Byla AS-520-721-13
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. L. ir D. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. L. ir D. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai S. L. ir D. F. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: 1) S. L. 37 568,13 Lt turtinei žalai atlyginti; 2) D. F. 37 505,82 Lt turtinei žalai atlyginti.

6Pareiškėjai nurodė, jog valstybės valdžios institucijų neteisėti veiksmai pasireiškė 2009 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimant nutarimus Nr. 411 ir Nr. 412, kuriais buvo pakeisti 2003 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 941 ir 2003 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1195, t. y. suvienodinta iki tol buvusi diferencijuota pagal atitinkamas darbuotojų kategorijas savaitės darbo laiko ir kasmetinių atostogų trukmė, neatsižvelgiant į tam tikrų kategorijų darbuotojų darbe patiriamą skirtingą nervinę, emocinę, protinę įtampą, kurie 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu šia dalimi buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatoms. Pareiškėjai teigė, jog nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. dirbo ir iki šiol dirba viršvalandžius, už kuriuos jiems nėra ir nebuvo mokama.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti S. L. ir D. F. skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, išaiškino S. L. ir D. F., kad dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo jie turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

9Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punktu.

10Teismas nustatė, jog iš teismui pateikto skundo turinio ir jo priedų matyti, kad S. L. ir D. F. ginčui aktualiais laikotarpiais dirbo Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institute pagal darbo sutartis (2004 m. gegužės 26 d. darbo sutartys Nr. 227 ir Nr. 226). Sprendė, kad tarp pareiškėjų ir Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institute susiklostė ne valstybės tarnybos, o darbo teisiniai santykiai. Teismas nurodė, jog, nors S. L. ir D. F. skunde keliamais reikalavimais prašė priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę žalą, iš skundo pagrindo matyti, kad ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo teisingumo. Sprendžiant ginčus dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo, taikytinos ir aiškintinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, o ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reguliuojančios civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl pareiškėjų keliamas ginčas negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtinu tarnybiniu ginču dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ar ginču dėl viešojo administravimo subjekto padarytos turtinės žalos priteisimo. Ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, XX skyrius). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti skundą.

11III.

12Pareiškėjai S. L. ir D. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą, ir perduoti pareiškėjų S. L. ir D. F. skundo dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba rūšinio teismingumo (ginčo priskirtinumo) klausimo sprendimą šioje byloje perduoti spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai.

13Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais teiginiais ir argumentais dėl ginčo nepriskirtinumo administraciniam teismui, mano, kad teismas tokią nepagrįstą išvadą dėl skundo priskirtinumo bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam, teismui padarė neišsamiai išnagrinėjęs ginčo dalyko ir pagrindo pobūdį. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, jog, nors tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens yra susiklostę darbo teisiniai santykiai, tačiau administraciniam teismui pateiktame skunde yra keliamas klausimas ne dėl neteisingo darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo, bet dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteisėtu veiksmu, priimant antikonstituciniais pripažintus nutarimų Nr. 941 ir Nr. 1195 pakeitimus, padarytos turtinės žalos (kuriai pagrįsti ir išreikšti pareiškėjai, kaip ekvivalentą, pasitelkė vidutinį darbo užmokesčio dydį, bet tai nereiškia, kad prašoma priteisti turtinės žalos suma yra neišmokėtas darbo užmokestis) atsiradimo bei jos atlyginimo. Pareiškėjai remiasi ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pareiškėjai teigia, jog, nepaisant to, kas išdėstyta anksčiau, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilus abejonių dėl to, ar ginčas pagal pareiškėjų pateiktą skundą nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, t. y. ne administraciniam teismui, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 3 ir 4 dalimis, teismas turi teisę priimti motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo ir perduoti bylos rūšinio teismingumo klausimą spręsti Specialiai teisėjų kolegijai.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV.

16Kreiptinasi į Specialią teisėjų kolegiją bylos pagal pareiškėjų S. L. ir D. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimui išspręsti.

17Pareiškėjai S. L. ir D. F. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: S. L. 37 568,13 Lt turtinei žalai atlyginti; D. F. 37 505,82 Lt turtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde nurodė, jog valstybės valdžios institucijų neteisėti veiksmai pasireiškė 2009 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimant nutarimus Nr. 411 ir Nr. 412, kuriais buvo pakeisti 2003 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 941 ir 2003 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1195, t. y. suvienodinta iki tol buvusi diferencijuota pagal atitinkamas darbuotojų kategorijas savaitės darbo laiko ir kasmetinių atostogų trukmė, neatsižvelgiant į tam tikrų kategorijų darbuotojų darbe patiriamą skirtingą nervinę, emocinę, protinę įtampą, kurie 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu šia dalimi buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatoms. Pareiškėjai teigė, jog nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. dirbo ir iki šiol dirba viršvalandžius, už kuriuos jiems nėra ir nebuvo mokama.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti S. L. ir D. F. skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. L. ir D. F. ginčui aktualiais laikotarpiais dirbo Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institute pagal darbo sutartis, tarp pareiškėjų ir Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institute susiklostė ne valstybės tarnybos, o darbo teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad yra sprendžiamas ginčas dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo, todėl taikytinos ir aiškintinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, o ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reguliuojančios civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl pareiškėjų keliamas ginčas negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtinu tarnybiniu ginču dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ar ginču dėl viešojo administravimo subjekto padarytos turtinės žalos priteisimo. Teismas konstatavo, jog ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

19Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškovų S. L. ir D. F. ieškinio priėmimo klausimą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems asmenims Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl turtinės žalos atlyginimo, 2013 m. liepos 29 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjusi) atsisakė priimti ieškovų S. L. ir D. F. ieškinį. Teismas konstatavo, jog, kadangi ieškovai prašo priteisti žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų vykdant viešąjį administravimą, atlyginimą, byla priskirta nagrinėti administraciniams teismas, o ne bendrosios kompetencijos teismams.

20Pareiškėjai S. L. ir D. F. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, jog, nors tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens yra susiklostę darbo teisiniai santykiai, tačiau administraciniam teismui pateiktame skunde yra keliamas klausimas ne dėl neteisingo darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo, bet dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteisėtu veiksmu, priimant antikonstituciniais pripažintus nutarimų Nr. 941 ir Nr. 1195 pakeitimus, padarytos turtinės žalos atsiradimo bei jos atlyginimo.

21Pareiškėjai S. L. ir D. F. atskiruoju skundu taip pat kelia ir bylos rūšinio teismingumo klausimą.

22Teisėjų kolegijai taip pat kyla teisinė abejonė dėl nagrinėjamos bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

23Pagal ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (3 dalis).

24Administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencija apribojama pagal ginčo dėl teisės pobūdį: bendrosios kompetencijos teismai sprendžia visus ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnis), o administraciniai teismai – ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnis). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu administraciniams teismams priskirtos nagrinėti bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

25Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai kreipdamiesi į teismą nurodo, jog skunde yra keliamas klausimas ne dėl neteisingo darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo, bet dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteisėtu veiksmu, priimant antikonstituciniais pripažintus nutarimų Nr. 941 ir Nr. 1195 pakeitimus, padarytos turtinės žalos atsiradimo bei jos atlyginimo. Pareiškėjai atsakovu įvardija Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

26Pažymėtina, jog Specialios teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutartyje, konstatuota, kad bylos dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos – įstatymų leidėjo – neteisėtų aktų vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą, patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtina administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Analogišką išvadą specialioji teisėjų kolegija buvo padariusi ir 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytose Specialios teisėjų kolegijos nutartyse asmenis siejo valstybės tarnybos teisiniai santykiai, o nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjai S. L. ir D. F. dirbo Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institute pagal darbo sutartis (2004 m. gegužės 26 d. darbo sutartys Nr. 226 ir Nr. 227 (b. l. 8–19)).

27Pareiškėjai, skundu prašydami iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priteisti S. L. 37 568,13 Lt turtinei žalai atlyginti, o D. F. – 37 505,82 Lt, nurodė, jog 2004 m. gegužės 26 d. su Valstybine teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sudarytų darbo sutarčių (Nr. 226 ir Nr. 227) pagrindu eina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje teismo medicinos eksperto (specialisto) pareigas. Pareiškėjai nurodė, jog 2009 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 411 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2009 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 412 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ pakeitimo“ visiems sveikatos priežiūras teikiantiems specialistams, neatsižvelgiant į jų darbo pobūdį, buvo suvienodinta darbo savaitės ir kasmetinių atostogų trukmė ir jų pagrindu atliktais pareiškėjų darbo sutarčių pakeitimais pareiškėjams buvo prailginta darbo savaitės trukmė nuo 30 iki 38 darbo valandų, taip pat sutrumpinta kasmetinių atostogų trukmė nuo 42 iki 36 kalendorinių dienų.

28Pareiškėjai pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimu pripažinus, kad savaitės darbo laiko ir kasmetinių atostogų trukmės suvienodinimas pirmiau minėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, neatsižvelgiant į tam tikrų kategorijų darbuotojų darbe patiriamą skirtingą nervinę, emocinę, protinę įtampą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 145 straipsnio 2 daliai bei 167 straipsniui, akivaizdu, jog pareiškėjai nuo 2009 m. spalio 1 d. iki pat šiol dirbo bei dirba viršvalandinį darbą, už kurį nebuvo ir nėra mokama (padidėjus savaitės darbo valandų skaičiui, pareiškėjų darbo užmokestis dėl to nekito), kaip tai numato įstatymas. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos 6 straipsnio 3 dalimi bei DK 193 straipsniu. Pareiškėjai patirtą turtinę žalą prilygina pareiškėjų dirbtų viršvalandžių apmokėjimo sumai, t. y. nurodo, jog nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. dirbo 1 457,6 val. viršvalandžių, už kuriuos pareiškėjams turėjo būti sumokėta: S. L. – 37 568,13 Lt, o D. F. – 37 505,82 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai jų patirtą žalą apskaičiuoja vadovaudamiesi darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

29Įvertinus vis tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai kyla teisinė abejonė, ar pareiškėjų keliamas ginčas pagal savo esmę ir ginčui išspęsti taikytinas teisės aktų nuostatas laikytinas kilusiu dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo teisingumo, t. y. ginčas, kilęs iš privačių teisinių santykių, nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ar šis ginčas turi būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtinu ginču dėl viešojo administravimo subjekto padarytos žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

30Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, jog būtina kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją pagal pareiškėjų S. L. ir D. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimui išspręsti.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

32kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos pagal pareiškėjų S. L. ir D. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. L. ir... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjai S. L. ir D. F. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė... 6. Pareiškėjai nurodė, jog valstybės valdžios institucijų neteisėti... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi... 9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 10. Teismas nustatė, jog iš teismui pateikto skundo turinio ir jo priedų matyti,... 11. III.... 12. Pareiškėjai S. L. ir D. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m.... 13. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV.... 16. Kreiptinasi į Specialią teisėjų kolegiją bylos pagal pareiškėjų S. L.... 17. Pareiškėjai S. L. ir D. F. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi,... 19. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas... 20. Pareiškėjai S. L. ir D. F. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos... 21. Pareiškėjai S. L. ir D. F. atskiruoju skundu taip pat kelia ir bylos... 22. Teisėjų kolegijai taip pat kyla teisinė abejonė dėl nagrinėjamos bylos... 23. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios... 24. Administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencija apribojama... 25. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai kreipdamiesi į teismą nurodo, jog skunde... 26. Pažymėtina, jog Specialios teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 10 d.... 27. Pareiškėjai, skundu prašydami iš atsakovo Lietuvos valstybės,... 28. Pareiškėjai pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m.... 29. Įvertinus vis tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai kyla... 30. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, taip pat vadovaujantis teisingumo... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21... 32. kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos pagal... 33. Nutartis neskundžiama....