Byla Ik-2336-602/2011
Dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant atsakovo Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui Tomui Karosui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI), atlikusi pakartotinį mokestinį patikrinimą pareiškėjo S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) atžvilgiu dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., susijusių su pareiškėjo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriais, 2010 m. liepos 23 d. surašė patikrinimo aktą Nr. AC1-14 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo papildomai apskaičiavo: 95 181 Lt GPM, 72 155 Lt GPM delspinigių, 31 271 Lt PVM, 21 609 Lt PVM delspinigių, 1 840 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 1 641 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1 741 Lt VSD įmokų baudą (Komisijos byla, t. I, b. l. 82-96).

5Klaipėdos AVMI dalį pareiškėjo ir jo sutuoktinės įsigyto nekilnojamojo turto konstatavo, kaip įsigytą ir naudotą asmeninėms reikmėms, todėl iš jo pardavimo gautas pajamas priskyrė pajamoms, nepriskiriamoms individualios veiklos pajamoms. Individualiai veiklai buvo priskirti 7 pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriai.

62010 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos AVMI sprendimu Nr. (6.5)-67 (toliau – ir Klaipėdos AVMI Sprendimas) iš dalies patvirtino 2010 m. liepos 23 d. Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 95 181 GPM, 66 759 Lt GPM delspinigių, 9 518 Lt GPM baudą, 3 1271 Lt PVM, 21 609 Lt PVM delspinigių, 3 127 Lt PVM baudą, 1 840 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 920 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 1 641 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai, 821 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudą (Komisijos byla, t. I, b. l. 54-60).

72010 m. gruodžio 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) sprendimu Nr. 68-270 (toliau – ir VMI Sprendimas) iš dalies patvirtino Klaipėdos AVMI Sprendimą, t. y. nurodė pareiškėjui sumokėti 23 181 Lt GPM, 17 388 Lt GPM delspinigių, 2 318 Lt GPM baudą, 3 1271 Lt PVM, 21 609 Lt PVM delspinigių, 3 127 Lt PVM baudą, 724 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 362 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 696 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai, 348 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudą (Komisijos byla, t. I, b. l. 17-21).

8Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2011 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. S-36(7-355/2010) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) patvirtino VMI Sprendimą (b. l. 5-9). Komisija nurodė, kad mokesčių administratorius, visapusiškai ištyręs įrodymus ir nustatęs faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2004-2007 m. laikotarpiu vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veikla atitiko visus individualios veiklos požymius.

9Pareiškėjas S. Š. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos Sprendimą, VMI Sprendimą ir Klaipėdos AVMI Sprendimą (b. l. 1-3).

10Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjo 2004-2007 m. vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veikla yra individuali veikla. Pareiškėjas paaiškino, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjo vardu įforminti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriai buvo atlikti jo šeimos ar artimų giminių interesais, iš šių sandorių pareiškėjas nesiekė gauti ir negavo ekonominės naudos, sandoriai buvo tarpusavyje nesusiję. Pareiškėjas nurodė, kad vienas iš individualios veiklos požymių yra versliškumas, komerciškumas. Pareiškėjo teigimu, jo sudaryti sandoriai tokiais požymiais nepasižymi.

11Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-20).

12Atsakovas nurodė, kad 2004-2007 m. pareiškėjo vykdyta nekilnojamojo turto pardavimo veikla atitinka savarankiškos veiklos kriterijus, veiklos tęstinumo kriterijų, kadangi pareiškėjo vardu 1991-2007 m. laikotarpiu įregistruotas 41 nekilnojamojo turto objektas, iš kurių 21 parduotas ar kitaip perleistas kitų asmenų nuosavybėn (LVAT 2006 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, 2006 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006).

13Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo iš individualios veiklos gautos pajamos per tiriamąjį laikotarpį buvo pagrindinės jo pajamos, tuo tarpu tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjo pajamos, susijusios su darbo santykiais, sudarė tik 13 107 Lt, neatskaičius mokesčių. Pareiškėjo individualios veiklos pajamos nuo visų pajamų 2004-2007 m. sudarė 99,21 proc., iš jų: 2004 m. 99,67 proc., 2005 m. 99,73 proc., 2006 m. 98,23 proc., 2007 m. 74,90 proc. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo sutuoktinės atžvilgiu atliktas mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m., kuriuo nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė nekilnojamojo turto pardavimo individualios ir ekonominės veiklos nevykdė, pareiškėjas tokią veiklą vykdė savarankiškai.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo S. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 43-52).

16Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika konstatavo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veikla buvo savarankiška pareiškėjo veikla, nes atliekama nepriklausomai nuo kitų asmenų, parduotas turtas bendrosios jungtinės ir asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjui, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių (pareiškėjas nebuvo samdomas kitų asmenų, naudojo savo pinigus, pats dengė savo išlaidas). Atsižvelgdamas į sudarytų nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo sandorių kiekį bei į tai, jog buvo vykdoma nevienkartinė, nuolatinė veikla, teismas sprendė, kad pareiškėjo sudarytiems sandoriams būdingas tęstinumo požymis. Teismas nustatė, jog didžiausią dalį pajamų 2004-2007 m. laikotarpiu pareiškėjas gavo iš vykdytos nekilnojamojo turto pardavimo veiklos, daugelis objektų parduoti per trumpą laiką po jų įsigijimo, neišlaikius turto ilgiau nei 3 metus nuo jo įsigijimo. Teismas pažymėjo, kad individualiai veiklai konstatuoti nėra būtina, kad tokia veikla būtų pelninga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-66/2009).

17Atsižvelgęs į byloje pateiktą nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo sandorių analizę, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjama veikla atitiko tęstinumo, savarankiškumo ir versliškumo, siekiant ekonominės naudos, požymius, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo pajamos iš 2004-2007 m. vykdyto nekilnojamojo turto pardavimo pagrįstai priskirtos pajamoms iš individualios veiklos ir apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl kiekvieno minėto sandorio atskirai, šiuos sandorius aiškino asmeninių poreikių tenkinimu ar kitomis panašiomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad pareiškėjo sudarytų sandorių, kitų atliktų veiksmų visuma patvirtina, kad pareiškėjas vykdė nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo individualią veiklą, o pareiškėjo sudaryti sandoriai negali būti pagrįsti vien tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis ir vien pareiškėjo ar pareiškėjo pažįstamų asmenų žodiniais paaiškinimais.

18Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

19III.

20Pareiškėjas S. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 58-61) prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, panaikinant Komisijos 2011 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. S-36(7-355/2010) ir VMI 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 68-270 bei įpareigojant VMI iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

21Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai visas pajamas, gautas už abiejų sutuoktinių realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, priskyrė išimtinai pareiškėjui. Pareiškėjo manymu, gautos pajamos privalėjo būti proporcingai paskirstytos tarp sutuoktinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesijos 2002 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-158/2002; 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-266/2009; 2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-376/2010; 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2250/2011).

22Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 68-71).

23Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, sudarydamas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius, visuomet veikė vienas, tai paliudija ir kitų asmenų paaiškinimai. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog atlikus pareiškėjo sutuoktinės mokestinį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė individualios veiklos nevykdė, pareiškėjas veikė vienas. Atsakovo nuomone, tokia pasyvi veikla kaip dokumentų pasirašymas, nedalyvaujant priimant esminius sprendimus, negali būti vertintina kaip individuali veikla. Atsakovas pažymi, kad santuokos sudarymo faktas negali savaime sukelti asmeniui mokestinių teisinių pasekmių net ir tuo atveju, jei parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas.

24Atsakovas atkreipia dėmesį, jog sutuoktinių turto teisinio režimo paskirtis yra išimtinai susijusi su civiline teise, bei nurodo, jog bendrąja nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis, tačiau tokios pajamos apmokestinamos kaip vieno sutuoktinio gautos pajamos ir nelaikomos kito sutuoktinio apmokestinamomis pajamomis.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus nurodymų pareiškėjui sumokėti 23 181 Lt GPM, 17 388 Lt GPM delspinigių, 2 318 Lt GPM baudą, 3 1271 Lt PVM, 21 609 Lt PVM delspinigių, 3 127 Lt PVM baudos, 724 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 362 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudos, 696 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai, 348 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudos, pripažinus, kad pareiškėjas vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą (Komisijos byla, t. I, b. l. 17-21).

28Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su mokesčių administratorių ir pirmosios instancijos teismo sprendimų dalimis, kuriomis pajamos, gautos už abiejų sutuoktinių realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, buvo priskirtos išimtinai pareiškėjui (b. l. 58-61). Kitų minėtų sprendimų dalių pareiškėjas apeliaciniu skundu neginčija.

29Mokesčių administratorius nurodo, kad visos apmokestintos pajamos laikytinos pareiškėjo pajamomis, nepaisant to, jog parduotas turtas gali būti priskirtas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Mokesčių administratoriaus nuomone, pareiškėjo sutuoktinė individualios veiklos nevykdė, o tokia pasyvi veikla kaip dokumentų pasirašymas, nedalyvaujant priimant esminius sprendimus, negali būti vertintina kaip individuali pareiškėjo sutuoktinės veikla (b. l. 68-71).

30Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2002 m. kovo 13 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A7-158/2002, nurodė, kad pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandorių pagrindu, veikiant sąžiningai ir teisėtai, yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, į kurias kiekvienas iš jų turi lygias teises. Mokesčių teisinius santykius reguliuojančios viešosios teisės normos nenustato papildomų reikalavimų sandoriams, sudaromiems fizinių asmenų įgyvendinant savo, kaip sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teises, kurie apibrėžtų tam tikrus pagal mokesčių įstatymus reikšmingus juridinius faktus, pavyzdžiui, kad rašytinius sandorius, iš kurių susiformuoja apmokestinimo mokesčiais objektai, sudarytų visi bendraturčiai ir juose būtų apibrėžiamas pajamų tarp bendraturčių pasiskirstymas. Fiziniams asmenims – bendraturčiams sąžiningai ir teisėtai įgyvendinant nuosavybės teises ir dėl to gaunant pajamų, tokios pajamos tampa bendraturčių pajamomis pagal jų nuosavybės teisių į turtą, iš kurio gautos pajamos, proporcijas, jeigu įstatymai ar bendraturčių sudaryta sutartis nenustato kitaip (Administracinių teismų praktika Nr. 3, psl. 107-113).

31Tokio įstatymo aiškinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi ir dėl individualios veiklos pajamų, gautų pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. spalio 20 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, konstatavo, kad individuali veikla, pasireiškianti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pirkimu – pardavimu, GPMĮ prasme yra laikytina savarankiška veikla abiejų sutuoktinių atžvilgiu (Administracinių teismų praktika Nr. 10, psl. 99-116). Šios praktikos yra laikomasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje A442-2250/2011; 2010 m. vasario 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. A438-376/2010, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-266/2009).

32Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto, kurio pardavimą mokesčių administratoriai pripažino pareiškėjo individualia veikla, pirkimo – pardavimo sutartis sudarė ne tik pareiškėjas, bet ir jo sutuoktinė: nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyse numatyta, jog pardavėjai yra abu sutuoktiniai, t. y. S. Š. ir D. Š., kuriems parduodamas nekilnojamasis turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise; sutartis pasirašė abu sutuoktiniai (žr., pvz., Mokestinė byla, t. II, b. l. 1-2, 3-6, 9, 12-13, 28-30, 31-32, 33-34, 35). Teisėjų kolegija nustatė, kad D. Š. nedalyvaujant patvirtinant 2005 m. gegužės 26 d. sutarties įvykdymą, pareiškėjas veikė pagal sutuoktinės išduotą įgaliojimą (Mokestinė byla, t. II, b. l. 7). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog D. Š. būtų ginčijusi nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis ar būtų kitokiu būdu išreiškusi savo nepritarimą, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių atitikimo pareiškėjo sutuoktinės valią. Atkreiptinas dėmesys, jog notarine tvarka sudarant sutartis, notaras privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, bei patvirtinti asmenų, sudarančių sutartis, tapatybę. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo sutuoktinei buvo žinomas ir suprantamas sudaromų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių turinys bei pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant duomenų apie tai, kad pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos apgaulės ar kitokiu būdu, siekiant pažeisti bendraturčio teises, konstatuotina, jog pareiškėjui priskirtos pajamos, kurios buvo gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, turi būti dalijamos į dvi lygias dalis (pareiškėjui bei jo sutuoktinei), o tai savo ruožtu lemia ir atskirą kiekvieno sutuoktinio gautų pajamų apmokestinimą ir jiems tenkančių mokestinių prievolių perskaičiavimą.

33Mokesčių administratorių atliktas netinkamas pajamų paskirstymas yra pagrindas panaikinti Komijos bei centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų dalis, dėl kurių šioje administracinėje byloje keliamas ginčas, ir įpareigoti centrinį mokesčių administratorių situaciją, susijusią su nagrinėjamu atveju ginčijamais nurodymais, įvertinti iš naujo.

34Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

37Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

38„Pareiškėjo S. Š. skundą tenkinti iš dalies.

39Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. S-36(7-355/2010) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 68-270 ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos S. Š. skundą išnagrinėti iš naujo.“

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir... 5. Klaipėdos AVMI dalį pareiškėjo ir jo sutuoktinės įsigyto nekilnojamojo... 6. 2010 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos AVMI sprendimu Nr. (6.5)-67 (toliau – ir... 7. 2010 m. gruodžio 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 8. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –... 9. Pareiškėjas S. Š. skundu kreipėsi į teismą,... 10. Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pripažino,... 11. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 12. Atsakovas nurodė, kad 2004-2007 m. pareiškėjo vykdyta nekilnojamojo turto... 13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo iš individualios veiklos gautos pajamos... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu... 16. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų... 17. Atsižvelgęs į byloje pateiktą nekilnojamojo turto objektų pirkimo –... 18. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius nustatė visas reikšmingas... 19. III.... 20. Pareiškėjas S. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 58-61)... 21. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas... 22. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, sudarydamas nekilnojamojo turto pirkimo... 24. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog sutuoktinių turto teisinio režimo paskirtis... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus nurodymų pareiškėjui... 28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su mokesčių... 29. Mokesčių administratorius nurodo, kad visos apmokestintos pajamos laikytinos... 30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2002 m. kovo 13... 31. Tokio įstatymo aiškinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 32. Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju... 33. Mokesčių administratorių atliktas netinkamas pajamų paskirstymas yra... 34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 36. Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą tenkinti.... 37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. 38. „Pareiškėjo S. Š. skundą tenkinti iš dalies.... 39. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės...