Byla P-858-62-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininko), Laimės Baltrūnaitės ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. G., A. E., V. V. ir E. V. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-555-484/2009 pagal pareiškėjų A. G., A. E., V. V. ir E. V. skundus atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Kauno duona“, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, I. G., V. D., J. G. dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai A. G., A. E., Z. P. G., V. V., E. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl poilsio stovyklos „Dobilėlis“ pastatų teisinio registravimo“ dalį. Pareiškėjai A. G., A. E., V. V. ir E. V. (toliau – ir pareiškėjai) su patikslintais skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl poilsio stovyklos „Dobilėlis“ pastatų teisinio registravimo“ dalį, susijusią dėl statinių – poilsio namelių, pažymėtų šifrais 8 K1/Ž, 9 K1/Ž, 10 K1/Ž, 11 K1/Ž, 12 K1/Ž, 13 K1/Ž, 14 K1/Ž, 15 K1/Ž, 16 K1/Ž, 21 K1/Ž, 22 K1/Ž, 23 K1/Ž, 24 K1/Ž, 28 K1/Ž ir įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą panaikinti statinių plane pažymėtų šifrais 8 K1/Ž, 9 K1/Ž, 10 K1/Ž, 11 K1/Ž, 12 K1/Ž, 13 K1/Ž, 14 K1/Ž, 15 K1/Ž, 16 K1/Ž, 21 K1/Ž, 22 K1/Ž, 23 K1/Ž, 24 K1/Ž, 28 K1/Ž teisinę registraciją ir su šia registracija susijusius įrašus.

5Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamo įsakymo pagrindu tretysis suinteresuotas asmuo AB „Kauno duona“ 1996 m. liepos 3 d. įregistravo nuosavybės teises į poilsio namelius, esančius žemės sklypuose, iš kurių 0,58 ha žemės sklypas grąžintinas buvusios savininkės O. G. įpėdiniams A. G., A. E., o 0,30 ha žemės sklypas grąžintinas buvusio savininko V. V. vaikaičiams V. V. ir E. V.. Šiuo pagrindu Kauno apskrities viršininko administracija atsisako jiems atkurti nuosavybės teises natūra į buvusių savininkų O. G. ir V. V. valdytą žemę, esančią ( - ), nors prašymai atkurti nuosavybės teises paduoti 1991 metais, t. y. iki ginčijamo įsakymo priėmimo. Pareiškėjų teigimu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ginčijamu įsakymu suteikė kilnojamiesiems daiktams – poilsio nameliams, nekilnojamojo daikto statusą ir tuo viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Be to, pareiškėjų tvirtinimu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nėra viešo administravimo subjektas, kuriam suteikta teisė priimti administracinius aktus dėl statybos įteisinimo ir pastatų priėmimo eksploatuoti. Pareiškėjų teigimu, poilsio nameliai ir poilsio klubas neturi statybos įteisinimo dokumentų, be kurių daiktai, buvę valstybinės akcinės įmonės „Kauno duona“ balanse, negalėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai reorganizuotos AB „Kauno duona“ nuosavybės teise. Pareiškėjai skunduose pažymėjo, kad reorganizuotos AB „Kauno duona“ nuosavybės teise registruoti ir nekilnojamieji daiktai bei kiemo statiniai, kurie ginčijamu įsakymu AB „Kauno duona“ neperduoti. Pareiškėjai skundus grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ nuostatomis. Pareiškėjų tvirtinimu, atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 297 8 punkto nuostatas, todėl be pagrindo laikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įsakymą Nr. 274 tinkamu nuosavybės dokumentu ir neteisėtai įregistravo poilsio namelius ir poilsio klubą, kiemo rūsį reorganizuotos AB „Kauno duona“ nuosavybės teise. Pareiškėjai manė, jog yra neteisėta ir pirminio teisinio pastatų registravimo 1996 m. liepos 3 d. išvada Nr. 238, nes ji atlikta ginčijamo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 pagrindu. Taip pat pareiškėjai prašė atnaujinti terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 dalies panaikinimo paduoti. Pareiškėjai nurodė, kad su ginčijamu įsakymu susipažino 2008 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto apylinkės teisme.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė. Teismas administracinę bylą pagal pareiškėjų skundus atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo nutraukė; pareiškėjų skundą dalyje dėl įpareigojimo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą panaikinti statinių plane pažymėtų šifrais 8 K1/Ž, 9 K1/Ž, 10 K1/Ž, 11 K1/Ž, 12 K1/Ž, 13 K1/Ž, 14 K1/Ž, 15 K1/Ž, 16 K1/Ž, 21 K1/Ž, 22 K1/Ž, 23 K1/Ž, 24 K1/Ž, 28 K1/Ž teisinę registraciją ir su šia registracija susijusius įrašus, paliko nenagrinėtu; pareiškėjos Z. P. G. vardu paduotą skundą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl poilsio stovyklos „Dobilėlis“ pastatų teisinio registravimo“ dalies panaikinimo paliko nenagrinėtu.

8Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretorius 1996 m. birželio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 274, kuriuo perdavė vaikų poilsio stovyklos „Dobilėlis“ pastatus, esančius ( - ), AB „Kauno duona“ ir leido įsakyme nurodytus pastatus registruoti Kauno miesto valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure AB „Kauno duona“ vardu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakyme Nr. 274 nesuformuluotos pareiškėjams privalomos elgesio taisyklės, teisės bei pareigos. Pareiškėjai teisę ginčyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. 274 grindžia Kauno apskrities viršininko administracijos atsisakymu atkurti nuosavybės teises natūra į buvusių savininkų O. G. ir V. V. valdytą žemę, esančią ( - ). Teismas pažymėjo, jog byloje ginčo, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų O. G. ir V. V. valdytą žemę, esančią ( - ), nėra. Bylos duomenys rodo, kad prašymai atkurti nuosavybės teises paduoti 1991 metais. Pažymėjo, jog tai, kad ginčo žemės sklype yra statiniai, pareiškėjams buvo žinoma jau 1991 metais. Ši aplinkybė nurodyta prašymuose atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjai A. G. ir A. E. 2008 m. balandžio 18 d. prašyme, adresuotame Kauno apskrities viršininko administracijai, taip pat nurodė, kad grąžintoje žemėje yra AB „Kauno duona“ priklausantys statiniai. Tame pačiame prašyme pareiškėjai nurodė ir tai, kad jiems apie teisinę pastatų registraciją tapo žinoma 2007 m. birželio 12 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skundą teismui dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 dalies panaikinimo pateikė tik 2008 m. spalio 28 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvylika metų nuo skundžiamo įsakymo priėmimo dienos. Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nustatančia skundo padavimo teismui terminus. Akcentavo, kad pareiškėjams nuo 1991 metų jau buvo žinoma, jog žemės sklype, į kurį jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises yra jiems nepriklausantys statiniai. Statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1996 m. liepos 3 d. Nekilnojamo turto registro duomenys yra vieši (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str.). Teigė, kad pareiškėjai apie savo teisės galimą pažeidimą turėjo sužinoti jau 1996 metais. Pažymėjo, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai nuo 1996 metų iki 2008 metų rugsėjo mėnesio aktyviai siekė gauti skundžiamą įsakymą ir jo negavo dėl objektyvių priežasčių, nėra. Todėl laikė, jog aplinkybė, kad pareiškėjai tik 2008 m. rugsėjo 25 d. susipažino su skundžiamu įsakymu nagrinėjamu atveju nėra pagrindas praleistam terminui atnaujinti. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjų skundžiamo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996v m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 dalis priimta galiojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, galiojusiam iki 2001 m. liepos 1 d., kurio nuostatos nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą. Nurodė, jog Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Konstatavęs, kad pareiškėjai apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti 1996 metais, teismas padarė išvadą, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus trejų metų senatis baigėsi 1999 metais. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimuose minimais teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principais. Nurodė, jog reikalavimo pareiškimas daugiau kaip po dvylikos metų pažeidžia kitų asmenų teisėtų lūkesčių principą ir negali būti pateisinamas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai skundus teismui padavė praleidę terminą, o jų prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė ir administracinę bylą pagal pareiškėjų skundus atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.). Atkreipė dėmesį, jog iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad pareiškėjai iš esmės nekvestionuoja trečiojo suinteresuoto asmens AB „Kauno duona“ nuosavybės teisių į statinius, esančius žemės sklype adresu ( - ). Tačiau, pareiškėjai mano, kad valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas nepagrįstai atliko šių statinių teisinę registraciją, t. y. pažeidė statinių teisinės registracijos procedūrą. Teismas pažymėjo, jog netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymas reglamentuotas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio nuostatas teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas vadovavosi ABTĮ 25 straipsniu, nustatančiu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pažymėjo, jog pareiškėjai šio įstatymo reikalavimo nesilaikė. Todėl pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą panaikinti statinių plane pažymėtų šifrais 8 K1/Ž, 9 K1/Ž, 10 K1/Ž, 11 K1/Ž, 12 K1/Ž, 13 K1/Ž, 14 K1/Ž, 15 K1/Ž, 16 K1/Ž, 21 K1/Ž, 22 K1/Ž, 23 K1/Ž, 24 K1/Ž, 28 K1/Ž teisinę registraciją ir su šia registracija susijusius įrašus, paliko nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.). Atkreipė dėmesį, jog 2008 m. spalio 28 d. teisme gautą skundą pasirašė tik keturi pareiškėjai, t. y. A. G., A. E., V. V., E. V.. Skunde kaip pareiškėja nurodyta ir Z. P. G.. Tačiau, bylos duomenys rodo, jog skundo padavimo dieną Z. P. G. buvo mirusi, ji nurodyto skundo nepasirašė. Nurodė, jog pareiškėjai nebuvo įgalioti vesti bylą Z. P. G. vardu. Todėl Z. P. G. vardu paduotą skundą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl poilsio stovyklos „Dobilėlis“ pastatų teisinio registravimo“ dalies panaikinimo teismas paliko nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 3 p.).

9III.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties, nes pareiškėjai praleido atskirojo skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti.

11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjai, pateikdami atskirąjį skundą 2009 m. birželio 23 d., prašymo atnaujinti praleistą terminą ir įrodymų, patvirtinančių praleidimo priežastis, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties panaikinimo.

13IV.

14Pareiškėjai 2009 m. lapkričio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje ir panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 30 d. ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis. Prašymai grindžiami šiais argumentais:

151. 2009 m. birželio 15 d. teismo posėdyje, kai buvo skelbiama nutartis dėl bylos nutraukimo nei vienas iš pareiškėjų ar jų atstovų nedalyvavo, todėl pagal ABTĮ 149 straipsnio 3 dalies nuostatas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartyje privalėjo nurodyti septynių dienų apskundimo terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 str. 3 d.) atskirajam skundui paduoti dėl procesinės nutarties. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nurodydamas nutartyje septynių dienų apskundimo terminą nuo nutarties paskelbimo dienos, pažeidė ABTĮ 149 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias atskirojo skundo padavimo tvarką.

162. Pareiškėjų atstovai, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, procesinės nutarties nuorašą gavo 2009 m. birželio 17 d. Paskutinė diena skundui paduoti buvo 2009 m. birželio 24 d. (septinta diena nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos), o ne 2009 m. birželio 22 d. kaip teigė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartyje. Pareiškėjų atskirasis skundas dėl 2009 m. birželio 15 d. nutarties teismui buvo pateiktas 2009 m. birželio 23 d., nepraleidus įstatymų nustatyto septynių dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos termino atskirajam skundui paduoti (ABTĮ 149 str. 3 d.).

173. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepatikrino, nenagrinėjo ir nevertino esminės aplinkybės: ar Vilniaus apygardos administracinis teismas nepažeidė ABTĮ 149 straipsnio 3 dalies nuostatomis nustatytos tvarkos, t. y., ar pareiškėjams, nedalyvavusiems 2009 m. birželio 15 d. teismo posėdyje, 2009 m. birželio 15 d. nutartyje teisėtai ir pagrįstai nurodė šios procesinės nutarties septynių dienų apskundimo terminą nuo jos paskelbimo momento (ABTĮ 149 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs šios aplinkybės, priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria paliko galioti pirmos instancijos 2009 m. birželio 30 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties.

184. Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos pagal pareiškėjų reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 274 panaikinimo iš dalies rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė, kad byla teisminga administraciniam teismui. Vadinasi, išvestinis (susijęs) reikalavimas dėl ginčo statinių teisinės registracijos ir su šia registracija susijusių įrašų panaikinimo privalėjo būti nagrinėtas pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir priimtas sprendimas šioje dalyje.

195. Netgi pasikliaudami Vilniaus apygardos administracinio teismo neva teisėtu nurodymu 2009 m. birželio 15 d. nutartyje, kad nutartis skundžiama per septynias dienas nuo paskelbimo dienos, ir 2009 m. birželio 30 d. nutartyje, kad pareiškėjai praleido septynių dienų apskundimo terminą ir nepateikė prašymo skundo padavimo termino atnaujinimui, pareiškėjai tokį prašymą pateikė atskirajame skunde dėl 2009 m. birželio 30 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai teigia, kad toks prašymas nebuvo pateiktas pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas paduodamas per pirmos instancijos teismą (ABTĮ 150 str. 1 d.). Pirmos instancijos teismas, sutikęs su atskiruoju skundu (tenkinęs skundo padavimo termino atnaujinimo prašymą) be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį (ABTĮ 150 str. 2 d.). Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas nesutiko su atskiruoju skundu (netenkino skundo padavimo termino atnaujinimo prašymo) ir nusiuntė bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 150 str. 2 d.). Todėl neteisėta ir nepagrįsta teigti, kad pareiškėjai pirmos instancijos teismui nebuvo pateikę skundo padavimo termino atnaujinimo prašymo. Toks prašymas buvo ir dėl to šio prašymo apeliacinės instancijos teismas privalėjo pateikti motyvus, kodėl jo netenkino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21d. nutartis yra be motyvų dalyje dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir tai taip pat sudaro pagrindą proceso atnaujinimui (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.).

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21V.

22Procesą atsisakytina atnaujinti.

23Administracinių bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, atnaujinimą reglamentuoja ABTĮ IV skyrius. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai nustatyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

24ABTĮ 157 straipsnio 1 dalis nustato prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio reikalavimus. Prašyme, be kita ko, turi būti nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas ir proceso atnaujinimo motyvai (ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Taigi įstatymu nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai bei prašymo turiniui keliami reikalavimai įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

25Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytais pagrindais.

26Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

27Nors pareiškėjai prašyme nurodo šį proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau teisės normos, kurių galimai netinkamu taikymu ar pažeidimu yra iš esmės grindžiamas prašymas (ABTĮ 149 straipsnio 3 dalis dėl atskirojo skundo padavimo termino, jei skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant; ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis dėl reikalavimų sujungimo ir nagrinėjimo teisme) yra procesinio pobūdžio. Pažymėtina, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis numato atskirus ir konkrečiai įvardintus proceso atnaujinimo pagrindus dėl procesinės teisės normų pažeidimo: 1) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 2) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 3) sprendimas ar nutartis yra be motyvų; 4) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 153 str. 2 d. 6, 7, 8, 9 p.). Netinkamas procesinės teisės normų taikymas savarankišku pagrindu atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nenumatytas.

28Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjų prašymai dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-555-484/2009 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

29Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Procesas vadovaujantis šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 133 str.). Suinteresuotų asmenų netenkinantys ar, jų manymu, nepakankamai išsamūs motyvai pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasmę negali būti prilyginami motyvų nebuvimui.

30Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu yra nepagrįstas.

31Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjų prašymai dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestini, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

32Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

33Pareiškėjų A. G., A. E., V. V. ir E. V. prašymų dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

34Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-555-484/2009 pagal pareiškėjų A. G., A. E., V. V. ir E. V. skundus atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Kauno duona“, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, I. G., V. D., J. G. dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

35Nutartis neskundžiama.