Byla 2-672/2006
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir asmens konstitucinių teisių pažeidimo vykdant politines represijas pripažinimo bei padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad 1994 m. gegužės 23 d. jis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. B (V.) dėl garbės ir orumo gynimo, tačiau šis teismas 2005 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi atmetė jo apeliacinį skundą, o minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, neteisėtais veiksmais teismai pažeidė jo teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 10, 13, 14 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 28, 29, 31, 109 straipsniuose. Teismai neleido pareiškėjui pateikti įrodymų, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nenurodė svarbių argumentų, kuriais remiantis buvo atmesti pateikti įrodymai, pažeidė pareiškėjo nekaltumo prezumpciją, skleidė apie jį dezinformaciją bei šmeižė, teikė atsakovei privilegijas, vilkino bylos nagrinėjimą ir kt. Pareiškėjo nuomone, atsakovas Lietuvos Respublika privalo atlyginti teismų neteisėtais veiksmais jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą.

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti A. B. ieškinį.

5Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios pažeidus jo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu, panaikino ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

6Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. ieškinį dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios pažeidus jo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu, ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui perduotas nagrinėti iš naujo ne viso ieškinio, o tik ieškinio dalies dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios pažeidus teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu, priėmimo klausimas, nes kita Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nutarties dalis buvo palikta nepakeista.

7Nutartyje rašoma, kad iš ieškinio turinio matyti, jog pareiškėjas reikalauja priteisti 20 000 Lt atlyginimą neturtinės žalos, atsiradusios pažeidus jo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu (ieškinio motyvuojamosios dalies 4 punktas). Ieškinio pareiškime įrašytos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra susietos su kitais pareiškėjo išvardytais jo teisių pažeidimais. Visa ieškinyje nurodoma turtinė žala (dėl visų pareiškėjo išdėstytų aplinkybių) yra 15 204 Lt dydžio. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tokiu atveju ieškinio dalies, kurios priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas, suma neviršija 100 000 Lt. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt. Šiuo atveju ieškinio dalies, dėl kurios sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, suma dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neviršija 100 000 Lt, todėl ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokios sumos dydžio ieškovo reikalavimas nagrinėtinas apylinkės teisme.

8Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti kitam apygardos, išskyrus Vilniaus ir Kauno, teismui. Apelianto įsitikinimu, po Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pagal pirminį ieškinio pareiškimą spręsti ieškinio priimtinumo klausimo, o turėjo suteikti pareiškėjui galimybę pakeisti reikalavimų dydį, ieškinio dalyką ar pagrindą ir tik tada nuspręsti dėl ieškinio teismingumo.

9Apeliantas nurodo, kad su atskiruoju skundu teikia patikslintą ieškinį, kuris yra teismingas apygardos teismui. Kadangi, pasak apelianto, Vilniaus apygardos teismas yra šališkas, byla pagal šį ieškinį turi būti perduota nagrinėti kitam apygardos, išskyrus Vilniaus ir Kauno, teismui.

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Civilinis procesas - tai vieninga tam tikrų tarpusavyje sąveikaujančių taisyklių visuma, kurių viena dažnai turi įtaką kitai arba priklauso viena nuo kitos. Jeigu civiliniame procese dalyvaujantys arba kiti asmenys nesilaiko įstatymų reglamentuotos šio proceso tvarkos, kyla tiesioginės ar netiesioginės teisinės pasekmės tokių asmenų teisėms ar pareigoms.

12Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą. Taikant rūšinio teismingumo taisykles pirmiausia nustatoma, kuris - bendrosios kompetencijos ar specializuotas - teismas turi nagrinėti bylą. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas - apylinkės ar apygardos - turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį (priešieškinį, pareiškimą). CPK 26 straipsnyje numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnyje išvardytos kategorijos bylų, kurios teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, o 28 straipsnyje – tik Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo.

13Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismui 2006 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakius ieškinį priimti, Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios pažeidus jo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu, panaikino, šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Esant tokiai procesinei situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš naujo sprendė ne viso paduoto ieškinio, o tik jo dalies, susijusios su reikalavimais atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią pažeidus pareiškėjo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu, priėmimo klausimą. Sprendžiant iš paduoto ieškinio pareiškimo turinio, pareiškėjas A. B. neturtinę žalą, atsiradusią pažeidus jo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu, įvertino 20 000 Lt. Visą prašomą priteisti turtinę žalą pareiškėjas ieškinyje buvo įvertinęs 15 204 Lt suma. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 1 dalimi, padarė pagrįstą išvadą, kad dalies reikalavimų, dėl kurių sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, suma yra mažesnė kaip 100 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo ieškinį ir nurodydamas, kad ieškovo reikalavimai nagrinėtini apylinkės teisme, priėmė teisingą nutartį.

14Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pagal pirminį ieškinio pareiškimą spręsti ieškinio priimtinumo klausimo, bet privalėjo suteikti pareiškėjui galimybę pakeisti reikalavimų dydį, ieškinio dalyką ar pagrindą ir tik tada spręsti dėl ieškinio teismingumo. Įstatyme numatyta, kad teisė tikslinti ieškinį, keisti jo dalyką ar pagrindą gali būti įgyvendinama tose civilinio proceso stadijose, kai jau yra iškelta civilinė byla (CPK 141 str. 1 d. nuostata). Nei konkrečios faktinės aplinkybės, nei Civilinio proceso kodekso normos neįpareigojo teismo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą siūlyti pareiškėjui tikslinti ieškinį, keisti jo dalyką ar pagrindą.

15Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo A. B. ieškinį dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios pažeidus jo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai