Byla 2A-131-275/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Neringa Švedienė ir Petras Jaržemskis,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretysis asmuo V. K.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Ieškovas M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. K. 39 060 Lt skolos, 14 295,96 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 1998-02-20 ieškovas ir atsakovas raštu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 30 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 1998-04-20. 1999-12-06 šalys sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu pratęstas 30 000 Lt paskolos ir 9 060 Lt priskaičiuotų delspinigių - iš viso 39 060 Lt skolos - mokėjimo terminas iki 2000-03-01. Šalys susitarė, kad skolos sumą sudaro paskola ir nurodyti delspinigiai, atsakovas skolą grąžina kas savaitę atiduodamas ne mažiau kaip po 4 000 Lt. Šalys susitarė, kad atsakovas mokės 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi senaties terminas iki naujojo CK įsigaliojimo 2001-07-01 nebuvo pasibaigęs, tai senačiai taikomas naujasis CK, pagal kurio 1.125 str. 1 d. bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Ieškovas paaiškindamas faktines paskolos suteikimo aplinkybes, nurodė, kad 1998-02-20 dvi paskolos buvo suteiktos atsakovui V. K. ir trečiajam asmeniui V. K., kurie aiškino, kad pinigai bus panaudoti verslui. V. K. žadėjo organizuoti senų geležinkelio lokomotyvų pirkimą ir gabenimą į Lietuvą. Atsakovas buvo suinteresuotas pirkti į Lietuvą atgabentus lokomotyvus ir juos panaudoti metalo laužui. Atsakovas, perkeldamas atsakomybę trečiam asmeniui, nori išvengti atsakomybės. Atsakovas iš karto pasirašydamas paskolos sutartį tai pačiai sumai su V. K., suprato, kad asmeniškai atsako už skolos grąžinimą. Atsakovas neįrodė, kad sandoris apsimestinis ar pinigų negavo.

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-02-13 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį pilnai patenkino. Priteisė ieškovui M. V. iš atsakovo V. K. 39 060 Lt skolos, 14 295,96 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-02-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 401 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-07-07 sprendimu pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-13 preliminarų sprendimą. Priėmė galutinį sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui M. V. iš atsakovo V. K. 30 000 Lt paskolos, 10 800 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas savo prieštaravimą grindė teiginiu, jog faktinis paskolos gavėjas buvo tretysis asmuo bei paskolos sandoris sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį - jungtinės veiklos sutartį. Spręsdamas dėl visos 60 000 Lt paskolos sumos suteikimo V. K. bei jungtinės veiklos sandorio sudarymo, teismas taikė įrodymų leistinumo taisyklę ir konstatavo, kad atsakovas negali remtis savo ir trečiojo asmens paaiškinimais. Motyvavo, kad atsakovas ne tik pasirašė 1998-02-20 paskolos sutartį, bet ir sutarties apačioje atskirai pasirašė pakvitavimą (atskirą įrašą), kad 1998-02-23 pinigus gavo. 1999-12-16 šalys pasirašė sutartį dėl skolos perkėlimo ir įsipareigojimų perėmimo, kurioje nurodė, kad negrąžinta paskola sudaro 30 000 Lt, o visa mokėtina suma sudaro 39 060 Lt (su 9 060 Lt delspinigiais už 604 dienas). 1999-12-16 sutartyje atsakovas dar kartą raštu pripažino, kad paskolą gavo asmeniškai ir įsipareigoja ją grąžinti iki 2000-03-01. Šalys susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Nors ieškovas, atsakovas ir tretysis asmuo sandorius pasirašė kaip fiziniai asmenys, tačiau byloje nustatyta, kad visi trys yra kvalifikuoti asmenys, užsiimantys verslo organizavimu. Kiekvienas iš trijų dalyvių siekė ne tik skolinti pinigus, bet ir kitų tikslų – organizuoti verslą ir turėti pragyvenimo šaltinį. Tokie asmenys turėjo galimybę suvokti pasirašomų sandorių pasekmes ir sąmoningai pasirinko teisinį savo santykių įforminimo būdą. Paskolos suteikimo atsakovui faktą patvirtino visi trys proceso dalyviai, tačiau pateikė skirtingą teisinę veiksmų kvalifikaciją. Nors byloje įrodyta, kad atsakovas iš ieškovo gautus 30 000 Lt perskolino V. K., tačiau ši aplinkybė teisiškai nereikšminga kvalifikuojant ieškovo ir atsakovo paskolinius santykius. Atsakovas nuosavybėn gautais paskolos pinigais galėjo disponuoti savo nuožiūra. Aplinkybė, kad ieškovas Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo suteiktos paskolos neįtakoja šalių tarpusavio civilinių prievolinių santykių. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad delspinigių dydis neprotingas ir jie turi būti mažinami. Motyvavo, kad šalys yra versle dirbantys fiziniai asmenys, delspinigių dydį nustatė privaloma tarpusavyje pasirašyta sutartimi. Ieškovas nepažeidė CK 1.125 str. delspinigiams nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, nes paskola negrąžinta, o delspinigiai gali būti skaičiuojami už paskutinius šešis paskolos negrąžinimo laikotarpio mėnesius. Teismui pripažinus, kad faktiškai buvo suteikta 30 000 Lt paskola, delspinigiai už šešis mėnesius (180 dienų) sudaro 10 800 Lt (30 000 Lt x 36 proc.). Patenkinęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, teismas taip pat priteisė CK 6.210 str. ir 6.37 str. numatytas procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

11III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą dalyje dėl ieškinio patenkinimo ir ieškinį dalyje dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmesti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė jungtinės veiklos sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jungtinės veiklos sutartis nepriklausomai nuo jos kainos visada sudaroma raštu, ir rėmėsi CK 6.969 str. 4 d. Jungtinės veiklos sutartis, kuri buvo pridengta įforminant apsimestinį 1998-02-23 paskolos sandorį, buvo sudaryta taip pat 1998-02-23, t.y. būtent tuo pačiu laiku ieškovas ir V. K. susitarė vykdyti bendrą veiklą dėl lokomotyvų pirkimo Rusijoje. Sutarties sudarymo metu 1964 m. CK 4721 str. nenustatė privalomos rašytinės jungtinės veiklos sutarties formos. Todėl, teismas neturėjo pagrindo jungtinės veiklos sutarčiai, sudarytai 1998-02-23, taikyti CK 6.969 str. 4 d. normos dėl privalomos rašytinės jungtinės veiklos sutarties formos. Teismas ignoravo apelianto teikiamus prieštaravimus, kuriais apeliantas neigė pinigų gavimo faktą. Tiek apeliantas, tiek tretysis asmuo patvirtino, kad visi pinigai pagal ginčijamą paskolos sutartį buvo perduoti trečiajam asmeniui. 1998-02-23 paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad 30 000 Lt pinigų sumą pagal paskolos sutartį ieškovas perdavė apeliantui. Tai, kad paskolos sutartyje nėra įrašo, kad ieškovas pinigus perdavė, o yra tik apelianto padarytas įrašas apie tai, kad pinigus gavo, tik patvirtina, kad pinigus pagal apsimestinę paskolos sutartį ieškovas perdavė būtent trečiajam asmeniui. Apeliantas neišreiškė valios gauti ieškovo perduodamą paskolą, o apelianto padarytas įrašas patvirtina, kad pinigai gauti kaip įnašas į bendrą jungtinę veiklą. Tai netiesiogiai patvirtina ir tai, kad tuo pačiu metu tretysis asmuo savo parašu patvirtino apeliantui apie jam perduotų pinigų gavimą. Savo paaiškinimuose tretysis asmuo patvirtino, kad pinigai pagal ginčijamą paskolos sutartį buvo perduoti būtent jam. Teismas susiaurino bylos nagrinėjimo dalyką, neišnagrinėjo visa apimtimi atsakovo prieštaravimų ir pažeidė jo teisę į gynybą. Tais atvejais, kai tarp šalių kyla ginčai dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, teismas privalo aiškinti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus sudarant ginčijamą sutartį, o ne vien remtis pažodiniu lingvistiniu sutarties turinio aiškinimu. Apeliantas nebuvo suinteresuotas sudaryti paskolos sutartį, paskolos negavo. 1999-12-16 sutartyje dėl pinigų grąžinimo termino pratęsimo atsakovas dar kartą pasirašė todėl, kad jam buvo žinoma, jog jungtinės veiklos sutartis vykdoma, tik jos įvykdymo terminas prasitęsė. Ieškovas, savo ruožtu, nustatyta tvarka nedeklaravo suteiktos ir negrąžintos paskolos Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors kitas suteiktas paskolas deklaravo. Tikroji sudaryta sutartis buvo jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Teismas pažeidė 1964 m. CK 52 str. bei CK 1.87 str., nes nesprendė dėl 1998-02-23 paskolos sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu, nors atsakovas nurodė ir įrodė aplinkybes, sąlygojančias išvadą dėl tokių faktų buvimo, ieškovas savo paaiškinimuose jas patvirtino. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kurioje yra išaiškinta, kad 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis. Teismas visiškai neįvertino fakto, kad ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo jis patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną. Tokius įrodymus ieškovas privalėjo pateikti, o jų nepateikus, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti patenkinti atsakovo prašymą sumažinti delspinigių dydį. Teismas, atsisakydamas mažinti priteisiamas netesybas, neatsižvelgė į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

13Ieškovas M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16CK 6.870 str. nustato, kad paskolos sutartis - tai susitarimas, kuriuo paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tokia sutartis priskiriama prie realinių sutarčių, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti neužtenka vien šalių susitarimo dėl paskolos. Kad šis santykis atsirastų, jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtina perduoti ir sutarties dalyką - pinigus arba kitus rūšinius požymius turinčius daiktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis yra šalių valios išraiškos forma, todėl pasirašoma tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl sandorio aplinkybių. Sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šiuo konkrečiu atveju pinigų perdavimo apeliantui faktas patvirtintas ne tik paskolos sutartimi, bet ir atskiru V. K. pasirašytu pakvitavimu (t. 1, b.l. 6), jog 30 000 Lt sumą gavo, taip pat 1999-12-16 pasirašyta sutartimi dėl skolos perkėlimo ir įsipareigojimų perėmimo (t. 1, b.l. 7). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Vien tik apelianto ir trečiojo asmens paaiškinimai, kad pinigų V. K. negavo, nėra pakankamas pagrindas nuginčyti visus byloje esančius patikimumo, sąsajumo ir leistinumo sąlygas atitinkančius įrodymus, akivaizdžiai patvirtinančius pinigų perdavimo apeliantui faktą.

17Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė jungtinės veiklos sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jungtinės veiklos sutartis nepriklausomai nuo jos kainos visada sudaroma raštu, ir rėmėsi CK 6.969 str. 4 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei jungtinės veiklos sutartis būtų sudaryta 1998-02-23, tai sprendžiant ginčą dėl šio sandorio sudarymo ar įvykdymo būtų taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso aktuali redakcija, reglamentuojanti jungtinės veiklos sutartis. Tuo metu galiojęs CK 472-1 str. nustatė privalomą notarinę Jungtinės veiklos sutarties formą. CK 58 str. įtvirtino sandorio, sudaryto nesilaikant įstatymų reikalaujamos notarinės formos, pasekmes, t.y. įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas taikė šiuo metu galiojančio CK normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos sutarčių sudarymą, tai nepaneigia priimto teismo sprendimo teisėtumo. Skundžiamame sprendime teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymas nebuvo įrodytas.

18Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė 1964 m. CK 52 str. bei CK 1.87 str., nes nesprendė dėl 1998-02-23 paskolos sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu, laiko nepagrįstu. Šis apeliacinio skundo argumentas paneigtas pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriame aiškiai nurodoma, jog atsakovas neįrodė, jog paskolos sutartis buvo apsimestinis sandoris. Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, būtina įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo. Tokiu atveju būtų taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas neįrodė, jog sandoriu šalys siekė kitokio tikslo nei paskolos teisinių santykių sukūrimo, t.y. apeliantas neįrodė, jog ginčo sutartis buvo apsimestinė, o byloje surinktų įrodymų viseto pakanka išvadai, kad tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai santykiai.

19Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kurioje yra išaiškinta, jog 0,2 proc. delspinigiai yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis. Teikėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ne visais atvejais 0,2 proc. dydžio netesybos yra per didelės. Šalys yra laisvos sutartyje nustatyti savo įsipareigojimus ir sankcijų, kurios bus taikomos už minėtų įsipareigojimų pažeidimą, dydį. Teismui sprendžiant dėl nustatytų netesybų dydžio, reikia įvertinti visumą aplinkybių bei siekti šalių interesų pusiausvyros (LAT 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Šiuo konkrečiu atveju šalys nustatė vienintelę prievolės įvykdymą užtikrinančią priemonę, skolinta pakankamai didelė suma fiziniam asmeniui, todėl paskolos davėjas turėjo būti užtikrintas, kad pinigai bus laiku grąžinti. Be to pažymėtina, kad paskola negražinta jau dešimt metų, o delspinigiai paskaičiuoti tik už šešis mėnesius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių nustatyti 0,2 proc. delspinigiai nėra laikytini aiškiai per didelėmis netesybomis.

20Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovo M. V. ieškinio reikalavimus, apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Dėl atsakovo V. K. apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 325-331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš atsakovo V. K. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) į valstybės biudžetą 9,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,... 3. kolegijos teisėjai Neringa Švedienė ir Petras Jaržemskis,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. I.Ginčo esmė... 7. Ieškovas M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-02-13 preliminariu sprendimu... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-07-07 sprendimu pakeitė... 11. III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 12. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo... 13. Ieškovas M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo... 14. Teisėjų kolegija... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. CK 6.870 str. nustato, kad paskolos sutartis - tai susitarimas, kuriuo paskolos... 17. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė 1964 m.... 19. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 20. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios... 21. Dėl atsakovo V. K. apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 325-331 str.,... 23. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą palikti... 24. Priteisti iš atsakovo V. K. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) į valstybės biudžetą...