Byla 2A-129-467/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Virginijos Volskienės, Egidijaus Žirono, sekretoriaujant

3Loretai Jasiulionienei, dalyvaujant ieškovo atstovams gen. direktoriui A. L., adv. Pranui Makauskui, atsakovo atstovei adv. Irenai Maksimovai,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo MG AB „Precizika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo MG AB „Precizika“ ieškinį atsakovams UAB „Mabilona“ ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, subnuomininko ir jo likusio turto iškeldinimo iš žemės sklypo, pasibaigus nuomos sutarčiai, bei daiktų registracijos panaikinimo, tretysis asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Ieškovas MG AB „Precizika“ 2003-01-29 kreipėsi su ieškiniu atsakovui UAB „Mabilona“ dėl iškeldinimo iš subnuomoto žemės sklypo ir nurodė, kad 1995-03-20 šalys sudarė žemės sklypo, esančio Žirmūnų g. 139, Vilniuje, nuomos sutartį automobilių aikštelei įrengti. Sutartis buvo sudaryta 10 metų. Pagal šios sutarties 6 punktą atsakovas privalėjo mokėti ieškovui subnuomos mokestį. Kadangi atsakovas pažeidinėjo mokėjimo terminus, tai minėta sutartis buvo nutraukta prieš terminą nuo 2002-08-31. Atsakovas žemės sklypo negrąžino. Ieškovas 1995-12-08 sutartimi pardavė atsakovui kontrolinį punktą, tualetą, 61,3/100 dalis tvoros ir 31,5/100 dalis grindinio, esančio nuomojamame žemės sklype, tačiau mokėjo nuomos mokesčius už valstybinės žemės nuomą už visą sklypą pats. Prašė iškeldinti atsakovą iš 5000 kv.m ploto žemės sklypo, esančio Žirmūnų g. 139, Vilniuje.

7Ieškovas MG AB „Precizika“ patikslino ieškinį ir prašė panaikinti 1995-12-08 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp MG AB „Precizika" ir UAB „Mabilona", bei iškeldinti atsakovą UAB „Mabilona" ir jo likusius laikinojo pobūdžio daiktus savo sąskaita, įpareigojant išmontuoti ir išsivežti kontrolinio pravažiavimo punktą – 9,45 kv.m, 1H1/g; kiemo aikštelės, 31,5/100 dalį grindinio; dalį tvoros, 61,3/100 dalis; lauko tualetą, iš žemės sklypo Žirmūnų g. 139, Vilniuje. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti MG AB „Precizika“ žemės sklype Žirmūnų g. 139, Vilniuje laikinų statinių: kontrolinio pravažiavimo punkto 1H1/g; kiemo statinio-kiemo aikštelės 31,5/100 dalies grindinio; kiemo statinio-tvoros 61,3/100 dalies; kiemo statinio-lauko tualeto registravimą UAB „Mabilona“ vardu. Bylos eigoje nuo pastarojo reikalavimo ieškovas atsisakė ir bylą šioje dalyje prašė nutraukti. Nurodė, kad su atsakovu UAB „Mabilona'' 1995-03-20 sudarė terminuotą 10 metų subnuomos sutartį Nr.l5-95 dėl žemės sklypo nuomos apmokamai automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Atsakovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas. 2002-08-19 atsakovas buvo skolingas 9459,61 Lt nuompinigių bei už sunaudotą elektros energiją. Ieškovas informavo atsakovą, kad sutartis nutraukiama prieš terminą nuo 2002-08-3l ir 2002-10-29 pranešimu siūlė gražinti žemės sklypą pagal sutarties sąlygas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Tačiau atsakovas jų nevykdė ir geruoju neišsikėlė. Ieškovas ieškinio senaties terminą praleido, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik nagrinėjant šią civilinę bylą teisme 2003 metų kovo mėnesį.

8Atsakovas UAB „Mabilona“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1995-03-20 su ieškovu buvo sudaryta automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutartis. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrengta 5000 kv.m ploto žemės sklype, esančiame Žirmūnų g. 139, Vilniuje. Sutartinius įsipareigojimus atsakovas vykdė tinkamai. Pagal 1995-12-08 notarinę sutartį atsakovas iš ieškovo nupirko dalį jo turto (31,5/100 automobilių stovėjimo aikštelės – asfaltuotos dalies; kontrolinį postą, esantį aikštelėje; 61,3/100 dalių tvoros) tikslu teikti automobilių saugojimo paslaugas. Todėl nuo 1995 metų gruodžio mėnesio neprivalėjo mokėti nuomos mokesčio už 1416,56 kv.m automobilių stovėjimo aikštelės. Pagal nuomos sutartį įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai ir laiku. Ieškovo teiginys, kad nuomos sutartis buvo nutraukta yra nepagrįstas, nes sutartis galėjo būti nutraukta tik teismine tvarka. Prašė byloje taikyti ieškinio senatį.

9Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, nes ginčas tarp ieškovo ir atsakovo „Mabilona“ kilo iš materialinių teisinių santykių, kurių dalyviu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nebuvo.

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovo MG AB „Precizika“ ieškinį atsakovams UAB „Mabilona“ ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovo UAB „Mabilona“ iškeldinimo atmetė; bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui panaikinti žemės sklype Žirmūnų g. 139, Vilniuje statinių – kontrolinio pravažiavimo punkto, kiemo statinio-kiemo aikštelės, plotas 4497 kv.m, 31,5/100 dalies grindinio, kiemo statinio-tvoros, plotas 661,60 kv.m, 61,3/100 dalies, kiemo statinio-lauko tualeto registraciją atsakovo UAB „Mabilona“ vardu nutraukė. Teismas analizavo šalių pateiktus argumentus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu 1964 m. CK 51 str., CK 1.86 str., 1964 m. CK 62 str., 1.87 str., CK l .80 str. pagrindais ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog 1995-12-08 MG AB „Precizika" ir UAB „Mabilona“ sudarytas nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo tariamas ar apsimestinis. Teismas taip pat nenustatė imperatyvių įstatymų normų pažeidimo, todėl nelaikė ginčijamo sandorio niekiniu. Teismas ieškovo reikalavimą dėl 1995-12-08 sandorio nuginčijimo taip pat atmetė ir dėl senaties, nustatęs, jog sandoris sudarytas 1995-12-08, bendras ieškinio senaties terminas 3 metai, ieškovas neįrodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2003 metų kovo mėnesį teismo posėdžio metu. Teismas laikė, kad objektyviai ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti sandorio sudarymo momentu, todėl ieškinio senaties terminas yra praleistas, o ieškovas jį atstatyti neprašė. Nustatęs, kad atsakovas UAB „Mabilona“ yra savininkas nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype Žirmūnų g. 139, Vilnius, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo jį iškeldinti, įpareigojant išsivežti ir išmontuoti nekilnojamą turtą (CK 4.93 str.). Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atžvilgiu ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 42 str. 1 d., 2 d., 293 str. l d. 4 p.).

11Ieškovas MG AB „Precizika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti: panaikinti apsimestinę, tariamojo pobūdžio 1995-12-08 sutartį tarp MG AB „Precizika“ ir UAB „Mabilona“; iškeldinti atsakovą UAB „Mabilona“ ir jo likusius laikinojo pobūdžio daiktus jo sąskaita, įpareigojant išsimontuoti ir išsivežti: kontrolinį pravažiavimo punktą, 1H1/g; kiemo aikštelės 31,5/100 dalių grindinio; dalį tvoros 61,3/100 dalis; lauko tualetą. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Mabilona" nebuvo jokių sutarčių dėl ginčo objektų statybos, MG AB „Precizika" šių objektų neprojektavo, nederino ir nestatė, todėl negalėjo tapti jų savininku. Be to ieškovas nesikreipė į Vilniaus miesto valdybos urbanistikos ir architektūros skyrių ir 1995-03-07 leidimas Nr.6-289 jai nebuvo išduotas, taip pat nesikreipė į Valstybinę statybos inspekciją ir 1995-06-19 leidimas Nr.KP95-73 jai taip pat nebuvo išduotas. Ieškovo valdybos 1995-11-30 posėdžio protokole nurodyta, kad „bendrovės teritorijoje yra objektų, kurie priklauso UAB „Mabilona" nuomojančiai automobilių stovėjimo aikštelę...", kas įrodo, jog sandoris buvo tariamas - sudarytas tik dėl akių, kuriuo neketinama sukurti teisinių pasekmių (1964 m. CK 51 str.; CK 1.86 str.). Tai buvo apsimestinis sandoris, juo buvo siekiama pridengti neteisėtai sudarytą žemės sklypo Žirmūnų g. 139, Vilniuje 1995-03-20 subnuomos sutartį t.y. kitą sandorį (CK 52 str., CK 1.87 str. 1d.). 1995-12-08 sutarties 3 p. nurodyta, kad „nekilnojamasis turtas parduotas užskaitant MG AB „Precizika" skolą UAB „Mabilona" už parduodamo nekilnojamojo turto įrengimo kainą 16685 Lt. Liudytojas V.A. G. parodė, kad apie 1995-12-08 nuomos sutartį nieko neinformavo, MG AB „Precizika" ji nebuvo pateikta. 2002 metais buvo nutraukta nuomos sutartis ir 2003 metais pradėtas iškeldinimo procesas teismine tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu 2003 metais atsakovas teismui pateikė 1995-12-08 sutartį, VĮ Registrų centras Vilniaus filialo pažymėjimą apie nekilnojamųjų daiktų registravimą UAB „Mabilona" vardu, taip pat pateikė suklastotą techninės apskaitos bylą. Apie 1995-12-08 sandorį ieškovui tapo žinoma tik 2003 metais, todėl taikyti senatį nebuvo įstatyminio pagrindo. Ieškovas pripažįsta, kad 1995-03-20 nuomos sutartis neteisėta, niekinė, todėl jos pagrindu negali atsirasti teisėti teisiniai santykiai. Ieškovas dėl ginčo objektų registravimo savo vardu į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą niekada nesikreipė ir jų savo vardu neregistravo.

12Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė nuo ieškinio reikalavimų panaikinti ginčo statinių registravimą atsakovo UAB „Mabilona“ vardu ir teismas šį atsisakymą priėmė bei skundžiamu sprendimu bylą šioje dalyje nutraukė. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti visą sprendimą, nepateikdamas jokių argumentų dėl tokio prašymo. Prašo sprendimo dalį, kurioje byla dėl reikalavimų VĮ Registrų centro Vilniaus filialui nutraukta, palikti nepakeistą, o kitus apeliacinio skundo reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

13Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nebuvo gauta.

14Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovai apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovė – prašė atmesti. Teismo posėdyje buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai – nekilnojamųjų daiktų, esančių Žirmūnų g.139, Vilniuje, nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylų originalai (1, 2, T-1, T-2 tomai), procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje Nr.10-2-398-06 (nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismų nutartys).

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus bei ištirtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo MG AB „Precizika“ apeliacinio skundo ribose.

17Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-07-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Tačiau MB AB „Precizika“ 2006-07-13 teismo posėdyje atsisakė nuo ieškinio reikalavimų panaikinti ginčo statinių registravimą atsakovo UAB „Mabilona“ vardu ir pirmosios instancijos teismas šį ieškovo atsisakymą priėmė bei skundžiamu sprendimu bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškovas, apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti visą 2006-07-26 teismo sprendimą, nenurodo jokių argumentų ir motyvų dėl sprendimo dalies, kurioje byla dėl reikalavimų VĮ Registrų centro Vilniaus filialui nutraukta. Dėl to teisėjų kolegija laiko, jog šioje dalyje apeliantas teismo sprendimo neskundžia (CPK 320 str.) ir jis yra teisėtas bei pagrįstas.

18Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išvadas apie nustatytus byloje faktus padarė nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir netinkamai įvertinęs esančius byloje įrodymus (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančios teisės normos ir bendrieji teisės principai, dėl ko sprendimas apskųstoje dalyje negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).

19Ieškovas apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, tvirtina, kad ginčijamas sandoris – 1995-12-08 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp MG AB „Precizika“ ir UAB „Mabilona“, yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių, kuriuo nebuvo ketinama sukurti teisinių pasekmių (1964 m. CK 51 str.; CK 1.86 str.); kad tai - apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti neteisėtai sudarytą žemės sklypo Žirmūnų g. 139, Vilniuje 1995-03-20 subnuomos sutartį, t.y. kitą sandorį (CK 52 str., CK 1.87 str. 1d.). Šias aplinkybes, apelianto teigimu, įrodo tai, jog tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Mabilona" nebuvo jokių sutarčių dėl ginčo objektų statybos, MG AB „Precizika" šių objektų neprojektavo, nederino ir nestatė, nesikreipė į atitinkamas institucijas, kad būtų išduoti leidimai statyboms. Ieškovo valdybos 1995-11-30 posėdžio protokole nurodyta, kad „bendrovės teritorijoje yra objektų, kurie priklauso UAB „Mabilona" nuomojančiai automobilių stovėjimo aikštelę..."; 1995-12-08 sutarties 3 punkte nurodyta, kad „nekilnojamasis turtas parduotas užskaitant MG AB „Precizika" skolą UAB „Mabilona" už parduodamo nekilnojamojo turto įrengimo kainą 16685 Lt; liudytojas V.A. G. parodė, kad apie 1995-12-08 nuomos sutartį nieko neinformavo, MG AB „Precizika" ji nebuvo pateikta, o 2002 metais buvo nutraukta nuomos sutartis ir 2003 metais pradėtas iškeldinimo procesas teismine tvarka. Apeliantas nurodo, kad tik 2003 metais atsakovas teismui pateikė 1995-12-08 sutartį, VĮ Registrų centras Vilniaus filialo pažymėjimą apie nekilnojamųjų daiktų registravimą UAB „Mabilona" vardu bei suklastotą techninės apskaitos bylą. Pirmosios instancijos teismas tokius apelianto argumentus (jie buvo nurodyti ir ieškinyje) atmetė, laikydamas, jog ieškovas neįrodė aplinkybių 1995-12-08 sandoriui nuginčyti 1964 m. CK 51 str., CK 1.86 str., 1964 m. CK 62 str., 1.87 str., CK l .80 str. pagrindais. Tačiau nagrinėdamas ieškinį, teismas nepakankamai įsigilino į kiekvieną iš ieškovo nurodytų faktinių šio ieškinio reikalavimų pagrindų (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), vertino šalių nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus atsietai, nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nesirėmė teismų praktika, dėl ko teismo padarytos išvados negali būti pripažintos pagrįstomis.

20CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sutartis yra sandoris, t.y. asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinės valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2008).

21Tariamas sandoris yra tik dėl akių sudarytas sandoris, kuriuo neketinama sukurti teisinių pasekmių (1964 m. CK 51 str., CK 1.86 str.). Apsimestiniu pagal 1964 m. CK 52 straipsnį ir CK 1.87 straipsnį pripažįstamas sandoris, kuris sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį. Jeigu tai nustatoma, taikomos taisyklės liečiančios tą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Kokia buvo tikroji šalių valia sudarant sandorius, taip pat ir nustatant, ar sudarytais sandoriais nesiekta pridengti kitos, tikrosios, šalių valios, taikytinos anksčiau paminėtos sutarčių aiškinimo bei įrodymų vertinimo remiantis tikimybių teorija taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas nurodytomis taisyklėmis ir neanalizuodamas jų pagrindu šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo tariamas ir apsimestinis. Iš tikrųjų bylos duomenys (Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1995-03-07 raštas Nr.6-289, Valstybinės statybos inspekcijos 1995-06-19 leidimas, valstybinės komisijos 1995-06-28 aktas ir kt.) rodo, kad automobilių stovėjimo aikštelės ir kitų ginčo objektų įrengimo (statybos), adresu: Žirmūnų g.139, Vilniuje, klausimas buvo sprendžiamas dar 1995 metais ir visi su šia statyba susiję leidimai, aktai ir pan. buvo išduoti ieškovo vardu, kadangi būtent jis nuomos pagrindu naudojosi valstybei priklausančiu žemės sklypu. Tačiau apeliantas tvirtina, kad MG AB „Precizika“ ginčo objektų neprojektavo, nederino ir nestatė, todėl negalėjo tapti jų savininke ir perleisti juos UAB „Mabilona“. Šiuos savo teiginius apeliantas grindžia liudytojo V.A. G. (buvusio ieškovo įmonės vadovo) parodymais, kad ginčijamą sandorį jis pasirašė verčiamas (gasdinamas) UAB „Mabilona“ atstovo, kad pasirašė fiktyvų sandorį, nes atsakovas pats pasistatė ginčo objektus, kad pinigai pagal sandorį nebuvo gauti, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl akių - tam, kad pateisinti išlaidas ir pan. Taip pat tuo, kad, nors ginčo sandoriui sudaryti ir buvo gautas 1995-11-30 valdybos sutikimas, tačiau šio valdybos posėdžio protokole yra užfiksuota, jog ieškovo „bendrovės teritorijoje yra objektų, kurie priklauso UAB „Mabilona“, nuomojančiai automobilių stovėjimo aikštelę“, kas rodo, kad ginčijamas sandoris buvo tariamas, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, o taip pat tai buvo apsimestinis sandoris, siekiant pridengti neteisėtai sudarytą žemės sklypo Žirmūnų g.139, Vilniuje 1995-03-20 nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu ieškinio iš esmės nenagrinėjo, apsiribodamas atskirų įrodymų išvardijimu, kas neatitinka CPK 270 str. 4 d. nuostatų ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklių.

22Ieškovas 1995-12-08 pirkimo-pardavimo sutartį ginčijo ir tuo pagrindu, kad ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, jog ieškovas nenurodė, kokias imperatyvias įstatymo normas sandoris pažeidė, konstatavo, kad ex officio nenustatė imperatyvių įstatymų normų pažeidimo. Tačiau teisėjų kolegija tokią teismo išvadą laiko nepagrįsta, nes ji padaryta neištyrus ne tik ieškovo, bet ir trečiojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose į ieškinį) nurodytų aplinkybių dėl šalių 1995-03-20 sudarytos žemės sklypo Žirmūnų g.139, Vilniuje nuomos sutarties neteisėtumo. Šios sutarties teisėtumo klausimas yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl ginčijamos sutarties teisėtumo, kadangi apeliantas įrodinėja, jog ginčijama sutartis buvo apsimestinis sandoris, siekiant pridengti neteisėtai sudarytą žemės sklypo Žirmūnų g.139, Vilniuje 1995-03-20 nuomos sutartį, o nuomos sutartis - niekinė.

23Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia 1995-12-08 pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl to, jog nustatė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir ieškovas jo atstatyti neprašo, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Apeliantas mano, kad taikyti senatį nebuvo įstatyminio pagrindo, nes apie ginčijamą 1995-12-08 sandorį jam tapo žinoma tik 2003 m. kovo mėn. teismo posėdžio metu, kadangi 1995-12-08 sutartis ieškovui nebuvo pateikta, ką patvirtino liudytojas V.A. G., o naujasis įmonės vadovas 2002 m. nutraukė nuomos sutartį ir 2003 m. pradėjo teisminį iškeldinimo procesą, kurio metu, atsakovui pateikus 1995-12-08 sutartį, ir tapo žinoma apie šį sandorį. 1964 m. CK 86 straipsnyje (2000 m. CK 1.127 str. 1 d.) apibrėžtas ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas – teisės į ieškinį atsiradimo diena – yra ta diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne tik su subjektyviuoju ieškinio senaties termino nustatymo kriterijumi – ieškovo nurodomu momentu, kada jis faktiškai sužinojo apie savo teisės pažeidimą, bet ir su objektyviuoju kriterijumi – ieškovo turėjimo sužinoti apie tokį pažeidimą laiku. Ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Tol, kol asmens teisės nėra pažeistos, teisės pažeidimo padarinių įsisenėjimas neprasideda. Siekdamas tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą (objektyvųjį momentą), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimo Nr.39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ nuostatos ir apibendrinimo apžvalga). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovo teisės pažeidimo momento įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžiai, nevertino ieškovo argumentų dėl sužinojimo apie teisės pažeidimo momentą, nepareikalavo ieškovą šias aplinkybes pagrįsti įrodymais, neatsižvelgė į teismų praktiką.

24Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (1964 m. CK 90 str.). Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas prieš tai neįsitikinus, kad jis iš tiesų yra praleistas. Pažymėtina, jog klausimas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nėra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas arba jo dalis, todėl, nepriklausomai nuo to, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas turėjo aiškintis jo praleidimo priežastis ir daryti atitinkamas išvadas.

25Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir ieškovo motyvus, netinkamai išsprendė ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo, neatsižvelgė į tai, jog 1995-03-20 žemės nuomos sutartis buvo niekinė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, nes, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju minimo ieškinio reikalavimo iš esmės taip pat nenagrinėjo, apsiribodamas konstatavimu, jog atsakovas yra ginčo objektų savininkas. Teismas, nors ir nurodė, kad ieškovas prašo iškeldinti atsakovą ne tik dėl to, jog ginčo objektų pirkimo-pardavimo sandorį laiko neteisėtu, bet ir dėl to, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi, bet šių aplinkybių taip pat nenagrinėjo. Sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo svarbu nustatyti (tai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padaryta nebuvo): ar šalių sudaryta 1995-03-20 žemės nuomos sutartis yra teisėta (nes žemė po atsakovui priklausančiais pastatais atsakovui nepriklauso); ar atsakovui priklausantys statiniai gali būti nukelti be neproporcingos žalos jų paskirčiai (byloje yra 2006-01-23 statinių tyrinėjimo aktas, kuriame konstatuota, jog ginčo objektai yra laikino pobūdžio statiniai); ar tarp šalių subnuomos santykiai yra pasibaigę ir kokiu pagrindu. Šioms aplinkybėms nustatyti ir įvertinti, esant reikalui, būtina pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nenustatinėjamos naujos aplinkybės, nes tai, nėra bylos nagrinėjimas iš naujo (apeliacijos objektas yra ne šalių ginčas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas). Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisiškai nevertino šalių 1995-03-20 sudarytos sutarties, bet ja pasirėmė besąlygiškai, kad nenustatė ir neištyrė aukščiau nurodytų aplinkybių, kad apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir kad šios bylos nagrinėjimas užsibaigė įsiteisėjusiais procesiniais dokumentais, kuriuose paaiškėjo naujų, pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių (pvz., atsirado prieštaravimų tarp liudytojo V.A. G. parodymų, duotų civilinėje ir baudžiamoje byloje), pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti, neištyrus ir baudžiamosios bylos medžiagos.

26Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nepakankamai išsiaiškino ginčo esmę, nepasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, dėl ko teismo sprendimas apskųstoje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas (CPK 320 str., 329 str. 1 d.). Panaikinus teismo sprendimą dalyje, byla toje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo, aukščiau nurodyti trūkumai šalintini, pasiūlytina šalims pateikti papildomus įrodymus jų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 179 str. 1 d.). Tik pilnai išaiškinus visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ištyrus byloje esančius ir papildomai pateiktus su pareikštu ieškinio reikalavimu susijusius įrodymus bei juos tinkamai įvertinus, darytina išvada apie ieškinio pagrįstumą ar nepagrįstumą.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo MG AB „Precizika“ ieškinys atsakovams UAB „Mabilona“ ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovo UAB „Mabilona“ iškeldinimo, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Virginijos Volskienės, Egidijaus Žirono, sekretoriaujant... 3. Loretai Jasiulionienei, dalyvaujant ieškovo atstovams gen. direktoriui A. L.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. Ieškovas MG AB „Precizika“ 2003-01-29 kreipėsi su ieškiniu atsakovui UAB... 7. Ieškovas MG AB „Precizika“ patikslino ieškinį ir prašė panaikinti... 8. Atsakovas UAB „Mabilona“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.... 9. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į ieškinį... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovo MG... 11. Ieškovas MG AB „Precizika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą... 12. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškovo... 13. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nebuvo... 14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovai apeliacinį skundą... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą Vilniaus miesto 1... 18. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.... 19. Ieškovas apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, tvirtina, kad ginčijamas... 20. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo... 21. Tariamas sandoris yra tik dėl akių sudarytas sandoris, kuriuo neketinama... 22. Ieškovas 1995-12-08 pirkimo-pardavimo sutartį ginčijo ir tuo pagrindu, kad... 23. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti... 24. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas... 25. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas,... 26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 28. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 26 d. sprendimo dalį,...