Byla 2A-26-267/2013
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius ieškovės naudai 1848,89 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 242,00 Lt turėtas atstovavimo išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad 2010-12-03 ieškovė ir G. S. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį. Šia draudimo sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė ŠKODA SUPERB, valst. Nr. ( - ). 2011 m. sausio 18 d. įvyko įvykis, kurio metu nuo namo, esančio ( - ), ant automobilio ŠKODA SUPERB, valst. Nr. ( - ), užkrito ledo luitas, dėl ko buvo apgadintas minėtas automobilis, išdaužtas priekinis stiklas, nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodėlis ir kiti smulkūs apgadinimai. Vadovaujantis ieškovės ir G. S. sudaryta transporto priemonių draudimo sutartimi, ieškovė 2011-01-18 įvykusį įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino įvykio metu padarytą 1848,89 Lt dydžio žalą. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.1015 str., nurodė, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus.

6Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius su ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu dėl 1848,89 Lt žalos atlyginimo nesutiko. Nurodė, kad ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu atsirastų pareiga VSDFV Šiaulių skyriui atlyginti patirtą draudiko žalą, išmokėtą pagal sudarytą draudimo sutartį. Taip pat nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyrius, siekdamas išvengti nelaimingų atsitikimų, susijusių su sniego nuošliaužomis ar kabančių ledo varveklių kritimu, šią pusę aptveria apsaugine juosta, nuo 2011-01-17 ši juosta jau buvo užtverta, o iš turimų nuotraukų, darytų 2011-02-17, matyti, kad susidariusių ledo varveklių ant stogo nebuvo. VSDFV Šiaulių skyrius apie patį įvykį sužinojo tik 2011-02-18.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 1848,89 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą 1848,89 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70,00 Lt žyminio mokesčio, 242,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybės naudai 21,00 Lt pašto išlaidų.

9Teismas nustatė, kad pastatą, nuo kurio stogo nukritę sniego bei ledo gabalai apgadino ieškovės apdraustą transporto priemonę, patikėjimo teise valdo atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius. Nusprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, nesiėmė priemonių, jog būtų užkirstas kelias žalai atsirasti, t. y. laiku nenuvalė sniego nuo pastato stogo. Dėl tokio atsakovo neveikimo kilo žala, t. y. buvo apgadintas ieškovės apdraustas automobilis. Todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo regreso teisę į atsakingą asmenį – atsakovą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

11Apeliantas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Apeliantas nurodo, kad ieškovė, dalyvavusi tik parengiamajame posėdyje, atsisakė nuo pareigos pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimą, kai atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, pateikė konkrečius atsikirtimus, nesutikdamas su ieškiniu dėl įrodymų nebuvimo ir pateikė svarius įrodymus.

132. Mano, kad teismas pats ėmėsi įrodymų pateikimo iniciatyvos – savo iniciatyva užklausė Šiaulių apskrities VPK, pareikalavo medžiagos bei savo iniciatyva kvietė į teismo posėdį liudytoju automobilio savininką G. S.. Mano, kad tuo teismas parodė suinteresuotumą bylos baigtimi, pažeidė CPK 179 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

143. Atsakovas taip pat mano, kad teismas turėjo vertinti anksčiau nurodytą aplinkybę, kad apie įvykį atsakovas nebuvo informuotas laiku ir negalėjo užfiksuoti nuotraukoje „STOP“ juostos pervažiavusio G. S. automobilio pačią įvykio dieną, tačiau pateikė nuotraukas su data, kuriose aiškiai matyti „STOP“ juosta ir nedrausmingų vairuotojų draudžiamoje zonoje pastatyti automobiliai, kas įrodo aplinkybę, kad atsakovas buvo rūpestingas ir atidus bei tinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su pastato priežiūra.

154. Pažymi, kad iš atsakovo buvo atimta galimybė įsitikinti ir paties fakto buvimu, kad tikrai ledo gabalas nukrito nuo pastato stogo, kadangi paties fakto niekas nematė, o buvo padarytos tik prielaidos, jog automobilis nukentėjo nuo ledo varveklio, kritusio nuo VSDFV Šiaulių skyriaus pastato stogo.

165. Nurodo, kad ieškovė, savo ieškinyje teismui reikšdama reikalavimą atsakovui, prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas. Tačiau teismas, tenkindamas ieškinį, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribą ir priteisė iš VSDFV Šiaulių skyriaus 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

17Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apelianto ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad aplinkybė, jog teismas savo iniciatyva užklausė Šiaulių apskrities VPK ir pareikalavo medžiagos neatitinka tikrovės, kadangi pati ieškovė, jau pateikdama ieškinį pateikė teismui prašymą išreikalauti visą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tai, jog teismas į teismo posėdį iškvietė automobilio savininką G. S., visiškai nereiškia, kad buvo pažeistos CPK 179 straipsnio nuostatos ar neteisingai išspręsta byla. Taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas 6 procentų dydžio palūkanas padarė klaidą.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

20Kaip matyti iš apelianto – atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus, apeliacinio skundo, atsakovas iš esmės neginčija pareigos rūpintis sniego valymu nuo pastato, esančio ( - ), stogo, tačiau įrodinėja, kad, jis nėra atsakingas dėl 2011-01-18 įvykusio ir draudiminiu pripažinto įvykio. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

21Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2010-12-03 ieškovė ir draudėjas G. S. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį Škoda Superb, v/n Nr. ( - ) (9–10 b. l.). 2011-01-18 pastato, esančio ( - ), vidiniame kieme stovėjęs apdraustasis automobilis buvo apgadintas nuo šio pastato stogo krentančio sniego bei ledo gabalų.

22Nagrinėjamoje byloje įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už apgadinto automobilio remontą buvo išmokėta 1848,89 Lt draudimo išmoka (30 b. l.). Kadangi įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį atsakovui VSDFV Šiaulių skyriui.

23Nagrinėjamu atveju pirmiausia pasisakytina dėl dispozityvumo ir rungimosi principų bei įrodinėjimo taisyklių taikymo praktikos, kurią nuosekliai plėtoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

24Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismas gali siūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Pažymėtina, kad pagal CPK 42 str. 1 d., viena iš proceso šalių teisių yra prašymų teismui teikimas. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė rungimosi principą, t. y. savo iniciatyva rinko įrodymus, kai, atsakovo manymu, pati ieškovė tokios pareigos iš esmės atsisakė. Kaip matyti iš ieškovės teismui 2012-02-10 pateikto ieškinio (1–2 b. l.), ieškovė savo ieškinyje prašė teismo išreikalauti visą įvykio ikiteisminio tyrimo medžiagą, esančią Šiaulių apskrities VPK. Be to, iškviesti į teismo posėdį liudytoju automobilio savininką G. S. pasiūlė atsakovo atstovė 2012‑04-04 parengiamojo teismo posėdžio metu (61 b. l.). Tenkindamas šalių prašymus, pirmosios instancijos teismas nei dispozityvumo, nei rungimosi principų nepažeidė, dėl to, atsakovo argumentai, kad teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

25Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

26Vertinant atsakovo apeliacinio skundo motyvus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nesutiktina su atsakovo argumentais, kad byloje liko neįrodyta, jog draudiminis įvykis įvyko dėl nuo atsakovui priklausančio pastato stogo nukritusio ledo ir kad trečiasis asmuo buvo rūpestingas ir atidus, t. y. automobilis nebuvo pastatytas už „STOP“ juostos ribų. Tokius atsakovo argumentus paneigia Šiaulių apskrities VPK į bylą pateiktos įvykio nuotraukų kopijos (80–81 b. l.). Iš šių nuotraukų aiškiai matyti, kad automobilis ŠKODA SUPERB, valst. Nr. ( - ), stovi prie atsakovo patikėjimo teise valdomo pastato, o draudžiamosios juostos „STOP“ nėra. Atsakovo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti „STOP“ juosta, tik patvirtina faktą, kad toje vietoje stovėti automobiliams pavojinga. Pažymėtina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai grindžiami prielaidomis, nepateikiant jokių leistinų ir nenuginčijamų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Teismo nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

27Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė Šiaulių miesto apylinkės teismas, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių taisyklių taikymo, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių pažeidimu pirmosios instancijos teisme, teismo atmetami kaip visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys suformuotai teisminei praktikai (CPK 178 str., 185 str.).

28Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog žala atsirado dėl atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus pareigos rūpintis sniego valymu nuo pastato, esančio ( - ), stogo nevykdymo, pagrįstai AB „Lietuvos draudimas“ 2011-02-15 išmokėtą draudimo išmoką priteisė iš atsakovo.

29Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime suklydo taikydamas CK 6.210 str. normas ir ieškovei iš atsakovo priteisė ne 5 procentų, kaip prašė ieškovė, bet 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, pakeičiant skundžiamo Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2012‑10‑30 PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas Nr. 401 kopija (134 b. l.), Prašymo Nr. 26 kopija (135 b. l.), Mokėjimo pavedimo Nr. 91681 kopija (136 b. l.). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokato padėjėjui A. D. sumokėjo 100,00 Lt. Teisėmas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas iš esmės ieškovės naudai bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus priteisia ieškovės patirtas 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

31Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir, remdamasis bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, keičia Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį tik dėl procesinių palūkanų priteisimo.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo pakeisti ir išdėstyti ją taip:

34„Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (į. k. 288677580) 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 1848,89 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

35Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

36Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (į. k. 288677580) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) naudai 100,00 Lt (šimto litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2010-12-03 ieškovė ir G. S. sudarė transporto... 6. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius su... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai – priteisė... 9. Teismas nustatė, kad pastatą, nuo kurio stogo nukritę sniego bei ledo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 11. Apeliantas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius... 12. 1. Apeliantas nurodo, kad ieškovė, dalyvavusi tik parengiamajame posėdyje,... 13. 2. Mano, kad teismas pats ėmėsi įrodymų pateikimo iniciatyvos – savo... 14. 3. Atsakovas taip pat mano, kad teismas turėjo vertinti anksčiau nurodytą... 15. 4. Pažymi, kad iš atsakovo buvo atimta galimybė įsitikinti ir paties fakto... 16. 5. Nurodo, kad ieškovė, savo ieškinyje teismui reikšdama reikalavimą... 17. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 20. Kaip matyti iš apelianto – atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus, apeliacinio... 21. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2010-12-03 ieškovė ir... 22. Nagrinėjamoje byloje įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už apgadinto... 23. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pasisakytina dėl dispozityvumo ir rungimosi... 24. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo... 25. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais... 26. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo motyvus dėl netinkamo įrodymų... 27. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių... 28. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė... 29. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime suklydo... 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo... 31. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 33. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį dėl... 34. „Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš... 35. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 36. Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių...