Byla e2YT-19385-430/2016
Dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė Airida Aleksonienė

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. Š. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė Airida Aleksonienė,

Nustatė

2pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015-11-19 mirė pareiškėjo motina I. L., kuri 2005-07-13 buvo sudariusi testamentą, pagal kurį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui. 2015-12-03 pareiškėjas palikimą pagal testamentą priėmė, o 2015-12-23 antstolis Rimantas Vižainiškis sudarė Paveldimo turto apyrašą, nurodydamas, kad paveldimą turtą sudaro lėšos, esančio Swedbank AB sąskaitoje Nr. ( - ) (0,37 Eur) ir butas, esantis ( - ), Vilniuje, turintis 28,90 kv.m. bendro ploto. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 40 notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į visą turto apyraše nurodytą turtą išdavimo. Notarė nurodė, kad liudijimas gali būti išduotas tik į ½ dalį buto, nes butas buvo įgytas santuokoje su J. L. ir šis asmuo turi teisę į ½ dalį buto. 2016-03-22 pranešimu „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ Nr. S-0126 notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Nurodė, jog nėra ginčo, kad minėtas butas buvo įgytas I. L. ir J. L. santuokos metu, santuoka tarp jų buvo sudaryta 1984-05-24, butas įgytas 1992-06-29, santuoka nutraukta 2003-09-22, tačiau tai, kad turtas įgyjamas santuokos metu, nepaneigia galimybės vienam iš sutuoktinių turtą santuokos metu įgyti ir asmeninės nuosavybės teise. VĮ Registro centro Vilniaus filialo pažymoje apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, butas ( - ), Vilniuje, yra įregistruotas I. L. vardu, jokių įrašų apie tai, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė nėra, todėl galioja prezumpcija, kad šis bustas yra asmeninė I. L. nuosavybė. Palikėja I. L. ir J. L. 2003-09-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nutraukė santuoką. Teismui pareiškėjai nurodė ir teismas patvirtino, jog šalys pareiškė, kad santuokos metu įgyto turto ar lėšų, kurį valdytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi. Pareiškėjo žiniomis J. L. mirė 2015 m., tačiau po jo mirties niekas nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į buto, esančio ( - ), Vilniuje, ½ dalį, niekas nesikreipė dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, jokių pretenzijų dėl buto dalies niekas nėra pareiškęs. Notarei buvo pateikta pakankamai nenuginčytinų įrodymų, paneigiančių I. L. ir J. L. buto valdymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktą. Teismo prašo pripažinti neteisėtu 2016-03-22 notarės Airidos Aleksonienės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-0126 ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į visą 2015-12-23 antstolio Rimanto Vižainiškio sudarytame Paveldimo turto apyraše nurodytą turtą, įskaitant butą, esantį ( - ), Vilniuje.

3Teisme gautas suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarės Airidos Aleksonienės atsiliepimas į pareiškėjo skundą dėl notarinių veiksmų, kuriame nurodyta, kad su skundu nesutinka. 2015-12-03 buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 253/2015 po I. L., mirusios 2015-11-19, mirties. Iš paveldėjimo byloje esančių dokumentų matyti, kad mirusioji I. L. 1984-05-24 buvo sudariusi santuoką su J. L., santuoka nutraukta 2003-10-23. Gyventojų registro tarnybos pateiktame išraše apie asmenį nurodyta, kad I. L. mirė ištuokoje (ištuokos data 2003-10-23). Notarei buvo pateiktas 2003-09-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5400-15/2003 dėl santuokos nutraukimo, iš kurio matyti, jog teismui šalys pareiškė, kad santuokos metu įsigyto turto ar lėšų, kurį valdytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi. Pagal paveldėjimo byloje esančius dokumentus, mirusiosios I. L. vardu VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilniuje, įgytas 1992-06-29 Pirkimo-padavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374, Nr. 13-2308, t.y. palikėjai esant santuokoje su J. L.. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis ir įregistruotas vieno iš jo vardu. Pažymėjo, kad notarei nėra pateikta neginčijamų duomenų/įrodymų, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Iš notarei pateikto 2003-09-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dėl minėtų asmenų santuokos nutraukimo matyti, kad sutuoktiniai, teigdami, jog santuokos metu įgyto turto ar lėšų, kurį valdytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi, teismui nurodė duomenis, prieštaraujančius faktinėms aplinkybėms bei viešųjų registrų duomenims. Iš pateikto teismo sprendimo nėra galimybės vienareikšmiai teigti, kad minėtas butas tarp buvusių sutuoktinių buvo padalintas, dėl buto padalijimo pasisakyta nebuvo, buvusių sutuoktinių valia nėra aiškiai ir neginčijamai išreikšta. Notarės nuomone, butas įgytas santuokos metu, laikytinas bendrąja nuosavybe. Kadangi nutraukinat santuoką minėtas turtas nebuvo padalintas ar teismo pripažintas asmenine nuosavybe, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą turi būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas, arba pateikiamas teismo sprendimas, kuriuo minėtas turtas (butas) pripažintas mirusiosios asmenine nuosavybe. Teismo prašo skundą atmesti.

4Dalyvaujantis byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

5Skundas tenkintinas iš dalies.

6Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-11-19 mirė pareiškėjo motina I. L. (mirties liudijimas, e.b.l. 9), kuri 2005-07-13 buvo sudariusi testamentą, pagal kurį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui (e.b.l. 10). 2015-12-03 pareiškėjas palikimą pagal testamentą priėmė, o 2015-12-23 antstolis Rimantas Vižainiškis sudarė Paveldimo turto apyrašą, nurodydamas, kad paveldimą turtą sudaro lėšos, esančio Swedbank AB sąskaitoje Nr. ( - ) (0,37 Eur) ir butas, esantis ( - ), Vilniuje, turintis 28,90 kv.m. bendro ploto (e.b.l. 11-12, 13). Minėtas butas buvo įgytas I. L. ir J. L. santuokos metu, santuoka tarp jų buvo sudaryta 1984-05-24 (e.b.l. 6), butas įgytas 1992-06-29 (pažymėjimas, e.b.l. 16), santuoka tarp I. L. ir J. L. nutraukta 2003-10-23 (ištuokos liudijimas, e.b.l. 14). Santuokos nutraukimo pagrindas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-09-22 sprendimas (e.b.l. 15). Pareiškėjas 2016-03-08 kreipėsi į Vilniaus miesto 40 notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į visą turto apyraše nurodytą turtą išdavimo (e.b.l. 17-18). 2016-03-22 pranešimu „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ Nr. S-0126, notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nurodydama, jog liudijimas gali būti išduotas tik į ½ dalį buto, nes butas buvo įgytas santuokoje su J. L. metu ir šis asmuo turi teisę į ½ dalį buto (e.b.l. 19-23).

7Pagal Notariato įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 straipsnį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. L. v. notaras T. P. V., Nr. 3K-3-588/2004). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Byloje nagrinėjamu atveju notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad nors santuoka tarp palikėjos I. L. ir J. L. buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-09-22 sprendimu, tačiau santuokoje įgytas turtas liko nepadalintas. Teismo vertinimu toks notarės argumentas yra teisiškai nepagrįstas. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu ( CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.). Nutraukiant palikėjos I. L. ir J. L. santuoką, sutuoktiniai bendru sutarimu pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pasisakė, jog sutuoktiniai bendro turto neturi, todėl teismo sprendimu turtas neturėjo būti dalintas ir liko to asmens, kurio vardu įregistruotas viešajame registre, nuosavybėje. Tokia santuokos nutraukimo tvarka reglamentuota CK 3.53 str. 3 d., teismas tvirtina sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kitų reikalavimų, aptaria ir turto padalinimo klausimą, jeigu tokio turto buvo įgiję bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma (nustatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė) nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 straipsnyje ir 3.91 straipsnyje įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą), remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 straipsnio ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Plenarinė sesija pažymėjo, kad visos teismo padarytos išvados dėl bendro turto padalijimo turi būti nurodytos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Kaip matyti iš į bylą pateikto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-09-22 sprendimo buvę sutuoktiniai, t.y. palikėja I. L. ir J. L., pasisakė, jog bendro turto neturi, kas yra nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl teismas neturėjo įstatyminės pareigos jo dalinti ir, priešingai nei teigia notarė, sutuoktiniai dėl turto padalinimo aiškiai išreiškė savo valią, nurodydami, jog santuokos metu įsigyto turto ar lėšų, kurį valdytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo būtent sutuoktiniai turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą, pareikšti reikalavimą turtą padalyti (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Jeigu sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, tai apie tai turi būti nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, sutuoktiniai pasisakė, jog dalintino turto neturi.

9Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007). Byloje nagrinėjamu atveju buvę sutuoktiniai reikalavimų teismui dėl proceso atnaujinimo nebuvo pareiškę.

10Vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.72, 4.73 straipsniai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis) ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Šiuo atveju neesant duomenų apie proceso atnaujinimą santuokos nutraukimo byloje ir neesant duomenų, kad buvę sutuoktiniai turtą būtų valdę, juo naudojęsi ir disponavę bendru sutarimu, ir esant tokiai situacijai, kai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta išvada, jog sutuoktiniai bendro turto neturi, reiškia, kad turto padalinimo klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (pasisakant, jog dalintino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto nėra) ir nėra teisinio pagrindo teigti, jog butas po santuokos nutraukimo priklausė buvusiems sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

11Akcentuotina ir teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, ir tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N. , bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Hronas“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-579/2012). Nepriklausomai nuo to, ar teismas išsprendė ginčą, ar buvo pasirašyta taikos sutartis (šiuo atveju susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių) teismo sprendimo galia lieka tokia pati. Nurodytų teisinių argumentų bei aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimu buvo išspręstas sutuoktinių turto padalinimo klausimas, teismui pasisakius, jog šalys dalintino turto neturi.

12Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Byloje nagrinėjamu atveju notarės abejonės laikytinos teisiškai nepagrįstomis, kvestionuojančiomis teismo sprendimą, ginčytinų aplinkybių, susijusių su paveldimu butu nenustatyta, todėl pripažįstama, jog notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

13Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro 2016-03-22 notarės Airidos Aleksonienės nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. S-0126 naikintinas.

14Teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į visą 2015-12-23 antstolio Rimanto Vižainiškio sudarytame Paveldimo turto apyraše nurodytą turtą, įskaitant ir visą butą, esantį ( - ), Vilniuje, kadangi palikimo priėmimą įforminančių dokumentų išdavimas yra notaro pareiga, kurios realizavimui (šiuo atveju) nereikalingas teismo įpareigojimas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliks jam įstatymu nustatytas funkcijas.

15Pareiškėjas pateikė prašymą dėl 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato bendrą principą, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos. Minėta CPK norma numato ir keletą šios taisyklės išimčių, kurioms esant, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba, byloje dalyvaujančių asmenų interesams esant priešingiems, į tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas, turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems gali būti padalijamos proporcingai arba jų atlyginimas priteistas iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (2006-04-26 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2006). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (skundas), nedidelę bylos apimtį, tai, kad byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas ir dėl to advokato darbo laiko sąnaudos nebuvo didelės, bylos nagrinėjimas neužsitęsęs, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, bei atsižvelgiant į tenkintus reikalavimus, išlaidas pareiškėjo patirtas advokato pagalbai apmokėti mažintina iki 100,00 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo naudai iš notarės Airidos Aleksonienės priteistina 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

16Vadovaudamasis CPK 513, 290-292 straipsniai teismas:

Nutarė

17skundą tenkinti iš dalies.

18Panaikinti Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro 2016-03-22 notarės Airidos Aleksonienės nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. S-0126.

19Atmesti reikalavimą įpareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į visą 2015-12-23 antstolio Rimanto Vižainiškio sudarytame Paveldimo turto apyraše nurodytą turtą, įskaitant ir visą butą, esantį ( - ), Vilniuje.

20Priteisti iš Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarės Airidos Aleksonienės pareiškėjo V. Š., gim. ( - ), naudai 100,00 Eur (šimtas Eur) bylinėjimosi išlaidų.

21Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio... 2. pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015-11-19 mirė pareiškėjo motina I. L.,... 3. Teisme gautas suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro... 4. Dalyvaujantis byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti Civilinio proceso... 5. Skundas tenkintinas iš dalies.... 6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-11-19 mirė... 7. Pagal Notariato įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 straipsnį notaras... 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinių turto... 9. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog susiklosčius situacijai,... 10. Vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji... 11. Akcentuotina ir teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia. Teisės... 12. Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas... 13. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro 2016-03-22... 14. Teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti notarę išduoti... 15. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų... 16. Vadovaudamasis CPK 513, 290-292 straipsniai teismas:... 17. skundą tenkinti iš dalies.... 18. Panaikinti Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro 2016-03-22 notarės Airidos... 19. Atmesti reikalavimą įpareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus –... 20. Priteisti iš Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarės Airidos... 21. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti...