Byla e2-1187-435/2018
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko,

2dalyvaujant ieškovo T. M. atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,

3atsakovės J. M. atstovui advokatui Vytautui Šulijai,

4nedalyvaujant ieškovui T. M., atsakovei J. M. ir trečiojo asmens UAB „Tomuvos didmena“ atstovui

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei J. M., trečiajam asmeniui UAB „Tomuvos didmena“ dėl turtinės žalos priteisimo

Nustatė

6

  1. Ieškovas ieškiniu (b.l. 3-6) prašė priteisti iš J. M. UAB „Tomuvos didmena“ naudai 21 931,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
    1. Ieškinyje nurodė, kad 2004-06-17 įsteigta UAB „Tomuvos didmena“ ( toliau – Bendrovė), kurios įstatinį kapitalą sudaro 30 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; Bendrovės direktore yra atsakovė J. M., kuriai šiuo metu priklauso 16 vnt. Bendrovės akcijų, ieškovui T. M. priklauso – 14 vnt. bendrovės akcijų. Ieškovas 2007-10-26 darbo sutarties Nr. 15 pagrindu Bendrovėje pradėjo dirbti vadybininku, o nuo 2009-09-21 – komercijos direktoriumi, tačiau 2014-10-16 buvo nepagrįstai atleistas iš darbo kaip neva padaręs darbo drausmės pažeidimą. Nesutikdamas su 2014-07-22 įsakymu Nr. 22/07/2014 paskirta drausmine nuobauda bei įsakymu dėl atleidimo iš darbo, ieškovas kreipėsi į teismą ginčydamas UAB „Tomuvos didmena“ sprendimus.
    2. Kauno apylinkės teismas 2015-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-441-638/2015 ieškovo ieškinį patenkino - panaikino UAB „Tomuvos didmena“ direktorės 2014-07-22 įsakymu Nr. 22/07/2014 ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą; pripažino neteisėtu direktorės 2014-10-16 įsakymą, kurio pagrindu ieškovas atleistas iš UAB „Tomuvos didmena“ komercijos direktoriaus pareigų; ieškovo į darbą negrąžino, laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš UAB „Tomuvos didmena“ darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-10-17 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (9 794,40 Eur (priskaityta suma) ir toliau po 69,96 Eur už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išeitinę išmoką (5 876,64 Eur (priskaityta suma)) ir 1 500,08 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kauno apygardos teismas 2015-11-24 nutartimi šalių apeliacinius skundus atmetė.
    3. 2015-05-13 UAB „Tomuvos didmena“ pervedė ieškovui 1 469,16 Eur sumą (vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio suma, kurią pirmosios instancijos teismas nurodė kaip skubiai vykdytiną sprendimo dalį), 2015-11-25 buvo pervesta 17 707,05 Eur suma, o 2015-12-08 – 1 500,08 Eur.
    4. Ieškovo nuomone, tokie direktorės veiksmai, neteisėtai ir nepagrįstai atleidžiant ieškovą sukėlė Bendrovei turtinę žalą, kurią sudaro ne tik ieškovui sumokėta 5 876,64 Eur išeitinė išmoka ir atlygintos 1 500,08 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, bet ir išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką – 13 299,57 Eur. Tokiu būdu Bendrovė patyrė 20 676,29 Eur išlaidų, sumokėdama išmokas ieškovui. Be to, minėtame teisminiame procese Bendrovė patyrė 1255,64 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios taip pat pripažintinos nuostoliais dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
    5. Kadangi ieškovui nuosavybės teise priklauso 14 vnt. (46,67 proc.) Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis teisę gauti Bendrovės pelno dalį dividendų forma tuomet, kai įmonė veikia pelningai.
    6. Ieškovas ieškinį taip pat grindė LR CK 2.45 str., LR Akcinių bendrovių įstatymo ketvirtojo skirsniu, reglamentuojančiu akcininkų teises ir pareigas (akcininkų teise gauti bendrovės pelno dalį, informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą, be to, LR Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. numatyta teise gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.
    7. Ieškovas nurodė, kad remiantis LR CK VI knygos nuostatomis, įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma, iš kurių ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovė (vadovė) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė jau būtų preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovė (LR CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (LR CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo, pareigas.
    8. Ieškovo nuomone, atsakovė supainiojo savo asmeninius konfliktiškus interesus su ieškovu (kurie susiklostė dėl vykstančių sutuoktinių skyrybų) ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai atleido ieškovą iš užimamų pareigų. Toks Bendrovės atžvilgiu nesąžiningas ir neteisėtas veiksmas ne tik nulėmė, jog Bendrovė neteko kvalifikuoto ilgametę patirtį turinčio darbuotojo (tuo metu joks darbuotojas neužėmė komercijos direktoriaus pareigų, todėl nebuvo sukurta jokia nauda Bendrovei, kurią įprastai kas mėnesį sukurdavo šias pareigas užimantis asmuo), bet ir privalėjo atlyginti jo turėtus nuostolius (sumokėti išeitinę išmoką bei atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai sumokėti). Be to, teisminio nagrinėjimo dėl neteisėto ieškovo atleidimo metu pirmojoje instancijoje Bendrovė naudojosi kvalifikuota teisine pagalba ir už advokato paslaugas sumokėjo 1255,64 Eur. Šios Bendrovės išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl priteistinos iš atsakovės. Atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovas grindė LR CK 2.87 str. ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. pagrindu, bei vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais.
    9. Laikė, kad ginčo situacijoje atsakovės kaltė pasireiškia tyčia, nes jos inicijuotas ieškovo atleidimas iš darbo tiek Kauno apylinkės teismo sprendimu, tiek Kauno apygardos teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu.
    10. Ieškovo nuomone, atsakovės atliktas neteisėtas ieškovo atleidimas sąlygojo teisminius procesus, kurių metu buvo ginčijamas minėto atleidimo teisėtumas, todėl nuostoliai, kuriuos Bendrovė patyrė dėl teisminio bylinėjimosi yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais.
    11. Kadangi ieškovas reiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atitinkamai LR CK 6.37 str. ir 6. 210 str. 1d. pagrindu prašė iš atsakovės priteisti ir 5 procentų palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kas, ieškovo nuomone, skatintų atsakovę siekti teismo sprendimą įvykdyti kuo greičiau.
    12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi.
  2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti ( b.l. 87-92).
    1. Nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, jei ieškovas įrodo visas jos taikymo sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis), ko ieškovas, atsakovės nuomone, ieškinyje nepagrindžia.
    2. Atsakovės nuomone, ieškovui teismų priteistos sumos negali būti laikomos bendrovės patirta žala, kadangi jos buvo išmokėtos vykdant Kauno apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-441-638/2015.
    3. Pažymėjo, kad Bendrovė pinigines lėšas ieškovui privalėjo mokėti bet kokiu atveju, nes ieškovą ir įmone siejo darbo santykiai. Ieškovas, būdamas Bendrovės darbuotoju ieškinyje minimas pinigines sumas gavo, kadangi jį ir Bendrovę saistė pasirašyta darbo sutartis. Šias pinigines lėšas Bendrovė privalėjo išmokėti ieškovui bet kuriuo atveju: tiek pagal teismo sprendimą, tiek vykdant darbo sutartį. Taigi, Bendrovė ieškovo ieškinyje nurodytas išlaidas mokėdama kaip darbo užmokestį ieškovui būtų patyrusi nepriklausomai nuo to, ar ji būtų priėmusi sprendimą atleisti darbuotoją (ieškovą) iš pareigų, ar nebūtų priėmusi tokio sprendimo. Tačiau, kadangi su darbuotoju darbo sutartis buvo nutraukta ir teismai darbuotojo negrąžino į darbą įmonė sutaupė kur kas daugiau lėšų, nes nuo 2015-11-24 dienos didžiulio darbo užmokesčio mokėti nebereikėjo. Tokiu būdu dėka Bendrovės sprendimo atleisti ieškovą iš darbo įmonėje, ji sutaupė didžiules pingines sumas nebemokėdama ieškovui darbo užmokesčio pagal darbo sutartį - 69,96 Eur už kiekvieną darbo dieną.
    4. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atstovui sumokėtos piniginės lėšos už atstovavimą teisme turi būti suprantama, kaip žala įmonei. Kadangi Bendrovės dydis nesudarė pagrindo steigti teisininko pareigybės, ji kreipėsi į advokatų profesinę bendriją ir pinigines lėšas sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas. Veiksmai nesikreipiant į teisininkus teisminio proceso metu galėtų būti vertinami kaip įmonės vadovo didžiulis nerūpestingumas.
    5. Nurodė, kad kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, todėl vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos fakto nepakanka jų civilinei atsakomybei. Dėl to, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, visų pirma turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Kaip įrodo aukščiau nurodytos aplinkybės, bendrovė žalos dėl neteisėto ieškovo atleidimo nepatyrė, o nenustačius žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, bendrovės vadovo atsakomybė dėl neteisėto ieškovo atleidimo negalima.
    6. Atsakovė taip pat nurodė, kad teismo nutartis, kuria buvo konstatuotas ieškovo neteisėtas atleidimas iš darbo nepatvirtina, kad atsakovė tokiu veiksmu būtų siekusi padaryti žalos bendrovei, priešingai, esant konfliktiškiems santykiams tarp ieškovo ir kitų įmonės darbuotojų, darbuotojo (šiuo atveju ieškovo) išėjimas iš darbo - palikimas darbo vietos buvo labiau naudingas bendrovei, nei tokio darbuotojo palikimas darbo vietoje. Pažymėjo, kad kaip nurodė ieškovas, kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti
    7. Ieškovo atleidimas iš pareigų davė įmonei daugiau komercinės naudos, ir leido efektyviai organizuoti jos darbą. Aplinkybė, kad ieškovo buvimas darbo vietoje kurstė konfliktines situacijas ir kliudė tinkamam įmonės funkcionavimui buvo įrodyta jau minėtoje civilinėje byloje.
    8. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi teisinio išsilavinimo, o bendrovės dydis nesudarė pagrindo steigti teisininko pareigybės, atsakovės veiksmai kvalifikuojant ieškovo veiksmus grumtynėse su kitu Bendrovės darbuotoju M. R., ir sprendimas atleisti ieškovą iš darbo, negali būti prilygintas jos tyčiai ar dideliam neatsargumui ir tuo labiau žalos bendrovei padarymu.
    9. Pažymėjo, kad ieškinyje nėra pateikiama įrodymų, ar argumentų, jog atsakovė tyčia būtų siekusi žalos bendrovei padarymo. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja tvirtindamas, kad atsakovės kaltė pasireiškia tyčia vien todėl, kad ieškovo atleidimas iš pareigų teismo buvo pripažintas neteisėtu. Toks teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio. Nesutinka, kad atsakovė tyčia siekė padaryti žalą bendrovei, nes tam ji neturėjo jokio motyvo. Juo labiau, kad atsakovė yra šios Bendrovės pagrindinė (didžioji) akcininkė.
    10. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas šiuo ieškiniu prašo kompensuoti bendrovei pinigines lėšas, kurios pačiam ieškovui ir buvo išmokėtos iš bendrovės vykdant paminėtą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso dalis bendrovės, o likusi dalis priklauso atsakovei, ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl piniginių lėšų, kurios buvo pačiam ieškovui išmokėtos, laikytinas dvigubos atsakomybės taikymu atsakovės atžvilgiu bei ieškovo nepagrįstu praturtėjimu.
    11. Atsakovė 2017-08-02 pateikė rašytinius paaiškinimus (b.l. 112-114), kuriuose papildomai nurodė, kad sprendžiant šią bylą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl bendrovės vadovo atsakomybės atribojimo atsižvelgiant į tai, ar žala bendrovei padaryta vadovui veikiant kaip darbo teisinių santykių subjektui vidiniuose santykiuose ar kaip bendrovės valdymo organui – išoriniuose santykiuose. Taip pat nurodė, kad remiantis Akcinių bendrovių 16 str. 1d. 5p. akcininkas turi teisę reikšti bendrovės vadovui ieškinį tik dėl tokių jo veiksmų, kurie lemia civilinės atsakomybės taikymą bet ne materialinės atsakomybės taikymą, todėl ieškinys atmestinas.
    12. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo atstovaujamosios atsikirtimus į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti.
  3. Tretysis asmuo UAB „Tomuvos didmena“ atsiliepimo į ieškinį neteikė, pateikė rašytinius paaiškinimus ( b.l.115-116) , kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei akcentavo kasacinio teismo praktiką, numatančią, kad bendrovės vadovui dėl bendrovei padarytos žalos neteisėtai atleidus darbuotoją kyla materialinė atsakomybė pagal DK nuostatas, o ne civilinė atsakomybė.

73.1 Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, ieškinį atmesti ( b.l.135-139).

8Teismas

konstatuoja:

  1. Ieškinys tenkintinas iš dalies.
    1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės J. M. pareigos atlyginti kilusią žalą dėl to, kad ji, būdama UAB „Tomuvos didmena“ direktore, 2014-10-16 įsakymu atleido ieškovą iš komercijos direktoriaus pareigų. Kauno apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimu, kuris 2015-11-24 Kauno Apygardos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistu, šis įsakymas buvo pripažintas neteisėtu, todėl įmonė turėjo ieškovui sumokėti 21 931,93 Eur, kas ieškovo nuomone, reiškia, kad UAB „Tomuvos didmena“ buvo padaryta turtinė žala. Anot ieškovo, žala padaryta atsakovės tyčia, nes jos inicijuotas ieškovo atleidimas bylą nagrinėjusių teismų buvo pripažintas neteisėtu. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovo atsakomybės dėl neteisėto darbuotojo atleidimo klausimas.
    2. Ieškovas ieškinį pareiškė vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, atsakovė ir tretysis asmuo laikė, kad nagrinėjamos bylos atveju turėtų būti taikoma materialinė atsakomybė, t.y. sprendžiant šį klausimą turėtų būti vadovaujamasi išimtinai DK normomis.
    3. Atsakant į šį klausimą pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo kompetenciją – formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir siekdama suvienodinti teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybės aspektu, dar 2009-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009 išaiškino, kad kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą, o tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, akcentavo tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (LAT 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2010; 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017; 2017-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018).
    4. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje sprendžiant atsakovės, kaip įmonės vadovės atsakomybės, neteisėtai nutraukus su darbuotoju darbo sutartį, klausimą atsakovei taikytina materialinė atsakomybė, kuri skirtingai nuo civilinės atsakomybės, kuri yra grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis), pagal bendrąją taisyklę yra ribota (DK 254 straipsnis). Be to, skirtingai nuo civilinės atsakomybės, materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama (LAT 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018 ).
    5. Sprendžiant klausimą dėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios materialinės atsakomybės taikymo sąlygos pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju darbuotojo, dėl kurio atleidimo prašoma atsakovei taikyti materialinę atsakomybę, neteisėto atleidimo iš darbo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais: Kauno apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2015-11-24 nutartimi. Minėtais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad darbdavys atleisdamas ieškovą iš darbo nepagrįstai 2014-09-18 biure įvykusį incidentą įvertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą DK 235 straipsnio 2dalies 1punkto prasme ir to pasekoje neteisėtai atleido ieškovą iš darbo.
    6. Kasacinis teismas yra pažymėjęs kad, remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridiniai asmenys įgyvendina savo teises ir pareigas per savo valdymo organus. Tai reiškia, kad darbdavio veiksmų neteisėtumas implikuoja šio juridinio asmens valdymo organo veiksmų neteisėtumą (LAT 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinta, kad su darbuotoju darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai trečiojo asmens – UAB „Tomuvos didmena“ vadovės, kas reiškia atsakovė priėmė įsakymą, kurio pagrindu ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavio veiksmai sutapo su atsakovės šioje byloje veiksmais ir jie jau buvo įvertinti teismų kitoje civilinėje byloje, kurios procesiniai sprendimai jau yra įsiteisėję, teismas sprendžia, jog atsakovės veiksmų neteisėtumo faktas pripažintinas prejudiciniu nagrinėjamoje byloje ir materialinės atsakomybės taikymo sąlyga – neteisėta veika, suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų netinkamas vykdymas, šioje byloje nustatyta.
    7. Sprendžiant klausimą dėl kaltės, kaip būtinosios materialinės atsakomybės taikymo sąlygos atsižvelgiant į šio sprendimo 4.4 punkte nurodytus išaiškinimus (darbuotojo kaltė nėra preziumuojama), ieškovas, siekdamas, kad atsakovei būtų taikoma materialinė atsakomybė, turėjo pareigą įrodyti atsakovo kaltę, kaip vieną iš būtinųjų materialinės darbuotojo atsakomybės sąlygų, nes nuo kaltės formos priklauso darbuotojo materialinės atsakomybės apimtis. Pareiga įrodyti atsakovės kaltę bei tyčią siekiant visiškos materialinės atsakomybės tenka ieškovui.
    8. Kadangi, kaip minėta, ieškovas ieškinį pareiškė vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis nurodydamas, kad atsakovei turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, pagal kurią žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė preziumuojama, jis iš esmės atsakovės kaltės ir neįrodinėjo apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais apie galimas kaltės formas, bei aplinkybėmis, teismų nustatytomis nagrinėjant bylą dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo, tačiau neįrodinėjant atsakovės psichinio santykio su padaryta veika (t.y. subjektyviosios teisės pažeidimo pusės).
    9. Kadangi ieškovas rėmėsi argumentu, kad atsakovė supainiojo savo asmeninius konfliktiškus interesus su ieškovu (kurie susiklostė dėl vykstančių sutuoktinių skyrybų) ir tyčia priėmė nepagrįstą įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, siekiant nustatyti atsakovės kaltės formą, būtina ištirti ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes.
    10. Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-441-638/2015 esančių teismų procesinių sprendimų, kuriais buvo pripažintas ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtu matyti, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė nepagrįstai 2014-09-18 įmonės biure įvykusį konfliktą tarp įmonės darbuotojų – jos sutuoktinio T. M. ir jos brolio M. R. kvalifikavo kaip ieškovo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2dalies 1punktą.
    11. Kauno apygardos teismas savo nutartyje nurodė, kad sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nėra neginčijamai nustatyta, kad ieškovas pirmas ir tyčia trenkė M. R. į galvos sritį; kad nepaneigtos teismo nustatytos aplinkybės, kad fizinis agresyvaus pobūdžio kontaktas prasidėjo nuo direktorės veiksmo, kai ji stūmė ar traukė ieškovo ranką su telefonu, dėl ko telefonas iškrito; toks direktorės veiksmas faktiškai buvo postūmis tęsti agresyvaus pobūdžio veiksmus darbo vietoje, užuot ramiai ir profesionaliai išsiaiškinus padėtį ir taisykles darbe. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra teisėsaugos institucija, taigi ji neturi kompetencijos teisiškai vertinti ieškovo veiksmų dėl tyčinio žmogaus sužalojimo ir konstatavo, kad visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija neginčijamai rodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo direktorės vykstant santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo bylai besitęsiantis šeiminis konfliktas persikelia į darbinę erdvę.
    12. Tokios minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, kaip įmonės vadovė, kuriai suteikta teisė atleisti iš darbo darbuotojus iš esmės netinkamai teisiškai įvertino įvykusį incidentą ir to pasekoje, priėmė neteisėtą sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo.
    13. Pažymėtina, kad atsakovė, būdama įmonės vadove, savarankiškai priima sprendimus ir už juos atsako, todėl sprendimo riziką prisiima pati. Esant tokiai situacijai, kai šalys yra besitęsiančiame šeiminiame konflikte, o muštynės įvyko ne tik tarp įmonės darbuotojų bet tuo pačiu ir tarp įmonės vadovės sutuoktinio ir jos brolio akivaizdu, kad atsakovė ir negalėjo objektyviai įvertinti konflikto, juolab tinkamai kvalifikuoti jį teisiškai. Kaip nurodė atsakovės atstovas, įmonėje teisininko nėra, nes bendrovės dydis nesudarė pagrindo steigti teisininko pareigybės. Bet kuriuo atveju, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), o atsakovei taikomi aukštesni standartai ir griežtesni atsakomybės reikalavimai, todėl atsakovė, nebūdama teisininke galėjo suprasti, jog nėra kompetentinga spręsti ar įvykusias grumtynes galima laikyti vieno iš muštynėse dalyvavusių darbuotojų darbo drausmės pažeidimu. Tokiu atveju, teismo nuomone, prieš priimdama sprendimą atleisti darbuotoją dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ji privalėjo bent jau pasikonsultuoti su profesionaliais teisininkais, juolab, kad nagrinėjant ieškovo ieškinį dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo teisme, atsakovės vadovaujama įmonė jau naudojosi profesionalia advokatų pagalba. Atsakovei nepasitelkus profesionalų prieš priimant tokį atsakingą sprendimą laikytina, kad atsakovės veikla atleidžiant ieškovą iš darbo neatitiko rūpestingo vadovo veiklos standarto, atsakovės veikos neteisėtumas pasireiškė neveikimu. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuojama atsakovės kaltė, pasireiškusi neatsargia forma (DK 246 straipsnio 2 ir 4 punktai), todėl atsakovės veiksmai šiuose santykiuose sudaro pagrindą taikyti jai materialinę atsakomybę pagal DK 254 straipsnį.
    14. Byloje nustatyta, teismui pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu jam buvo priteista 9 794,40 Eur (priskaityta suma) ir toliau po 69,96 Eur už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką 5 876,64 Eur ir 1 500,08 Eur išlaidų advokato pagalbai. UAB „Tomuvos didmena“ vykdydama teismo sprendimą pervedė ieškovui 20676,29 Eur sumą, prie kurios pridėjus 1255,57 Eur bendrovės turėtas advokato išlaidas, ieškovo nuomone, susidaro neteisėtais atsakovės veiksmais bendrovei padaryta 21 931,93 Eur žala.
    15. Atsakovė laikė, kad šios piniginės lėšos negali būti laikomos bendrovės nuostoliais, kadangi jei tretysis asmuo nebūtų atleidęs ieškovo iš darbo, jam vistiek būtų mokamas tokio pat dydžio atlyginimas, o teismui negrąžinus ieškovo į darbą nuo 2015-11-24 didžiulio darbo užmokesčio mokėti nebereikėjo, tokiu būdu bendrija sutaupė didžiules pinigines lėšas. Šiam argumentui patvirtinti atsakovė pateikė į bylą 2017-07-31 UAB „ Tomuvos didmena“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ( rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2) ( b.l. 115-116)).
    16. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Teismo priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką iš esmės yra netektų pajamų dėl neteisėto darbuotojo atleidimo iš darbo kompensacija, kas reiškia, jog tokiu atveju darbuotojui išmokama suma pastarajam neatliekant jokio darbo ir įmonei negaunant iš jo jokios naudos. Tokiu būdu neteisėtai nutraukus darbo sutartį tretysis asmuo UAB „Tomuvos didmena“ iš įmonės lėšų buvo priversta sumokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už 13 mėnesių, per kuriuos įmonės naudai nebuvo atliktas joks darbas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas dirbdamas įmonėje ir atlikdamas tam tikras pareigas buvo įmonei nenaudingas, jo darbinė veikla buvo nuostolinga ar žalinga. Vertinant ieškovo darbo stažą pareigose iš kurių jis buvo atleistas, bei iki tol nebuvus jokių nuobaudų dėl atliekamo darbo nėra pagrindo teigti, kad ieškovo atliekamas darbas buvo neproduktyvus. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti atsakovės atstovo argumentai, kad ieškovas turėjo šioje byloje įrodyti, kad dirbdamas uždirbo įmonei pajamų, kadangi ieškovą iki jo atleidimo su įmone siejo darbo santykiai darbo sutarties pagrindu kai darbuotojui mokamas darbo užmokestis už jo atliekamą darbą, dėl kurio jis ir susitarė su darbdaviu.
    17. Atsakovės argumentas, kad ieškovo buvimas darbo vietoje kurstė konfliktines situacijas ir kliudė tinkamam įmonės funkcionavimui buvo įrodyta jau minėtoje civilinėje byloje, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nurodytoje byloje teismas nustatė, kad tiek ieškovui tiek atsakovei yra sunku susivaldyti darbo vietoje, besitęsiantis šeiminis konfliktas ir priešiškumas faktiškai persikelia į darbinę erdvę, dėl ko fiziškai nukenčia ir kiti darbuotojai ir pats ieškovas, sunku tikėtis ieškovui bent minimaliai tinkamų sąlygų dirbti toliau. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas į darbą grąžintas nebuvo. Taigi teismai, konstatavę abiejų šalių negebėjimą spręsti asmenines problemas išimtinai šeimoje nustatė, kad egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę ieškovui grįžti į darbą pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti jam ir kitai kolektyvo daliai, kas reiškia, kad ne tik ieškovo, bet abiejų šalių elgesys lėmė tai, jog joms nėra galimybės dirbti kartu vienoje įmonėje. Juolab, jog minėtoje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo teismas nustatė, kad fizinis agresyvaus pobūdžio kontaktas prasidėjo nuo direktorės veiksmo ir toks direktorės veiksmas faktiškai buvo postūmis tęsti agresyvaus pobūdžio veiksmus darbo vietoje, kas reiškia, kad incidentas į kurį pateko du įmonės darbuotojai buvo inicijuotas pačios direktorės netinkamu elgesiu, ir to pasekoje iš darbo neteisėtai buvo atleistas ieškovas. Atsakovės pateiktas 2017-07-31 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurio 4 darbotvarkės klausimu buvo spręstas klausimas dėl bendrovei padarytos žalos dėl ieškovo atleidimo iš darbo vertintinas kritiškai, kadangi nutarimas priimtas išimtinai pačios ieškovės turimais balsais, kuris atspindi jos asmeninę nuomonę, ir kuri atitinka jos poziciją nagrinėjamoje byloje, kurioje ji yra suinteresuotas asmuo.
    18. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad remiantis Akcinių bendrovių 16 straipsnio 1dalies 5punktą akcininkas turi teisę reikšti bendrovės vadovui ieškinį tik dėl tokių jo veiksmų, kurie lemia civilinės atsakomybės taikymą bet ne materialinės atsakomybės taikymą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrovės akcininkai turi neturtinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų ABĮ ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tokius akcininko ieškinius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kvalifikavęs kaip išvestinius, nes jais reikalaujama atlyginti žalą ne patiems akcininkams, bet bendrovei. Kasacinis teismas pažymėjo, kad išvestinio ieškinio pareiškimui ir tenkinimui taikytina ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta specialioji nuostata; akcininkas, turintis bent vieną bendrovės akciją, įgyja teisę pateikti išvestinį ieškinį vadovui ir valdybos nariams už įmonei padarytą žalą ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga. Teismų praktika. 2017, 452.1.2 p.). Tai, kad atsižvelgiant į vadovo teisinio statuso dualistinę prigimtį jam, priklausomai nuo pažeistų pareigų pobūdžio gali būti taikoma ne civilinė, o materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka, teismo nuomone, neeliminuoja akcininko neturtinės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos bendrovei atlyginimo, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo netinkamo pareigų vykdymo.
    19. Teismo nustatytų aplinkybių visuma ir jų teisinis kvalifikavimas teismui leidžia spręsti, kad yra pagrindas taikyti galiojusio DK 254 straipsnį, numatantį darbuotojo pareigą atlyginti visą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, todėl ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės UAB „ Tomuvos didmena“ naudai žalai atlyginti 4847 Eur ( skaičiuojant pagal trečiojo asmens pateiktą 2017-08-01 pažymą - 1615,67 Eur x3).
    20. Ieškovo prašymas priteisti 5 procentų palūkanas CK 6.210 straipsnio 1 dalies ir 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu tenkintinas, kadangi tokio dydžio palūkanų priteisimą už laiku neįvykdytą piniginę prievolę reglamentuoja įstatymas – iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme -2017-04-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    21. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovui priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai- 145,41 Eur (4847x3/100=145,41) ( (LR CPK 93str.) ir advokato išlaidos, kurios atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas apie 22 proc. – 132 Eur. ( CPK 98 str.).
    22. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) (CPK 96 str. 6 d.).

9Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais

Nutarė

10Ieškinį patenkinti iš dalies.

11Priteisti iš atsakovės J. M., a.k. ( - ) gyv. ( - ) UAB „Tomuvos didmena“, į.k. 300034906, adresas J. Savickio g. 4, Vilnius naudai 4847 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-04-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Priteisti iš atsakovės J. M., a.k. ( - ) gyv. ( - ) ieškovui T. M., a.k. ( - ) gyv. ( - ) 141,41 Eur ( vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 41 ct) žyminio mokesčio ir 132 Eur ( vieną šimtą trisdešimt du eurus) advokato išlaidų.

13Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai