Byla 2A-286-154/2010

Dėl sutarties pripažinimo negaliojancia

1Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Danutes Matiukienes, kolegijos teiseju: Jolantos Badaugienes, Laisves Aleknavicienes, sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei, dalyvaujant ieškovo V. R. atstovui advokatui Stasiui Zabitai, atsakovui E. B. ir treciajam asmeniui E. B. nedalyvaujant,

2viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo E. B. apeliacini skunda del Raseiniu rajono apylinkes teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilineje byloje Nr. 2-70-674/2010 pagal ieškovo V. R. ieškini atsakovui E. B. bei treciajam asmeniui E. B. del skolos priteisimo, ir atsakovo E. B. priešieškini ieškovui V. R. del sutarties pripažinimo negaliojancia.

3Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

4n u s t a t e:

5Ieškovas V. R. kreipesi i Raseiniu rajono apylinkes teisma ieškiniu, kuriuo praše priteisti iš atsakovo E. B. 10450,00 Lt skolos už sugadintas statybines medžiagas, 5 proc. dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas (b.l. 2-3).

6Nurode, kad 2007 metu birželio menesi jis prie savo statomo namo rado prikabinta skelbima, kuriame buvo parašyta, kad kvalifikuoti meistrai atlieka namo apšiltinimo ir apdailos darbus, buvo parašytas telefonas susisiekimui. Jis tuo telefonu paskambino, su atsiliepusiu vyru susitare apžiureti jau apšiltinta nama. Nuvažiavo adresu ( - ), ten buvo atsakovo E. B. namas. Atsakovas paaiškino, kad nama apšiltino ir apdaila padare jis pats, pasiule ir ieškovo statomame name atlikti tokius pat darbus. Jis su E. B. sutare del namo apšiltinimo ir apdailos darbu atlikimo ir del darbu kainos. Darbus atsakovas pradejo greitai. Ieškovas lankydavosi statyboje ir matydavo, kad E. B. pasikviesdavo dirbti ivairius žmones, kuriems nelabai sekesi dirbti. I jo pastabas, kad kvieciasi dirbti žmones „iš gatves“, E. B. atsakydavo, kad jie tik „skiedini maišo“. Statybines medžiagas ieškovas pirko pats pagal atsakovo sudaryta saraša. Ieškovas pirko statybines medžiagas, mokejo atsakovui E. B. už atliekama darba ir viso sumokejo 14700 Lt. Pamates, kad darbai atliekami labai nekokybiškai, ieškovas sustabde darbus ir liepe atsakovui sumoketi pinigus už sugadintas statybines medžiagas. 2008 m. balandžio 22 d. jiedu su E. B. pasiraše sutarti, kad E. B. isipareigoja gražinti 9200,00 Lt ir 1500 euru už sugadintas statybines medžiagas. Šios sutarties pasirašymo diena atsakovas ieškovui sumokejo 4000 Lt, likusia 10450 Lt skola isipareigojo gražinti iki 2008 m. birželio 1 d.

7Atsakovas E. B. su ieškiniu nesutiko (b.l. 10-11), pareiške priešieškini (b.l. 54-55), kuriuo praše pripažinti negaliojancia 2008 m. balandžio 22 d. sutarti, pagal kuria E. B. isipareigojo gražinti V. R. 9200 Lt ir 1500 euru iki 2008 m. birželio 1 d., kaip sandori, sudaryta realaus grasinimo itakoje (LR CK 1.91 str.).

8Nurode, kad ne atsakovas, o jo brolis E. B. susitare su ieškovu del darbo prie V. R. namo. B. E. B. papraše, kad atsakovas jam padetu. Ieškovas darbu eigoje pretenziju neturejo. Veliau, nors darbai dar nebuvo baigti ir nebuvo galima vertinti atlikto darbo, ieškovas pradejo reikšti pretenzijas, atvirai grasinti atsakovui ir jo broliui E. B. susidorojimu, todel jie atsisake pas ji toliau dirbti. Ieškovas V. R. liko skolingas 10000 Lt už atliktus darbus, pradejo nepagristai reikalauti iš atsakovo ir treciojo asmens E. B. pinigu už neva sugadintas medžiagas. Grasindamas ieškovas priverte atsakova atiduoti 4000 Lt bei pasirašyti skolos rašta, kad atsakovas yra skolingas už sugadintas medžiagas. Del ieškovo grasinimu jis yra kreipesis i policijos komisariata.

9I. V. R. atstovas adv. S.Zabita atsiliepimu priešieškini praše atmesti kaip nepagrista (b.l. 60-61).

10Raseiniu rajono apylinkes teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškini patenkino, o priešieškini atmete.

11Teismas priteise iš atsakovo E. B. ieškovui V. R. 10450,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo 2009-04-03 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, ir 5313,51 Lt bylinejimosi išlaidu. Priteise iš atsakovo 16,70 Lt pašto išlaidu i Valstybes biudžeta.

12Teismas nustate, kad užsakovas (ieškovas V. R.) ir rangovas ( atsakovas E. B.) sudare vartojimo rangos sutarti, todel nurode, kad šiai sutarciai turi buti taikomos vartojimo ranga reguliuojantys LR CK 6.672-6.680 straipsniai. Pažymejo, kad LR CK 6.674 str. 2 d. numato užsakovo teise nutraukti sutarti, neapmokant už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu del rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darba, pagal savo savybes neatitinkanti, ka užsakovas turejo omenyje. Konstatavo, jog tokia galimybe pasinaudojo ieškovas, sužinojes, kad atsakovas, su kuriuo buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, buvo pateikes nepakankama ir netikslia informacija apie siuloma ir atliekama darba, kad darbas pagal savo savybes neatitinka to, ko užsakovas tikejosi ir turejo omenyje. Remdamasis bylos medžiaga, dalines ekspertizes aktu, teismas nustate, kad rangovas gyvenamo namo išores sienu apšiltinimo darbus atliko nekokybiškai, o gyvenamojo namo, esancio ( - ), išores sienu apšiltinimo darbu ištaisymui reikia 39153,37 Lt.

13Teismas, nagrinedamas atsakovo priešieškini del 2008 m. balandžio 22 d. surašytos sutarties (raštelio), kuriuo atsakovas E. B. pripažista 9200,00 Lt ir 1500 euru skola V. R. už sugadintas medžiagas bei nurodo, kad sutarties pasirašymo diena gražina 4000,00 Lt, vertino ne kaip atskira sutarti, taciau kaip 2007 m. birželio menesi sudarytos vartojimo rangos ir iš jos kylanciu nesutarimu tesini. Konstatavo, kad atsakovas neirode, jog paskolos rašteli pasiraše del V. R. grasinimu, todel priešieškini atmete.

14Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo Raseiniu rajono apylinkes teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendima panaikinti ir gražinti civiline byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Nurodo, kad teismas privalejo sustabdyti bylos nagrinejima, nes buvo butina tirti tuos pacius irodymus, kurie yra tiriami ikiteisminio tyrimo byloje. Nors teismas sprendime remesi ikiteisminio tyrimo metu priimtu nutarimu, kad baudžiamoji byla V. R. atžvilgiu pagal LR BK 294 str. 2 d. nutraukta, taciau atsakovas E. B. apie toki sprendima nebuvo informuotas, o pats ikiteisminis tyrimas nera pasibaiges ir neišsprestas klausimas del ieškovo veiksmu del turto prievartavimo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikata, arba del žmogaus terorizavimo. Teismas tarsi išsprende tuos klausimus, nors nebuvo apklausti net visi dalyvave asmenys.

172. Nurodo, kad susitarimas del statybos darbu buvo sudarytas ne su atsakovu E. B., o su jo broliu E. B., kuris i byla buvo itrauktas dalyvauti treciuoju asmeniu, taciau E. B. i posedi tinkamai nebuvo pakviestas, jam nebuvo iteikti visi procesiniai dokumentai, jis nepateike atsiliepimo, nedalyvavo teismo posedžiuose ir nepareiške savo nuomones. Mano, kad toks klausimo sprendimas už treciaji asmeni tuo paciu pažeide ir atsakovo teises i gynyba nuo pareikšto ieškinio.

183. Nurodo, kad teismas pažeide LR CPK 178 str. reikalavimus. Ieškovas nepateike irodymu apie padarytos žalos dydi, jis tik pateike savo ranka rašyta rašteli, kuriame nurode, kad už statybines medžiagas sumokejo butent 14700 Lt, taciau negalejo nurodyti kur, iš ko ir kada isigijo medžiagas, taip pat nepateike isigijimo dokumentu, taciau teismas tai pripažino pakankamais irodymais.

194. Nurodo, kad teismas pasireme dalines ekspertizes išvada, kurioje nurodyta, kad atlikti darbai nepilnai atitinka statybu darbams keliamus reikalavimus, taciau daline ekspertize nesuteikia pagrindo teigti, jog viskas padaryta blogai. Byloje nera ekspertizes akto LR CPK 212 str. 1 d. prasme, nes ekspertize nebuvo paskirta teismo, todel pateiktas rašytinis irodymas neturi ekspertizes akto statuso. Kilus gincui tarp šaliu, tokia ekspertize yra galima, taciau ieškovas jos atlikti nepraše.

205. Nurodo, kad neaišku, kokiais irodymais vadovaudamasis teismas konstatavo, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir ieškovo, nes ieškovas, išskyrus savo paaiškinima, nepateike jokiu irodymu, kad del rangos darbu buvo susitarta su atsakovu, t.y. E. B.. Teismas neatkreipe demesio i tai, kad ieškovas grindžia ieškini LR CK 6.665 str. 3 d., t. y. neva atsakovas nepašalino trukumu per protinga laika arba jie yra nepašalinami. Taciau butent bylos metu pats ieškovas pripažino, kad atsakovas kartu su broliu ketino pašalinti visus trukumus, taciau iš objekto buvo išvyti, grasinant su jais susidoroti.

216. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybes, kad situacija, kurioje atsidure ieškovas, buvo salygota ieškovo veiksma, t. y. ieškovas pradejo statybos darbus, neturedamas tam leidimo, neturedamas projekto, galiausiai neturedamas statinio statybos techninio prižiuretojo. Visus darbus ieškovas organizavo pats, pats tikrino ir darbu kokybe, jokiu pastabu darbo eigoje nereiške. Teismui pareikalavus pristatyti statybos projekta ir leidima, V. R. pristate šiu dokumentu kopijas, iš kuriu matyti, kad projektas patvirtintas ir statybos leidimas išimtas po vieneriu metu nuo atsakovo pradetu darbu. Be to, projekte numatyta namo išores apdaila - skaldytu plytu, o ne putu polisterolio ir tinko, todel net nepriklausomai nuo atliktu darbu kokybes, laikantis projekto reikalavimu, reiktu nuardyti apšiltinimo medžiagas.

227. Nurodo, kad teismas visiškai nepagristai atmete atsakovo priešieškini, nurodydamas, jog atsakovas neirodes, kad paskolos rašteli pasiraše del V. R. grasinimu: „i policija del to jis kreipesi tik gaves iš teismo ieškinio nuoraša t.y. po metu laiko, ne vienas liudytojas nepatvirtino, kad V. R. butu grasines ginklu, kaip aiškino pats atsakovas, ir vertes pasirašyti skolos rašteli". Teismas visiškai neivertino tu aplinkybiu, kad ir iki tol buvo grasinta bei atlikti realus veiksmai – paimtas atsakovo automobilis, kuris gražintas tik policijai isikišus. Teisme liudytojai taip pat paliudijo, kad buvo grasinta susidorojimu. Ieškovo parodymai nebuvo vertinti kartu su šiomis aplinkybemis. Teismas turi taikyti tikimybiu proporcijos principa, kas daugiau tiketina, o tam aplinkybiu pakanka ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

23Atsiliepimas i apeliacini skunda nepateiktas.

24Apeliacinis skundas tenkintinas.

25Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma tik apskustoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdestytus argumentus, išskyrus istatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

26Raseiniu rajono apylinkes teismo sprendimas naikintinas ir civiline byla perduotina nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismas išnagrinejo byla pažeisdamas procesines teises normas ir šiu pažeidimu apeliacines instancijos teismas ištaisyti negali (LR CPK 329 str. 1 d.).

27Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. praše Raseiniu rajono apylinkes teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendima panaikinti ir gražinti byla nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, be kita ko nurodydamas, kad byla buvo išnagrineta nors ir patraukus treciuoju asmeniu E. B., taciau jo tinkamai nepakvietus i teismo posedi, neiteikus jam procesiniu dokumentu, nesuteikus galimybes dalyvauti ir pasisakyti teismo posedyje, tuo pažeidžiant atsakovo E. B. teise i gynyba del pareikšto ieškinio.

28Kolegija sutinka su apeliacinio skundo reikalavimu panaikinti sprendima ir gražinti byla nagrineti pirmos instancijos teismui ir iš dalies sutinka su skundo argumentais.

29Pagal LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkta apeliacines instancijos teismas turi teise perduoti byla nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomi LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai.

30LR CPK 329 str. 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažistami atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinejo byla, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujanciu byloje asmenu, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posedžio vieta, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacini skunda. Nors šiuo atveju minetas procesinis pažeidimas nurodytas atsakovo, o ne treciojo asmens apeliaciniame skunde, taciau kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytas procesinis pažeidimas yra esminis, del šiu aplinkybiu. Pirma, E. B. patraukimas treciuoju asmeniu 2009-12-14 teismo posedyje padarant pertrauka (b.l. 88-94) buvo formalus, nes jokiu duomenu, kad E. B. butu išsiusti procesiniai dokumentai, kaip nurodyta 2009-12-14 posedžio protokole, byloje nera; joks pranešimas ar atsiliepimas iš treciojo asmens negautas; byla baigta nagrineti tame paciame teismo posedyje po pertraukos, todel toki treciojo asmens itraukima dalyvauti byloje kolegija vertina kaip neatitinkanti LR CPK reikalavimu, kas iš esmes atitinka absoliutu sprendimo negaliojimo pagrinda, numatyta LR CPK 329 str. 2 dalies 2 punkte. Antra, teismo šaukimas 2009-12-14 iteiktas treciojo asmens broliui E. B., kuris pagal bylos duomenis gyvena atskirai nuo E. B. (b.l. 107), duomenu, kad E. B. praneše apie teismo posedi E. B. byloje nera, todel kolegija sprendžia, kad treciajam asmeniui E. B. nebuvo pranešta apie teismo posedi, ka apeliaciniame skunde nurode atsakovas E. B.. Byloje taip pat nera duomenu, kad E. B. butu pranešta apie priimta teismo sprendima. Trecia, kolegijos manymu, E. B. dalyvavimas byloje galejo tureti esmines itakos proceso dalyviu teisems ir pareigoms, nes atsakovas E. B. ne viena karta ir nuosekliai byloje tvirtino, kad ieškovas V. R. del rangos darbu atlikimo taresi ne su juo, o su jo broliu E. B. ir butent E. B. ieškovas sumokejo už dalinai atliktus rangos darbus 1500 euru, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš E. B. pagal 2008-04-22 rašteli (b.l. 10-11, 16-18, 54-55, 88-94 ir kt.). Liudytojas G. Š. patvirtino, kad su E. B. prie V. R. namo dirbo ir E. B. (b.l. 91), o liudytojas N. K., gyvenes ir dirbes V. R. sodyboje, nurode, kad jis nežino, kuris vadovavo namo apšiltinimo darbams: atsakovas E. B. ar jo brolis (b.l. 92-93).

31Be to, pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkta apeliacines instancijos teismas turi teise perduoti byla nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teises normoje nustatytos jos taikymo salygos, butent kad byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esme, ir kad pagal byloje pateiktus irodymus bylos negalima iš esmes išnagrineti apeliacines instancijos teisme.

32Bylos esme suprantama kaip svarbiausios faktines ir teisines bylos aplinkybes. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo salygos, turi buti atsižvelgiama i neištirtu aplinkybiu apimti ir pobudi, irodymu gavimo galimybes. Jeigu del tirtinu aplinkybiu ir reikalautinu irodymu apimties ir pobudžio butu pagrindas padaryti išvada, kad byla apeliacines instancijos teisme turi buti nagrinejama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštu, jog butu pagrindas konstatuoti bylos esmes neatskleidima pirmosios instancijos teisme kaip pagrinda perduoti byla nagrineti iš naujo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis Nr. 3K-3-196/2009).

33Kolegija mano, kad šioje byloje taip pat nebuvo atskleista bylos esme, neišaiškintos esmines faktines aplinkybes ir apeliacines instancijos teismui tektu ja nagrineti iš naujo, taciau apeliacinis procesas pripažistamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetumo ir pagristumo kontroles forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinejimu, taip pat atsižvelgtina i nauju irodymu pateikimo apeliacines instancijos teismui ribojima (CPK 327 straipsnis, 314 straipsnis). Be to, ieškini iš esmes išnagrinejus apeliacineje instancijoje proceso dalyviai netektu galimybes apskusti priimta sprendima apeliacine tvarka ir tuo butu pažeistos ju teises.

34Iš V. R. ieškinyje išdestytu faktiniu aplinkybiu ir pareikšto reikalavimo nera aišku, kokiu pagrindu ieškovas reiškia savo reikalavimus atsakovui, nes pats reikalavimas ivardijamas kaip skola ir iš esmes akcentuojamas 2008 m. balandžio 22 d. atsakovo pasirašytas raštelis (Sutartis“).

35Pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tarp ieškovo V. R. ir atsakovo E. B. buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis ir kad šiai sutarciai turi buti taikomos vartojimo ranga reglamentuojancios teises normos, nurodytos LR CK 6.672-6.680 straipsniuose. Taip pat teismas sprendime nurode teisinius vartojimo rangos sutarties aspektus, taciau, kolegijos manymu, teismas taip ir nenustate tikrojo ieškinio pagrindo, o pripažindamas, kad reikalavimas kildinamas iš vartojimo rangos sutarties, neišsiaiškino tikrosios sutarties šaliu valios ( LR CK 6.193 str.), juolab, kad susitarta buvo žodžiu, rašytine sutartis nebuvo sudaryta. Iš bylos medžiagos neaišku, kokius konkreciai rangos darbus turejo atlikti atsakovas; ar rangos darbu vykdymui atsakovui buvo pateikta kokia nors dokumentacija, nurodyti konkretus reikalavimai, standartai; kaip šalys susitare del medžiagu pateikimo ir ju kokybes; ar pateiktu medžiagu kokybe turejo itakos ir kokios atliktu darbu kokybei; kokia buvo sutarta atsiskaitymo tvarka: už visa atlikta darba ar už atitinkamus darbu etapus; kaip buvo sutarta del atliktu darbu vertinimo ir ju priemimo; ar visi atsakovo atlikti darbai buvo nekokybiški ir ar buvo bandoma ištaisyti blogai atliktus darbus; kokia dalis medžiagu ir už kokia suma buvo sugadinta ir kt. Butent toki vartojimo rangos sutarties turini numato teismo nurodytos vartojimo rangos sutarties santykius reguliuojancios teises normos. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas pagrindini demesi byloje skyre 2008-04-22 sutarties raštelio surašymo aplinkybems tirti. Iš teismo sprendimo lieka neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas ivertino ir apskaiciavo ieškovo patirtus nuostolius už atsakovo atliktus rangos darbus, kurie, kaip nurodoma sprendime, pagal savo savybes neatitiko to, ka atsakovas turejo omenyje (LR CK 6.674 str.2d.), nes byloje, kolegijos manymu, visai nebuvo išsiaiškinta, ka gi ieškovas turejo „omenyje“, sudarydamas rangos sutarti. Neaišku, kuo vadovaudamasis teismas laike, kad ieškovo surašytame raštelyje nurodytos medžiagos ir kainos „atitinka realias kainas“ ir kaip tai buvo galima nuspresti „atsižvelgiant i eksperto sudaryta lokaline samata“ bei pagal „apžiurai pateikta gyvenamojo namo projekta“ (b.l. 100), juolab, kad ieškovo pateikti apžiurai statybos leidimas, Raseiniu rajono savivaldybes nuolatines statybos komisijos posedžio protokolas del statybos leidimo išdavimo ir objekto projektas 2009-11-04 teismo posedyje (b.l. 71-72) buvo pateikti tik apžiurai, teismo posedžio protokole jie neaprašyti, šiu dokumentu kopiju byloje nera, iš karto po sprendimo priemimo 2010-01-26 gražinti ieškovui (b.l. 103), todel ju kaip nors vertinti kolegija neturi galimybes.

36Kolegijos manymu, teismo motyvai del atsakovo priešieškinio netenkinimo yra nepakankami, nes nebeišreikalauta ir neivertinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios buvo praše tiek ieškovas, tiek atsakovas, pasiremta tik atskirais nutarimais, o tai, kad teismas nenustate, jog E. B. 2008-04-22 pasirašant sutarties rašteli nebuvo grasinama ginklu, nereiškia, kad raštelis atsakovo buvo pasirašytas gera valia.

37Del išdestyto Raseiniu rajono apylinkes teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimas naikintinas kaip neteisetas ir nepagristas, o byla perduotina iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

38Kadangi byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, kitu apeliacinio skundo argumentu analize kolegija pripažista netikslinga ir del ju nepasisako.

39Kadangi sprendimas panaikinamas pirmos instancijos teismui netinkamai pritaikius procesines teises normas ir byla gražinama nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliantui E. B. gražintinas žyminis mokestis, sumoketas paduodant apeliacini skunda (LR CPK 87 str. 1 d. 7p.).

40Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

41Raseiniu rajono apylinkes teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

42Gražinti apeliantui E. B. (a.k. ( - ) 314,- (triju šimtu keturiolikos) litu žymini mokesti, sumoketa 2010 m. vasario 20 d. Valstybinei mokesciu inspekcijai mokejimo kvitu (imokos kodas 5660) paduodant apeliacini skunda.

43Nutarti dalyje del žyminio mokescio gražinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesciu inspekcijai.

44Kolegijos pirmininke

45Danute Matiukiene