Byla 2S-1207-264/2010

1

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Valstybės turto fondui, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir termino atnaujinimo,

Nustatė

3Pareiškėjas M. Z. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (1t.b.l.88-96), kuriuo prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. Z., gimęs ( - ), ir D.-L. Z., gimęs ( - ), yra broliai; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Z., gimęs ( - ), žuvo 1941 m. birželio mėnesį; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. Z. nuosavybės teise valdė 1/3 (3261/10000) dalį gyvenamojo namo adresu ( - ) (dabartinis adresas ( - )); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog D.-L. Z., gimęs ( - ), yra vienintelis brolio M. Z., gimusio ( - ) įpėdinis, priėmęs M. Z. palikimą; atnaujinti M. Z. terminą prašymui atkurti nuosavybės teises, dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku pateikti, tai yra dokumentams, patvirtinantiems D.-L. Z., gimusio ( - ), teises į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ), (ankstesnis adresas - ( - )) ir giminystės ryšį su M. Z., gimusiu ( - ), pateikti. Šis patikslintas pareiškimas 2010-02-02 teisėjo rezoliucija buvo priimtas. 2010-04-14 pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame papildomai prašė panaikinti 2002-08-19 Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui M. Z.“ dalyje, kuria nuspręsta neatkurti M. Z. nuosavybės teisių į 3261/1000 dalį namo, esančio adresu ( - ), ir į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamentą.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi patikslintą pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad prašomą naikinti sprendimą priėmė Centrinis Valstybinio administravimo subjektas, t.y. Vidaus reikalų Ministerija (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str.). Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 str. nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra Centrinis administravimo subjektas. Todėl teismas darė išvadą kad toks papildomas reikalavimas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui bei išaiškino pareiškėjui, kad su šiuo reikalavimu jis gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

5Pareiškėjas M. Z. atskiruoju skundu (2t.b.l. 83-86) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-19 nutartį panaikinti. Apeliantas nurodo su teismo nutartimi nesutinka dėl sekančių priežasčių:

61. 2002-08-19 Vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 54 panaikinimo dalyje klausimas civilinėje byloje Nr. 2-1494-587/2010 buvo iškeltas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Valstybės turto fondo iniciatyva. Apelianto nuomone, šio akto galiojimo ar jo panaikinimo klausimas nėra pagrindinės svarbos šios civilinės bylos nagrinėjimui, dėl šio akto panaikinimo kaip atskiro reikalavimo reikalingumo teismas turėtų pasisakyti priimdamas teismo sprendimą. Teismui nustačius M. Z. prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, būtų atkuriama M. Z. tėvo D.-L. Z. nuosavybės teisė į jo po brolio M. Z. žūties paveldėtą turtą. 2002-08-19 Vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 54 formuluotė „neatkurti piliečio M. Z. nuosavybės teisės į jo turėtą gyvenamojo namo, esančio ( - ), 3261/10000 dalį" nebus kliūtis kreiptis su prašymu atkurti M. Z. tėvo D.-L. Z. nuosavybės teises. M. Z. 2010-04-14 pateiktame patikslintame pareiškime išdėstytas prašymas dėl 2002-08-19 Vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 54 panaikinimo dalyje yra šalutinis, papildomas, tačiau galimai svarbus reikalavimas, leidžiantis viename teisme išspręsti užsitęsusį nuosavybės atkūrimo teisėtam savininkui klausimą.

72. Priimant 2010-04-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį nebuvo atsižvelgta į įstatyminį reguliavimą ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylų teismingumo, kai byloje keliami reikalavimai yra tiek civilinio, tiek administracinio pobūdžio. Tuo atveju, kai vienas reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, tai bendrosios kompetencijos teismas išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Jis išsprendžiamas dėl to, kad, esant teismo sprendimui dėl civilinių teisinių santykių, neliktų galiojančio individualaus pobūdžio administracinio teisės akto, nebeturinčio teisinės reikšmės. M. Z. pareiškimu, kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-1494-587/2010, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai (giminystės, mirties datos nustatymo, paveldėjimo teisinių santykių) yra civilinio pobūdžio. 2002-08-19 Vidaus reikalų ministerijos sprendimas Nr. 54 buvo priimtas remiantis jo priėmimo metu buvusiais dokumentais, kurie nebuvo pakankami atkurti nuosavybės teisę 3261/10000 pastato, esančio adresu ( - ), dalį. Taip pat abejotina, ar teismui nustačius M. Z. prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, teikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D.L. turtą apskritai būtų reikalinga panaikinti aptariamą individualaus pobūdžio administracinį aktą dalyje.

83. 2010-04-19 Kauno miesto apylinkės teismui nutartimi atsisakius priimti patikslintą pareiškimą, neaišku, kaip ir ar išspręstas klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kuris turėtų būti pagrindinis priimto teismo sprendimo vykdytojas.

9Suinteresuotas asmuo LR Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą (2t.b.l.89) nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą M. Z. pareiškimą, kadangi pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinio pobūdžio ginčų viešojo administravimo srityje sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (LAT Civilinių bylų sk. išplėstinės teisėjų kolegijos 2000-10-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-989/2000). „Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas atitinkamai institucijai. Šios institucijos atlieka viešojo administravimo veiksmus. Dėl šių institucijų veiksmo (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Taigi šiame procese kylantys ginčai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme“ (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-24/2008).

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Teismų kompetenciją nustato įstatymas. Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo taisyklėmis, kurios yra imperatyvaus pobūdžio. Šių taisyklių privalo laikytis teismai, taip pat ginčo šalys. Rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis pirmiausia yra nustatoma, kuris (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) teismas turi nagrinėti bylą. Administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencija atribojama pagal ginčo dėl teisės pobūdį: administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš viešosios teisės (administracinės, konstitucinės, mokesčių ir pan.) reglamentuojamų santykių, o bendrosios kompetencijos teismai sprendžia ginčus, kylančius iš civilinės teisės reglamentuojamų santykių.

12Nagrinėjamu atveju pareiškimo reikalavimai yra susiję tiek su administraciniais teisiniais santykiais (dėl 2002-08-19 Vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 54 dalies panaikinimo), tiek su civiliniais teisiniais santykiais ( dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) Sprendžiant klausimą dėl ginčo rūšinio priskirtinumo, turi būti atsižvelgiama į tai, kad bendrosios kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė, negu administracinio teismo (CPK 26 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdis lemia, kad reikalavimai gali būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Pagal Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką (civ.byla Nr.3K-7-24/2008) nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų. Pareiškėjas su prašymu atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti ir kt. reikalavimais kreipėsi tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą. Reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu yra civilinio teisinio pobūdžio, galintys turėti įtakos 2002-08-19 Vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 54 daliai, kurią ginčija pareiškėjas ( CPK 26 straipsnio 2 dalis).

13Pareiškimas bei patikslinti pareiškimai pateikti neginčo teisenos tvarka, nors reikalavimas dėl 2002-08-19 Vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 54 dalies panaikinimo turi būti nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka, todėl pareiškimai neatitinka CPK 135 str. ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Be to iš pareiškimo bei patikslinto pareiškimo turinio neaišku ar pareiškėjas yra padavęs prašymą, kada ir kokiai institucijai, nes vienas iš reikalavimų yra atnaujinti terminą prašymui paduoti (1997-07-01 Įstatymo Nr.VIII-359 10 str., 2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 red.) Iš pareiškimų turinio neaišku ar pareiškėjas pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, priimtą 1997-07-01 Nr. VIII-359, (2, 10 str.) yra subjektas į nuosavybės teisių atkūrimą. Šiame įstatyme įtvirtintas nuosavybės teisės perėmėjo institutas, kuris skiriasi nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto įpėdinių instituto. Esant procesinių teisės normų pažeidimams, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nes nėra galimybės šių pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

14Teisėjų kolegija dėl atskirojo skundo argumento dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nepasisako, nes civilinė byla iš esmės neišnagrinėta ir šis klausimas nėra apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

16panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai