Byla A-756-1200-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Daivai Kerekeš, atsakovo UAB ,,Šilutės greitoji medicinos pagalba“ atstovui advokatui Gyčiui Kaminskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Šilutės rajono savivaldybės, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje prašymą atsakovei Šilutės rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės greitoji medicininė pagalba“, viešajai įstaigai Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. T1-1203 „Dėl leidimo teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas“ panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba (toliau – ir Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2006 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. T1-1203 „Dėl leidimo teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas“, kuriuo UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ leista teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, nustatytoje sutartyje su Klaipėdos teritorine ligonių kasa, suderinus su Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

6Pareiškėjas teigė, kad išanalizavęs Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. T1-1203 ir jo rengimo medžiagą, jis nustatė, jog šis sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnio, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms, ir remiantis šiuo tarybos sprendimu, gali būti sudarytas neteisėtas ir viešą interesą pažeidžiantis sandoris. Pareiškėjas 2006 m. liepos 24 d. potvarkiu Nr.V3-1 sustabdė minėto sprendimo vykdymą ir 2006 m. liepos 25 d. teikimu siūlė Šilutės rajono savivaldybės tarybai artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį) svarstyti neteisėto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo klausimą. Artimiausias posėdis vyko 2006 m. rugpjūčio 3 d., tačiau šio posėdžio darbotvarkėje Vyriausybės atstovo teikimo svarstymas nebuvo numatytas. Pagal Šilutės savivaldybės mero prašymą teikimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Šilutės rajono savivaldybės tarybai ir merui buvo pateiktas prašymas svarstyti teikimą 2006 m. rugsėjo 28 d. tarybos posėdyje, tačiau Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė protokolinį sprendimą Vyriausybės atstovo teikimo tą dieną nesvarstyti. Šilutės rajono savivaldybės taryba nesilaikė Lietuvos Respublikos savivaldybės administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino ir Vyriausybės atstovo 2006 m. rugpjūčio 8 d. raštu pratęsto teikimo įvykdymo termino, per kurį privalėjo apsvarstyti teikimą.

7Pareiškėjas ginčijamo sprendimo prieštaravimą norminiams teisės aktams grindė šiais argumentais:

  1. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas jokiu įstatymu Savivaldybės tarybai nepriskirtais kompetencijos klausimais, taip pažeidžiant konstitucinius reikalavimus. Savivaldybės taryba, vykdydama pirminės sveikatos priežiūros funkciją, turi išsamiai įstatymais apibrėžtą kompetenciją: ji yra savivaldybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų, priskirtų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – ir LNSS) subjektams steigėja, veikia kitais įstatymu apibrėžtais kompetencijos klausimais. Teisės aktai nesuteikia savivaldybių institucijoms, tarp jų ir savivaldybių taryboms, įgaliojimų spręsti leidimų teikti greitosios medicininės pagalbos paslaugas išdavimo klausimus.
  2. Savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, kuriuo suteikė leidimą įmonei teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnio nuostatas, draudžiančias valstybės ir vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Privačia iniciatyva norinčiai įsisteigti ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas įmonei yra būtini du leidimai: 1) savivaldybės, kurios teritorijoje norima steigti įmonę, administracijos direktoriaus leidimas steigti pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kuris išduodamas, jeigu pirminės sveikatos priežiūros steigimas neprieštarauja savivaldybės tarybos patvirtintai pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programai; 2) Akreditavimo tarnybos išduotas leidimas – licencija. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ turėjo šiuos du leidimus. Teisės aktuose nenustatyta, kad besisteigiančios sveikatos priežiūros įstaigos, be minėtų leidimų, turi gauti ir savivaldybės tarybos leidimą dėl paslaugų teikimo.
  3. UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ leidimas teikti paslaugas buvo suteiktas be viešo konkurso, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad fiziniai bei juridiniai asmenys, su kuriais sudaromos viešųjų paslaugų teikimo sutartys, parenkami viešai.
  4. Savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytos pareigos tartis dėl administracinio reglamentavimo, kadangi dėl ginčijamo sprendimo, kuris yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais ir turi svarbią reikšmę didelei gyventojų bendruomenės daliai, priėmimo ji nesitarė su visuomenės interesus atstovaujančiomis organizacijomis: savivaldybės teritorijoje greitosios pagalbos medicinos paslaugas teikiančia VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras ar šios įstaigos darbuotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis ir kt.
  5. Ginčijamas sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad individualus administracinis sprendimas būtų pagrįstas teisės aktų normomis, nes jame nurodytos teisės normos yra netinkamos. Savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, pagrįstą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 3 punktu, vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis ne savivaldybės tarybos, o administracijos direktoriaus kompetenciją, organizuojant pirminę sveikatos priežiūrą.
  6. Ginčijamas sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, nes UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ suteikiamos tam tikros privilegijos (be viešo konkurso leidžiama pradėti teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje), diskriminuojamas VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras, kadangi sumažėja VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras Greitosios medicinos pagalbos skyriaus aptarnaujama teritorija, darbo krūvis, reikės atleisti iš darbo dalį darbuotojų, be to, bus sumažintas iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos gaunamas finansavimas šios įstaigos teikiamoms medicininės pagalbos paslaugoms.

8Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės taryba prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas savo nesutikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldos vykdymo institucijos organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja antrinę sveikatos priežiūrą. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūrai priklauso savivaldybių greitosios medicinos pagalbos stotys ar skyriai, veikiantys kaip savarankiški juridiniai asmenys ar kaip pirminės sveikatos priežiūros centrų ar savivaldybių poliklinikų padaliniai, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šias įstaigas savivaldybės teritorijoje pagal nustatytus minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko savivaldos vykdomoji institucija. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 3 dalį, savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba organizuoja pirminę sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją. Greitosios medicinos pagalbos koncepcijos, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 324, 9 punkte nurodoma, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia savarankiškų asmens sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos brigados, atitinkančios sveikatos apsaugos ministro reikalavimus, o 10 punkte numatyta, kad greitosios medicinos pagalbos įstaigų steigėjai yra savivaldybių tarybos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Atsakovės teigimu, šie teisės aktai įrodo savivaldybės institucijų kompetenciją organizuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, t. y. įrodo, kad atsakovas turėjo įgaliojimus priimti ginčijamą sprendimą.
  2. Nepagrįstas pareiškėjo teigimas, jog, prieš gaudama leidimą, UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ privalėjo pateikti iš Akreditavimo tarnybos gautą licenciją, nes licencija išduodama tik turint savivaldybės leidimą.
  3. Sveikatos apsaugos ministerija raštu Nr. 10-(4.5-14)-3978 patvirtino, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas klausimu, kuris nėra išbrauktas iš Savivaldybės tarybos kompetencijos ir nėra priskirtas kitiems viešojo administravimo subjektams.
  4. Pareiškėjo potvarkiu ginčijamo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, todėl UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ šiuo sprendimu nepasinaudojo. Šiuo sprendimu ši bendrovė taip pat ir nepasinaudos, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2006 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-715 nustatė, jog greitosios medicinos pagalbos paslaugas savo teritorijoje organizuoja savivaldos vykdomosios institucijos.
  5. Prašymas dėl sprendimo panaikinimo pateiktas netinkamo subjekto, kadangi pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnį, tokį prašymą gali teikti Vyriausybės atstovas, o ne Vyriausybės atstovo apskrityje tarnyba. Todėl pareiškėjo prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

9Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašė pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė šiuos argumentus:

    1. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba tvirtina pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programas (planus). Greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-329, 1 punkte numatyta, kad šias paslaugas savo teritorijoje organizuoja savivaldos vykdomosios institucijos. Minėtoje tvarkoje nėra nuostatos, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos priskiriamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms, taigi greitoji medicinos pagalba nepriskirtina pirminei sveikatos priežiūrai. Todėl pareiškėjas, neteisingai aiškindamas minėtus teisės aktus, klaidingai teigė, kad UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ įsisteigimui buvo reikalingas Šilutės rajono savivaldybės leidimas.
    2. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punktu, neperžengė įstatymų nustatytų įgaliojimų ir priėmė sprendimą klausimu, kuris nėra išbrauktas iš jos kompetencijos ir nėra priskirtas kitiems viešojo administravimo subjektams. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Savivaldybės taryba nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių.
    3. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos priskirtinos viešosioms paslaugoms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme, nes nei šiame, nei jokiame kitame įstatyme nenumatyta, kad minėtos paslaugos yra viešosios.
    4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsniu, apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjus pasirenka teritorinė ligonių kasa ir už paslaugas apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, o ne savivaldybės administracijos direktorius skelbia konkursą pasirinkti teikėjui.

10Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą, remdamasis analogiškais motyvais kaip atsakovas.

11Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras pareiškėjo prašymą, remiantis jame išdėstytais motyvais, prašė patenkinti.

12Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškėjo prašymą prašė patenkinti, klausimą dėl teisės aktų analizės paliko spręsti teismo nuožiūra.

13Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

14II.

15Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą patenkino ir panaikino Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. T1-1203 „Dėl leidimo teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas“. Teismas nurodė, kad pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra – viena iš priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 1 d. 7 p.). Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigas, tarp jų ir greitosios medicinos pagalbos, savivaldybės teritorijoje pagal nustatytus minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko savivaldos vykdomoji institucija. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (jo redakcijos, galiojusios ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 64 straipsnio 3 punktą, pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą ir valstybės deleguotos funkcijos – antrinės sveikatos priežiūros organizavimą, vykdo savivaldos vykdomoji institucija. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba, neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus dėl klausimų, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. Kadangi pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, taip pat ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų įgyvendinimas įstatymais yra priskirtas savivaldybės vykdomajai institucijai, teismas padarė išvadą, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, peržengė įstatymų nustatytus įgaliojimus ir priėmė sprendimą klausimais, kurie priskirti kitai institucijai.

16Teismas sprendime taip pat nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama teismingumo klausimą konkrečioje byloje, konstatavo, kad Greitosios medicinos pagalbos paslaugos yra viešosios paslaugos, kurių teikimą organizuodama savivaldybė gali sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutartis su viešo konkurso būdu parinktu juridiniu, taip pat – fiziniu asmeniu (Administracinių teismų praktika, 2005 metai, sausis–birželis, 204–205 p.). Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 2 dalimi, Savivaldybės taryba turėjo atsižvelgti į prieš tai minėtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtos nutarties išaiškinimus, ir asmenį, kuriam leistų teikti greitosios pagalbos paslaugas, parinkti viešo konkurso būdu. Teismas rašytine bylos medžiaga ir proceso šalių paaiškinimais nustatė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą ir viešąsias greitosios medicinos pagalbos paslaugas leisdamas teikti UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“, paslaugos teikėją parinko ne viešo konkurso būdu. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų.

17Dėl prieš tai išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą.

18Teismas nurodė, kad Vyriausybės atstovas, įgyvendindamas savivaldos institucijų veiklos teisėtumo kontrolės funkciją, turi pareigą reaguoti ir į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus (įtarimus dėl tokių pažeidimų), tačiau atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos kompetenciją, Vyriausybės atstovo įgalinimai baigiasi panešimu apie galimą pažeidimą Konkurencijos tarybai, kuri, vykdydama jai priskirtas specialiąsias kontrolės funkcijas, atlieka įstatymu nustatytas administravimo procedūras. Todėl pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo motyvų dėl ginčijamo sprendimo neatitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms.

19Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovas jokių draudimų ar nurodymų juridiniam asmeniui – subjektui, kuriam skirtas ginčijamas individualus administracinis aktas, nenustatė, todėl pareiškėjo argumentą, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnio nuostatoms, teismas pripažino nepagrįstu.

20Teismas taip pat pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad prašymą teismui padavė netinkamas subjektas – Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, dėl ko prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Teismui pateiktą prašymą pasirašė Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje, todėl teismas konstatavo, kad prašymą padavė tinkamas subjektas.

21III.

22Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnis nėra taikytinas nagrinėjamoje byloje, kadangi šis straipsnis reglamentuoja savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūrą, o ne tuos atvejus, kai paslaugas teikia privatūs juridiniai asmenys.
  2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisės aktuose išdėstytomis normomis, nustatė, kad pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra yra viena iš priskirtųjų savivaldybių funkcijų, kurią įgyvendinti įstatymas paveda savivaldybės vykdomajai institucijai; savivaldybės vykdomoji institucija taip pat vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja antrinę sveikatos priežiūrą. Tačiau jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos yra priskiriamos pirminėms ar antrinėms asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms. Be to, jokiuose teisės aktuose (taip pat ir teismo nurodytuose) nėra nustatyta, kad savivaldybės vykdomajai institucijai yra priskirta organizuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugas.
  3. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi, svarbiausius klausimus, susijusius su savivaldybės viešųjų įstaigų veikla, sprendžia savivaldybės taryba. Kadangi jokiais teisės aktais greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo organizavimas nėra priskirtas jokiai kitai institucijai (taip pat ir savivaldybės vykdomajai institucijai), o savivaldybės taryba iš esmės yra įgaliota priimti sprendimus svarbiausiais savivaldybei klausimais, Šilutės rajono savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė savo kompetencijos.
  4. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos laikytinos viešosiomis paslaugomis. Byloje buvo pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimas, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos nelaikytinos viešosiomis paslaugomis, bet teismas šio paaiškinimų nevertino teismo posėdyje ir nepasisakė dėl jų sprendime. Remiantis ABTĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, būtina atsižvelgti tik į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, paskelbtus jo biuletenyje. Specialioji teisėjų kolegija nėra teismas, ji nevykdo teisingumo, todėl jos priimamos nutartys, tarp jų ir nutartis, kurioje išaiškinta greitosios medicinos pagalbos paslaugų sąvoka, negali turėti precedentinės galios.
  5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos nereiškia, kad Savivaldybės taryba greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjui išrinkti turėjo skelbti konkursą. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėju pasirenkant UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“, visi Savivaldybės tarybos sprendimai buvo skelbiami viešai, dėl šių paslaugų vyko diskusija vietinėje spaudoje, niekas netrukdė kitiems asmenims siūlyti teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, todėl nebuvo pažeistos minėto įstatymo nuostatos. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos pasirašant atitinkamą sutartį su teritorine ligonių kasa, daroma išvada, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjus pasirenka būtent teritorinė ligonių kasa.

23Atsakovas Šilutės rajono savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241. UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ ginčijamo Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo momentu neturėjo licencijos teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas ir nebuvo sudariusi sutarčių su valstybine ar teritorine ligonių kasa, todėl pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, ši įmonė nėra savivaldybės ar valstybės asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga. Kadangi minėto įstatymo 39 straipsnis reglamentuoja LNSS savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūrą, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo taikyti minėto įstatymo.

252. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos laikytinos viešosiomis paslaugomis. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsniu, greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjus pasirenka teritorinė ligonių kasa.

26Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsiliepimuose į atsakovo Šilutės rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmuo UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ apeliacinius skundus su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

    1. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą, viena iš priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų yra pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra. Šią funkciją, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 3 punktą, yra pavesta vykdyti savivaldybės vykdomajai institucijai. Tuo pačiu straipsniu vykdomajai institucijai yra pavesta vykdyti ir valstybės deleguotą funkciją – organizuoti antrinę sveikatos priežiūrą. Iš kitų teisės normų – Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 8 punkto – taip pat darytina išvada, kad greitosios medicinos paslaugas, kaip ir visas kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoja savivaldos vykdomoji institucija. Trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos teisės aktų normos neįrodo, kad teisės aktais greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo organizavimas yra priskirtas savivaldybės tarybai.
    2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis laiduoja nemokamas medicinos paslaugas, teikiamas valstybinėse gydymo įstaigose, jų teikimo tvarką nustato įstatymai. Greitosios medicinos pagalbos paslaugas organizuoja ir tvarko savivaldos vykdomosios institucijos. Todėl greitosios medicinos pagalbos paslaugos atitinka Viešojo administravimo įstatyme pateiktos viešųjų paslaugų sąvokos požymius. Be to, ABTĮ 13 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta, kad reikia atsižvelgti tik į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, paskelbtus jo biuletenyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos nutarties, paskelbtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, išaiškinimais.
    3. Nors greitosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos pasirašant atitinkamą sutartį su teritorine ligonių kasa, tačiau tai nereiškia, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjus pasirenka teritorinė ligonių kasa. Iš Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir iš Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatų daroma išvada, kad savivaldybės turi teisę būti greitosios pagalbos paslaugų užsakovu, ir šių paslaugų teikėjo viešas parinkimas yra savivaldybės kompetencija ir pareiga. Teritorinės ligonių kasos pareiga yra tik sudaryti šios paslaugos finansavimo sutartį.
    4. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugas organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, priėmimui negali turėti reikšmės tai, kad UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ yra privatus juridinis asmuo, o ne savivaldybės ar valstybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, ir tai, kad ši įmonė teismo sprendimo priėmimo metu nepriklausė LNSS. Be to, vykdomoji institucija yra atsakinga tiek už savivaldybės įsteigtų įstaigų, tiek ir už privačių juridinių asmenų teikiamų greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo organizavimą.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Ginčijamą 2006 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. T1-1203 ,,Dėl leidimo teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas“, kuriuo UAB ,,Šilutės greitoji medicinos pagalba“ leista teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas Šilutės rajono teritorijoje, nustatytoje sutartyje su Klaipėdos teritorine ligonių kasa, suderinus su Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktu, 17 straipsnio 49 punktu ir Sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 3 punktu.

30Vietos savivaldos įstatymo paskirtis yra nustatyti savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką <...>, jų įgaliojimus ir funkcijas (2 str. 1 d.). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas.

31Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje nustatytos priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos, o 7 punkte viena iš tų funkcijų nurodyta pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra. To paties įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio savivaldybės tarybos kompetenciją, 49 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė priimti sprendimus, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams, neperžengiant įstatymų nustatytų įgaliojimų. Tuo tarpu Sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnis (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nustato savivaldybės mero ar savivaldybės valdybos kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais. Šio straipsnio 3 punkte nurodyta, jog savivaldybės meras ar savivaldybės valdyba organizuoja pirminę sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja antrinę sveikatos priežiūrą. Konstituciniam Teismui 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu pripažinus, jog egzistavusi valdybų formavimo savivaldybėse tvarka prieštaravo Konstitucijai, savivaldybių valdybos buvo panaikintos, savivaldybės institucijų vykdomąsias funkcijas perduodant savivaldybės administracijos direktoriui. Vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20 <...> straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme taip pat nustatyta, jog nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2003 m. vasario 25 d., visi savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirti vykdomieji įgaliojimai iki tų įstatymų pakeitimo pavesti įgyvendinti savivaldybės administracijos direktoriui.

32Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį išskiriami šie sveikatos priežiūros lygiai: 1) pirminis (pirminė sveikatos priežiūra); 2) antrinis (antrinė sveikatos priežiūra); 3) tretinis (tretinė sveikatos priežiūra). Kituose galiojančiuose teisės aktuose šie lygiai nėra detalizuoti, tačiau iš anksčiau galiojusių teisės aktų darytina išvada, kad pirminė sveikatos priežiūra – tai nespecializuota priežiūra (pvz., Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 359). Būtent šį požymį greitosios medicinos pagalbos paslaugos ir atitinka. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikia greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjai (Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-329 patvirtintas ,,Greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašas“).

33Sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus nustato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra, kurią sudaro: ,,1) pirminės sveikatos priežiūros centrai; 2) savivaldybių poliklinikos; 3) savivaldybių ambulatorijos; 4) psichikos sveikatos centrai; 5) bendrosios praktikos gydytojų kabinetai; 6) bendrosios praktikos odontologų kabinetai; 7) savivaldybių medicinos punktai; 8) savivaldybių greitosios medicinos pagalbos stotys ar skyriai, veikiantys kaip savarankiški juridiniai asmenys ar kaip šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų padaliniai; 9) savivaldybės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės (slaugos); 10) miestų ar rajonų savivaldybių ligoninės, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą (jos gali turėti padalinius – konsultacines poliklinikas); 11) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.“

34Šios teisės normos analizė suponuoja išvadą, jog greitosios medicinos pagalbos stotys gali veikti ir veikia kaip pirminės sveikatos priežiūros įstaigų padaliniai, todėl greitoji medicinos pagalba taip pat priskirtina pirminio lygio sveikatos priežiūrai. Nežiūrint į tai, kad cituota teisės norma nustato tik savivaldybių ir valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūrą, sprendžiant, ar atitinkama privataus asmens teikiama sveikatos priežiūros paslauga priskirtina pirminio lygio sveikatos paslaugai, būtina atsižvelgti į šio straipsnio reikalavimus. Priešingu atveju būtų nelogiška, kad greitosios medicinos pagalbos paslauga, teikiama savivaldybės įstaigos, priskiriama pirminei sveikatos priežiūrai, o tokia pati paslauga, teikiama privačios įstaigos, jau priskiriama kitokio lygio paslaugai. Be to, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia sveikatos priežiūros įstaigos sąvoką. ,,Sveikatos priežiūros įstaiga: 1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus; 2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.” Taigi sveikatos priežiūros įstaigai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas taikomas nepriklausomai nuo šios įstaigos nuosavybės ir veiklos teisinės formos.

35Visuomenės sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo Vyriausybė, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 12 str.). Kaip jau buvo minėta, pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, viena iš priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybės funkcijų yra pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra. To paties straipsnio 27 punkte savivaldybei priskirtas ir leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Sveikatos priežiūros įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio LNSS nepriklausančių įstaigų (kokiai priskirtina ir UAB ,,Greitoji medicinos pagalba“) steigimo klausimus, 2 dalyje nurodyta, kad LNSS nepriklausančioms ir kitoms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms ir (ar) jų filialams steigti būtinas savivaldybės, kurios teritorijoje steigiama įstaiga, valdybos išduotas leidimas. Leidimo išdavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Šia teisės norma vadovaudamasi Šilutės rajono savivaldybės taryba 2005 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T1-767 (t. 1, b. l. 167) pati patvirtino leidimų steigti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas ir (ar) jų filialus Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje išdavimo taisykles, kuriose nustatė, kad leidimą turi gauti juridiniai asmenys, norintys steigti pirminės sveikatos priežiūros įstaigą ar jos filialus savivaldybės teritorijoje, o leidimus išduodanti institucija – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius (t. 1, b. l. 168–169). Šiose taisyklėse nustatyta ir dokumentų leidimui gauti pateikimo bei nagrinėjimo tvarka.

36Teisėjų kolegija, remdamasi gramatiniu ir sisteminiu minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimu bei Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad savivaldos vykdomosios institucijos organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, o jos organizavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, 64 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad pirminę sveikatos priežiūrą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, daro išvadą, jog Šilutės rajono savivaldybės taryba, ginčijamu sprendimu leidusi UAB ,,Šilutės greitoji medicinos pagalba“ teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas Šilutės rajono teritorijoje, vykdė įstatymų jai nenustatytus įgaliojimus, ir tuo peržengė savo kompetencijos ribas.

37Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, taigi ir greitosios medicinos pagalbos paslaugos, priskiriamos savivaldybių teikiamoms viešosioms paslaugoms. Viešoji savivaldybių paslauga – sudaryti sąlygas savivaldybių įsteigtų specialiųjų įstaigų ir organizacijų, teikiančių gyventojams socialines, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, miesto tvarkymo, gyvenamųjų namų priežiūros, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, įvairių licencijų ir leidimų išdavimo, transporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas, veiklai. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, viešąsias paslaugas pagal sudarytas su savivaldybėmis sutartis gali teikti ir privatūs asmenys, pasirenkami viešai. (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., 2004 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 488 „Dėl viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo“ 39 p.). Nei vietos savivaldos, nei kituose teisės aktuose nenustatyta, kad viešųjų paslaugų teikėjus savivaldybės parinktų Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyti tvarką, pagal kurią parenkami viešųjų paslaugų teikėjai, paliekama savivaldybės institucijų diskrecijai. Tačiau bet kokiu atveju privalu užtikrinti viešumo, skaidrumo, nešališkumo, objektyvumo, nediskriminavimo ir kitus konstitucinius bei viešojo administravimo principus.

38Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniai skundai atmestini, Klaipėdos apygardos administracinio teismo spendimas paliktinas nepakeistu.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba (toliau – ir... 6. Pareiškėjas teigė, kad išanalizavęs Šilutės rajono savivaldybės tarybos... 7. Pareiškėjas ginčijamo sprendimo prieštaravimą norminiams teisės aktams... 8. Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės taryba prašė pareiškėjo prašymą... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškėjo... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija... 14. II.... 15. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 19 d. sprendimu... 16. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija,... 17. Dėl prieš tai išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismas tenkino... 18. Teismas nurodė, kad Vyriausybės atstovas, įgyvendindamas savivaldos... 19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovas... 20. Teismas taip pat pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad prašymą... 21. III.... 22. Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės greitoji... 23. Atsakovas Šilutės rajono savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 24. 1. UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba“ ginčijamo Savivaldybės... 25. 2. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos... 26. Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsiliepimuose... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Ginčijamą 2006 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. T1-1203 ,,Dėl leidimo teikti... 30. Vietos savivaldos įstatymo paskirtis yra nustatyti savivaldybių institucijų... 31. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje nustatytos priskirtosios (ribotai... 32. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį išskiriami šie... 33. Sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo,... 34. Šios teisės normos analizė suponuoja išvadą, jog greitosios medicinos... 35. Visuomenės sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo... 36. Teisėjų kolegija, remdamasi gramatiniu ir sisteminiu minėtų teisės aktų... 37. Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, taigi ir greitosios... 38. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą... 41. Nutartis neskundžiama....