Byla e2A-1468-254/2017
Dėl visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos „Perlojos kaimo bendruomenė“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-36-547/2017 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei asociacijai ,,Perlojos kaimo bendruomenė“, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Alytaus filialui, notarei P. J. dėl visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumo. I. J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti atsakovės asociacijos ,,Perlojos kaimo bendruomenė“ 2016 m. birželio 19 d. visuotinio narių susirinkimo metu visus priimtus sprendimus (t. y. visais darbotvarkės klausimais) negaliojančiais; 2) įpareigoti VĮ ,,Registrų centras“ panaikinti visus atsakovės 2016 m. birželio 19 d. visuotinio narių susirinkimo metu priimtų sprendimų pagrindu Juridinių asmenų registre atliktus duomenų pakeitimus; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. kovo 28 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruota asociacija ,,Perlojos kaimo bendruomenė“, kuri nuo pat įsteigimo pradžios vadovavosi 2003 m. vasario 1 d. narių steigiamajame susirinkime priimtais ir 2003 m. kovo 28 d. juridinių asmenų registre įregistruotais atsakovės įstatais (toliau – Įstatai). 2009 m. sausio 25 d. ieškovas buvo išrinktas atsakovės tarybos pirmininku. 2016 m. birželio 19 d. įvyko susirinkimas. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad vyko visuotinis Perlojos kaimo bendruomenės susirinkimas ir šį susirinkimą iniciavo iniciatyvinė grupė (V. J., G. C., M. B., A. K., R. B., R. Č., V. K., A. B.). Jie sušaukė kaip atsakovės visuotinį narių susirinkimą. Šio susirinkimo metu buvo išrinktas atsakovės pirmininkas – G. C.; išrinkti atsakovės valdybos nariai, revizorius, o taip pat buvo nutarta susirinkimo dalyvių sąrašą laikyti atsakovės narių sąrašu; patvirtinta nauja atsakovės įstatų redakcija, kurią pasirašyti įgaliotas V. J.. Ši nauja įstatų redakcija 2016 m. liepos 5 d. įregistruota juridinių asmenų registre. Ieškovas nurodė, kad buvo pažeista susirinkimo sušaukimo procedūra, pats susirinkimas bei jame priimti sprendimai pažeidžia atsakovės įstatus bei teisės aktų nuostatas, todėl yra negaliojantys. Atsakovė asociacija ,,Perlojos kaimo bendruomenė“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovas remiasi senaisiais įstatais, kurių 8.2.6 punktas numato, kad visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas ir surinkus 50 procentų bendruomenės narių parašų ir juos pateikus bendruomenės tarybai. Atsižvelgiant, į tai, jog po naujos redakcijos Asociacijos įstatymo priėmimo ir įsakymo, kuriuo buvo patvirtinti pavyzdiniai įstatai, paskelbimo, atsirado ir kiti pagrindai sušaukti visuotinį narių susirinkimą. Pavyzdinių įstatų 13 punkte numatyta taisyklė, kad neeilinį visuotinį narių susirinkimą turi teisę inicijuoti ir organizuoti asociacijos narių iniciatyvinė grupė. Kadangi J. B. jau ilgą laiką nešaukė susirinkimo, tai būtent šia taisykle iniciatyvinės grupės nariai ir pasinaudojo. Klaida, kad šaukiant susirinkimą skelbime buvo nurodyta, jog šaukiamas ,,...visuotinis Perlojos kaimo susirinkimas...“, nenurodant, jog šaukiamas būtent bendruomenės narių susirinkimas, negali būti pripažįstama esmine, darančia susirinkimo sušaukimą negaliojančiu, nes šiuo atveju reikia įvertinti ne skelbimo formą, o jo turinį. Susirinkime bendruomenės nariai sprendė klausimus, susijusius su bendruomenės veikla. Naujieji, t. y. 2016 m. birželio 19 d. susirinkime patvirtinti įstatai įsigalioja tik po paties susirinkimo ir po tokių įstatų įregistravimo VĮ Registrų centre. Darbotvarkės klausimo nagrinėjimo ir balsavimo už jį eiliškumas nedaro paties susirinkimo sprendimų negaliojančiais. Susirinkime dalyvavo 72 bendruomenės nariai. Nors susirinkimo protokole ir nenurodytas dalyvaujančių kvorumas, tai nedaro paties susirinkimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo notarė P. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016 m. birželio 30 d. į notaro biurą kreipėsi V. J., kurį 2016 m. birželio 19 d. visuotinio Perlojos kaimo bendruomenės susirinkimo metu dalyviai įgaliojo pasirašyti pakeistų Perlojos kaimo bendruomenės įstatų naują redakciją, su prašymu patvirtinti Kaimo bendruomenės ,,Perlojos kaimo bendruomenė“ duomenų tikrumą. Ji nurodė, jog atliko tvirtinamąjį įrašą įvertinusi pateiktus reikalingus dokumentus: naują įstatų redakciją ir 2016 m. birželio 19 d. visuotinio Perlojos kaimo bendruomenės susirinkimo protokolą. Taip pat buvo patikrinta, ar apie visuotinį susirinkimą buvo pranešta bendruomenės nariams. Įvertinusi pateiktus dokumentus, jokių abejonių dėl visuotinio bendruomenės narių susirinkimo sušaukimo ir priimtų sprendimų teisėtumo nekilo, todėl nustatyta tvarka patvirtino duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus registruoti galima, nes įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos. Dokumentų tikrinimo metu, nebuvo jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino atsakovės asociacijos ,,Perlojos kaimo bendruomenė“ 2016 m. birželio 19 d. visuotinio narių susirinkimo metu visus priimtus sprendimus (t. y. visais darbotvarkės klausimais) negaliojančiais. Įpareigojo VĮ ,,Registrų centras“ panaikinti visus atsakovės asociacijos ,,Perlojos kaimo bendruomenė“ 2016 m. birželio 19 d. visuotinio narių susirinkimo metu priimtų sprendimų pagrindu, Juridinių asmenų registre atliktus duomenų pakeitimus. Priteisė iš atsakovės asociacijos ,,Perlojos kaimo bendruomenė“ J. B. 31 Eur žyminio mokesčio ir 638,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 669,88 Eur. Priteisė iš atsakovės asociacijos ,,Perlojos kaimo bendruomenė“ 19,08 Eur valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais: Teisę inicijuoti atsakovo visuotinio narių susirinkimo sušaukimą turi atsakovo valdymo organai ir ne mažiau kaip 50 procentų atsakovo narių. Susirinkimą iniciavo ir sušaukė aštuonių asmenų iniciatyvinė grupė. Jie neturėjo atsakovės narių sąrašo ir šio sąrašo ieškovas taip pat nepateikė teismui. 2014 metais vykdytos Varėnos rajono vietos gyventojų apklausos duomenimis, Perlojos k. gyveno 517 gyventojų. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad šis gyventojų skaičius būtų ženkliai pasikeitęs. Todėl susirinkimą iniciavusi ir sušaukusi tik 8 asmenų iniciatyvinė grupė niekaip negali būti vertinama kaip 50 procentų atsakovo narių skaičiaus. 2016 m. birželio 19 d. susirinkime dalyvavo apie 70 asmenų, panašiai, kaip ir ankstesniame susirinkime. Net jei ir laikyti, kad kaime gyvena apie 70 asmenų, tai 50 procentų sudaro 35 asmenys. Todėl vadovaujantis įstatų 8.2.6 punktu, darytina išvada, kad 8 asmenų iniciatyvinė grupė neturėjo teisės savarankiškai sušaukti visuotinio atsakovo narių susirinkimo. Duomenų, kad iniciatyvinė grupė buvo surinkusi 50 procentų atsakovo narių parašų visuotinio atsakovo narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos klausimu, nėra. Skelbimuose, kurie buvo išplatinti Perlojos kaime, gyventojai buvo kviečiami į ,,visuotinį Perlojos kaimo susirinkimą“, o ne į asociacijos ,,Perlojos kaimo bendruomenė“ susirinkimą. Gyventojai galėjo būti suklaidinti šių netikslumų ir ne visiškai susivokti, kokiame susirinkime jie dalyvauja. Susipažinti su susirinkime tvirtinamais dokumentais jie neturėjo galimybių. Naujų įstatų priėmimas buvo priimtas ,,bendru sutarimu“ ir tai rodo, kad nei iki susirinkimo, nei susirinkimo metu jų formuluotė nebuvo pateikta, ir dėl to jokia diskusija nekilo. Kadangi įstatuose visuotinio narių susirinkimo kvorumas atskirai nėra nustatytas, todėl organizuojant visuotinius narių susirinkimus būtina laikytis Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nurodymų. Kadangi Įstatų 4.1 punkte bendruomenės nariais įvardijami Lietuvos piliečiai, sulaukę 18 metų, gyvenantys šio kaimo teritorijoje, pripažįstantys ir besilaikantys šių įstatų, ir esant duomenų, kad Perlojos kaime gyvena apie 500 gyventojų, darytina išvada, kad 72 atsakovo susirinkime dalyvavę nariai negali sudaryti daugiau kaip ½ atsakovo narių skaičiaus. Perlojos kaimo gyventojų 2003 m. kovo 23 d. visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše buvo užsirašę kaip dalyviai 66 asmenys; 2009 m. sausio 25 d. Perlojos kaimo bendruomenės ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkimo protokole nurodoma, jog dalyvavo 73 Perlojos kaimo gyventojai; Perlojos kaimo narių 2016 m. birželio 19 d. visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše buvo užsirašę 72 asmenys. Galima daryti prielaidą, jog Perlojos kaime yra apie 70 aktyvių piliečių, kurie nori dalyvauti bendruomenės veikloje. Tad net ir šiuo atveju iniciatyvinė grupė, kuri iniciavo 2016 m. birželio 19 d. susirinkimą, nesilaikė įstatuose esančio reikalavimo, kad susirinkimas gali būti sušaukiamas surinkus 50 procentų nuo narių skaičiaus parašų ir pateikus bendruomenės tarybai. Pagal pavyzdinius įstatus sušaukti visuotinį bendruomenės narių susirinkimą būtų galima tik po to, kai tokia taisyklė būtų numatyta įstatuose, kurie jau yra įregistruoti registre arba tiesiogiai įstatyme. Pavyzdiniuose įstatuose siūlomos įstatų formuluotės nesukuria teisių ir padarinių tretiesiems asmenims. Tokie padariniai gali atsirasti tik tuo atveju, kai yra parengiami konkrečios bendruomenės, asociacijos įstatai ir tik po to, kai jie įregistruojami nustatyta tvarka. Konkrečiu atveju iniciatyvinė grupė, kaip visuotinio bendruomenės narių susirinkimo sušaukimo iniciatorius nėra numatytas. Nei asociacijos, nei atskiri tarybos nariai, ar kuris nors kolegialus valdymo organas neturi teisės savavališkai keisti įstatuose nustatytos susirinkimų sušaukimo ir informavimo apie susirinkimą procedūros, o tais atvejais kai sprendžiami itin reikšmingi klausimai, tokie kaip metinių ataskaitų svarstymas ir tvirtinimas, naujos valdybos ir pirmininko rinkimai, tai turi būti pakankamas terminas suinteresuotiems asmenims pasiruošti klausimo svarstymui. Nors ir pripažintina, kad pagal galiojusius įstatus, patvirtintus 2003 m. kovo 28 d. bendruomenės tarybos pirmininko įgaliojimai buvo suteikiami trejiems metams, t. y. trejų metų kadencijai ir neginčijamai nustatyta, kad nuo 2009 metų susirinkimo iki 2016 metų bendruomenės pirmininkas nebuvo perrenkamas, nebuvo šaukiami visuotiniai narių susirinkimai, tačiau atsakovė įstatuose nustačiusi atitinkamą tvarką privalėjo jos laikytis, nes tik taip gali būti užtikrinti asociacijos narių interesai ir ginamos teisės.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė asociacija ,,Perlojos kaimo bendruomenė“ prašo panaikinti 2017 m. kovo 6 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – J. B. ieškinį asociacijai „Perlojos kaimo bendruomenė“ atmesti, atlyginti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei priimti naują teismo sprendimą nebus galimybės, prašo 2017 m. kovo 6 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nuo 2003 m. registruoti asociacijos „Perlojos kaimo bendruomenė“ įstatai iki ginčijamo susirinkimo nebuvo perregistruoti naujų Įstatymo ir Įsakymo pagrindu. Tai reiškia, kad sprendžiant ginčą pagal J. B. ieškinį, buvę įstatai galioja tik tiek, kiek neprieštarauja Įstatymui ir Įsakymu patvirtintiems pavyzdiniams asociacijų įstatams. Nei buvę įstatai, nei susirinkime patvirtinti naujos redakcijos įstatai negali turėti įtakos sprendžiant susirinkimo sušaukimo teisėtumą, nes susirinkimas buvo sušauktas prieš įstatų tvirtinimą. Nuo paskutinio bendruomenės narių susirinkimo 2009 metais praėjo septyneri metai. Per tą laikotarpį jokio bendruomenės narių susirinkimo J. B. nešaukė, jokių privalomų ataskaitų apie asociacijos veiklą nei bendruomenės nariams, nei VĮ „Registrų centras“ neteikė. Taip pat nebuvo sudarytas asociacijos narių sąrašas. Tai reiškia, kad asociacija buvo valdoma atsainiai, jos veiklą kontroliavo ir vykdė vienasmeniškai J. B.. Tai yra esminis pažeidimas, nes Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta asociacijos samprata buvo pažeista. Pagal Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, bendruomenės narys, tai 18 metų sulaukęs veiksnus fizinis asmuo, t. y. bendruomenės narys, ne taip, kaip numatyta senuose įstatuose, neprivalo gyventi toje vietovėje, kurioje veikia bendruomenė. Teismo sprendime yra neteisingai įvertinta, kad tik Perlojos kaimo gyventojai gali būti bendruomenės nariu ir, kad nuo Perlojos kaimo gyventojų skaičiaus priklauso kas gali šaukti bendruomenės narių susirinkimą. Senų įstatų 8.2.6. punkte įtvirtinta taisyklė, kad bendruomenės narių susirinkimų sušaukimo iniciatoriumi gali būti ir patys bendruomenės nariai. Tačiau kita taisyklės dalis (dėl 50 procentų bendruomenės narių) neįvykdytina, nes nuo 2003 metų nėra ir nebuvo sudarytas bendruomenės narių sąrašo. Tai reiškia, kad pačiam ieškovui J. B. nesiėmus veiksmų sudaryti bendruomenės narių sąrašo, pasidarė praktiškai negalima įvykdyti šią taisyklės dalį. Senieji įstatai negali būti vykdomi, nes jie prieštarauja Asociacijų įstatymui, numatančiam, kad Asociacijų buveinėse turi būti visų asociacijų narių sąrašas. Aštuoni iniciatyvinės grupės nariai yra bendruomenės nariai, nes ne tik kad gyvena Perlojos kaime ar turi jame nekilnojamojo turto, bet ir rūpinasi bendruomenės veikla, o jų siekis sušaukti po septynerių metų pertraukos bent vieną bendruomenės susirinkimą įrodo, kad jie siekė dalyvauti bendruomenės veikloje, rūpinosi ja, siekė taisyti ydingą J. B. praktiką. Nauji įstatai iki susirinkimo dar nebuvo priimti, o senieji dar vis nebuvo pakeisti pagal Asociacijų įstatymo nuostatas. Tai reiškia, kad nei vienų iš įstatų negalima taikyti sprendžiant dėl susirinkimo sušaukimo pagrindų ir tvarkos, nes pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 punktą visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose numatyta tvarka. Tokios tvarkos susirinkimo sušaukimo dienai nebuvo. Įsakymo 13 punkte numatyta galimybė ir patiems asociacijos nariams imtis iniciatyvos šaukti narių susirinkimą – neeilinį visuotinį narių susirinkimą gali inicijuoti ir organizuoti iniciatyvinė asociacijos narių grupė. Bet kokią asmenų grupę sudaro daugiau kaip vienas asmuo. Bendruomenės susirinkimą šaukė 8 asmenys. Tai atitinka Įsakymo 13 straipsnio nuostatų prasmę. Pranešimuose apie susirinkimą buvo nurodyti visi būtini susirinkimui pravesti duomenys, nes buvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė, kokie klausimai bus nagrinėjami susirinkime ir sudaryta galimybė susipažinti su susirinkime tvirtinamų dokumentų turiniu. Teismas netyrė, kas iš dalyvavusių susirinkime galėjo būti suklaidintas, nors teismui buvo pateiktas dalyvavusių susirinkime asmenų sąrašas su asmenų adresais ir kitais duomenimis. Nei ieškovas, nei teismas nenustatė kiek turi atvykti bendruomenės narių į susirinkimą, kad būtų pripažįstamas susirinkimo kvorumas. Į asociacijas jungiasi asmenys turintys vienodus tikslus ir siekiantys vykdyti asociacijoje veiklą. Tai yra laisvanoriškas pasirinkimas, todėl bendras Perlojos kaimo gyventojų skaičius neįrodo ir nepagrindžia, kiek bendruomenėje turi būti narių. Vertinant anksčiau vykusius bendruomenės narių susirinkimus ir juose dalyvavusių asmenų skaičių, akivaizdu, kad susirinkimuose dalyvaudavo vidutiniškai 70 bendruomenės narių, o tai leidžia pripažinti, kad susirinkimas gali priimti sprendimus, nes yra kvorumas. Ginčijamame susirinkime dalyvavo 72 asmenys, kas pilnai atitinka bendruomenės susirinkimo dalyvių kvorumą ir esant tokioms aplinkybės, ginčijamame susirinkime buvo galima priimti sprendimus kvorumo požiūriu. I. J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovės asociacijos „Perlojos kaimo bendruomenė“ apeliacinio skundo reikalavimų ir Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Iš Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies lingvistinės formuluotės yra akivaizdu, jog Įstatų atitikimas Įsakymui (t. y. poįstatyminiam teisės aktui) negali būti svarstomas. Pats Įsakymo pavadinimas („Dėl pavyzdinių asociacijos steigimo sutarties ir įstatų formų patvirtinimo“) aiškiai nurodo, jog Įsakymu nustatomos būtent pavyzdinės asociacijų steigimo dokumentų formos. Įsakymu įtvirtinti pavyzdiniai šabloniniai asociacijų steigimo dokumentai nėra teisiškai privalomi bet kuriai jau veikiančiai ar besikuriančiai asociacijai. Įsakyme nurodytos asociacijų steigimo dokumentų formos yra pavyzdinės: asociacijos steigėjams nusprendus jomis pasinaudoti, palengvinamas asociacijos steigimo (arba asociacijos steigimo dokumentų keitimo) procesas, t. y. atsiranda galimybė pagal šias pavyzdines formas parengtus asociacijos steigimo dokumentus pateikti Juridinių asmenų registrui patogesniu elektroniniu būdu. Priešingu atveju, rengiant asociacijos įstatus ne pagal Įsakyme nurodytas pavyzdines formas, juos įprasta tvarka turi patvirtinti notaras prieš įregistruojant juridinių asmenų registre. Aštuonių narių iniciatyvinė grupė neturėjo jokio teisėto pagrindo inicijuoti ir sušaukti susirinkimą. Tikslaus atsakovės narių sąrašo nebuvimas negali paneigti fakto, jog 8 iniciatyvinės grupės nariai niekaip nesudaro (ir niekaip negali sudaryti) 50 procentų visų atsakovės narių skaičiaus. Asociacija „Perlojos kaimo bendruomenė“ turi teisę įstatuose numatyti papildomus protingus ir visiškai suprantamus kriterijus, taikomus tokios asociacijos nariams (šiuo atveju, be kita ko, papildomą reikalavimą atsakovės nariams būti Perlojos kaimo gyventojais). Bet kokie atsakovės pareiškimai apie tai, jog ieškovas asociaciją „Perlojos kaimo bendruomenė“ valdė neva atmestinai, tyčia dirbtinai sukūrė kažkokias kliūtis atsakovės nariams norint sušaukti visuotinį susirinkimą yra neatitinkantys realybės, jais bandoma nevykusiai pateisinti neteisėtus iniciatyvinės grupės veiksmus. Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalį net ir vienas atsakovės narys turi teisę inicijuoti atsakovės visuotinį narių susirinkimą, jeigu jis nebuvo sušauktas įstatų nustatyta tvarka. Tokiu atveju toks atsakovės narys (ar nariai) turi kreiptis į teismą. Atsakovės vardu neteisėtai prisidengę ir skundą padavę asmenys nė karto nesinaudojo tokia Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje numatyta galimybe ir nebandė teisėtai sušaukti atsakovės visuotinio narių susirinkimo teismo sprendimu. Inicijuodami ir sušaukdami neteisėtą susirinkimą iniciatyvinės grupės nariai siekė ne Perlojos kaimo bendruomenės, o savo asmeninių tikslų, tyčia ignoravo Įstatuose ir Asociacijų įstatyme numatytą atsakovės visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarką, turėjo tikslą išstumti ieškovą ir kitus ilgamečius atsakovės narius iš atsakovės veiklos bei nesąžiningai perimti atsakovės valdymą (be kita ko, tam kad galėtų savo asmeninius interesus tenkinti prisidengiant atsakovės vardu). Aštuoni iniciatyvinės grupės nariai jokiu būdu (t. y. nei iš vienos pusės, jog atsakovė, pagal pateiktą 2014 m. Perlojo k. gyventojų skaičių, preliminariai galėtų turėti net kelis šimtus narių, nei iš kitos pusės, jog per atsakovės gyvavimo istoriją visuotiniuose narių susirinkimuose visuomet dalyvaudavo apie 70 narių, tad atsakovė galimai turi būtent tokį narių skaičių) negali sudaryti 50 procentų visų atsakovės narių skaičiaus, kuris, vadovaujantis Įstatų 8.2.6 punktu, yra būtinas atsakovės visuotinio narių susirinkimo iniciavimui.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

13Dėl susirinkimo sušaukimo Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registre 2003 m. kovo 28 d. buvo įregistruota asociacijos teisinę formą turinti Perlojos kaimo bendruomenė ir jos įstatai (toliau 2003 m. Įstatai). Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymas (1 straipsnio 1 dalis). Asociacijų įstatymas tik iš dalies reglamentuoja šios teisinės formos juridinio asmens organų kompetenciją. Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų tvarka nustatoma asociacijos įstatuose. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šaukiant 2016 m. birželio 19 d. visuotinį narių susirinkimą buvo nesilaikyta 2003 m. Įstatuose nustatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Aptartas teisinis reglamentavimas bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog padaryti procedūriniai susirinkimo sušaukimo bei nutarimų priėmimo pažeidimai nelaikytini formaliais, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2016 m. birželio 19 d. susirinkimas bei jame priimti nutarimai laikomi neteisėtais. Apeliantė teigia, kad bendruomenės veikla buvo suvaržyta, nes tarybos pirmininko kadencija baigėsi praėjus trims metams po jo išrinkimo (2009-01-25) (2013 m. Įstatų 10.1 punktas), o naujas tarybos pirmininkas nebuvo renkamas, susirinkimai nebuvo organizuojami nuo 2009 m., todėl susirinkimą sušaukė aštuonių asmenų iniciatyvinė grupė. Tačiau šios aplinkybės nesuponuoja pagrindo bendruomenės nariams nesilaikyti galiojusiuose 2003 m. Įstatuose numatytos susirinkimų sušaukimo tvarkos, nes Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta asociacijos nario imperatyvi prievolė laikytis asociacijos įstatų. 2003 m. Įstatų 8.2.6. punkte nustatyta, kad susirinkimai vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per metus, arba bendruomenės nariams pageidaujant, ir surinkus 50 procentų nuo narių skaičiaus parašų, ir pateikus bendruomenės tarybai. Apeliantai nurodo, kad susirinkimą iniciavo aštuonių asmenų iniciatyvinė grupė, todėl akivaizdu, kad ši asmenų grupė susirinkimą sušaukė nesilaikydama 2013 m. Įstatuose nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iniciatyvinė grupė, pageidavusi, kad būtų sušauktas susirinkimas, pirmiausia turėjo surinkti 50 procentų nuo narių skaičiaus parašų ir kreiptis į bendruomenės tarybą. Bendruomenės tarybai nesušaukus susirinkimo, turėjo kreiptis į teismą dėl susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu, kaip tai numato Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalis. Pagal 2003 m. Įstatų 9 straipsnį, bendruomenės tarybą, kuri vadovauja bendruomenei laikotarpiu tarp visuotinių bendruomenės susirinkimų, sudaro septyni nariai. Jos sudėtis įregistruota Juridinių asmenų registre, nurodant narių vardą, pavardę, jų gyvenamąją vietą. Ši aplinkybė patvirtina, kad asmenys, pageidavę sušaukti susirinkimą, turėjo galimybę kreiptis į bendruomenės tarybą, kurios sudėtis buvo išviešinta Juridinių asmenų registre ir kuri pagal įstatus turėjo teisę ir pareigą sušaukti susirinkimą. Apeliantų argumentai, kad susirinkimai nebuvo organizuojami nuo 2009 m. parodo ne ką kitą, kaip tik kad buvo pažeidžiamas susirinkimų sušaukimo periodiškumas. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus skyriaus pateiktų duomenų pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija matyti, kad jam buvo pateiktas bendruomenės narių sąrašas, todėl apeliantės argumentai dėl negalėjimo įgyvendinti savo iniciatyvos dėl bendruomenės narių sąrašo nebuvimo yra neteisingi. Sprendžiant dėl bendruomenės narių skaičiaus, kurie dalyvavo priimant sprendimus iki ginčijamo susirinkimo, tai jis svyravo nuo 66 narių (2003-03-23) iki 73 narių (2009-01-25). Tuomet inicijuodama susirinkimą iniciatyvinė grupė turėjo pateikti bendruomenės tarybai ne mažiau kaip 37 narių parašus. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad priėmus naujos redakcijos Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (red. nuo 2004-02-14), bendruomenė privalėjo keisti savo senus įstatus. Šioje normoje nustatyta, kad asociacijų ir visuomeninių organizacijų, įsteigtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams. Tačiau ginčo atveju aktuali Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalies redakcija nepasikeitė ir asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose, taip pat išliko asociacijos nario imperatyvi prievolė laikytis asociacijos įstatų (13 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. 2003 m. Įstatai (8 straipsnis) atitinka šiuos reikalavimus, todėl apeliantės nurodomi argumentai dėl ieškovo, kaip bendruomenės tarybos pirmininko neveiklumo, bendruomenės narių sąrašų nebuvimo, nesudarė teisinio pagrindo sušaukti susirinkimą ne įstatuose nustatyta tvarka. Aptariamu aspektu tik sutiktina su apeliante, kad taikyti 2016 m. Įstatuose numatytą susirinkimo sušaukimo tvarką negalima, nes įstatai buvo priimti ginčijamo susirinkimo nutarimu. Apeliantė nurodo, kad visuotinį narių susirinkimą galėjo sušaukti iniciatyvinė grupė, nes tokia teisė numatyta 2011 m. birželio 3 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-270 patvirtintų Pavyzdinių asociacijos įstatų formos 13 punkte. Pirmiausia pažymėtina, kad šiuo įsakymu pavyzdinės formos patvirtintos, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 (Žin., 2003, Nr. 107-4810), 8.3 punkto, reglamentuojančio Teisingumo ministerijos teisę nustatyti Registro tvarkytojui teikiamų prašymų ir pranešimų formas, pagrindu. Jose nurodyti duomenys pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnį, reglamentuojantį asociacijos įstatų turinį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asociacijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams. Todėl Pavyzdinių įstatų formos 13 punkte yra nurodyta, „kad neeilinį visuotinį narių susirinkimą gali inicijuoti ir organizuoti iniciatyvinė grupė, sudaryta ne mažiau kaip iš__________narių, arba vadovas“. Aktualioje Asociacijų įstatymo redakcijoje nėra nuostatų dėl iniciatyvinės grupės teisės inicijuoti ir organizuoti visuotinį narių susirinkimą. Kaip jau minėta pirmiau, tokios nuostatos gali būti nustatytos įstatuose, kartu nusprendžiant dėl iniciatyvinės grupės asmenų skaičiaus. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pavyzdinių įstatų formos 13 punkto nuostatos gali būti perkeltos į įstatus, įvardinant tokios grupės narių skaičių, tik tuomet ši iniciatyvinė grupė gali turėti iniciatyvos teisę sušaukti visuotinį narių susirinkimą. O nagrinėjamu ginčo atveju taikytina Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostata, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Įvertinus nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog asociacijos narių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant imperatyvias Asociacijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias susirinkimo sušaukimo tvarką (8 straipsnio 6 dalis), o susirinkime buvo priimti nutarimai bendruomenės narių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais: pakeisti asociacijos įstatai, t. t. ir asociacijos „Perlojos kaimo bendruomenė“ pavadinimą į Kaimo bendruomenė Perlojos kaimo bendruomenė“, išrinktas naujas bendruomenės pirmininkas, o bendruomenės valdyba išrinkta dar net nepriėmus nutarimo dėl naujų įstatų redakcijos patvirtinimo, kai 2013 m. Įstatuose toks valdymo organas net nebuvo numatytas. Nustačius imperatyvių teisės normų pažeidimus, ginčijamame susirinkime priimti nutarimai, sukuriantys padarinius ir asociacijai ir jos nariams, pagrįstai buvo pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas sprendime darė labiau tikėtiną prielaidą, kad aštuonių asmenų inicijuotas visuotinis narių susirinkimas, nesilaikant 2013 m. Įstatuose nustatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos, galėjo ir suklaidinti šios asociacijos narius. Skelbimais buvo kviečiama į visuotinį Perlojos kaimo susirinkimą, o ne Perlojos kaimo bendruomenės narių susirinkimą. Kvietime nurodytas kontaktinis asmuo G. C., nebuvo išrinkta bendruomenės tarybos nare. Iš 2016 m. birželio 19 d. protokolo matyti, kad A. C. susirinkimą informavo, kad bendruomenės pirmininkas J. B. ruošiasi sušaukti bendruomenės narių susirinkimą ir pateikti ataskaitas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą 46 punkte nurodyta, kad po šio susirinkimo buvo suorganizuotas Perlojos kaimo bendruomenės narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 113 bendruomenės narių, kurie nepritarė ginčijamo susirinkimo sprendimams ir apie tai buvo publikuota Varėnos rajono laikraštyje „Merkio kraštas“. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad suklaidinti galėjo būti ne tik į susirinkimą atvykę, bet ir į jį neatvykę asmenys, kuriems buvo žinoma bendruomenės narių susirinkimo sušaukimo tvarka. Apeliantė nurodo į teismo sprendimo ydingumą, kuomet buvo sprendžiama dėl kvorumo, neatsižvelgiant į byloje buvusius paskutinius duomenis apie bendruomenės narių skaičių 2009 m., o vertinami statistiniai duomenys apie Perlojos gyventojų skaičių. Teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie bendruomenės narių skaičių 2016 m. birželio 19 d. įvykusio susirinkimo metu, o pateiktas tik sąrašas asmenų, kurie atvyko ir dalyvavo šiame susirinkime. Kadangi 2016 m. birželio 19 d. bendruomenės narių susirinkimas sušauktas ne 2003 m. Įstatuose nustatyta tvarka, galutiniam teisiniam rezultatui neturi reikšmės apeliantų nurodoma aplinkybė, kad jų sušauktame susirinkime sprendimai galėjo būti priimti, nes jame dalyvavo 72 asmenys.

14Dėl procesinės bylos baigties Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos, pagrįstos išsamiu faktinių aplinkybių vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmos instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 str. įtvirtintų taisyklių, nustatančių, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas už atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą parengimą turėjo 1089,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš apeliantės (CPK 98 straipsnis). Pagal Kauno apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teisme patirta 3,64 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš apeliantės (CPK 96 straipsnis).

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17apeliacinį skundą atmesti.

18Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš asociacijos „Perlojos kaimo bendruomenė“ (juridinio asmens kodas 184844885) ieškovui J. B. (asmens kodas ( - ) 1089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

20Priteisti iš asociacijos „Perlojos kaimo bendruomenė“ (juridinio asmens kodas 184844885) 3,64 Eur (tris eurus 64 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

21Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai