvertinęs teismas nustatė, kad Komisijos nariams G. P. ir H. Z. priemokos prie pagrindinės algos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą buvo skirtos Utenos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 31 d. ir 2008 m. vasario 28 d. sprendimais, t. y. daug anksčiau negu buvo pradėtos vykdyti nagrinėjamo viešojo pirkimo procedūros. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu V. V. priemoka prie tarnybinio atlyginimo buvo paskirta už Utenos rajono savivaldybės administracijos aprūpinimą telekomunikacijų prekėmis ir paslaugomis, o ne už šioje byloje nagrinėto viešojo pirkimo procedūrų atlikimą. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu darbuotojams D. I., N. M. ir V. M. buvo paskirtos priemokos prie pagrindinės algos, tačiau šių priemokų mokėjimas taip pat niekaip nėra susietas su šių darbuotojų darbu Komisijoje, vykdant nagrinėto viešojo pirkimo procedūras. Analogiškai vertintinas ir darbuotojoms A. B. bei T. M. priedų prie algos paskyrimas Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 3 d. ir 2011 m. sausio 3 d. įsakymais. Įrodymai apie Komisijos narei J. I. išmokėtą darbo užmokesčio priedą, susijusį su pirkimo procedūrų organizavimu ar vykdymu, teismui nepateikti. Remdamasis Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu, teismas nustatė, kad tik Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniajai specialistei J. Š. paskirta 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinė piniginė išmoka yra tiesiogiai siejama su nagrinėto viešojo pirkimo dokumentų parengimu. Tačiau J. Š. nėra Komisijos narė, o prašomos priteisti turtinės žalos pareiškėjas nesieja su šiai darbuotojai išmokėta vienkartine pinigine išmoka. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas byloje esančiais įrodymais nepagrindė, kad turėjo išlaidų, kurios buvo patirtos dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo priėmimo. Todėl konstatavo, kad padarytos žalos faktas byloje esančiais įrodymais nėra pagrįstas. Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų – asmeniui padarytos žalos fakto – civilinė atsakomybė nekyla. Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos, 1 694 Lt žalai atlyginti yra nepagrįstas.

19III.

20Atsakovas apeliaciniu skundu (T 9, b. l. 66–71) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 4S-1051, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 5.1.4 punkto a) ir b) papunkčiuose konkurso dalyviams numatyti kriterijai yra pakankamai aiškūs, pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, todėl dirbtinai konkurencijos neriboja, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose realiai nenustatė jokios galimos alternatyvos. Pareiškėjas Pirkimo sąlygose iš viso nustatė 20 minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Pirkimo sąlygų 5.1.1 punkte jau buvo nustatęs minimalų kvalifikacijos reikalavimą. Pirkimo sąlygų 5.1.4 punkte nustatydamas minimalų kvalifikacijos reikalavimą, nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurenciją ir galimybę dalyvauti pirkime, nes tiekėjas, kurio vidutinė metinė statybos ir montavimo darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) yra ne mažesnė kaip 3,02 mln. Lt, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime, jei nėra sėkmingai atlikęs ne mažiau kaip vienos (1) nuotekų valyklos, ne mažesnio našumo nei 700 g. e. statybos ir/arba rekonstrukcijos darbų. Jei Pirkimo sąlygų 5.1.4 punkto b) papunktyje būtų nustatyta reali alternatyva, viešajame pirkime galėtų dalyvauti ir tiekėjai, kurie sėkmingai atlikę ne mažiau vienos nuotekų valyklos statybos ir/arba rekonstrukcijos darbus, kurių bendra sutarties darbų vertė ne mažiau kaip 3,02 mln. Lt, nepriklausomai nuo nuotekų valyklos našumo, t. y. būtų sudaryta reali ir pagrįsta galimybė dalyvauti viešajame pirkime tiekėjams, kurių vidutinė metinė statybos ir montavimo darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) yra ne mažesnė kaip 3,02 mln. Lt ir kurie sėkmingai atlikę ne mažiau vienos nuotekų valyklos statybos ir/arba rekonstrukcijos darbus, kurių bendra sutarties darbų vertė ne mažiau kaip 3,02 mln. Lt, nepriklausomai nuo nuotekų valyklos našumo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą Nr. A-3 (,,Teismų praktika“ Nr. 31, 2009 m.).

222. Teismas netinkamai pritaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio nuostatas, nes objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į pirkimo objektą (sudėtingumas ir apimtys), nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio pažeidimas yra pagrįstas. Nustatytas neproporcingas viešojo pirkimo objektui pasiūlymų pateikimo terminas dirbtinai apribojo tiekėjų galimybes parengti ir pateikti tinkamus, visas pirkimo dokumentų sąlygas atitinkančius pasiūlymus.

233. Teismas netinkamai aiškino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas, panaikindamas vieną iš esminių pirkimo vykdymo procedūrų (aiškinamąjį susitikimą), nepratęsdamas pasiūlymų pateikimo laiko protingam terminui, pažeidė tiekėjų teisėtus lūkesčius. 2010 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. gruodžio 10 d. pranešimais pareiškėjas nepagrįstai sutrumpino Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio nustatytus pasiūlymų pateikimo terminus (iki 6, o vėliau iki 2 dienų). Pareiškėjo Pirkimo sąlygose numatytas aiškinamojo susitikimo rengimas yra viena iš pagrindinių Pirkimo sąlygų. Atsisakęs rengti susitikimus su tiekėjais, pareiškėjas neužtikrino tiekėjų lūkesčių tinkamai išsiaiškinti Pirkimo sąlygas ir parengti tinkamus pasiūlymus, taip pat pažeidė Taisyklių 27.16 punkto nuostatą.

244. Teismas netinkamai sprendė dėl Taisyklių 27.16 punkto nuostatos. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – racionalus lėšų naudojimas. Pareiškėjas, Pirkimo sąlygose nustatęs, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas bus atliekamas pagal mažiausios kainos kriterijų, vertinant pasiūlymų kainas be PVM, neužtikrino racionalaus lėšų naudojimo. Pirkimo sąlygų 13.3 ir 19.4 punktai prieštarauja vienas kitam, o tai pažeidžia Taisyklių 27.16 punkto nuostatą.

255. Teismas netinkamai sprendė dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 5.1.10, 5.1.11 punktus, Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio ,,Konkrečios sutarties sąlygos“ 4.9 punktą, pareiškėjas tiekėjams sudarė nelygiavertes sąlygas. Tokia situacija vykdant viešuosius pirkimus netoleruotina ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas.

266. Komisija, 2011 m. vasario 18 d. posėdyje nagrinėdama tiekėjų pasiūlymus, sudarydama pasiūlymų eilę ir nustatydama nugalėtoją (protokolas Nr. 16), neatsižvelgė į Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio „Nurodymai dalyviams“ 27.2, 27.5, 29.1.3 punktų nuostatas, tuo neužtikrino Taisyklių 46.8 punkto nuostatos laikymosi ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatą. Komisija nenurodė motyvų, kad kaina ne per didelė bei iš kur gaus lėšų trūkstamai daliai apmokėti. Tiek pareiškėjo sprendimas dėl kainos, tiek teismo nuostata, kad finansavimas galimas ir pareiškėjo lėšomis, gali būti vertinama kaip finansavimo proporcijų iškreipimas.

277. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pasekmių. Pareiškėjui įvykdžius įpareigojimą nutraukti pirkimo procedūras, neliko teisinio pagrindo dėl jo kreiptis į teismą, t. y. neliko administracinio ginčo objekto.

28Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 9, b. l. 74–92) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš Viešųjų pirkimų tarnybos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

291. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktų keliamus reikalavimus, ji turi kontroliuoti perkančiąsias organizacijas, tačiau šios kontrolės nereikia suabsoliutinti. Konkurso sąlygos yra skiriamos ne Viešųjų pirkimų tarnybai, o konkurso dalyvių vertinimui. Konkurso sąlygose buvo įtvirtinti saugikliai, leidžiantys patiems konkurso dalyviams aktyviai dalyvauti konkurso sąlygų tikslinimo ir keitimo procese.

302. Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.4 punkto a) ir b) papunkčiuose konkurso dalyviams numatyti kriterijai buvo pakankamai aiškūs, pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, todėl dirbtinai neribojo konkurencijos. Konkurso dalyviai pretenzijų dėl šios sąlygos nereiškė ir ieškiniu į teismą nesikreipė. Konkurso sąlyga buvo aiški tiek, kad konkurso dalyviai galėtų pateikti pasiūlymus. 5.1.4 punkto b) papunktyje numatytas statybos darbų vertės kriterijaus nereikšmingumas visiškai neturėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams.

313. Teismo pozicija dėl tinkamai nustatyto pasiūlymo termino pagrįsta įstatymu bei bylos aplinkybėmis. Nustatytas pasiūlymo pateikimo terminas visiškai adekvatus vykdomam pirkimui. Visi konkurso dalyviai ne kartą yra dalyvavę tokio pobūdžio pirkime, todėl terminas – 9 darbo dienos – 14 kalendorinių dienų, yra pakankamas pasiūlymo parengimui.

324. Komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatomis, 2010 m. gruodžio 6 d. CVP IS pranešimu Nr. 436796 tikslino konkurso sąlygas, t. y. atsisakė rengti susitikimus su konkurso dalyviais dėl statybvietės apžiūros. Toks konkurso sąlygų tikslinimas iš esmės neapribojo dalyvauti pirkimo konkurse pareiškusių asmenų teisių, nes jiems buvo sudarytos vienodos ir nediskriminacinės sąlygos susipažinti su statybviete. Veiksmai, atsisakant aiškinamojo susitikimo, pirkimo rezultatams įtakos neturėjo.

335. Pasiūlyme nurodyta kaina vertinama be PVM. Tokia kaina buvo nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas konkurso būdas – supaprastintas atviras konkursas, leidžiantis dalyvauti užsienio valstybių subjektams bei subjektams, kuriems netaikomas PVM, įtvirtinant konkurso dalyvių lygiateisiškumo principą. Konkurso dalyviai pasiūlymus pateikė ir su PVM, ir be PVM. PVM apmoka perkančioji organizacija. Vertinimas atliekamas be PVM, o apmokėjimas atliekamas kainos su PVM. Pirkimo sąlygų 19.4 punktas yra speciali norma 13.3 punkto atžvilgiu.

346. Apeliantas nepagrįstai sugretina tiekėjų minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir reikalavimus sutarties vykdymui. Pirkimo sąlygų 5.1.7 punkte nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, kuriais siekiama įsitikinti tiekėjų atitikimu reikalavimams, pajėgumu įvykdyti sutartį ir kompetencija (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str.). Pirkimo sąlygų 4.9 punkto nuostatos yra skirtos sutarties vykdymui. Perkančioji organizacija įtvirtino nuostatas, kuriomis siekiama, kad būtų užtikrinta, jog tiekėjo kvalifikacija dėl kokybės vadybos sistemų nesikeistų ir jų laikymasis būtų kontroliuojamas ir sutarties vykdymo metu. Įvykdė pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutarties sąlygas.

357. Teismas pagrįstai nurodė, kad pirkimo vertės nustatymo tikslas yra įvertinti ir parinkti tinkamą pirkimo procedūrą. Tačiau perkančiosios organizacijos nustatyta pirkimo vertė nereiškia, kad visi ją viršijantys pasiūlymai laikytini nepriimtinais ir turi būti atmesti. Padidėjusi projekto išlaidų dalis turės būti apmokėta perkančiosios organizacijos.

368. Teismas pagrįstai nusprendė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo 5, 6, 8 punktuose nustatyti pažeidimai buvo formalaus pobūdžio, iš esmės nepaveikė konkurso dalyvių apsisprendimo, neapribojo tiekėjų teisių bei nesuteikė kuriam nors vienam iš tiekėjų pranašumo, todėl nelaikytini diskriminaciniais. Viešųjų pirkimų tarnyba neturi nuoseklios pozicijos, vertinant įvairių pirkimų konkurso sąlygas, todėl neišvengia dvigubų standartų taikymo principo. Vienu atveju įpareigoja nutraukti viešojo pirkimo procedūras, kitu atveju toks neigiamo poveikio priemones sukeliantis sprendimas nepriimamas.

379. Ginčo sprendimas jam sukelia teisines pasekmes. Dėl itin formalių ir tariamo pobūdžio pažeidimų, nutraukus pirkimo procedūras, buvo pažeisti ne tik perkančiosios organizacijos ir tiekėjų interesai, tačiau ir pažeistas viešasis interesas, susijęs su projekto tikslu – išplėsti viešai tiekiamo tinkamos kokybės geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų paslaugą Utenos mieste ir Tauragnų, Vyžuonų, Sudeikių ir Užpalių gyvenvietėse. Apelianto priimtas sprendimas įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras, nors ir įvykdytas, yra neproporcingas tariamų pažeidimų svarbai (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d.), konkurso reikšmei, viešojo intereso apsaugai ir perkančiosios organizacijos bei tiekėjų teisėtų interesų įgyvendinimui.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Arginta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 9, b. l. 102–104) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

39UAB „Arginta“ nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl pareiškėjo, skundžiamos institucijos ir kitų bylos dalyvių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos reikiama apimtimi motyvuoti priimtą sprendimą. Skundžiama institucija, priimdama nepagrįstą bei neteisėtą išvadą, jos tinkamai nepagrindė. Būtent perkančioji organizacija sprendžia, kokias prekes, paslaugas ir darbus įsigyti, ir prisiima visišką atsakomybę dėl savo sprendimų.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV.

42Apeliacinis skundas tenkintinas.

43Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 4S-1051 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 97851 įvertinimo“, kuriuo pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija (perkančioji organizacija) įpareigotas nutraukti viešųjų pirkimų procedūrą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, panaikinimo bei dėl 1 694 Lt turtinės žalos, padarytos neteisėtu sprendimu, priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos.

44ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, atsižvelgdama į šiuos įstatymo reikalavimus.

45Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

46Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nagrinėjamo susiklosčiusio teisinio santykio specifiką, teisėjų kolegija pažymi, jog pasisakys, pirma, apie pareiškėjo reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą ir, antra, apie reikalavimą priteisti turtinę žalą.

47Dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimą

48Iš bylos duomenų matyti, kad 2011 m. kovo 28 d. sprendimu (T 8, b. l. 19) atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba įvertino pareiškėjo pateiktą medžiagą, susijusią su vykdomu supaprastintu atviru konkursu „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Utenos rajone (Tauragnuose, Utenoje, Sudeikiuose, Užpaliuose, Vyžuonose). Nuotekų valyklų Tauragnuose, Sudeikiuose, Vyžuonose statyba ir Užpalių nuotekų valyklos rekonstrukcija“ (skelbtas 2010 m. gruodžio 1 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 91, pirkimo Nr. 97851), ir nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Taisyklių ir Metodikos nuostatų pažeidimus.

49Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad viešieji pirkimai 2011 m. balandžio 1 d. Komisijos posėdyje priimtu sprendimu nutraukti, ir 2011 m. balandžio 11 d. raštu pareiškėjas informavo atsakovą, kad remiantis Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punktu pirkimas yra laikomas pasibaigusiu (T 8, b. l. 22), taip pat pateikta viešojo pirkimo procedūrų ataskaita (T 8, b. l. 23-28). Pareiškėjas 2011 m. balandžio 29 d. skundu (pagal pašto spaudą ant voko, T 1, b. l. 1–9; T. 7 b. l. 162), kurį patikslino (T 7, b. l. 168–178; T 8, b. l. 134–136), kreipėsi į teismą dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo. Kitaip tariant, pareiškėjas įvykdė 2011 m. kovo 28 d. sprendimą – nutraukė pirkimą – ir po to kreipėsi į teismą dėl sprendimo panaikinimo.

50Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-369/2012), kad administraciniai teismai turi nagrinėti tas bylas, kurios priskirtos jų kompetencijai pagal ABTĮ 15 straipsnį. Įstatymų leidėjo pateiktas sąrašas yra išsamus. Administracinė byla, kuria būtų siekiama pasitikrinti, kas buvo teisus buvusiame ginče, pasibaigusiame laisva valia pripažinus viešojo administravimo subjekto reikalavimą teisėtu bei pagrįstu, į nurodytą sąrašą nepatenka ir yra negalima.

51Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. A14-261/2007; Nr. AS146-669/2009). Be to, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

52Pagal ABTĮ 92 straipsnio reguliavimą, skundžiamo akto panaikinimas sukelia teisines pasekmes – konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir įvertindama konkrečios situacijos aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 1 d. įvykdė ginčijamame sprendime išdėstytą įpareigojimą – t. y. nutraukė pirkimo Nr. 97851 procedūras (T 8, b. l. 22, 23-28), todėl net ir panaikinus skundžiamą aktą, buvusios situacijos atkūrimas yra objektyviai negalimas, nes viešojo pirkimo procedūra yra nutraukta Komisijos protokoliniu sprendimu, taigi skundžiamas Viešūjų pirkimų tarnybos sprendimas nebesukelia pareiškėjui objektyvių teisinių pasekmių. Tokios pačios pozicijos nagrinėjamu klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir ankstesnėje savo praktikoje (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-20/2012).

53Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijamas atsakovo sprendimas konkrečioje byloje negali būti pripažįstamas atskiru, savarankišku administracinio ginčo dėl sprendimo panaikinimo objektu, todėl pareiškėjo skundo reikalavimų dalis, kuria prašoma panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 4S-1051 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 97851 įvertinimo“, laikytina nepagrįsta ir atmestina.

54Dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą

55Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje reikalavimo dėl konkretaus skundžiamo administracinio akto panaikinimo atmetimas ipso facto nereiškia, kad atmestinas ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

56Pareiškėjas patikslintu skundu (T 8, b. l. 135-136) teigė, kad atsakovo pateiktos išvados dėl viešojo pirkimo neatitikimo įstatymams neišvengiamai sukėlė teisines pasekmes, nes pareiškėjas, vykdydamas atsakovo įpareigojimą (nutraukti pirkimą), patyrė tiesioginių nuostolių: buvo nesilaikoma nustatytų terminų viešiesiems pirkimams atlikti, o, pagal finansavimo sutartį, Aplinkos projektų valdymo agentūra turi teisę inicijuoti projekto lėšų mokėjimo sumažinimą, sustabdymą arba sutarties nutraukimą dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Sumažinus finansavimą, UAB „Utenos vandenys“ negalės užbaigti įgyvendinti šio projekto ir pasiekti projekte numatytų rezultatų dėl finansinių išteklių trūkumo. Pareiškėjas, grįsdamas, jo teigimu, patirtus susidariusius nuostolius, į bylą pateikė 2011 m. liepos 8 d. raštą Nr. (3.27)S-1730 (T 8, b. l. 137), kuriame nurodoma, kad Komisijos nariams: V. V., G. P., A. B., J. I., D. I., N. M., V. M., H. Z. ir T. M. už darbą Komisijoje iš viso buvo sumokėta 1 694,00 Lt. Minėtame rašte nurodoma, kad visi Komisijos nariai dirbo po 8 val. 30 min. (T 8, b. l. 134–137). Pareiškėjas prašo atlyginti minėtus 1 694,00 Lt, kurie buvo sumokėti už darbą Komisijoje, nurodydamas, kad tai buvo jo patirta turtinė žala dėl skundžiamo atsakovo sprendimo.

57CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012).

58Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr., pvz., 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012), jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

59Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalaujamą priteisti žalą kildina iš ginčijamo Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo viešojo pirkimo perkančioji organizacija buvo įpareigota nutraukti pirkimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktas įstatymo nustatytas viešosios atsakomybės taikymo sąlygas ir faktines bylos aplinkybes, akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo neteisėtumas yra analizuotinas tik deliktinės atsakomybės vertinimo kontekste.

60Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo 1–9 punktuose nurodytus pažeidimus, nustatė, jog 5, 6, 8 punktų pažeidimai atsakovo konstatuoti pagrįstai ir teisėtai: nustatyti pažeidimai siejami su Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.6 punkto, 10.1 punkto, II skyriaus 3 skirsnio 13.8 punkto, 14.1 punkto neatitikimu Taisyklių ir Įstatymo nuostatoms. Tačiau kartu konstatavo, kad tokie nustatyti pažeidimai buvo formalaus pobūdžio, iš esmės nepaveikė konkurso dalyvių apsisprendimo, neapribojo tiekėjų teisių bei nesuteikė kuriam nors vienam iš tiekėjų pranašumo, todėl nelaikytini diskriminaciniais. Teisėjų kolegija, vertindama nagrinėjamo ginčo aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu 1-9 sprendimo punktuose nurodytų pažeidimų vertinimu, tačiau nesutinka su konstatuotų pažeidimų galutiniu kvalifikavimu.

61Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 3 dalies 1 punktą perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Todėl nėra pakankama įvertinti, jog nustatyti pažeidimai nelaikytini diskriminaciniais. Kitas, ne mažiau svarbus viešųjų pirkimų principas – skaidrumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. A-3 (toliau – ir Apžvalga) yra pažymėjęs, kad skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Skaidrumo principas inter alia reiškia perkančiosios organizacijos pareigą tiekėjams suteikti pakankamai informacijos, įskaitant pirkimo sąlygas, jų išaiškinimus, reikalingus perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančiam pasiūlymui, bei informacijai, susijusiai su konkretaus tiekėjo pasiūlymo įvertinimu, pateikti. Skaidrumo principas reiškia ir lemia perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą (prognozuotumą).

62Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Anksčiau minėtos Metodikos (dėl Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo), galiojusios nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d., 1 punkte nustatyta, kad šia metodika vadovaujasi perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo-pardavimo sutartyse (nustatydamos kainą ar kainodaros taisykles). Metodikos 24.1 punkte nustatyta, kad kainodaros taisyklėse, jei statybos darbų sutarties trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė nei 1 metai, privaloma nustatyti fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimą, vadovaujantis šios metodikos 24.2–24.8 punktų nuostatomis. Metodikos 25 punkte nustatyta, kad kainodaros taisyklėse turi būti numatytas kainos ar įkainių perskaičiavimas teisės aktais pakeitus taikomą pridėtinės vertės mokestį sutartyje nurodytoms prekėms, paslaugoms ar darbams. Kainodaros taisyklėse taip pat turi būti nurodoma, ar pasikeitus kitiems mokesčiams sutarties kaina ar įkainiai bus perskaičiuojami. Jeigu sutarties trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė kaip 1 metai, kaina ar įkainiai turi būti perskaičiuojami, o jeigu trumpesnė – galima numatyti, kad neperskaičiuojami.

63Nagrinėjamoje byloje Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Bendrosios sutarties nuostatos“ 10 punkte nurodoma, kad sutarties galiojimo terminas 36 mėnesiai (23 mėn. darbų baigimo laikas + 12 pranešimų apie defektus laikas + 28 d. atlikimo pažymos išdavimui), t. y. numatoma sudaryti sutarties trukmė yra ilgesnė nei 1 metai. Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties nuostatos“ 13.8 punkte nustatyta, kad po 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo sutarties kaina perskaičiuojama, remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento paskelbtu Lietuvos statybos sąnaudų kainų indeksu pagal statinių tipų (negyvenamieji pastatai) už 12 mėnesių indekso pokyčio periodą nuo sutarties pasirašymo. Sutarties kaina keičiama tik tuo atveju, jei per minėtą 12 mėnesių periodą kainų indeksas pakito daugiau nei 10 procentų.

64Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nors pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad statybos darbų kainos pasikeitimas yra įvertintas Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties nuostatos“ 13.8 punkte, minėti skundo motyvai yra nepagrįsti, nes: 1) Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Konkrečios sutarties nuostatos“ 13.8 punkte kainos perskaičiavimas siejamas su didesniu negu 10 procentų kainų indekso pokyčiu, tačiau pagal Metodikos 24.1 punktą fiksuota kaina perskaičiuotina visais atvejais, kai numatomų statybos darbų trukmė yra ilgesnė kaip 1 metai; 2) Pirkimo sąlygose visiškai nėra aptartas kainos perskaičiavimas pasikeitus mokesčiams, t. y. nesilaikyta Metodikos 25 punkto reikalavimų. Teismas konstatavo pažeidimą, tačiau, kaip jau buvo minėta, padarė išvadą, kad toks pažeidimas yra formalaus pobūdžio.

65Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atkreipia dėmesį, kad savo pobūdžiu imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų nepaisymas negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu. Nagrinėjamo ginčo atveju aiškios kainodaros, kainų / įkainių perskaičiavimo nustatymas pripažintinas esmine viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, kuri turi būti žinoma iš anksto paraiškas ketinantiems teikti tiekėjams, yra reikšminga prielaida vykdomo pirkimo skaidrumui užtikrinti. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir ankstesnėje savo praktikoje (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1619/2012).

66Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant skundžiamo sprendimo 2 punkte nurodytą pažeidimą (tai, kad buvo nustatytas 9 darbo dienų terminas tiekėjų pasiūlymams teikti) kartu su 6 punkte nurodytu pažeidimu (tai, kad nustatyta, jog prašymai paaiškinti konkurso sąlygas gali būti pateikiami ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) ir atsižvelgiant į pirkimo objekto sudėtingumą, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nustatytas pakankamas paraiškų ar pasiūlymų pateikimo terminas ir tai, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 10.1 punkte numatytas prašymų ir patikslinimų pateikimo terminas nuo Taisyklių 22 punkte nustatyto skyrėsi tik viena diena, reiškia pažeidimo formalų pobūdį. Teisėjų kolegijos nuomone, kad konkrečioje byloje toks pažeidimas, vertinant jį kartu su viešojo pirkimo nustatytu terminu pasiūlymams pateikti, neatitinka proporcingumo principo, siekiant Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nustatyto pirkimų tikslo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

67Atsižvelgdama į pateiktus argumentus ir į byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo neteisėtumo ir konstatuoja, jog, vertinant viešosios atsakomybės subjekto priimto teisės akto neteisėtumą deliktinės atsakomybės taikymo kontekste, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo ginčijamo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo neteisėtumo lygio nustatyti deliktinės atsakomybės vieną iš būtinų sąlygų – neteisėtą valstybės valdžios institucijos aktą pagal CK 6.271 straipsnį. Nesant vienos iš būtinų viešosios atsakomybės taikymo sąlygų, kitų aplinkybių (žalos ir priežastinio ryšio) vertinimas yra nereikšmingas. Tačiau teisėjų kolegija norėtų papildomai pažymėti, kad, net ir vertindama kitas sąlygas dėl žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp priimto akto ir kilusios žalos, ji sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje esančiais įrodymais pareiškėjas nepagrindė, kad turėjo išlaidų, kurios buvo patirtos dėl atsakovo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo priėmimo, todėl civilinės atsakomybės taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas.

68Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, darytina išvada, kad, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos, 1 694 Lt turtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas.

69Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu iš dalies priėmė pagrįstą sprendimą, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, tačiau nepagrįstai patenkino pareiškėjo reikalavimą panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atmetant pareiškėjo reikalavimą panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 4S-1051 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 97851 įvertinimo“.

70Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalies punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

71Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti: panaikinti jo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 4S-1051 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 97851 įvertinimo“, ir šį pareiškėjo reikalavimą atmesti; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

72Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame atsakovo sprendime pateiktas jo... 6. Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 8, b. l. 15–18, 144–147) prašė... 7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateiktą medžiagą, susijusią su... 8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešųjų pirkimų tarnybos,... 9. Atsakovas Lietuvos valstybė nurodė, kad pareiškėjas neįrodė ir nenurodė... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo PER AARSLEFF A/S atsiliepimu į skundą (T 8,... 11. PER AARSLEFF nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grundolita“... 13. UAB „Grundolita“ nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Arginta“... 15. UAB „Arginta“ nurodė, kad sutinka su skundo reikalavimais. Viešasis... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu (T.... 18. Teismas nurodė, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimų... 19. III.... 20. Atsakovas apeliaciniu skundu (T 9, b. l. 66–71) prašo panaikinti Vilniaus... 21. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio... 22. 2. Teismas netinkamai pritaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio... 23. 3. Teismas netinkamai aiškino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio... 24. 4. Teismas netinkamai sprendė dėl Taisyklių 27.16 punkto nuostatos.... 25. 5. Teismas netinkamai sprendė dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio... 26. 6. Komisija, 2011 m. vasario 18 d. posėdyje nagrinėdama tiekėjų... 27. 7. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo sprendimo nutraukti pirkimo... 28. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 9, b. l. 74–92) prašo... 29. 1. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktų keliamus... 30. 2. Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.4 punkto a) ir b) papunkčiuose... 31. 3. Teismo pozicija dėl tinkamai nustatyto pasiūlymo termino pagrįsta... 32. 4. Komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies... 33. 5. Pasiūlyme nurodyta kaina vertinama be PVM. Tokia kaina buvo nustatyta,... 34. 6. Apeliantas nepagrįstai sugretina tiekėjų minimalius kvalifikacijos... 35. 7. Teismas pagrįstai nurodė, kad pirkimo vertės nustatymo tikslas yra... 36. 8. Teismas pagrįstai nusprendė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo... 37. 9. Ginčo sprendimas jam sukelia teisines pasekmes. Dėl itin formalių ir... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Arginta“ atsiliepimu į apeliacinį... 39. UAB „Arginta“ nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė viešuosius... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV.... 42. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos... 44. ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą... 45. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį,... 46. Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nagrinėjamo... 47. Dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. kovo 28 d.... 48. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011 m. kovo 28 d. sprendimu (T 8, b. l. 19)... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esantys duomenys... 50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (žr.,... 51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra... 52. Pagal ABTĮ 92 straipsnio reguliavimą, skundžiamo akto panaikinimas sukelia... 53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai nei... 54. Dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą... 55. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje reikalavimo dėl... 56. Pareiškėjas patikslintu skundu (T 8, b. l. 135-136) teigė, kad atsakovo... 57. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr., pvz.,... 59. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalaujamą priteisti žalą kildina iš... 60. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m.... 61. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 3 dalies 1 punktą perkančioji organizacija... 62. Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai... 63. Nagrinėjamoje byloje Pirkimo sąlygų II skyriaus 3 skirsnio „Bendrosios... 64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio... 65. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada,... 66. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant skundžiamo sprendimo 2... 67. Atsižvelgdama į pateiktus argumentus ir į byloje esančią medžiagą,... 68. Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, darytina išvada, kad, kaip... 69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, apibendrindama... 70. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 71. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą... 72. Nutartis neskundžiama....