Byla A-438-1273-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimes Baltrunaites, Romano Klišausko (pranešejas) ir Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Mikaitei, dalyvaujant pareiškeju atstovei L.D., atsakovo atstovams J.Š., J.P., viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškeju uždarosios akcines bendroves „Lamberta“, uždarosios akcines bendroves „SOBO Sistemos“ ir uždarosios akcines bendroves „Termofora“ skunda atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai del nutarimo dalies panaikinimo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3I.

4pareiškejai kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma su skundu ir praše panaikinti Konkurencijos tarybos 2007-03-15 nutarimo Nr. 2S-6 dali, kuria Konkurencijos taryba paskyre UAB „Sobo sistemos" 62 774 Lt bauda, UAB „Lamberta" - 71 755 Lt bauda ir UAB „Termofora" 7 252 Lt bauda.

5Skunde pareiškejai paaiškino, kad nors tyrima atlike Konkurencijos tarybos pareigunai pranešime apie atlikta tyrima nurode, kad draudžiami susitarimai vyko trumpiau nei metus, taciau skiriant baudos dydi trumpa pažeidimo trukme nebuvo ivertinta. Byloje nera jokiu duomenu, kad pareiškejai butu sudare draudžiama susitarima kituose, ne Klaipedos savivaldybes teritorijoje vykusiuose konkursuose, ar kad šiuose konkursuose dalyvavo ar ketino dalyvauti bendroves, kurios vykdo konkurso objektu esancia veikla visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todel pažeidimo geografine rinka turetu buti apibrežta kaip regionine. Pranešime apie tyrima ir tyrimo byloje nera nustatytu jokiu aplinkybiu ir pateiktu irodymu, patvirtinanciu, kad draudžiamu susitarimu buvo padaryta kokia nors žala. Pareiškeju konkursuose pasiulytos kainos tyrima atlikusiu pareigunu nebuvo ivertintos kaip nepagristai aukštos. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, pareiškeju manymu, nepagristai buvo apskaiciuotas skiriamos baudos pagrindinis dydis 3 procentai bendruju metiniu pajamu. Šis dydis turetu buti sumažintas atsižvelgiant i pažeidimo trukme, kuri Konkurencijos tarybos tyrima atlikusiu pareigunu ivardinta kaip trumpa; lokalini (regionini) pažeidimo pobudi; žalos nebuvima; aplinkybes, kad 3 proc. baudos dydis praeityje buvo skirtas už daug didesnes apimties, masto ir trukmes susitarima.

6Skunde taip pat nurode, jog pareiškejai tyrimo metu bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, dar nebaigus atlikti tyrimo nutrauke veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba ivardijo kaip draudžiama susitarima ir isipareigojo ateityje neatlikti jokiu veiksmu, pažeidžianciu konkurencijos teises reikalavimams ir isipareigojo imtis visu imanomu priemoniu, kad imoneje butu idiegta efektyvi konkurencijos teises laikymosi programa, kad visi imones darbuotojai butu supažindinti su konkurencijos teises reikalavimais, suvoktu konkurencijos taisykles bei butu skatinami priimti sprendimus, atitinkancius šiu taisykliu reikalavimus. Taigi pareiškejai geranoriškai ir savo noru užkirto kelia žalingoms pažeidimo pasekmems. Pareiškejai pažymejo, jog tyrima atlike Konkurencijos tarybos pareigunai pranešime apie tyrima Konkurencijos tarybai nurode, kad ukio subjektai lygiaverciai atliko draudžiamus veiksmus. Šiu veiksmu iniciatorius nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant i tokias tyrimo išvadas, nepagrista byloje esanciais irodymais yra Konkurencijos tarybos išvada, kad UAB „SOBO sistemos" vaidmuo susitarime buvo svarbiausias.

7Pareiškejai paaiškino, kad Konkurencijos taryba baige tyrima iš karto po to, kai pareiškejai 2006 m. lapkricio menesi pateike pareiškimus del tyrimo. Šiu pareiškimu pateikimas yra paskutinis tyrimo veiksmas - gave pareiškimus Konkurencijos tarybos pareigunai toliau tyrimo netese, o pateike išvadas Konkurencijos tarybai. Pareiškejai neturejo informacijos kada Konkurencijos taryba ketina vykdyti tyrimo veiksmus ir nežinojo bei negalejo žinoti, kada tyrimas bus baigtas. Negavusi Pareiškeju pareiškimu Konkurencijos taryba butu tesusi tyrima ir toliau apklaususi UAB „Lamberta" ir UAB „Termofora" atsakingus darbuotojus ir visu triju pareiškeju direktorius, butu kitais budais rinkusi irodymus, leidžiancius nustatyti kokiu budu ir kada tyreju rasta konkurentu konkursiniu pasiulymu medžiaga pateko i pareiškeju kompiuterius. Šiu tyrimo veiksmu Konkurencijos taryba neatliko, kadangi, pareiškejams pateikus pareiškimus, tam nebuvo jokios butinybes.

8Pareiškeju nuomone, ju pateiktas prisipažinimas byloje turejo esmines reikšmes Konkurencijos tarybai baigiant tyrima ir konstatuojant pažeidima, kadangi leido Konkurencijos tarybai išspresti irodymu leistinumo ir irodymu pakankamumo problemas. Kitaip tariant, Konkurencijos taryba igijo kokybiškai naujus, praktiškai nenugincijamus pažeidimo irodymus, kuriu pakanka pažeidimui konstatuoti. Nesant pareiškeju prisipažinimo ir konkursu, kuriuose pareiškejai buvo sudare draudžiamus susitarimus sarašo, Konkurencijos tarybos surinktu irodymu leistinumo ir pakankamumo klausimas butu labai gincytinas, kadangi vadovaujantis 2006-02-15 nutarimu Nr. 1S-17 Konkurencijos tarybos pareigunai buvo igalioti atlikti tyrima tik toje apimtyje, kiek tai liecia 2005 m. konkursa. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-03-20 išdave sankcija Konkurencijos tarybai, kuria sankcionavo tyrimo veiksmus, tiriant pareiškeju veiksmus minetame konkurse. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos pareigunai, atvyke i imones atlikti patikrinimo su teismo sankcija ir Konkurencijos tarybos nutarimu, igaliojanciu tirti tik viena konkretu konkursa, susirinko duomenis, nesusijusius su tyrimo objektu, t. y. atliko krata ir poemius del tu ukio subjektu veiksmu, kurie nebuvo sankcionuoti. Ivertine surinkta informacija Konkurencijos tarybos pareigunai papilde tyrima nurodydami, kad tyrimas atliekamas del ukio subjektu, 2005-2006 m. dalyvavusiu Klaipedos miesto savivaldybes švietimo istaigu ukio tarnybos organizuotuose konkursuose. Taigi, pareiškeju vertinimu, Konkurencijos tarybos surinktu irodymu nepakaktu pažeidimui konstatuoti.

9Atsakovas Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba su pareiškeju skundu nesutiko ir praše atmesti ji kaip nepagrista.

10Atsiliepime i skunda paaiškino, kad nustatant pagrindini baudos dydi, baudos už pažeidimo trukme dydis buvo prilygintas 0 procentu bei pridetas prie baudos už pažeidimo pavojinguma dydžio. Nei Konkurencijos istatymas, nei Taisykles nenumato galimybes mažinti pagrindinio baudos dydžio atsižvelgiant i trumpa pažeidimo trukme. Be to, daugiau nei 11 menesiu vykes pažeidimas nelaikytinas trumpos trukmes pažeidimu. Apibreždami teikiamos paslaugos atitinkama rinka, tyrejai vadovavosi 2000-02-24 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.17 „Del Konkurencijos tarybos paaiškinimu del atitinkamos rinkos apibrežimo". Šiu Paaiškinimu 3 punkte nurodyta, jog geografine rinka (teritorija) suprantama kaip teritorija, kurioje visi ukio subjektai susiduria su iš esmes panašiomis konkurencijos salygomis tam tikroje prekes rinkoje ir kuri, atsižvelgiant i tai, gali buti atskiriama lyginant su greta esanciomis teritorijomis. Taigi buvo vertinama, kokioje teritorijoje ukio subjektai susiduria su panašiomis konkurencijos salygomis teikti šilumos irenginiu ir remonto sistemu, renovacijos darbus bei kokie ukio subjektai galejo dalyvauti Klaipedos švietimo istaigu ukio tarnybos organizuotuose viešuju pirkimu konkursuose. Nustatyta, jog Lietuvoje šilumos irenginiu eksploatavimo rinkoje veikia 658 ukio subjektai. Bet kuris atestuotas ukio subjektas galejo dalyvauti tirtuose konkursuose. Del šios priežasties pažeidimo atitinkama rinka buvo apibrežta kaip Lietuvos Respublikos teritorija, o ne kaip Klaipedos miestas.

11Pasak atsakovo, Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime niekur nera nurodžiusi apie pažeidimu padaryta žala. Skirdama baudas Konkurencijos taryba vadovaujasi Konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatytais baudos diferencijavimo kriterijais, tarp kuriu nera padarytos žalos kriterijaus. Pareiškejai nepaaiškino, kokiu budu jie nutrauke veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba ivardijo kaip draudžiama susitarima. Nagrinejamu atveju buvo konstatuoti draudžiami susitarimai 15-oje viešuju konkursu ir tyrimo pradejimo metu šie draudžiami susitarimai jau nebevyko, todel pareiškeju teiginys del veiksmu nutraukimo laikytinas nepagristu. Pareiškeju nurodomas bendradarbiavimas su Konkurencijos taryba laikytinas itariamu ukio subjektu pareiga, už kurios nevykdyma gali buti skirta bauda pagal Konkurencijos istatymo 41 straipsnio 3 dali, o taip pat gali buti ivertinta kaip atsakomybe sunkinanti aplinkybe pagal šio istatymo 42 straipsnio 3 dali. Imones neturejo teises atsisakyti teikti prašoma informacija, o jos pateikimas per se nera lengvinanti aplinkybe. Konkurencijos taryba pareiškeju prisipažinimus ivertino kaip reikšminga lengvinancia aplinkybe, kadangi jie patvirtino tyreju jau turimus irodymus. Konkurencijos taryba 2006-04-11 patikrinimo metu rastu irodymu pagrindu 2006-07-13 tyrima papildydama ir del kitu konkursu, veike neperžengdama Konkurencijos tarybos nutarime bei teismo sankcijoje nustatytu ribu, o irodymai buvo surinkti ir panaudoti teisetai.

12Atsakovas atkreipe demesi i tai, kad pareiškeju gincijamame nutarime buvo nurodyta, jog baudos skiriamos pagal Konkurencijos istatyma, o ne pagal Europos Tarybos 2002 m. gruodžio 16 d. reglamento (EB) Nr.:1/2003 del konkurencijos taisykliu, nustatytu Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, igyvendinimo (toliau - Reglamentas) 23 straipsni. Pareiškeju nurodytos Europos Komisijos 2006 m. birželio 28 d. išleistos „Pagal reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punkta skirtu baudu apskaiciavimo gaires" (toliau - Gaires) taikomos, kai Europos Komisija skiria baudas pagal Reglamento 23 straipsni. Valstybiu nariu konkurencijos institucijos negali skirti baudu pagal ši Reglamento straipsni. Lietuvos teises aktuose nustatytas skaiciavimas remiasi procentu nuo bendruju metiniu pajamu praejusiais ukiniais metais, o viršutine riba nustatyta tokia pati kaip ir Reglamento Nr. 1/2003 - iki 10 procentu nuo bendrosios apyvartos praejusiais ukiniais metais. Šia Konkurencijos tarybos pozicija patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-06-07 sprendimas administracineje byloje Nr. I-579-13/07.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-11 sprendimu pareiškeju skunda tenkino, panaikino Konkurencijos tarybos 2007-03-15 nutarimo Nr. 2S-6 dali, kuria Konkurencijos taryba paskyre UAB „Sobo sistemos" 62 774 Lt bauda, UAB „Lamberta" - 71 755 Lt bauda ir UAB „Termofora" 7 252 Lt bauda ir paskyre UAB „Lamberta“ 47 933 Lt bauda, UAB „SOBO sistemos" – 39 612 Lt bauda ir UAB „Termofora“ – 5 578 Lt bauda.

15Teismas akcentavo, jog byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2007-03-15 nutarimu pripažino UAB „Lamberta“, UAB „SOBO sistemos“ ir UAB „Termofora“ pažeidus Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu reikalavimus ir paskyre UAB „Lamberta“ 71 755 Lt, UAB „Sobo sistemos“ – 62 774 Lt ir UAB „Termofora“ – 7 252 Lt pinigines baudas. Pareiškejai negincija padaryto pažeidimo fakto, taciau nesutinka su paskirtomis baudomis. Taigi, teismo nuomone, gincas šioje byloje kiles del to, kad atsakovas skirdamas baudos dydi netinkamai pritaike istatymo normas, neatsižvelge i atsakomybe lengvinancias aplinkybes, todel paskyre nepagristai dideles baudas. Konkurencijos istatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus ukio subjektams skiriama pinigine bauda iki 10 procentu bendruju metiniu pajamu praejusiais ukiniais metais. Baudos diferencijuojamos atsižvelgiant i pažeidimo pavojinguma, pažeidimo trukme, ukio subjekto atsakomybe lengvinancias ar sunkinancias aplinkybes, kiekvieno subjekto itaka pažeidimo padarymui, kai pažeidimas padarytas keliu subjektu (Konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalis).

16Teismas atkreipe demesi i tai, jog baudos dydžio nustatyma taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisykles (toliau – Taisykles), kurias Vyriausybe igaliota patvirtinti Konkurencijos istatymo 42 straipsnio 5 dalimi. Pagal Taisykliu 3 punkta nustatant pažeidimo pavojinguma (kuris Konkurencijos istatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte priskirtas prie kriteriju, vertinamu skiriant bauda), atsižvelgiama i pažeidimo pobudi, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai imanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografines rinkos plota. Taisykliu 5 punktas numato galimybe sumažinti arba padidinti bauda 50 procentu, atsižvelgiant i atsakomybe lengvinancias aplinkybes (Taisykliu 5.1 punktas), atsakomybe sunkinancias aplinkybes (Taisykliu 5.2 punktas), ukio subjekto itaka pažeidimo padarymui, t. y. i tai, ar ukio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidima jis atliko aktyvu ar pasyvu vaidmeni, taip pat i ukio subjekto užimama rinkos dali (Taisykliu 5.3 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracineje byloje Nr. A¹-686/2006 pažymejo, kad Konkurencijos istatymas baudos dydi sieja su procentine atitinkamo ukio subjekto bendruju metiniu pajamu praejusiais ukiniais metais išraiška. Pirmosios instancijos teismas nurode, kad Konkurencijos taryba apskaiciuodama pareiškejams baudos dydi tinkamai kaip pagrinda laike pareiškeju bendruju metiniu pajamu dydi praejusiais metais, o pareiškeju nurodyta aplinkybe, jog Konkurencijos taryba turejo skaiciuoti baudos dydi remiantis su pažeidimu susijusiomis pajamomis yra nepagristas. Konkurencijos istatyme nustatytas baudos dydis už draudžiama susitarima – iki 10 procentu bendruju imones pajamu praejusiais ukiniais metais (šiuo atveju – 2005 metais). Todel, teismo nuomone, sprendžiant baudu dydžio klausima kiekvieno pareiškejo atžvilgiu, pirmiausiai nustatytina bendra procentine baudos dydžio išraiška pagal pažeidimo pavojinguma ir trukme (Konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai) visiems pareiškejams, o po to bauda individualizuotina remiantis Konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytais individualiais kriterijais.

17Teismas konstatavo, jog pažeidimo pobudis ir geografines rinkos plotas pagal Taisykliu 3 punkta yra esminiai kriterijai sprendžiant apie pažeidimo pavojinguma. Draudžiamas susitarimas del kainos pagal pobudi yra vienas pavojingiausiu konkurencijos teises pažeidimu (Lietuvos Vyriausias administracinis teismas administracineje byloje Nr. A¹-686/2006 pabreže, kad toks susitarimas per se yra draudžiamas net nenustatinejant jo faktinio poveikio rinkai). Apibrežiant teikiamos paslaugos atitinkama rinka, butina vadovautis Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr.17 „Del Konkurencijos tarybos paaiškinimu del atitinkamos rinkos apibrežimo" (toliau – Paaiškinimai). Šiu Paaiškinimu 3 punkte nurodyta, jog geografine rinka (teritorija) suprantama kaip teritorija, kurioje visi ukio subjektai susiduria su iš esmes panašiomis konkurencijos salygomis tam tikroje prekes rinkoje ir kuri, atsižvelgiant i tai, gali buti atskiriama lyginant su greta esanciomis teritorijomis. Pareiškejai, pažeisdami Konkurencijos istatymo nuostatas, susitare pasidalinti prekes rinka Klaipedos miesto teritorijoje, todel, kaip pagristai nurode atsakovas, šiuo atveju pažeidimas padarytas lokalioje rinkoje. Nurodytu aplinkybiu pagrindu, teismo nuomone, darytina išvada, jog pagal pažeidimo pavojinguma baudos dydis turetu neviršyti vidurkio. Analogiškoje byloje Nr. A¹-686/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas už draudžiama susitarima del kainos, nustates kad toks pažeidimas yra vienas pavojingiausiu konkurencijos teises pažeidimu, ir padarytas lokalioje rinkoje, priejo išvados, jog baudos dydis turi sudaryti 4 procentus bendruju metiniu atitinkamo ukio subjekto pajamu. Pirmosios instancijos teismas, ivertines tai, kad šiuo atveju, skirtingai nei minetoje byloje, dalyvavo tik trys ukio subjektai, todel situacija nera identiška, padare išvada, jog Konkurencijos taryba turejo pagrinda skirti mažesni baudos dydi nei 4 procentai bendruju metiniu pareiškeju pajamu. Todel pagrindinis 3 procentu metiniu pareiškeju pajamu dydis paskirtas pagristai.

18Teismas atkreipe demesi ir i tai, jog Taisykliu 4 punktas numato, kad jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip metus, baudos už pažeidimo trukme dydis sudaro iki 10 procentu baudos už pažeidimo pavojinguma dydžio už kiekvienus pažeidimo metus. Taigi, pagal ši punkta numatyta, kad jei pažeidimas trunka ilgiau nei metus, tai nustatytas pagrindinis baudos dydis turi buti skaiciuojamas už kiekvienus pažeidimo metus, taciau jei pažeidimas trunka iki vienu metu, diferencijuojant pagrindini baudos dydi šis taisykliu punktas netaikomas. Todel pareiškeju nurodyta aplinkybe, kad pagrindinis baudos dydis turetu buti mažinamas atsižvelgiant i tai, kad pažeidimas truko mažiau nei metus, teismo nuomone ,yra nepagristas.

19Teismas akcentavo, kad individualizuodama baudos dydi remiantis Konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytais individualiais kriterijais, Konkurencijos taryba ivertino tai, jog pareiškejai prisipažino sudare draudžiamus susitarimus tyrimo pabaigoje, o tyrimo metu jokios naudingos informacijos nepateike, todel pagrindini baudos dydi visoms imonems sumažino 25 procentais. Konkurencijos istatymo 42 straipsnio 2 dalis numato, jog atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis laikoma tai, kad ukio subjektai, padare pažeidima, savo noru užkirto kelia žalingoms pažeidimo pasekmems, padejo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padaryta žala. Pagal Taisykliu 8 punkta bauda sumažinama nuo 20 iki 50 procentu, jeigu draudžiamo konkurentu susitarimo dalyvis pateikia draudžiamo susitarimo irodymus, kuriu neturi Konkurencijos taryba ir kurie yra reikšmingi irodant draudžiama susitarima. Teismo vertinimu, UAB „Lamberta“, UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ tyrimo metu bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, dar nebaigus atlikti tyrimo nutrauke veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba ivardijo kaip draudžiama susitarima. Konkurencijos taryba atsiliepime i skunda ir teismo posedžio metu nurode, kad UAB „Lamberta“, UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ prisipažino pažeidusios konkurencijos istatymo nuostatas po to, kai buvo Konkurencijos tarybos pareigunai jau buvo nustate pažeidima. Teismas pažymejo, kad Konkurencijos istatymas nenumato, jog prisipažinti ukio subjektai privalo iki pažeidimo nustatymo, todel UAB „Lamberta“ ir UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ prisipažinima vertino kaip aplinkybe lengvinancia atsakomybe. 2006-02-15 nutarimu Nr. 1S-17 Konkurencijos tarybos pareigunai buvo igalioti atlikti tyrima tik toje apimtyje, kiek tai liecia 2005 m. konkursa. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-03-20 išdave sankcija Konkurencijos tarybai kuria sankcionavo tyrimo veiksmus, tiriant pareiškeju veiksmus minetame konkurse. UAB „Lamberta“, UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ prisipažino sudariusios draudžiamus susitarimus visuose konkursuose ir pateike išsamu konkursu saraša. Esant tokioms aplinkybems pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad Konkurencijos taryba nepagristai UAB „Lamberta“ ir UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ pagrindini baudos dydi esant minetoms aplinkybems sumažino tik 25 procentais.

20Teismas kartu pažymejo, jog pagal Konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkta individualizuojant bauda taip pat turi buti atsižvelgta i kiekvieno ukio subjekto vaidmeni pažeidime, t.y. ar ukio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidima jis atliko aktyvu ar pasyvu vaidmeni, taip pat i ukio subjekto užimama rinkos dali (Taisykliu 5.3 punktas). Teismas nurode, jog tyrima atlike Konkurencijos tarybos pareigunai pranešime apie tyrima Konkurencijos tarybai nurode, kad ukio subjektai lygiaverciai atliko draudžiamus veiksmus. Šiu veiksmu iniciatorius nebuvo nustatytas. Todel Konkurencijos taryba nepagristai sumažino UAB „Termofora“ pagrindini baudos dydi tuo pagrindu, kad ši bendrove konkursuose dalyvavo mažiausiai, vaidino tik papildoma vaidmeni ir iš draudžiamo susitarimo pajamu negavo. Kadangi Konkurencijos istatymo 42 straipsnio 3 dalyje numatytu atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu UAB „Lamberta“ , UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ veikloje nenustatyta, teismo nuomone, yra pagrindas taikyti taisykliu 8 punkta ir paskirta pagrindini baudos dydi mažinti 50 procentu. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, bei i kiekvienos pareiškejos metines pajamas, skirtinos tokios baudos: UAB „Lamberta“ 47933 Lt, UAB „SOBO sistemos" – 39612 Lt ir UAB „Termofora“ – 5578 Lt.

21III.

22Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-11 sprendima, o Konkurencijos tarybos 2007-03-15 nutarima Nr. 2S-6 palikti galioti. Apeliacini skunda grindžia šiais argumentais:

231. Atsižvelgiant i tai, kad Konkurencijos istatymo 5 straipsnis yra parengtas ir iš esmes identiškas Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsniui, bei i tai, kad Konkurencijos istatymo paskirtis yra siekti „Lietuvos Respublikos ir Europos Sajungos konkurencijos santykius reglamentuojancios teises suderinamumo" (Konkurencijos istatymo 1 straipsnio 3 dalis), manytina, kad Konkurencijos taryba taip pat turetu laikytis panašios pozicijos vertindama baudu sumažinimo apimtis. Kadangi nagrinejamoje byloje imoniu prisipažinimai buvo pateikti tyrimo pabaigoje, Konkurencijos tarybos igaliotiems pareigunams jau turint visus irodymus del kartelinio susitarimo, pagrindinis baudos dydis imonems buvo sumažintas 25 procentais. Atsakovo nuomone, del priimto gincijamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo bus formuojama ydinga praktika, kuomet kartelinio susitarimo dalyviai tyrimo pabaigoje ivertine Konkurencijos tarybos surinktus irodymus, pilnai irodancius ju dalyvavima pažeidime, ir pateike savo prisipažinimus del nustatytu faktu, gales tiketis maksimalaus baudos sumažinimo. Toks ukio subjektu elgesys neskatins greito ir efektyvaus Konkurencijos istatymo pažeidimu ištyrimo, iškreips teises normu, skatinanciu ukio subjektus prisipažinti apie padaryta pažeidima iki tyrimo pradejimo, tiksla.

242. Atsakovo tvirtinimu, pagrindinis argumentas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, yra tas, kad tyrima atlikusiu pareigunu 2006-12-07 Pranešime apie atlikta tyrima yra nurodyta, kad tyrimo iniciatorius nustatytas nebuvo. Taciau, kaip teigia atsakovas, atkreiptinas demesys, i tai kad teismas netinkamai aiškino ir taike Konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkta, bei Vyriausybes 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintu baudu, skiriamu už Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisykles, nes kiekvieno ukio subjekto itakos pažeidimo padarymui nustatymas apima platesni aplinkybiu rato nustatyma, nei vien tik tyrimo iniciatoriaus nustatymas. Pagal Baudos nustatymo taisykliu 5.3 punkta nustatant kiekvieno ukio subjekto itaka pažeidimo padarymui, kai pažeidima padaro keli ukio subjektai, atsižvelgiama i tai, „ar ukio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidima jis atliko aktyvu ar pasyvu vaidmeni, taip pat i ukio subjekto užimama rinkos dali". Be to, tai, kad Pranešime apie atlikta tyrima nebuvo aiškiai išreikštas kiekvieno ukio subjekto vaidmens pažeidimo padaryme vertinimas, negali riboti Konkurencijos tarybos teises ir pareigos to ivertinti nutarime, nes pagal Konkurencijos istatymo 36 straipsnio 3 dali Konkurencijos tarybos galutinis nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinemis aplinkybemis, del kuriu asmuo itariamas istatymo pažeidimu, turejo galimybe duoti paaiškinimus. Atsakovo nuomone, šioje byloje faktines aplinkybes, kad UAB „Termofora" dalyvavo trylikoje draudžiamo susitarimo epizodu iš penkiolikos, kad imone nerenge konkursiniu pasiulymu savo konkurentams, o konkursuose vaidino tik papildoma pasyvu vaidmeni ir iš draudžiamo susitarimo pajamu negavo, bei tai, kad UAB „SOBO sistemos" renge konkursinius pasiulymus su kainomis savo konkurentems UAB „Lamberta" ir UAB „Termofora" trylikoje konkursu, jos vaidmuo karteliniame susitarime buvo svarbiausias, imone gavo daugiausiai pajamu iš laimetu konkursu yra patvirtinamos tyrimo byloje surinktais dokumentais, bei aprašytos Pranešime apie atlikta tyrima. Su šia medžiaga pareiškejams buvo suteikta teise susipažinti, jie šia teise pasinaudojo.

25Atsiliepimu i atsakovo apeliacini skunda pareiškejai prašo ši skunda atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendima nepakeista. Atsiliepima grindžia šiais argumentais:

261. Analizuojant tyrimo byloje esancia medžiaga, o taip pat Pranešima apie atlikta tyrima, kuris buvo pateiktas Konkurencijos tarybai prieš priimant šioje byloje gincijama nutarima, Konkurencijos taryba, spresdama del pareiškeju neteisetu veiksmu remesi išimtinai pirmojo patikrinimo metu surinktais irodymais, kurie buvo surinkti neteisetai. Todel Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime pagristai nusprende, kad, nesant pareiškeju prisipažinimo, Konkurencijos taryba leistinais irodymais nebutu galejusi irodyti pareiškeju padaryto teises pažeidimo, todel pareiškeju prisipažinimas buvo reikšmingas irodymas, be kurio Konkurencijos taryba nebutu galejusi negincijamai irodyti draudžiamo susitarimo tarp pareiškeju fakto.

272. Pagal Konkurencijos istatymo 36 straipsnio 3 dali, Konkurencijos tarybos galutinis nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinemis aplinkybemis, del kuriu asmuo, itariamas Konkurencijos istatymo pažeidimu, turejo galimybe duoti paaiškinimus. Pareiškejai pažymi, jog jie tokios galimybes neturejo, nes Pranešime apie atlikta tyrima, del kurio turejo teise pateikti nuomone, suformuluotos išvados neatitiko veliau atsakovo priimto nutarimo išvadu. Tokie Konkurencijos tarybos veiksmai, pareiškeju manymu, laikytini nepagristais ir neteisetais, todel Vilniaus apygardos administracinis teismas pagristai skundžiama atsakovo nutarimo dali panaikino ir baudas pareiškejams sumažino.

28Teiseju kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Byloje kiles gincas del pareiškejams paskirtu baudu dydžio. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2007 m. kovo 5 d. nutarimu, už padarytus Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu reikalavimu pažeidimus, atitinkamai paskyre - UAB „Lamberta“ 71 755 Lt, UAB „Sobo sistemos“ – 62 774 Lt ir UAB „Termofora“ – 7 252 Lt pinigines baudas. Pareiškejai padaryto pažeidimo fakto negincijo, taciau nesutiko su paskirtu baudu dydžiais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintu Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisykliu (toliau – Taisykles) 8 punktu, pareiškejams paskirtas baudas sumažino iki 50 procentu, atitinkamai paskirdamas UAB „Lamberta“ 47933 Lt, UAB „SOBO sistemos" – 39612 Lt ir UAB „Termofora“ – 5578 Lt dydžio baudas.

31Baudu skyrimo klausimus už padarytus Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 42 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintu Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisykles.

32Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos ukio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant i: pažeidimo pavojinguma; pažeidimo trukme; ukio subjekto atsakomybe lengvinancias ar sunkinancias aplinkybes; kiekvieno ukio subjekto itaka pažeidimo padarymui, kai pažeidima padaro keli ukio subjektai, t. y. šia teises norma yra nustatyti bendrieji baudu skyrimo pradmenys, kuriais vadovaujantis turi buti individualizuojamas skiriamos ukio subjektui baudos dydis už padaryta jo atitinkama Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo pažeidima. Minetu Taisykliu II skyriuje ( 2 – 5 punktai ) nustatytos taisykles, kurios detalizuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius baudu skyrimo pradmenis. Taisykliu 2 punkte numatyta, kad baudos dydis nustatomas taip: apskaiciuojami baudos už pažeidimo pavojinguma dydis, baudos už pažeidimo trukme dydis ir šiu dydžiu suma. Taisykliu 3 punkte išaiškinta i ka turi buti atsižvelgiama nustatant pažeidimo pavojinguma (i pažeidimo pobudi, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai imanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografines teritorijos (geografines rinkos) plota ), o Taisykliu 4 punkte išaiškinta kokio dydžio bauda ( už pažeidimo trukme ) turi buti skiriama jei pažeidimas truko ilgiau kaip metus. Remiantis Taisykliu 2 – 4 punktais yra nustatomas „pradinis“ baudos ( bausmes ) dydis, kuris tokiu budu yra individualizuotas pagal ukio subjekto padaryto konkretaus pažeidimo pavojinguma ir jo trukme. Remiantis Taisykliu 5 punktu ši „pradine“ bauda ( bausme ) individualizuojama (bauda sumažinant arba padidinant iki 50 procentu), ivertinus ir ukio subjekto atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes bei jo itaka pažeidimo padarymui. Iš paminetu teises normu matyti, kad atlikus Taisykliu 2 – 5 punktuose numatytus veiksmus yra realizuojami Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji baudu skyrimo pradmenys, t. y. igyvendinama bendroji taisykle, kuri nustato kokio dydžio bauda gali buti skiriama ukio subjektui už konkretu jo padaryta pažeidima. Iš paminetos taisykles, reglamentuojancios bendruosius baudu skyrimo klausimus, teises normos numato ir išimtis, leidžiancias geriau individualizuoti baudos dydi bei užtikrinti teisinguma. Viena iš tokiu išimciu yra numatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 43 straipsnyje, kuris suteikia teise ukio subjekta, kuris yra draudžiamo konkurentu susitarimo dalyvis, atleisti nuo baudos ( bausmes ), jei jo veika atitinka šiame straipsnyje nustatytas salygas. Kita išimtis yra nustatyta Taisykliu III skyriuje (6 – 8 punktai), kuris suteikia teise sumažinti ( sušvelninti ) pagal Taisykliu II skyriaus nuostatas paskirta bauda ukio subjektui, kuris yra draudžiamo konkurentu susitarimo dalyvis, jei jo veika atitinka Taisykliu 6 – 8 punktuose nustatytas salygas. Iš Taisykliu III skyriuje itvirtintu teises normu konstrukcijos matyti, kad Taisykliu 6 punktas veikia kaip bendro pobudžio teises norma, Taisykliu 7 ir 8 punktu atžvilgiu. Tai reiškia, kad ukio subjekto atžvilgiu Taisykliu III skyriuje nustatyta išimtis gali buti taikoma tik tuomet, jei jo veika, visu pirma, atitinka Taisykliu 6 punkte nustatytas salygas, o butent, jeigu jis pateike visa jam žinoma informacija apie draudžiama susitarima ir bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo metu. Ir tik tuomet, jei jo veika atitinka Taisykliu 6 punkte nustatytas salygas, gali buti sprendžiamas klausimas del Taisykliu 7 ar 8 punktu, leidžianciu sumažinti bauda nuo 50 iki 75 procentu taikymo, ar nuo 20 iki 50 procentu, taikymo. Byloje nustatyta, kad tyrimas pareiškeju atžvilgiu buvo pradetas 2006 m. balandžio men., o 2006 m. liepos men. pradetas ir papildomas tyrimas del veiku už kuriu pažeidima pareiškejai buvo nubausti šioje byloje. Minetas tyrimas buvo baigtas 2006 m. gruodžio 7 d., o pareiškejai apie padarytus ju Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo pažeidimus, informacija atsakovui pateike tik 2006 m. lapkricio menesi. Visa tai nepatvirtina tos aplinkybes, kad pareiškejai bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo, atliekamo ju atžvilgiu, metu, o tai savo ruožtu yra ta aplinkybe, kuri neatitinka Taisykliu 6 punkte nustatytos salygos - jeigu pateike visa jam žinoma informacija apie draudžiama susitarima ir bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo metu. Del šiu priežasciu pirmosios instancijos teismo išvada del galimumo taikyti pareiškeju atžvilgiu Taisykliu 8 punkto nuostatas, yra nepagrista ir neteisinga. Iš gincijamo atsakovo nutarimo matyti, kad atsakovas pareiškeju padarytus tyrimo pabaigoje prisipažinimus, pripažino ju atsakomybe lengvinancia aplinkybe bei atitinkamai paskirtas baudas sumažino 25 procentais. Tokiu budu pareiškeju prisipažinimai buvo tinkamai teisiškai ivertinti, o kaip mineta, šiuos prisipažinimus vertinti kaip aplinkybe, suteikiancia galimybe pareiškeju atžvilgiu taikyti Taisykliu III skyriaus nuostatas, nera teisiniu salygu. Kokiu tai papildomu aplinkybiu, kuriu atsakovas nebutu ivertines, skirdamas baudas, pareiškejai iš esmes nepateike bei nenurode. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skiriant pareiškejams baudas nebuvo pažeisti kiti Taisykliu II skyriaus nuostatai, kiek tai susije su baudu dydžiu skyrimu už padarytu pažeidimu pavojinguma ir ju trukme. Del paminetu priežasciu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, byloje priimant nauja sprendima, kuriuo pareiškeju skundas atmetamas.

33Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

34Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendima ir priimti nauja sprendima: pareiškeju uždarosios akcines bendroves „Lamberta“, uždarosios akcines bendroves „SOBO Sistemos“ ir uždarosios akcines bendroves „Termofora“ skunda atmesti.

35Sprendimas neskundžiamas.