Byla A-756-1593-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Antano Ablingio, Vaidos Urmonaites (pranešeja) ir Skirgailes Žalimienes (kolegijos pirmininke), sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškejui S. M. , atsakovo atstovei Renatai Mikalaviciutei,

2viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkricio 22 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškeju S. M. , S. M. , N. Š. , Z. V. , J. G. skunda atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, treciaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus miesto Jeruzales vidurinei mokyklai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, del sprendimo panaikinimo.

3Teiseju kolegija n u s t a t e:

4I.

5Pareiškejai kreipesi i teisma, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendima Nr. 1-151 ,,Del vienuoliktuju klasiu lenku mokomaja kalba Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimo“. Nurode, kad sprendimu labai perpildytoje Jeruzales vidurineje mokykloje leista komplektuoti 11 – a klase lenku mokomaja kalba nuo 2007 m. rugsejo 1 d. Sprendimas buvo priimtas skubotai, nederintas su mokyklos bendruomene, mokiniai ir ju tevai nera pasirenge prisitaikyti prie pasikeitusiu mokymosi salygu, kurios iš esmes pablogintu ugdymo proceso organizavima bei salygas. Be to, šis sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 746 6.4.1 punktui, Lietuvos higienos normai, patvirtintai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. isakymu Nr. V-476, bei pacios Vilniaus miesto tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimui Nr. 1-981.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba pareiškeju skunda praše atmesti. Nurode, kad pareiškejai neivardino ir nepateike jokiu rašytiniu irodymu, kokias ju teises ar teisetus interesus pažeidžia gincijamas sprendimas. Atsakovo nuomone, pareiškejai Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio prasme byloje yra netinkama šalis. Vilniaus miesto savivaldybeje buvo gautas beveik 300 Vilniaus Jeruzales vidurines mokyklos mokiniu tevu ir vaiku kreipimasis su prašymu leisti testi mokyma Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje 11-12 klasese mokomaja lenku kalba. Tai rodo, kad gincijamas sprendimas igyvendina daugelio asmenu teisetus lukescius. Sprendimas jau pradetas igyvendinti – gauti prašymai mokytis, paskirstytas darbo kruvis mokytojams, savivaldybes biudžete numatytos lešos lenkišku klasiu komplektavimui ir kt. Sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintu Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklu, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriteriju 6.4.1 punktui. Pastaroji nuostata leidžia Vilniaus Jeruzales vidurines mokyklos steigejui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybes tarybos, atsižvelgiant i lešas, skirtas mokyklai finansuoti ir šaltinius, formuoti nebutinai dvi vienuoliktas klases. Mokyklos steigejas gali formuoti ir viena vienuolikta klase, tam numatydamas lešas. Tokias lešas Vilniaus miesto savivaldybes taryba numate.

7Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurode, kad pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos pastato ir patalpu irengimo bei eksploatavimo, ugdymo proceso higienos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. isakymu Nr. V-476 „Del Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. Jei bus irodyta, kad yra pažeidžiami higienos normos reikalavimai, pareiškeju gincijamas sprendimas turetu buti panaikintas. Kitu atveju ginca praše spresti teismo nuožiura.

8Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija nurode pritariantis pareiškeju argumentui, kad yra netikslinga komplektuoti nauja vienuoliktaja klase, kai pagal Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendraji plana, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-981 „Del Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005 - 2012 metu bendrojo plano patvirtinimo“, yra numatyta 2009 metais Vilniaus Jeruzales vidurine mokykla reorganizuoti i pagrindine mokykla.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkricio 22 d. sprendimu pareiškeju skunda patenkino – Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendima Nr. 1-151 panaikino.

11Teismas nustate, kad pareiškejai Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendima Nr. 1-151 ,,Del vienuoliktuju klasiu lenku mokomaja kalba Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimo“ prašo panaikinti kaip pažeidžianti vaiku teises. Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Švietimo istatymo 47 straipsnio 1 dalis itvirtina tevu ir kitu teisetu vaiko atstovu teise parinkti vaikui švietimo istaiga, mokymosi forma bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, isitikinimus bei gabumus, gauti informacija apie vaiko ugdymo salygas, dalyvauti mokyklos savivaldoje. Pareiškejai yra Vilniaus Jeruzales vidurines mokyklos mokiniu tevai bei mokyklos bendruomenes nariai. Teigdami, kad administracinis aktas pažeidžia šioje mokykloje besimokanciu ju vaiku ugdymo salygas, higienos normas, o taip pat ju teisetus interesus ir pagristus lukescius, jog pasirinktoje švietimo istaigoje ju vaikai gaus aukšta ugdymo kokybe, tuo paciu gina ir viešaji interesa, todel turi teise kreiptis i teisma del Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimo panaikinimo.

12Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais irodymais (t. I, b. 1. 24-25, 26-28, 31-32, 56-59, 62-68, 72-73, 16), pareiškeju skunde, atsakovo ir treciuju suinteresuotu asmenu atsiliepimuose i skunda (t. I, b. l. 4-7, 209-112, 102, 104-106, 56-59) bei teismo posedyje pateiktais paaiškinimais, padare išvada, kad atsakovas gincijama sprendima prieme formaliai pasinaudodamas bendrojo lavinimo mokyklos steigejo teise reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti isteigta mokykla, taciau nesivadovavo švietimo klausimus ir mokyklu veikla reglamentuojanciais teises aktais ir juos pažeide.

13Švietimo istatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas ipareigoja steigeja vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintais Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklu, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais (toliau – ir Kriterijai). Jie yra taikomi ir tuo atveju, kai savivaldybiu mokyklu steigejai pertvarko šias mokyklas (Kriteriju 2 p.). Kriteriju 4 punkte nurodyta, kad mokyklos pastatai ir patalpos turi atitikti higienos normas. Atsakovas privalejo vadovautis sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. isakymo Nr. V-476 1 punktu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir Higienos norma HN 21:2005). Atsakovas nepateike irodymu, kad rengiant gincijamo sprendimo projekta butu atlikta analize, kaip papildomos klases lenku mokomaja kalba isteigimas pakeis padeti Vilniaus miesto Jeruzales vidurineje mokykloje Higienos normos HN 21:2005 134, 135, 136 punktu aspektu. Reorganizuojant mineta mokykla (1999 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimas Nr. 348) buvo nuspresta palikti šioje mokykloje 1-10 klases lenku mokomaja kalba (b.1.54). Nuo to laiko 11-oji klase lenku mokomaja kalba mokykloje nebuvo komplektuojama. Isteigus 11-a klase lenku mokomaja kalba, mokykla turetu užtikrinti kokybiška vidurinio ugdymo programos vykdymo organizavima, sudaryti šios klases mokiniams galimybe pasirinkti mokymo dalykus, o tai yra susije su papildomu tinkamai irengtu patalpu poreikiu ir turi itakos visu mokyklos mokiniu, tarp ju ir steigiamosios klases, sveiku ir saugiu mokymo salygu užtikrinimui.

14Tretysis suinteresuotas asmuo pateike irodymus, kad mokykloje yra pažeidžiami Higienos normos HN 21:2005 135 ir 136 punktu reikalavimai – pamokos baigiasi 19 val., nesudaromas vieneriu metu intervalas po mokymosi antroje pamainoje. Igyvendinant gincijama sprendima 7 – u klasiu mokinius tektu mokyti antroje pamainoje net penktus metus iš eiles (t. I, b.1.16). Pagal pareiškeju ir treciojo suinteresuoto asmens paaiškinimus del mokyklos darbo dviem pamainomis ir patalpu stokos mokykloje yra sunku užtikrinti mokiniu papildoma ugdyma. Atsakovas netyre Vilniaus miesto Jeruzales vidurines mokyklos, dirbancios dviem pamainomis, galimybiu vykdyti mokiniu papildomo ugdymo programas, kokia itaka turi mokymas dviem pamainomis mokiniu sveikatai, ju poreikiams ir galimybems papildomai ugdyti savo talentus bei gabumus mokyklos papildomo ugdymo bureliuose ar papildomo ugdymo istaigose.

15Teismo nuomone, atsižvelgiant i Vilniaus mieste esanciu mokyklu, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programa, skaiciu, komplektuojant 11-as klases Kriteriju 6.4.2 punktas negali buti taikomas. Pagal gincijamo sprendimo rengimo medžiaga mokytis 11-oje klaseje lenku destomaja kalba 2007 m. gegužes 16 d. pretendavo 11 mokiniu (b. 1. 133), t.y. mažiau negu vienas klases komplektas. Teismas atmete atsakovo argumenta, kad teise komplektuoti Jeruzales vidurineje mokykloje 11-a klase lenku destomaja kalba jam suteike Kriteriju 6.4.1 punktas, t.y. šio punkto nuostata, kad mokyklos steigejas, atsižvelgdamas i lešas, skirtas mokyklai finansuoti, ir šaltinius, gali nepaisyti to paties punkto reikalavimo, jog miesto ar savivaldybes centro vidurineje mokykloje, kai mokoma pagal vidurinio ugdymo programa, vienuoliktosios klases gali buti komplektuojamos, jeigu yra ne mažiau kaip dvi tokios klases. Iš skundžiamo sprendimo turinio ir jo rengimo medžiagos (b. l. 176-183) matyti, kad nors atsakovas ir skyre lešu 11-os klases lenku destomaja kalba Vilniaus miesto Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimui nuo 2007 m. rugsejo 1 d., taciau netyre ir neivertino kitu galimybiu, netyre, ar šiuo sprendimu nebus pažeistos vaikams taikomos higienos normos. Vien tik gincijamo atsakovo sprendimo 2 punktu nustatytas Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Ekonomikos departamentui ipareigojimas tikslinant Vilniaus miesto savivaldybes administracijos biudžeta papildomai skirti 9 400 Lt Vilniaus Jeruzales vidurines mokyklos 11-uju klasiu lenku mokomaja kalba ugdymo plano igyvendinimui 2007-2008 mokslo metams, esant vienam klasiu komplektui, negali buti laikomas kriterijumi, leidžianciu nepaisyti kitu istatymu reikalavimu. Atsakovas 2007 m. birželio 20 d. sprendima Nr. 1-90 prieme nenumates skirti ir neskyres lešu 11-os klases lenku mokomaja kalba komplektavimui Vilniaus miesto Jeruzales vidurineje mokykloje nuo 2007 m. rugsejo 1 d., todel Kriteriju 6.4.1 punkte numatyta išimtis negali buti taikoma besalygiškai. Atsakovas (mokyklos steigejas), vykdydamas savivaldybes teritorijoje vaiku bendrojo lavinimo organizavimo funkcija (Vietos savivaldos istatymo 7 str. 1 p., Švietimo istatymo 59 str.), taikydamas Kriteriju 6.4.1 punkte numatyta išimti, turejo paisyti Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje itvirtintos nuostatos, kad vienas iš vaiko lavinimo tikslu turi buti kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybe, talenta ir protinius bei fizinius sugebejimus (29 str. l d. a punktas), Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 34 straipsnyje itvirtintos vaiko teises i moksla bendrosios nuostatos, kad kiekvienam vaikui turi buti sudarytos salygos asmenybei vystytis. Taip pat turejo užtikrinti valstybines švietimo politikos vykdyma, istatymu, Vyriausybes nutarimu, švietimo ir mokslo ministro isakymu ir kitu teises aktu, reglamentuojanciu mokyklu veikla, vykdyma mokykloje (Švietimo istatymo 59 str. l, 3 p., 60 str. l d. l p.). Gincijamas sprendimas pažeidžia Higienos normos HN 21:2005 reikalavimus. Mokykla turi vienodai rupintis visu mokiniu mokymo salygomis ir užtikrinti visiems mokiniams vienodai aukšta vidurinio ugdymo programos kokybe. Papildomos klases, kuri mokykloje nebuvo komplektuojama nuo 1999 metu, komplektavimas, neturetu pabloginti visu mokykloje besimokanciu mokiniu ugdymo salygu ir kokybes. Analogiškos salygos ir ugdymo kokybe turi buti užtikrinta naujai sukomplektuotai klasei. Atkreiptinas demesys i tai, jog sprendimu numatyta komplektuoti 11-aja klase, kuri po metu bus baigiamoji klase ir mokiniai tures laikyti egzaminus.

16Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 1-151 ,,Del vienuoliktuju klasiu lenku mokomaja kalba Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimo“ nera pagristas objektyviais duomenimis (faktais), švietimo klausimus ir mokyklu veikla reglamentuojanciais norminiais teises aktais, prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrajam planui. Atsakovas sprendima prieme iš viso neinformaves mokyklos bendruomenes, tuo pažeisdamas Vietos savivaldos istatymo 4 straipsnio, Švietimo istatymo 60 straipsnio 6 punkto, Viešojo administravimo istatymo 7 straipsnio reikalavimus. Gincijamu sprendimu, siekiant pagerinti nedideles grupes moksleiviu interesus, yra paneigiamos daugumos moksleiviu istatymais saugomos ir garantuojamos teises ir teiseti interesai.

17III.

18Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybe prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja – pareiškeju skunda atmesti. Be argumentu del pareiškeju skundo nepagristumo, išdestytu paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde pažymima, kad:

191. Teismas nepagristai konstatavo, jog pareiškejai yra tinkama šalis šioje byloje – nera jokiu irodymu, kaip konkreciai pažeidžiamos ju teises Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje sukomplektavus dar viena vienuolikta klase.

202. Teismas neivertino aplinkybes, kad formuojant tik viena vienuolikta klase iš esmes nepasikeistu kitu Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje besimokanciu mokiniu ugdymo salygos.

213. Teismas nevertino pageidaujanciu mokytis Jeruzales vidurineje mokykloje mokiniu teises pasirinkti mokymo istaiga.

224. Nei Švietimo istatyme, nei Viešojo administravimo istatyme nera nuostatu, ipareigojanciu savivaldos institucijas priimamus sprendimus del klasiu formavimo derinti su visuomene. Iš kitos puses, sprendimas priimtas butent atsižvelgus i gautus prašymus formuoti vienuoliktasias klases lenku mokomaja kalba.

23Atsiliepime i apeliacini skunda tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad palieka ginca spresti teismo nuožiura.

24Atsiliepimu i apeliacini skunda tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Tretysis suinteresuotas asmuo, iš esmes sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, pažymi, kad pagal Švietimo istatymo 29 straipsnio 1 dali asmuo turi teise rinktis valstybine, savivaldybes ar nevalstybine mokykla ir ja keisti. Vilniaus mieste yra daugiau mokyklu, teikianciu vidurini išsilavinima lenku mokomaja kalba, kuriu steigejas yra Vilniaus miesto savivaldybe.

25Teiseju kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas iš esmes tinkamai ištyre faktines bylos aplinkybes, taike materialines teises normas, taciau del kai kuriu teises normu netinkamo aiškinimo ir taikymo sprendimo motyvai iš dalies keistini.

28Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta pažeista ar gincijama jo teise arba istatymu saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrineti administracine byla pagal asmens ar jo atstovo, kuris kreipiasi, kad butu apginta pažeista ar gincijama jo teise ar istatymu saugomas interesas, skunda ar prašyma. Pareiškejai yra istatyminiai atstovai nepilnameciu vaiku, besimokanciu Vilniaus miesto Jeruzales vidurineje mokykloje (b. l. 34), siekiantys apginti, ju nuomone, gincijamu sprendimu pažeidžiama ju vaiku teise i tinkama ugdymo procesa bei salygas. Tad teiseju kolegija atmeta apeliacinio skundo argumenta, kad pareiškejai nera tinkama šalis byloje. Taciau byloje nera duomenu, kad pareiškejai butu kaip nors igalioti atstovauti visu kitu toje mokykloje besimokanciu vaiku ar bendruomenes interesus, taigi pirmosios instancijos teismo išvada apie viešojo intereso gynima yra nepagrista. Del šiu priežasciu apeliacines instancijos teismas vertins faktines bylos aplinkybes tik del pareiškeju nepilnameciu vaiku subjektiniu teisiu pažeidimo atsakovo priimtu sprendimu.

29Pareiškejai skunde nurode, kad skundžiamas atsakovo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 746 ,,Del bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklu, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriteriju sarašo patvirtinimo“ 6.4 punktui, kuriame nustatyta, kad kai mokoma pagal vidurinio ugdymo programa, vienuoliktosios klases komplektuojamos, jeigu yra ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klases miesto ar savivaldybes centro vidurineje mokykloje. Ta pacia teise norma priimdamas sprendima vadovavosi ir atsakovas, teigdamas, jog šis reikalavimas taikomas tuomet, jei mokyklos steigejas, atsižvelgdamas i lešas, skirtas mokyklai finansuoti, nenumato kitaip.

30Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat konstatavo, kad vadovautis minetais kriterijais steigeja ipareigoja Švietimo istatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Švietimo istatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2004 m. birželio 22 d. istatymo Nr. IX-2292 redakcija) nustatyta, kad savivaldybes taryba – ikimokyklinio ugdymo, kitas neformaliojo švietimo mokyklas – savarankiškai, o bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiancias istaigas gali steigti vadovaudamasi Vyriausybes nustatytais kriterijais. Kriterijai taikomi ir tuo atveju, kai savivaldybiu mokyklu steigejai šias mokyklas pertvarko (Švietimo istatymo 44 str. 1 d., Kriteriju 2 p.).

31Nagrinejamam gincui išspresti butina išsiaiškinti, ar skundžiamu atsakovo aktu Jeruzales vidurine mokykla buvo pertvarkyta švietimo teisinius santykius reglamentuojanciu teises aktu prasme. Švietimo istatymas neapibrežia mokyklos pertvarkymo savokos. Šio istatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad steigejas mokykla, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai istaiga reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos

32Civilinio kodekso 2.104 straipsnyje juridinio asmens pertvarkymas apibrežiamas kaip ,,juridinio asmens teisines formos pakeitimas, kai naujos teisines formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas“.

33Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo ,,Del mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu patvirtinimo (2004 m. birželio 14 d. Nr. 745) 29 punkte mokyklos organizacines veiklos pakeitimai (klasiu, grupiu, skyriu, filialu steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine lietuviu kalba ar tautines mažumos kalba ivedimas ar pabaiga mokykloje, mokyklos tipo pakeitimas) yra ivardijami kaip mokyklos vidaus strukturos pertvarkymas. Šiame teises akte mokyklos reorganizavimo, mokyklos pertvarkymo ir mokyklos vidaus strukturos pertvarkymo savokos yra naudojamos kaip atskiros ir savarankiškos.

34Iš bylos duomenu matyti, kad gincijamu savivaldybes tarybos aktu Jeruzales vidurines mokyklos teisine forma nera keiciama, ji buvo ir lieka biudžetine istaiga. Vienuoliktos klases lenku (tautines mažumos) mokomaja kalba ivedimas švietimo teisinius santykius reglamentuojanciu teises aktu prasme yra tik mokyklos vidaus strukturos, o ne mokyklos pertvarkymu. Darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 746 ,,Del bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklu, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriteriju sarašo patvirtinimo“ ginco teisiniams santykiams nera taikomas, todel šaliu argumentai, susije su šio teises akto 6.4 punkto nuostatomis, atmetami. Analogiškas šiam gincui spresti taikytinu teises normu aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužes 23 d. nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A11-953/2006; 2007 m. lapkricio 29 d. nutartyje - administracineje byloje Nr. A14-1482/07; 2008 m. balandžio 29 d. sprendime – administracineje byloje Nr. A143-761/2008.

35Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 patvirtintos Valstybines švietimo strategijos 2003-2012 metams nuostatu 11 punkte pažymima, jog tam, kad butu užtikrinamas švietimo pletotes efektyvumas ir darna turi buti sukuriamas efektyvumo, prieinamumo ir kokybes reikalavimus atitinkantis mokyklu tinklas: parengiami detalus savivaldybiu, apskriciu ir valstybes švietimo tinklu raidos planai. Siekiama, kad ikimokyklini, priešmokyklini ir pradini ugdyma teikiancios mokyklos butu kuo arciau vaiko namu; mokinio kelione i pagrindine mokykla truktu ne ilgiau kaip pusvalandi; mokinio kelione i vidurine mokykla, gimnazija ir profesine mokykla truktu ne ilgiau kaip valanda; kiekvienoje seniunijoje veiktu mokykla arba biblioteka - nuotolinio mokymo centras; kiekvienoje savivaldybeje veiktu vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas teikianti mokykla.

36Pagal Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendraji plana Jeruzales vidurineje mokykloje vykdoma II pamainos mažinimo programa (II pamaina – 518 mokiniu), numatyta nagrineti klausima del mokyklos reorganizavimo ja padalijant: vyresniuju klasiu pagrindu steigiant gimnazija ir reorganizuojant i pagrindine mokykla (b. l. 72-73).

37Pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos eksploatavimo, mokiniu maitinimo, ugdymo proceso higienos, sveikatos ugdymo ir priežiuros reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. isakymu Nr. V-476 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:2005 ,,Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ji yra privaloma ir mokyklu steigejams bei vadovams (3 p.). Mokyklai dirbant dviem pamainom, pirmu, antru ir baigiamuju klasiu mokiniai turi mokytis pirmoje pamainoje (134 p.). antroje pamainoje mokiniai gali mokytis ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus, po to butina ne trumpesne kaip vieneriu mokslo metu pertrauka, mokantis pirmoje pamainoje (136 p.).

382007 m. liepos 17 d. Aiškinamajame rašte Nr. A121-11148-(2.2-KSD-1) ,,Del vienuoliktuju klasiu lenku mokomaja kalba Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimo“ nurodyta, kad vienuoliktos klases lenku mokomaja kalba šioje mokykloje nekomplektuojamos nuo 1999 m. rugsejo 1 d. Vilniaus miesto tarybos 1999 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 348. Šio sprendimo tikslas buvo pagerinti ugdymo bei ugdymosi salygas, sumažinti II-ja pamaina besimokanciu asmenu skaiciu mišrioje (trikalbeje) mokykloje. Iš viso Jeruzales vidurineje mokykloje mokosi 1196 mokiniai (57 klasiu komplektai), lenku mokomaja kalba 1-10 klasese mokosi 118 mokiniu (10 klasiu komplektu). Pastato projektinis pajegumas pritaikytas 642 mokiniams. Antroje pamainoje 2006-2007 mokslo metais mokesi 21 klase (432 mokiniai). Mokiniams neužtikrinami higienos normu reikalavimai, nes kai kuriu klasiu mokiniai du metus iš eiles mokesi antroje pamainoje. Papildomos klases formavimas padidintu antros pamainos mokiniu skaiciu. Mokyklos duomenimis, mokytis vienuoliktoje klaseje lenku mokomaja kalba pateikti 11 asmenu prašymai (b. l. 133). Iš šio dokumento akivaizdu, kad pats atsakovas pripažista Jeruzales vidurineje mokykloje besimokanciu mokiniu ugdymo salygu pablogejima, papildomai sukomplektavus dar viena vienuolikta klase (lenku mokomaja kalba).

39Principinius reikalavimus švietimo teikeju tinklui ir valstybes bei savivaldybes instituciju pareigas užtikrinant šiu reikalavimu igyvendinima itvirtina Švietimo istatymo nuostatos. Šio istatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad švietimo teikeju tinklo paskirtis - užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos pilieciams ir užsienieciams, turintiems teise nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamuma, jo ivairove, galimybes mokytis visa gyvenima; savivaldybe privalo tureti pakankama pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programu teikeju tinkla, užtikrinanti asmenu ugdymasi ir ju teise mokytis valstybine kalba, bei pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu tinkla.

40Galiojantys istatymai negarantuoja absoliucios asmens teises reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo istaiga nebutu reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, jeigu toks mokymo istaigos pertvarkymas nepažeidžia istatymo garantuotu asmens teisiu švietimo srityje. Vertinant nagrinejama situacija visuomenes ir asmens interesu derinimo aspektu teiseju kolegija daro išvada, kad istatymo garantuotas visuomenes interesas tureti optimalu švietimo tinkla yra prioritetinis atskiru asmenu noro mokytis jiems patinkancioje mokykloje atžvilgiu. Byloje esantys duomenys (minetas Aiškinamasis raštas) rodo, kad mokiniams, pageidaujantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programa lenku mokomaja kalba, tokia galimybe suteikiama kitose Vilniaus mokyklose: Jono Pauliaus II gimnazijoje (V. Druskio g. 11/7), Vladislavo Sirokomles vidurineje mokykloje (Linkmenu g. 8), Adomo Mickeviciaus gimnazijoje (Kruopu g. 11), Lazdynu vidurineje mokykloje (Žerucio g. 4), Simono Konarskio vidurineje mokykloje (Statybininku g. 5), Joachimo Lelevelio vidurineje mokykloje (Antakalnio g. 33), kurios turi kvalifikuotus specialistus, gerus ugdymo rodiklius, ir dauguma tu mokyklu dirba viena pamaina. Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo prielaidai, kad pageidaujantys mokytis 11-je klaseje lenku mokomaja kalba mokiniai netures galimybes tinkamai realizuoti savo teises i moksla.

41Iš bylos medžiagos matyti, kad vienuoliktos klases lenku mokomaja kalba Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimui nepritare nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (b. l. 24-25), nei Vilniaus Jeruzales vidurines mokyklos mokytoju ir mokyklos tarybos (b. l. 74, 75), nei Jeruzales vidurines mokyklos bendruomenes nariai (b. l. 14-21).

42Mokyklos taryba - aukšciausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tevams (globejams, rupintojams) ir vietos bendruomenei (Švietimo istatymo 62 str. 3 d.). Pagal Viešojo administravimo istatymo 7 straipsnio 1 dali, viešojo administravimo institucijos del administracinio reglamentavimo sprendimu, susijusiu su bendrais teisetais visuomenes interesais ir turinciu svarbia reikšme didelei gyventoju bendruomenes daliai, turi konsultuotis su visuomenes interesams atitinkamoje srityje atstovaujanciomis organizacijomis (asociaciju, profsajungu, visuomeniniu organizaciju, kitu ne vyriausybiniu organizaciju atstovais). Taigi, Viešojo administravimo istatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo prasme mokyklos taryba yra ta visuomenine organizacija, su kuria atsakovas turejo konsultuotis, priimdamas ginco sprendima. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konsultavimosi budus (suinteresuotu asmenu sueiga, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovu kvietimai, kiti nuomoniu išaiškinimo budai) pasirenka pati viešojo administravimo institucija, jeigu istatymu nenustatyta kitaip. Byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad priimdamas ginco sprendima (prieš jo priemima) atsakovas vienokiu ar kitokiu budu konsultavosi šiuo klausimu su mokyklos taryba. Todel pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimdamas ginco sprendima atsakovas pažeide Viešojo administravimo istatymo 7 straipsnio nustatyta administracinio reglamentavimo sprendimo priemimo procedura, visiškai pagrista. ABTI taikymo prasme tai reiškia, kad tuo buvo pažeistos taisykles, turejusios užtikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma.

43Del išdestytu aplinkybiu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdestytais motyvais nera pagrindo.

44Iš skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškejai praše panaikinti visa Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendima Nr. I-151, taciau atsižvelgus i faktines bylos aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, jog reikalavimas panaikinti šio sprendimo 3 punkta, kuriuo pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 1-90 ,,Del Tarybos 1999-03-31 sprendimo Nr. 348 ,,Del 14-osios vidurines mokyklos reorganizavimo“ 2 punkto 2 pastraipos pripažinimo netekusia galios ir leidimo komplektuoti 11-aja klase lenku destomaja kalba“ yra perteklinis, šio punkto panaikinimas pareiškeju teisiu ir interesu neapgintu. Pripažinus netekusiu galios sprendima Nr. 1-90, pareiškejai Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme materialinio teisinio suinteresuotumo del jo neteko, nes šis sprendimas pareiškejams teisiniu pasekmiu nebesukele (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis administracineje byloje Nr. A502-1280/2008 L. P. , S. M. , S. M. , G. Ž. , V. M. , J. D. v Vilniaus miesto savivaldybes taryba). Todel pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucine dalis iš dalies keistina.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teiseju kolegija,

Nutarė

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkricio 22 d. sprendima iš dalies pakeisti: sprendimo dali, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. I-151 3 punktas, panaikinti. Kita sprendimo dali palikti nepakeista.

47Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda atmesti.

48Nutartis neskundžiama.