Byla 2-885/2008
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų ieškinį (ieškinio medžiaga Nr. 2-3203-104/2008)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų ieškinį (ieškinio medžiaga Nr. 2-3203-104/2008).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjai J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti 600 000 Lt partijos finansavimui, ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, suteikti antrinę teisinę pagalbą.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas sprendė, kad pareiškėjų reikalavimai yra grindžiami valstybės institucijų veiksmais (neveikimu), todėl konstatavo, jog jų reiškiami reikalavimai yra administracinio pobūdžio, ir išaiškino, kad su ieškiniu pareiškėjai gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.).

5Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Apelianto manymu, byla yra teisminga tik Vilniaus apygardos teismui, nes trečiuoju asmeniu joje yra patrauktas Europos Komisijos pirmininkas.

6Atskirasis skundas netenkintinas.

7Sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą yra svarbu įvertinti kilusio teisinio ginčo pobūdį. Administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo ir vidaus administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 str., 22 str. 1 d.). Administraciniai teisiniai santykiai – tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant viešąjį administravimą, tai yra santykiai, atsirandantys dėl valstybės institucijų ar kitų įgaliotų subjektų vykdomosios veiklos, jiems įgyvendinant įstatymų suteiktas viešojo administravimo funkcijas (ABTĮ 2 str. 1, 3, 4 ir 16 d.). Konkretizuojant nuostatą, apibūdinančią administracinių teismų jurisdikcinę kompetenciją, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

8Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje bei iš jų išstoti (Politinių partijų įstatymo 3 str.). Politinės partijos registruojamos juridinių asmenų registre ir laikomos įsteigtomis nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre (Politinių partijų įstatymo 8 str. 7 d.). Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo klausimus reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka politinės partijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti dotacijų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Politinės partijos valstybės biudžeto dotacijos dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija (Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 13 str. 5 d.). Finansų ministerija kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato asignavimus politinėms partijoms (Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 13 str. 6 d.). Taigi politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo santykiai nepriklauso civilinių teisinių santykių sričiai, dėl ko ginčai, kylantys šių teisinių santykių srityje nenagrinėtini civilinio proceso tvarka.

9Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą yra įpareigotos užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 2 d.). Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra viešojo administravimo subjektas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio pirmąją dalį apibrėžiama kaip biudžetinė įstaiga, kurios veiklos teritorija atitinka apygardos teismo teritoriją, kurios steigėjas ir dalyvis yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir kuri yra valstybės institucija. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo turi pateikti tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba, ir šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d.). Taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas įtvirtina ginčų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai.

10Ginčo teismingumą Vilniaus apygardos teismui apeliantai sieja su tuo, kad trečiuoju asmeniu byloje yra patrauktas Europos Komisijos pirmininkas. Apeliantai nenurodė jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutikti su tokia apeliantų nuomone neturi jokio teisinio pagrindo.

11Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punkto pagrindu, tai yra konstatavęs, kad ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas laikė, kad ieškovų reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, yra nagrinėtini administraciniame teisme. Taigi iš esmės pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimai yra nepriskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams civilinio proceso tvarka. Todėl teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, tai yra vadovautis CPK 137 straipsnio antrosios dalies 1 punktu. Tačiau teisiniu atsisakymo priimti ieškinį pagrindu pirmosios instancijos teismas nurodė klaidingą teisės normą - CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad civilinių bylų priskirtinumo institutas atriboja ne tik visų teismų kompetenciją nuo kitų valstybės institucijų kompetencijos, tačiau skirtas atriboti ir teismų kompetenciją tarp atskirų teismų rūšių vieningoje teismų sistemoje bei tarp atskirų proceso formų bendrosios kompetencijos teisme. Taigi bylų priskirtinumo institutas atriboja bendrosios ir administracinių teismų kompetenciją. Bendrosios kompetencijos teismai CPK nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). Kita vertus, netinkamos teisės normos nurodymas šiuo atveju iš esmės nekeičia teisinio rezultato byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai