Byla I-31-609/2010
Dėl administracinio akto panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovei prokurorei K. R. , trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams R. J. , A. V. , A. R. , trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui V. J. , trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos tauras“ atstovams advokatei S. Š. , E. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, UAB „Palangos tauras“, AB SEB bankui dėl administracinio akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2008 07 18 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą (t.I, b.l. 6-11), kuriuo prašo panaikinti 2007 09 13 atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“. Prašyme nurodo, kad 2008-05-27 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2008-05-21 raštu Nr.6-1.10-358 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė pažymą apie teisės aktų pažeidimus Palangos miesto savivaldybės tarybai 2007 09 13 sprendimu Nr. T2-207 patvirtinus žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detalųjį planą. Galutiniai duomenys, leidžiantys spręsti apie viešojo intereso pažeidimą, prokuratūroje buvo gauti 2008 07 14, Palangos miesto savivaldybei pateikus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 09 13 sprendimu Nr. T2-207 patvirtintą detaliojo plano medžiagą. Kadangi į teismą buvo kreiptasi 2008 07 18, pareiškėjo atstovė mano, kad įstatymu nustatytas terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas. Pareiškėjo prašyme nurodoma, jog žemės sklypas Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėjimo teise valdomas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, 1995 04 03 nuomos sutarties pagrindu išnuomotas UAB „Palangos tauras“, kuriai priklauso žemės sklype esantys pastatai. Detaliojo plano sprendiniais dalinai koreguojant žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detaliojo plano (UAB „Amitis“, 2002) sprendinius, planuojamoje teritorijoje, nekeičiant tikslinės žemės naudojimo paskirties, nustatytas žemės tvarkymo ir naudojimo režimas, numatant naują statybą. Sklypo plotas- 0,1580 ha, naudojamo sklypo plotas- 0,1441 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis- kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdas- komercinės paskirties teritorija, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas- 0,7, leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas- 1,8, leistinas pastatų aukštis- iki 17,5 m.. Palangos miesto savivaldybės taryba 1999 07 29 sprendimu Nr. 134 patvirtino Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą. Jis yra įregistruotas Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre. Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo 2006 07 25 patvirtintų planavimo sąlygų Nr. 29 5 punkte nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Palanos kurorto generalinis planas (LRV, 1991 12 14 Nr. 523), Palangos miesto centrinės dalies specialusis planas, Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas. Detaliuoju planu suformuotame žemės sklype nustatytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas- 0,7, leistinas pastatų aukštis- iki 17,5 m.. Žemės sklypas, esantis Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą yra kultūros vertybės U2 teritorijoje. Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano grafinę dalį, t.y. brėžinius- Paminklosaugos atraminį planą Nr. 9 bei Regeneracijos pasiūlymų atraminį planą Nr. 10- sklypas yra administracinėje komercinėje teritorijoje, pagal brėžinį Nr. 11- Paminklosauginių režimų bei tvarkymo ir naudojimo reglamentų indeksaciją- teritorijoje, kurioje nustatytas teritorijos tvarkymo režimas- reglamentuota nauja statyba ir nustatytas teritorijos naudojimo režimas- administracinis-komercinis. Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano tekstinės dalies 7.5.4 p. reglamentuota, jog administracinėje komercinėje teritorijoje sklypo užstatymo tankumas gali būti iki 40 procentų, aukštingumas iki 3 aukštų, cokolio aukštis iki 50 m.. Atsakovei priėmus ginčijamą sprendimą, buvo pažeisti LR Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 3 dalis, 2004 05 07 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 8.2 punktas, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano tekstinės dalies 7.5.4 punktų reikalavimai. Teigiama, kad nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad padarytas pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas, nes viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldybės institucijų priimti administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

4Pareiškėjo atstovė prašymą prašo patenkinti prašyme išdėstytų motyvų pagrindu.

5Atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos atsiliepime į prašymą (t.I, b.l. 100,101) nurodoma, kad atsakovė su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūros buvo atliktos tinkamai. Teigiamą išvadą davė institucija, kurios viena iš funkcijų tikrinti, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Detaliuoju planus nustatytas sklypo tvarkymo režimas neprieštarauja Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, nes jame yra numatyta naujų pastatų iki 3 aukštų statyba. Nurodo, kad pagal statybos techninį reglamentą nei cokolinis, nei mansardinis aukštai į bendrą pastato aukšų skaičių neįskaičiuojami, teisės aktuose nėra nustatytas nei standartinis, nei maksimalus aukšto aukštis ar aukštis tarp perdangų, kuris nustatomas ne teritorijų planavimo dokumentais, o rengiant statinių projektus. Atsižvelgiant į Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano aiškinamąjį raštą, jame išdėstytus tikslus, kvartalo, kuriame yra ginčo teritorija, esamą situaciją, gatvių išklotinę, užstatymo būklę ir vyraujantį aukštingumą, mano, kad ginčijamu administraciniu aktu buvo tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir galiojančiuose aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (Palangos kurorto generaliniame plane, Palangos miesto centrinės dalies speciajame paminklosauginiame plane) numatyti planavimo tikslai.

6Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai su prašymo reikalavimu sutinka, mano jį esant pagrįstu ir prašo jį patenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai R. J. , A. V. , A. R. nurodė, kad esminiai detaliojo plano pažeidimai, prieštaraujantys Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, yra galimas teritorijos užstatymo tankumo didinimas (Valstybinė teritorijų plananvimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatė, kad 2002 metų pažymoje faktinis buvęs užstatymo tankumas yra 30%, šiuo detaliuoju planu leidžiamas užstatymo tankumas yra 60%, tokiu būdu pažeidžiamas Palangos miesto centrinės dalies specialiojo plano reikalavimas, kuriame nurodytas užstatymo tankumas iki 40 %) ir detaliuoju planu įteisinta galimybė pastatyti 5 pastato aukštus. Nors detaliajame plane nurodyta, jog yra numatomi 4 pastato aukštai, o detaliojo plano vizualizacijoje penktas aukštas yra įvardinamas tik kaip anstatas, kuris neįeina į pastato aukštų skaičių, tačiau iš vizualizacijos matyti, kad yra planuojama užstatyti daugiau nei pusę viršutiniojo aukšto teritorijos, kas neatitinka anstato sąvokos. Pažymi, kad tiek Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotose planavimo sąlygose yra aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais turi būti vadovaujamasi vykdant teritorijos detalųjį planavimą. Kadangi šiuose dokumentuose yra nurodytas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, jo sprendiniai ginčo žemės sklypo teritorijai turėjo būti privalomi. Tuo metu galiojusio Palangos kurorto generalinio plano sprendiniai konkretaus teritorijos tvarkymo režimo nereglamentavo, tai numatė Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas ir Palangos centrinės dalies detalusis planas. Kadangi nurodyti dokumentai buvo įrašyti į planavimo sąlygas, jie turėjo būti taikomi privalomai, nes buvo aukštesnio lygmens galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Kadangi planavimo sąlygų privalomumas yra įtvirtintas Teritorijų planavimo įstatyme, inspekcijos nuomone, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniais turėjo būti vadovaujamasi.

7Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas V. J. su prašymo reikalavimu sutinka ir prašo jį patenkinti. Jis nurodė, kad ginčijamu detaliuoju planu buvo pažeisti planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 036, išduotų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio, reikalavimai, kuriose nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui turi būti taikomi 1999 07 29 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai bei Palangos centrinės dalies detalusis planas. Pabrėžė, kad ginčo žemės sklypas yra urbanistinės vertybės U2, t.y. saugomoje teritorijoje. Mano, kad tokio dydžio pastatas ardys Palangos urbanistinę sistemą, neigiamai atsilieps Palangos siluetui. Pastebėjo, kad detaliuoju planu numatoma nauja statyba bus didinamas teritorijos užstatymo intensyvumas.

8Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos tauras“ atsiliepime į prašymą (t.I, b.l. 104-107) nurodoma, kad tretysis suinteresuotas asmuo su prokuroro prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje pažymėjo, kad Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl ginčo teritorijos atžvilgiu neturėjo būti taikomas. Nurodytas planas yra sudėtinė 2000 metais parengto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano dalis, todėl jį galima vertinti tik kaip vietovės lygmens specialųjį planą, kuris pagal savo planavimo uždavinius, sudėtį, kitus reikalavimus akivaizdžiai nebeatitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų, keliamų regiono ar rajono lygmens kultūros paveldo specialiajam planui. Teigia, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai dėl sklypo užstatymo intensyvumo, tankumo ir leistino statinių aukščio pakeitė Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius. Mano, kad prokuroro prašyme nenurodyta ir neįrodyta, koks viešasis ar valstybės interesas ginčijamu administraciniu aktu yra pažeistas. Nurodo, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principams.

9Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos tauras“ atstovai prašo prašymo netenkinti.

10Teisėjų kolegija konstatuoja

11Byloje pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas, pasak pareiškėjo, pasireiškia tuo, jog savivaldybės institucija priėmė administracinį teisės aktą, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės akto- Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 07 29 sprendimu Nr. 134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano (toliau- Specialusis paminklosauginis planas), sprendiniams.

12Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras gina viešąjį interesą, nustatęs asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą.

13Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004). Administracinių bylų teisenos įstatyme sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, ginant viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

14Nustatyta, jog žemės sklypas, esantis Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, yra Palangos miesto istorinėje dalyje, pagal Specialųjį paminklosauginį planą kultūros vertybės U2 teritorijoje, kuri LR Kultūros ministro 2005 04 29 įsakymu Nr. IV-190 buvo pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano (toliau- Specialusis paminklosauginis planas) tekstinėje dalyje pažymėta, kad 1995 metais vertingiausia Palangos miesto centrinės dalies teritorija buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

15Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju. Pareiškėjo ginčijamas administracinis aktas yra viena iš prielaidų, sudaranti galimybę saugotinoje teritorijoje vykdyti statybą, o reikalavimas jį panaikinti dėl galimai jo priėmimo metu padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Vadinasi, prokuroro reikalavimas jį panaikinti yra siejamas su viešojo intereso apgynimu. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą, nustatantį tam tikras teises ir pareigas konkrečiam subjektui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Kadangi Palangos miesto savivaldybės taryba ir kitos institucijos, kurių pareiga buvo užtikrinti, kad priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimtas ginčijamas sprendimas, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, jog prokuroras ginamo viešojo intereso turinio požiūriu turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, o pareiškėjo ginami interesai jų turinio prasme laikytini viešuoju interesu, kurį pagal susiformavusią teismų praktiką prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo ginti.

16Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Todėl administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (byla Nr.A146-335/2008, biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr.5(15), 2008, psl. 184-229). Nagrinėjamu atveju prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą.

17Laikytina, jog šioje byloje pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo prokuroras surinko 2008 07 14 (t.I, b.l. 25), kai Klaipėdos apygardos prokuratūrai buvo pateikta žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detalaus plano kopija. Būtent nuo šios informacijos gavimo dienos skaičiuotinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio skundo (prašymo) padavimo terminas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2008 m. liepos 18 d. (t. I, b.l. 6-11), todėl laikytina, jog šis terminas nebuvo praleistas.

18Nustatyta, jog iš esmės dalinai koreguojant žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detaliojo plano (UAB „Amitis“, 2002) sprendinius, skundžiamo detaliojo plano sprendiniais numatyta nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatyti sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, numatant naują statybą. Detaliuoju planu numatomas leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas- 0,7 proc., leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas- 1,8 proc., leistinas pastatų aukštis- iki 17,5 m..

19Pagal Specialųjį paminklosauginį planą ginčo žemės sklypas yra urbanistinės vertybės teritorijos U2 dalyje, kurioje nustatytas teritorijos tvarkymo režimas- reglamentuota nauja statyba. Ginčijamu administraciniu aktu patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas patenka į administracinę-komercinę zoną, kuri Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.4.b. punkte apibrėžta kaip zona, kuri po 1939 m. gaisro beveik pilnai prarado istorinį autentišką apstatymą ir charakterį. Numatytas sklypo užstatymo tankumas iki 40 proc., aukštingumas iki 3 aukštų. Nustačius aplinkybę, jog detaliojo plano sprendiniais naujai suformuotame žemės sklype numatomas galimas užstatymo tankis 0,7 proc. o leistinas pastatų aukštis iki 17,5 m., laikytina, jog ginčijamu detaliuoju planu yra pažeistos Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.4.b. punkto nuostatos.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-444-1406/2010 nagrinėjusi klausimą dėl Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 „Dėl specialiojo paminklosauginio plano patvirtinimo“ patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano teisėtumo, 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje pažymėjo, jog Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, iki 2004 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įstatymo Nr. IX-1962 įsigaliojimo (2004 m. gegužės 1 d.) buvo rekomendacinio pobūdžio, todėl buvę rekomendacinio pobūdžio, specialiojo planavimo dokumentai negalėjo ipso facto tapti privalomais, kadangi Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo IX-1962 redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams. Nutartyje teigiama, kad išplėtinės teisėjų kolegijos pripažinimas, kad Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 „Dėl specialiojo paminklosauginio plano patvirtinimo“ patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas neatitinka norminio administracinio akto požymių, neturi įtakos individualių administracinių bylų nagrinėjimui, nes kiekvienu konkrečiu atveju vertintina, ar specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja galiojantiems atitinamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams.

21Nustatyta, jog tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. (4.1)- A1-646 patvirtintose, tiek Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti nurodyta, jog planuojamam žemės sklypui turi būti taikomas Specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134. Esant tokiai nurodytai aplinkybei, darytina išvada, jog ginčo žemės sklypo teritorijos detaliojo planavimo proceso metu Specialusis paminklosauginis planas negalėjo būti ignoruojamas ir privalomais laikytini Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai, neprieštaraujantys Palangos kurorto generaliniam planui. Kadangi nustatyta, jog ginčo teritorijos detaliojo planavimo metu galiojęs Palangos kurorto generalinis planas pavienių žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo nereglamentavo, laikytina, jog nagrinėjamos bylos atveju Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai, nustatantys ginčo žemės sklypo užstatymo tankumą ir aukštingumą, turėjo būti taikomi.

22Teritorijų planavimo įstatymo (2004-01-15 redakcija Nr. IX-1962) 24 straipsnio 4 dalyje bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punkte numatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų (išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje) arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Tų pačių teisės norminių aktų, atitinkamai, 26 straipsnio 3 dalimi ir 49 punktu nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Konstatavus, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimas Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detalaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui- Specialiajam paminklosauginiam planui, patvirtintam Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, darytina išvada, jog ginčijamu sprendimu buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punkto ir 49 punkto reikalavimai.

23Ištyrusi visas bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimas Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“ neteisėtas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra naikintinas.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu teismas

Nutarė

25prašymą patenkinti.

26Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 09 13 sprendimą Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinti.

27Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras,... 4. Pareiškėjo atstovė prašymą prašo patenkinti prašyme išdėstytų motyvų... 5. Atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos atsiliepime į prašymą (t.I,... 6. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 7. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos... 8. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos tauras“ atsiliepime į... 9. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos tauras“ atstovai prašo... 10. Teisėjų kolegija konstatuoja... 11. Byloje pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu pareiškėjas siekia... 12. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta... 13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje... 14. Nustatyta, jog žemės sklypas, esantis Vytauto g. 116/Gintaro g. 34,... 15. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota... 16. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų numatytais atvejais gali... 17. Laikytina, jog šioje byloje pakankamai duomenų dėl viešojo intereso... 18. Nustatyta, jog iš esmės dalinai koreguojant žemės sklypo Vytauto g.... 19. Pagal Specialųjį paminklosauginį planą ginčo žemės sklypas yra... 20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 21. Nustatyta, jog tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 22. Teritorijų planavimo įstatymo (2004-01-15 redakcija Nr. IX-1962) 24... 23. Ištyrusi visas bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 25. prašymą patenkinti.... 26. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 09 13 sprendimą Nr. T2-207 „Dėl... 27. Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine...