Byla A-822-1071-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui K. P.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas J. L. prašė panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-10-21 sprendimą Nr. ARV2-5-1964 ir įpareigoti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pritarti pareiškėjo pateiktam atstatomos pirties su priestatu – daržine Lazdijų rajone, Nasūtų kaime projektui (t. I, b. l. 5-11).

8Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau tekste - Atsakovas) nuo 2004 metų vis naujais argumentais atsisako pritarti atstatomos pirties su priestatu - daržine projektui miško ūkio paskirties žemės sklype. Atsisakydamas pritarti pareiškėjo pateiktos pirties su priestatu - daržine projektui Atsakovas vadovavosi Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 d.. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-05 sprendime pažymėjo, kad pagal byloje surinktą medžiagą atstatymą ketinama pradėti buvusioje sodyboje, o Atsakovo nurodyti Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 d. apribojimai ir suvaržymai taikytini tik atliekant statybos darbus esamose sodybose, bet nėra skirti vietovei be statinių. Atsakovas, priimdamas sprendimą nepritarti pirties su priestatu - daržine atstatymo projektui, nevertino ir nenustatinėjo, ar pareiškėjo siekiamas atstatyti statinys savo ribomis visiškai sutaps su buvusios pirties ribomis, t.y. sąmoningai nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-11-05 sprendimo. Tai reiškia, kad viešojo administravimo institucija leidžia sau viešai abejoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo teisine galia ir nevykdyti teismo įpareigojimų. Atsakovas nuo 2004 metų pareiškėjo atžvilgiu laikosi nuoseklios pozicijos, kad bet kokia statyba jam priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype negalima. Iš toponuotraukos, kurią atliko individuali firma „Korika“, ir ant jos užneštos eksplikacijos taip pat matyti, kad statinys yra projektuojamas atstatyti ant esamų pamatų. Taip pat šį faktą patvirtina žemės sklypo planas, įregistruotas VĮ Registrų centro Alytaus filialo kadastro žemėlapyje. Atsižvelgiant į tai, kad pirties su priestatu - daržine Lazdijų rajone, Nasūtų kaime projektą parengė specialistas, o parengtą statinio projektą turinti vertinti institucija nepateikia jokių įrodymų, kad projektuojamo statinio ribos nesutaptų su buvusios pirties ribomis, mano, kad minėti dokumentai patvirtina faktą, kad statinio projektinės ribos sutampa su buvusios pirties ribomis. Pareiškėjas nurodė, jog nuosavybės teisės į ginčo statinį jo vardu įregistruotos VĮ Registrų centro Alytaus filiale jau 2007-10-31, bet visgi prašė teismo skundą tenkinti.

9Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 sprendimą, 2007-12-14 rašte Nr. ART-5-799 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 sprendimo vykdymo“ nurodė, kad nepasibaigus teisminiams procesams dėl Atsakovo 2005-03-18 sprendimo Nr. 05-V2-907 teisėtumo, buvo kreiptasi į Lazdijų rajono savivaldybės vyr.architektą. Lazdijų rajono savivaldybės vyr.architektas P. S. 2006-02-08, vadovaujantis įsigaliojusiu LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninio reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimu, pritarė atstatomos pirties su priestatu - daržine projektui. Atsakovo nuomone, įvertinus tai, kad J. L. sklype Nasūtų k., Lazdijų r. stovi beveik baigtas statyti pastatas, turi būti nustatyta tvarka nagrinėjama projekto, kuriam 2006-02-08 pritarė Lazdijų rajono savivaldybės vyr. architektas P. S., korektūros galimybė. Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006-05-22 patikrinimo metu nustatė, kad J. L., vykdydamas statybos darbus, nusižengė Lazdijų rajono savivaldybės vyr. architekto pritartam projektui ir 2006-06-01 raštu Nr. 43 statybas sustabdė. Atsakovas pakartotinai įvertino atstatomosios pirties su priestatu - daržine Nasūtų k. Lazdijų r. projektą ir nurodė, kad nepritaria pirties su priestatu - daržine atstatymui, kadangi pirtis su priestatu - daržine statoma miško ūkio paskirties žemės sklype, todėl prieštarauja LR Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimui (Byla Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). Miško ūkio paskirties sklype projektuojama pirtis su priestatu - daržine nesusijusi su miško ūkio veikla, todėl planuojama statyba prieštarauja LR miškų įstatymui. Pagal nustatytą paskirtį miško ūkio žemė negali būti urbanizuojama. Suderinęs J. L. pirties su priestatu - daržine projektą, Lazdijų rajono savivaldybės vyr. architektas įteisino Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2002-05-29 savavališkai statybai uždrausti aktu fiksuotą savavališką statybą. Beje, pasikeitus teisės aktų reikalavimams projektas buvo suderintas 2006-02-08 ir statinys galėjo būti įregistruotas. Atsakovo pritarimo tokiam statiniui pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus jau nereikia ir teismo sprendimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu (t. I, b. l. 178-181) nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Pirmos instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikštų reikalavimų, nenustatytas jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Kolegija pažymėjo, jog iki 2005-11-30, galiojusio 2002-04-16 Aplinkos ministro įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ 15 punkte buvo numatyta, kad <...> statybos leidimą I ir II grupės statiniams išduoda <..> raštu pritarus: minėtos komisijos nariui – už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos atstovui (statiniams nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos teritorijoje) ar komisijos nariui – saugomos teritorijos administracijos, o kai jos nėra, – Aplinkos apsaugos regiono departamento atstovui (statiniams saugomoje teritorijoje). 2005-12-09 įsigaliojus LR aplinkos ministro 2005-11-30 įsakymo Nr. D1-581 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimui, jis suteikė teisę supaprastintą statinio projektą, statant ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančiose) teritorijose, tarp jų ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, patikrinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, įgaliotam nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus (LR aplinkos ministro 2005-11-30 įsakymo Nr. D1-581 12.2.1.3 p.). Vadovaujantis įsakymo pakeitimu pareiškėjas kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės vyr.architektą. Lazdijų rajono savivaldybės vyr. architektas P. S. 2006-02-08 pritarė atstatomos pirties su priestatu - daržine projektui (t. I, b. l. 160). J. L., suderinęs atstatomos pirties su priestatu - daržine projektą, 2007-10-31 ginčo statinį įregistravo VĮ Registrų centro Alytaus filiale (t. I, b. l.159). Aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-689-413/05 pareiškėjas jau turėjo suderintą su Lazdijų rajono savivaldybės vyr. architektu atstatomos pirties su priestatu - daržine projektą, nurodyta ir atsakovo 2008 m. vasario mėn. rašte Nr. ARV-2-2 (t. I, b. l. 60-61).

13Teismas padarė išvadą, jog įsigaliojus LR aplinkos ministro 2005-11-30 įsakymo Nr. D1-581 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07.:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimui, pareiškėjui turint 2006-02-08 su Lazdijų rajono savivaldybės architektu suderintą projektą, pagal kurį jau yra vykdoma statyba, nagrinėdamas skundą dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Dėl to, jog nenustatytas materialinis teisinis suinteresuotumas, J. L. skundas negali būti tenkinamas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėjo subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų nepažeidė, nes nėra reikalingas jo raštiškas pritarimas pareiškėjo pateiktam atstatomos pirties su priestatu – daržine Lazdijų rajone, Nasūtų kaime projektui, todėl skundo reikalavimas nėra teisėtas ir pagrįstas.

14Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad, suderinęs J. L. pirties su priestatu - daržine projektą, Lazdijų rajono savivaldybės vyr. architektas įteisino Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2002-05-29 savavališkai statybai uždrausti aktu fiksuotą savavališką statybą, šioje byloje, teismo vertinimu, nėra esminė, kadangi minėtas projekto suderinimas nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas. Taip pat teismas nepasisakė dėl ginčo statinio projekto korektūros galimybės, kadangi šiame ginčo teisiniame santykyje ši aplinkybė nėra reikšminga, tai gali būti kitos bylos ginčo dalykas.

15Įvertinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą atmesti. Nustatė, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, J. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16III.

17Pareiškėjas J. L. (toliau ir – apeliantas) savo apeliaciniu skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovo atsisakymo (2009 m. spalio 21 d. rašte Nr. ARV2-5-1964) vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime nurodytą įpareigojimą. t. y. antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Taip buvo nesilaikyta nagrinėjamos administracinės bylos ribų, kurias apibrėžia pareiškėjo teismui suformuluoti reikalavimai.

192. Mano, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. ARV2-5-1964, kuriuo atsakovas nepritaria pareiškėjo pateiktam atstatomos pirties su priestatu - daržine projektui vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, panaikinimo. Teigia, jog ginčas šioje byloje kilo ir tęsiasi dėl atsakovo atsisakymo, kuris buvo išdėstytas: atsakovo 2004 m. rugpjūčio 16 d. sprendime Nr.05-V2-1887-1 (panaikintas LVAT 2005 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-243-05), atsakovo 2005 m. kovo 18 d. sprendime Nr. 05-V2-907 (panaikintas LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A17-59/2007), atsakovo 2009 m. spalio 21 d. sprendime Nr. ARV2-5-1964, pritarti atstatomos pirties su priestatu projektui. Administracinė procedūra buvo pradėta 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir nėra užbaigta iki šiol, kadangi atsakovas atsisako įvykdyti LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą.

203. Teigia, jog LVAT neskundžiamame sprendime pripažino, kad atsakovo atsisakymas suderinti statinio projektą, kuriam buvo (yra) pritaręs Lazdijų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas, yra neteisėtas ir sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, o Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime kvestionuoja aukštesnės instancijos teismo sprendimą. Nuo LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo iki skundžiamo Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo atsirado vienintelė nauja faktinė aplinkybė – pareiškėjas įregistravo statinį ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamo turto registre, o pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normas civilinės teisės ir pareigos (tame tarpe ir nuosavybės teisė į nekilnojamą daiktą) atsiranda priėmus atitinkamą administracinį aktą, o ne įregistravus jį Nekilnojamo turto registre. Teigia, jog LVAT, žinodamas apie Lazdijų rajono savivaldybės vyriausiojo architekto sprendimą pritarti atstatomo pastato projektui, 2007 m. lapkričio 5 d. nusprendė, kad pareiškėjo 2004 m. pradėta administracinė procedūra privalo būti užbaigta pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, ir minėtai procedūrai įtakos neturi po procedūros pradžios pasikeitęs teisinis reguliavimas ir atstatomos pirties su priestatu suderinimas kitoje viešojo administravimo institucijoje.

214. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikštų reikalavimų ir teigia, jog jo materialinis teisinis suinteresuotumas atsirado 2004 metais padavus prašymą atsakovui dėl atstatomo statinio projekto suderinimo. Atsakovas vykdydamas jam teisės aktuose nustatytas viešojo administravimo funkcijas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė savo atsisakymą neva pagrindžiančius argumentus, kurie LVAT sprendimu buvo pripažinti nepagrįstais, tačiau iki šiol liko neatsakytas klausimas, ar atsakovas privalėjo 2004 m. tenkinti pareiškėjo prašymą. Teigia, jog jei atsakovui įvykdžius LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime nurodytus veiksmus paaiškėtų, kad apelianto 2004 metais atsakovo suderinimui pateiktas atstatomos pirties su priestatu projektas atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. nuostata, tai reikštų, kad atsakovas 2004 m. neteisėtai atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus viešojo administravimo veiksmus ir pažeidė apelianto teises. Toks teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir atsakovui. Remdamasis atsakovo 2009 m. spalio 21 d. raštu Nr. ARV2-5-196, atsakovo atsiliepimu į pareiškėjo skundą ir pirmos instancijos teismo sprendimu, teigia, jog atsakovas nemano, jog jis neturi kompetencijos vertinti pareiškėjo pateikto statinio projekto, priešingai, atsakovas nurodo, kad jis nepritaria pirties su priestatu – daržine atstatymui, kadangi statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimui. Daro prielaidą, jog atsakovas ketina (gali) skųsti Lazdijų rajono savivaldybės vyriausiojo architekto veiksmus, kurią grindžia atsakovo teiginiu, jog Lazdijų raj, savivaldybės vyriausiasis architektas suderinęs pareiškėjo pirties su priestatu – daržine projektą neteisėtai įteisino savavališką statybą, ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, jog ši aplinkybė nėra esminė, kadangi projekto suderinimas nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas. Teismui pripažinus, jog atsakovas 2004 metais neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti suderinti pareiškėjo pateiktą statinio projektą, apeliantas įgytų teisę reikalauti atlyginti atsakovo neteisėtas veiksmais padarytą žalą.

225. Teigia, jog atsakovas pažeidė viešojo administravimo subjektų veiklos objektyvumo principą. Mano, jog atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, institucijos sprendime aiškiai atsisakoma vykdyti LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime nurodytą įpareigojimą, o toks atsakovo elgesys įstatymo nustatytu būdu nemotyvuotas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir galiojančiam teismo sprendimui, negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu, todėl naikintinas.

23Atsakovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas savo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. I, b. l. 195-196) pritaria pirmos instancijos teismo sprendimui, nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

241.

25Teigia, jog atsakovas neatsisakė vykdyti LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime nurodyto įpareigojimo. Atsakovas vykdydamas minimą LVAT sprendimą 2007 gruodžio 14 d. rašte Nr. ART-5-799 dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo vykdymo nurodė, kad nepasibaigus teisminiams procesams dėl departamento 2005 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 05-V2-907 „Dėl pirties su priestatu – daržine projekto“ teisėtumo, bet įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninio reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimui, kuris suteikė teisę supaprastintą statinio projektą, statant ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančiose) teritorijose, tarp jų ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, patikrinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, įgaliotam nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, buvo kreiptasi į Lazdijų rajono savivaldybės vyriausiąjį architektą. Atsakovas įvertinęs, jog apelianto sklype Nasiūtų km., Lazdijų raj., stovi beveik baigtas statyti pastatas, turi būti nustatyta tvarka nagrinėjama projekto, kuriam 2006 vasario 8 d. pritarė Lazdijų rajono savivaldybės vyriausiąjį architektas P. S., korektūros galimybė. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nelaukdamas teisminio proceso pabaigos 2006 m. vasario 8 d. pradėjo naują administracinę procedūrą dėl to paties statinio projekto Lazdijų rajono savivaldybėje, pateikdamas jai suderinti minėtą projektą. Ši administracinė procedūra baigta suderinus vyriausiajam architektui statinio projektą.

262.

27Teigia, jog atsakovas atsižvelgdamas į Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą, pakartotinai įvertino atstatomosios pirties su priestatu – daržine Nasiūtų k., Lazdijų raj. projektą ir nurodė, kad nepritaria pirties su priestatu – daržine atstatymui, kadangi pirtis su priestatu – daržine statoma miško paskirties žemės sklype, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimui (byla Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). Miško ūkio paskirties sklype projektuojama pirtis su priestatu – daržine nesusijusi su miško ūkio veikla, todėl planuojama statyba ir iki aukščiau nurodyto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo prieštaravo ir dabar prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymui.

283.

29Teigia, jog departamentas 2007 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. ART-5-799, tiek 2009 m. spalio 21 d. sprendime Nr. ARV2-1964 pateikė argumentuotus atsisakymus dėl ko negali nagrinėti ar pritarti minėtam statinio projektui. Be to, mano, jog priimti sprendimai nepažeidė apelianto subjektinių teisių ir įstatymų saugomų teisėtų interesų, nes įsigaliojus LR aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymui Nr. D1-581 nėra reikalingas raštiškas atsakovo pritarimas pateiktam atstatomosios pirties su priestatu – daržine projektui.

304.

31Pažymi, jog LVAT nenagrinėjo, ar iš esmės miško paskirties žemėje galima statyba, nors buvo priimtas ir galiojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas, kuriame nustatyta, kad pagal nustatytą paskirtį miško ūkio žemė negali būti urbanizuodama. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nuostatas, atsakovas negalėjo nagrinėti projekto, kadangi iš esmės miško ūkio paskirties žemėje statyba negalima.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Apeliacinis skundas atmestinas.

35Ginčas kilęs dėl 2009 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. ARV2-5-1964, kuriuo atsakovas nepritarė savavališkai pradėtos statyti pirties su priestatu – daržine statybai miškų ūkio paskirties žemės sklype ir pakartotinai nevertino, ar statomo statinio vieta atitinka LR saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkto teisėtumo, ir atsakovo įpareigojimo per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pritarti pareiškėjo pateiktam atstatomos pirties su priestatu – daržine Lazdijų rajone, Nasūtų kaime projektui.

36Ginčijamu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. ARV2-5-1964 buvo nepritarta pareiškėjo pateiktam atstatomos pirties su priestatu - daržine projektui. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nuo 2004 metų vis naujais argumentais atsisako pritarti atstatomos pirties su priestatu - daržine projektui miško ūkio paskirties žemės sklype. Atsisakydamas pritarti pareiškėjo pateiktos pirties su priestatu - daržine projektui atsakovas vadovavosi Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A17-59/2007, o ypač ta sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, kad pagal byloje surinktą medžiagą atstatymą ketinama pradėti buvusioje sodyboje, o atsakovo nurodyti Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies apribojimai ir suvaržymai taikytini tik atliekant statybos darbus esamose sodybose, bet nėra skirti vietovei be statinių, ir laikosi nuostatos, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas sprendimą nepritarti pirties su priestatu - daržine atstatymo projektui, nevertino ir nenustatinėjo, ar pareiškėjo siekiamas atstatyti statinys savo ribomis visiškai sutaps su buvusios pirties ribomis, t. y. sąmoningai nevykdė LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo.

372007 m. lapkričio 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. A17-59/2007 panaikino Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus 2005 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 05-V2-907, kuriuo buvo atsisakyta pritarti atstatomos pirties su priestatu - daržine, esančios Lazdijų rajone, Nasūtų kaime, projektui ir ši institucija įpareigota pakartotinai įvertinti pirties su daržine projektą. Ginčijamu nagrinėjamoje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. ARV2-5-1964, kuris buvo priimtas vykdant LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą, pakartotinai buvo įvertintas atstatomos pirties su priestatu – daržine Nasūtų k. Lazdijų raj. projektas, taip pat buvo nepritarta pareiškėjo pateiktam atstatomos pirties su priestatu - daržine projektui iš esmės tuo pagrindu, kad pirties su priestatu - daržine statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimui, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 daliai, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Tuo pačiu ginčijamame sprendime atsakovas yra pažymėjęs, kad nevertina, ar atstatomo statinio vieta atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu tai, kad LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas tik pakartotinai įvertinti pirties su daržine projektą, o ne pritarti šiam projektui, o toks vertinimas atliekamas remiantis vertinimo metu galiojusiomis teisės normomis, taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad šiame sprendime LVAT, konstatavęs, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus 2005 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 05-V2-907, kuriuo buvo atsisakyta pritarti atstatomos pirties su priestatu - daržine projektui, negali būti pripažintas teisėtu, taip pat pripažino, kad teismas neturi galimybės atsakyti į klausimą, ar atsakovo užimta pozicija yra visiškai neteisinga, ar turėtų išlikti nepakitusi kitų teisinių argumentų pagrindu. Atsižvelgdama į LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu nustatyto įpareigojimo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir ginčijamo sprendimo teisinį turinį teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvykdė 2007 m. lapkričio 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. A17-59/2007 įtvirtinto įpareigojimo - pakartotinai įvertinti pirties su daržine projektą.

38Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikštų reikalavimų, nenustatytas jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, ir nustatė, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs LR aplinkos ministro 2005-11-30 įsakymo Nr. D1-581 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimu, kuris suteikė teisę supaprastintą statinio projektą, statant ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančiose) teritorijose, tarp jų ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, patikrinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, įgaliotam nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus (LR aplinkos ministro 2005-11-30 įsakymo Nr. D1-581 12.2.1.3 p.) ir kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės vyr. architektą, kuris 2006 m. vasario 8 d. pritarė atstatomos pirties su priestatu - daržine projektui (b. l. 160). Nustatyta, kad J. L., suderinęs atstatomos pirties su priestatu - daržine projektą, 2007-10-31 ginčo statinį įregistravo VĮ Registrų centro Alytaus filiale (b. l. 159 ). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nėra. Šiuo požiūriu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui argumentų dėl to, kad skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas teismui formuluojamu skundo reikalavimu pradeda ginti savo teises nuo galimo pažeidimo ateityje. ABTĮ numato teisę kreiptis teisminės gynybos dėl pažeistos ar ginčijamos teisės bei saugomo intereso (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog teisme ginama pažeista teisė, o ne apsaugoma nuo galimo pažeidimo ateityje. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatytas materialinis teisinis suinteresuotumas ir J. L. skundas negali būti tenkinamas, nes materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą atmesti.

39Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41pareiškėjo J. L. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui K. P.,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas J. L. prašė panaikinti Alytaus regiono... 8. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 9. Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, palaikė... 10. II.... 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu (t.... 12. Pirmos instancijos teisėjų kolegijos nuomone,... 13. Teismas padarė išvadą, jog įsigaliojus LR aplinkos ministro 2005-11-30... 14. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad, suderinęs J. L. pirties... 15. Įvertinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad... 16. III.... 17. Pareiškėjas J. L. (toliau ir – apeliantas) savo... 18. 1. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 19. 2. Mano, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčas iš esmės kilo dėl... 20. 3. Teigia, jog LVAT neskundžiamame sprendime pripažino, kad atsakovo... 21. 4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neturi... 22. 5. Teigia, jog atsakovas pažeidė viešojo administravimo subjektų veiklos... 23. Atsakovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos... 24. 1.... 25. Teigia, jog atsakovas neatsisakė vykdyti LVAT 2007 m. lapkričio 5 d.... 26. 2.... 27. Teigia, jog atsakovas atsižvelgdamas į Alytaus rajono apylinkės teismo 2009... 28. 3.... 29. Teigia, jog departamentas 2007 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. ART-5-799, tiek... 30. 4.... 31. Pažymi, jog LVAT nenagrinėjo, ar iš esmės miško paskirties žemėje galima... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Apeliacinis skundas atmestinas.... 35. Ginčas kilęs dėl 2009 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. ARV2-5-1964, kuriuo... 36. Ginčijamu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. spalio 21 d.... 37. 2007 m. lapkričio 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu... 38. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad... 39. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmestinas, o... 40. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 41. pareiškėjo J. L. apeliacinį skundą atmesti. Kauno... 42. Nutartis neskundžiama....