Byla 2-1883-221/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo atstovui advokatui Rolandui Mištautui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 386 479,29 Lt sumokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4–6).

4Ieškovė ieškinyje, kurį teismo posėdžio metu palaikė atstovas, nurodė, kad 2004 m. balandžio 6 d. ieškovė draudėjui Ž. Ž. išdavė tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą Nr. LT/01/YA 030694, kuriuo buvo apdrausta automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. HME 298) valdytojų civilinė atsakomybė. 2004 m. birželio 5 d. eismo įvykio Airijoje metu buvo sunkiai sužeista automobilio „Opel Vectra“ keleivė N. S.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas R. R., kuris važiavo pavojingai, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apsauginę kelio pertvarą. Ieškovė už žalą, padarytą eismo įvykio metu, išmokėjo 386 479,29 Lt (111 932,14 EUR) dydžio draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Draudėjas automobilį „Opel Vectra“ 2003 m. rugpjūčio mėnesį pardavė atsakovui, kuris eismo įvykio metu vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų sumokėtą draudimo išmoką.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, kurį teismo posėdžio metu palaikė atstovas, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 80–85).

6Nurodė ir paaiškino, kad draudimo bendrovė turi regreso teisę į žalos atlyginimą tik tuo atveju, jei žala yra atlyginta nukentėjusiam asmeniui. Žalų departamento pažymoje nurodyta, kad ieškovė atliko 111 932,14 EUR dydžio mokėjimą kompanijai „Zurich Insurance“ Plc, pažymoje kaip nukentėjęs asmuo yra nurodyta T. C., todėl žalos atlyginimo N. S. faktas nėra įrodytas. Ieškovės nurodyti argumentai neįrodo atsakovo kaltės, nes asmenį kaltu gali pripažinti tik teismas. Atsakovo kaltė dėl nukentėjusiosios patirtos žalos ir priežastinis ryšys tarp atsakovo ir kilusios žalos nėra įrodyti, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių žalos atlyginimo N. S. faktą ir nurodančių žalos atlyginimo šiai nukentėjusiajai datą, todėl keltinas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo šiame ginče. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo regreso tvarka taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

7Ieškinys tenkintinas visiškai.

8Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo Ž. Ž. parodymus, susipažinus su byloje esančiais rašytinais įrodymais, nustatyta, kad 2004 m. birželio 5 d. eismo įvykio Airijoje metu buvo sunkiai sužeista automobilio „Opel Vectra“ keleivė N. S. (b. l. 23, 25). Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas R. R., kuris važiavo pavojingai, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apsauginę kelio pertvarą, jam dėl kito kelių eismo pažeidimo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. (b. l. 13, 23, 25, 37-39, 91-92, 114). Automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. HME 298) valdytojų civilinė atsakomybė 2004 m. balandžio 6 d. drausta UAB DK „PZU Lietuva“, draudėjui Ž. Ž. išduotas tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. LT/01/YA 030694 (b. l. 11). Ieškovė už žalą, padarytą eismo įvykio metu, išmokėjo 386 479,29 Lt (111 932,14 EUR) dydžio draudimo išmoką ieškovės korespondentui žaloms administruoti Airijoje, kompanijai „Zurich Insurance” Plc (b. l. 14). Ieškovė 2013 m. balandžio 10 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo (b. l. 15). Atsakovas padarytos žalos neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismas atgręžtiniu reikalavimu į atsakovą.

9Vienas pagrindinių transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų – užtikrinti per eismo įvykį nukentėjusios šalies teisę į patirtos žalos atlyginimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

10Ieškovė ieškinį reiškia Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu - kai padaryta žalos neturint teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui, t. y. atsakingam už žalos padarymą asmeniui, kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių ir šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006).

11Atmestinas atsakovo atstovo argumentas, kad vienerių metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo prievolės N. S. įvykdymo. Byloje nustatyta, kad ieškovė už žalą, padarytą eismo įvykio metu, išmokėjo 386 479,29 Lt (111 932,14 EUR) dydžio draudimo išmoką ieškovės korespondentui žaloms administruoti Airijoje, kompanijai „Zurich Insurance” Plc 2013 m. balandžio 3 d. (b. l. 14), todėl nuo šios dienos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Į teismą dėl žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi 2013 m. gegužės 10 d. (b. l. 4-6), todėl teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, nepraleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/20012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013 ir kt.).

12Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją

13Nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Kitaip tariant, teismas turėjo patikrinti, ar ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui (draudėjui) yra pagrįstas. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

14Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovui R. R. vairuojant transporto priemonę 2004 m. birželio 5 d. eismo įvykio Airijoje metu buvo sunkiai sužeista automobilio „Opel Vectra“ keleivė N. S. (b. l. 23, 25). Atsakovas, duodamas paaiškinimus dėl eismo įvykio, ne kartą nurodęs, jog minėtą automobilį jis buvo nusipirkęs bei, kad už prieš tai buvusį įvykį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams (b. l. 34-36, 37-39, 112-114). Kad automobilį buvo pardavęs bei kad autoįvykį padarė R. R., patvirtino ir buvęs automobilio savininkas, teisme kaip liudytojas apklaustas Ž. Ž. (b. l. 12). Remiantis 2013 m. balandžio 2 d. draudimo įvykio pažymos duomenimis, eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas R. R., įvykio dieną neturėjęs teisės vairuoti, važiavo pavojingai, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apsauginę kelio pertvarą. Pažymoje nukentėjusiu asmeniu nurodyta T. C. (b. l. 13), tačiau iš byloje esančios informacijos apie Airijoje 2004 m. birželio 5 d. įvykusį eismo įvykį matyti, kad autoįvykio metu sužeista buvo N. S., taip pat padaryta žala ir T. C. valdai (b. l. 22-25). Eismo įvykio ataskaita patvirtina, jog dėl N. S. sužalojimo kaltas yra R. R. (b. l. 26-33). Įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra pateikta. Taigi, konstatuotina, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo sužalota N. S., kuriai padaryta žala. Ieškovė už žalą, padarytą eismo įvykio metu, išmokėjo 386 479,29 Lt (111 932,14 EUR) dydžio draudimo išmoką ieškovės korespondentui žaloms administruoti Airijoje, kompanijai „Zurich Insurance” Plc (b. l. 14). Padarytos žalos dydį bei žalos atlyginimo faktą patvirtina: 2013 m. kovo 18 d. reguliuojančio biuro prašymas pateikti mokėjimo paraišką (b. l. 19), 2011 m. kovo 18 d. išrašas iš duomenų bazės (b. l. 21), eismo įvykio tyrimo ataskaita (b. l. 27, 29, 31, 33), medicininio tyrimo ataskaitos, iš kurių matyti, kad N. S. patyrė labai rimtus ir potencialiai mirtinus sužalojimus (b. l. 43–45, 51–53), ataskaita apie dabartinę bylos būseną (b. l. 55, 57), raštai dėl išlaidų advokatams (b. l. 59, 61, 63, 68), 2006 m. gegužės 22 d. laiškas dėl medicininių tyrimų ataskaitos (b. l. 65), 2006 m. lapkričio 21 d. kvitas (b. l. 70).

15Nors atsakovo atstovo nuomone, ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su Airijos draudimo kompanija, tačiau ieškovės atstovas su tuo nesutinka. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad buvo deramasi dėl žalos dydžio nustatymo, vyko susirašinėjimas, buvo rezervuota 250 000 EUR suma žalai atlyginti (b. l. 18-19, 22-25), N. S. pateiktas pasiūlymas atlyginti 75 000 EUR žalą, ji su pasiūlymu sutiko (b. l. 54-57). Taigi sutiktina su ieškovės atstovu, jog ieškovė buvo pakankamai rūpestinga, įsitikino draudimo išmokos pagrįstumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais, t. y. atsakovo R. R. 2004 m birželio 5 d. eismo įvykiu.

16Atmestini atsakovo atstovo argumentai dėl atsakovo kaltės nebuvimo, nes nepateikta duomenų, kad jis buvo baustas teismo. Teismo nuomone, šiuo atveju neturi reikšmės duomenų apie atsakovo patraukimą baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn nebuvimas, kadangi civilinė atsakomybė nėra sietina su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės buvimu.

17Iš nurodytų aplinkybių, įvertintų įrodymų, darytina išvada, kad ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos atlyginimą, kadangi atsakovas, dėl kurio kaltės kilo eismo autoįvykis, įvykio dieną neturėjęs teisės vairuoti, važiavo pavojingai, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apsauginę kelio pertvarą bei sužalojo keleivę N. S. (CK 6.280 straipsnio 1 dalis; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18Tenkintinas prašymas priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

19Ieškinį patenkinus, iš dalies tenkintinas ieškovės atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 7865 Lt žyminį mokestį (b. l. 10), 531 Lt už vertimus bei 3847,80 Lt už advokato pagalbą (b. l. 109-111). Teismo nuomone, išlaidos už atstovavimą teisme viršija Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta per du posėdžius, kurie užtruko 77 minutes, t. y. vieną valandą (Rekomendacijų 9 punktas), į tai, kad advokatui buvo būtinybė vykti į kitą vietovę (Rekomendacijų 2.4 punktas) teismas sprendžia, jog už advokato pagalbą priteistina 1701,80 Lt (701,80 Lt už ieškinio parengimą ir 1000 Lt už atstovavimą teisme).

20Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

Nutarė

21ieškinį tenkinti visiškai.

22Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, 384 479,29 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt devyni litai 29 ct) žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš viso 10 098 Lt (dešimt tūkstančių devyniasdešimt aštuoni litai) (7865 Lt žyminį mokestį, 531,20 Lt už vertimus ir 1701,80 Lt už advokato paslaugas).

23Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas ( - ) valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 33 Lt (trisdešimt trys litai) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

24Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Miglei... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 4. Ieškovė ieškinyje, kurį teismo posėdžio metu palaikė atstovas, nurodė,... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, kurį teismo posėdžio metu palaikė... 6. Nurodė ir paaiškino, kad draudimo bendrovė turi regreso teisę į žalos... 7. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 8. Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo Ž. Ž. parodymus,... 9. Vienas pagrindinių transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės... 10. Ieškovė ieškinį reiškia Transporto priemonių savininkų ir valdytojų... 11. Atmestinas atsakovo atstovo argumentas, kad vienerių metų terminas turi būti... 12. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra... 13. Nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės... 14. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovui R. R. vairuojant transporto... 15. Nors atsakovo atstovo nuomone, ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su Airijos... 16. Atmestini atsakovo atstovo argumentai dėl atsakovo kaltės nebuvimo, nes... 17. Iš nurodytų aplinkybių, įvertintų įrodymų, darytina išvada, kad... 18. Tenkintinas prašymas priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo... 19. Ieškinį patenkinus, iš dalies tenkintinas ieškovės atstovo prašymas... 20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais,... 21. ieškinį tenkinti visiškai.... 22. Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas ( - ) ieškovei uždarajai akcinei... 23. Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas ( - ) valstybei (Valstybinei... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...