Byla 2A-499-278/2007

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

3kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

4sekretoriaujant R. Norkūnienei,

5dalyvaujant ieškovui G. J.,

6atsakovei R. S., jos atstovei adv. L. Svidrienei,

7trečiajam asmeniui R. J.,

8viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ir atsakovės R. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei R. S., tretiesiems asmenims Panevėžio apskrities viršininko administracijai, R. J. dėl nuosavybės teisių gynimo.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovo, atsakovės, atsakovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimus,

Nustatė

10ieškovas nurodė, kad 2005 m. liepos 14 d. su sutuoktine R. J. nusipirko 0,04 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ), gyvenamojo namo statybai. Atsakovei sutikus, pradėjo statyti gyvenamąjį namą nuo atsakovės sklypo ribų 1,5 m atstumu, tačiau pastačius gyvenamąjį namą, 2006 08 11 gavo Panevėžio apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamento Panevėžio miesto ir rajono statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą panaikinti balkoną ir sumažinti namo pastogės plotį, kadangi neišlaikytas 1,5 m atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos. Paaiškėjo, kad tvora, esanti tarp jo ir atsakovės R. S. sklypo, yra įsiterpusi į jo žemės sklypą, vienas tvoros galas įsiterpęs į jo sklypą 10 cm, kitas 32 cm dėl ko atsakovė neteisėtai naudojasi jo 4 kv. m žemės plotu. Prašė teismo įpareigoti atsakovę savo lėšomis nukelti nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), pietinės dalies atsakovės savavališkai pastatytą ažūrinę (vielos tinklo) su metaliniais stulpais tvorą.

11Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį pilnai tenkino ir iš atsakovės ieškovo G. J. naudai priteisė 100 Lt žyminio mokesčio bei 300 Lt atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ankstesni ginčo sklypo savininkai pirkimo pardavimo sutartimis įsigijo žemės sklypus ir iš pateiktų planų matyti, kad tuo metu T. G. ir V. D. sklypų riba ėjo teisia linija ir atsirėmė į ūkinio pastato kampą. Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypų pardavimas atitiko Žemės reformos įstatymo reikalavimus, sklypai tinkamai buvo suformuoti privačiai namų valdai, prie pirkimo sutarčių buvo pateikti namų valdos žemės ribų planai. Žemės sklypai buvo suformuoti ir parduoti atlikus esamų namų valdų žemės sklypų tikslinius geodezinius matavimus, buvo nustatytos sklypų koordinatės, jos sugretintos su koordinačių sistema, nustatyti riboženkliai, o sklypų ribos suderintos su gretimų sklypų savininkais. Teismas nurodė, jog visuose planuose atsakovės žemės sklypas yra stačiakampio formos, tačiau dabartiniu metu atsakovės tvora ties ūkiniu pastatu nesutampa su jo kampu, yra atsakovo sklypo pusėje, todėl realiai atsakovės žemės sklypas yra trapecijos, o ne stačiakampio formos. Teismas darė išvada, jog atsakovės medinė tvora nuo Staniūnų gatvės pusės ir vielinė tvora nuo ieškovo sklypo buvo statomos skirtingu laiku. Perstatant tvorą, buvo nukrypta nuo tikrosios sklypo ribos, ties ūkiniu pastatu 24 cm nukrypstant į ieškovui priklausantį sklypą. Teismas konstatavo, kad liudytojai sąžiningai klydo teigdami, kad tvora buvo pastatyta lygiai toje pačioje, kaip ir senoji tvora, vietoje bei darė išvadą, kad ginčo tvora po sklypų suformavimo momento buvo judinta ir šiuo metu nesutampa su šalių sklypų riba.

12Apeliaciniu skundu atsakovė R. S. prašo panaikinti 2007 m. liepos 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčo sklypą, jame esančius statinius ir tvorą ji 2000 04 14 gavo dovanojimo sutarties pagrindu, tvoros buvimo vietos nekeitusi, todėl net ir esant tvorai atsakovo sklypo ribose, teismas turėjo įvertinti susiklosčiusią faktinę padėtį ir ieškinį atmesti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė šalių sklypo ribų ir nenurodė kokie įrodymai patvirtina, kad atsakovės tvora yra ieškovo sklype. Teigia, jog ieškovas 2005 07 14 pirkimo sutartimi įsigyto sklypo ribų ir jos tvoros buvimo vietos neįrodė kadastriniais matavimais, o teismas nevertino jos pateikto 1992 m. kadastrinio matavimo plano, kuris įrodo, jog tvora nėra ieškovo sklype. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, netaikė LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų, kurie nustato, jog tuo atveju kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas neturi būti didesnis kaip 0,1 m. miestuose. Teigia, jog jos sklypas yra išmatuotas geodeziniais prietaisais anksčiau nei T. G., kurį įsigijo ieškovas, todėl paklaida yra leistina. Nurodo, jog ieškovui priklausantis sklypas, suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 03 05 įsakymu, pagal kurį K. T. įmonė 2004 03 18 parengė žemės sklypo planą. Tuometinė savininkė T. G. pasirašė, kad sutinka su paženklintomis sklypo ribomis, ši riba buvo tvora, naujų riboženklių nebuvo patatyta. Nurodo, kad jokie riboženkliai, kurie rodytų kitokią nei tvora sklypų ribą, niekuomet nebuvo pastatyti, jų nėra ir dabar. Mano, kad teismas neįvertino, jog G. V. įmonės 2005 m. topografinėje nuotraukoje, pateiktoje ieškovo, yra matoma sklypų riba pažymėta tvoros ženklu ir eina už atmatų duobės. Šios duobės išorinė linija ir ūkinio pastato išorinės sienos linija yra viena tiesė. Nubrėžta riba, pasiekusi ūkinio pastato kampą yra nežymiai už jo. Teigia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė naudojasi didesniu žemės plotu nei jai priklauso ir neįrodė, kaip apskaičiavo jo 4 kv. m dydį. Nurodo, jog ji pateikė nenuginčytinus įrodymus, kad tvora 1998 metais buvo atstatyta toje pačioje vietoje, medinės tvoros vietoje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius teisės normų pažeidimus ir neteisingai išsprendė bylą, kadangi ieškovas pateikė tris ieškinius, o teismas, priimdamas sprendimą, nenurodė kuriuo ieškiniu vadovavosi, be to, teigia, jog teismas neteisingai vertino rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, sprendimą grindė prielaidomis, o ne įrodymais, peržengė ieškinio ribas, nes tenkino ne tokį ieškinį, kuris buvo suformuluotas.

13Apeliaciniu skundu ieškovas G. J. prašo pakeisti 2007 m. liepos 12 d. sprendimą ir papildomai priteisti iš atsakovės 913,81 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pilnai patenkinęs jo ieškinį, iš atsakovės priteisė tik dalį jo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir nenurodė motyvų, kodėl nepriteisiamos jo turėtos išlaidos už žemės sklypo plano kopiją, žemės sklypo geodezinius matavimus, pilnai atstovavimo išlaidos bei dokumentų dauginimo išlaidos. Teigia, jog šias išlaidas jis patyrė atsakovės inicijuotų prašymų įvykdymo pagrindu.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismo įpareigojimas nukelti metalinę tvorą pagrįstas rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Teigia, kad topografinės nuotraukos neginčijamai patvirtina faktą, kad tvora atsakovės perstatyta į naują vietą, įsiterpiant į jam priklausantį žemės sklypą po 2002 m. birželio mėn. keturių su puse metų laike, o ne kaip teigia atsakovė 1998 metais. Nurodo, kad nukėlus tvorą, atsakovės žemės sklypo ribos nesikeis, tuo pačiu nesikeis ir sklypo dydis.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo G. J. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neprivalo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, nors ir pilnai tenkina ieškinį. Nesutinka su ieškovo pateikta bylinėjimosi išlaidų sąmata, nes sąskaitose faktūrose nenurodyta, kokie konkrečiai dokumentai buvo dauginami, sumokėta 236 Lt suma nėra žemės sklypo geodezinių matavimų suma, o tik topografinė nuotrauka, kuri niekuo nepadėjo išspręsti reikalavimų, kadangi nebuvo reikalingas įrodymas, 300 Lt - nėra žemės sklypo geodezinių matavimo išlaidų suma, o tik išlaidos už 2007 04 24 paruoštą situacijos planą, kurį ieškovas pateikė pats, savo iniciatyva. Be to, mano, kad G. J. už apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas teisme.

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

17Byloje nustatyta, kad 2005 07 14 pirkimo pardavimo sutartimi ieškovas G. J. iš T. G. įsigijo 0,04 ha žemės sklypą ( - ), o atsakovė 2000 04 14 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,0935 ha žemės sklypą ( - ), (1 t., b. l. 35-36, 53-54). Iš byloje esančio K. T. individualios įmonės 2007 01 15 rašto matyti, kad šalių žemės sklypų riba yra tvora ir Staniūnų gatvė (1 t., b. l. 82). Ieškovas teigia, kad atsakovei priklausanti tvora yra jam priklausančio sklypo ribose, todėl faktiškai jo sklypo dalimi naudojasi atsakovė R. S. Nors prie aukščiau paminėtų žemės sklypų įgijimo sandorių yra pateikti žemės sklypų planai, iš kurių matyti, jog gretimų sklypų riba eina tiesia linija nuo Staniūnų gatvės pagal atsakovei R. S. priklausantį ūkinį pastatą, tačiau neginčijamų įrodymų, patvirtinančių sklypų ribas, byloje nėra. Ieškovas teismui geodezinių sklypo planų nepateikė, o atsakovė nurodo, kad jos pateiktas 1992 m. kadastrinių matavimų planas įrodo, jog jai priklausanti tvora yra jos sklype, ir plane esančios VĮ „Registrų centras“ pažymos patvirtina jog planas atitinka įstatymų reikalavimus bei žymi tikslias sklypo ribas (1 t. b. l. 34). Tačiau iš ieškovo G. J. pateikto žemės sklypo detaliojo plano matyti, kad žemės sklypo riba eina tiesia linija su ūkiniu pastatu, kaip ir R. S. namų valdos žemės sklypo ribų plane - abiejų planų kampų taškai ieškovo sklype taškas 7, atsakovės sklype taškas 4 koordinatės x - 7273,30, y - 8713,35, ieškovo sklypo taškai 5 ir atsakovės - 1 koordinatės x - 7284,21, y - 8753,34 sutampa, kas leidžia daryti išvadą, kad tik atlikus geodezinius matavimus ir nustačius tikslias šalims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas gali būti konstatuota kurio iš šalims priklausančiame žemės sklype yra atsakovei priklausanti tvora (1 t. b. l. 34, 59). Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas prašė teismą paskirti žemės sklypo ploto ir ribų nustatymo ekspertizę, pavedant ekspertus atlikti jam priklausančio sklypo geodezinius matavimus, nustatyti faktinį sklypo plotą bei atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas, tačiau teismas šį prašymą atmetė nenurodydamas motyvų (1 t., b. l. 107-108, 2 t. b. l. 5-6). Kadangi tik atlikus geodezinius matavimus ir nustačius tikslias šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas gali būti nustatyta ar atsakovei priklausanti tvora yra ieškovui G. J. priklausančiame žemės sklype, teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog perstatant tvorą buvo nukrypta nuo tikrosios sklypo ribos, yra pagrįsta, negalima. Be to, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę nukelti pietinės dalies tvorą, nenurodė kokiu atstumu tiek pločiu tiek ir ilgiu turi būti nukelta tvora, nenustatė per kokį konkretų terminą sprendimas turi būti įvykdytas, o jo neįvykdžius, kokio dydžio bauda yra skiriama atsakovei, nenusprendė ar atsakovei neįvykdžius sprendimo jį gali įvykdyti ieškovas (CPK 271, 273 str.). Dėl aukščiau paminėtų motyvų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, padarė procesinius teisės normų pažeidimus, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

18Kadangi sprendimas naikintinas, dėl ieškovo G. J. apeliacinio skundo motyvų kolegija nepasisako, nes priimant naują sprendimą šioje byloje pakartotinai bus sprendžiamas ir šalių bylinėjimosi išlaidų klausimas.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., Teisėjų kolegija

Nutarė

21Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.