Byla 2-2237-853/2012
Dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo vaikui panaikinimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Inai Borusienei, dalyvaujant ieškovui J. G., jo atstovui advokatui V. G., atsakovei R. G., jos atstovei advokatei V. V., išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

2uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovei R. G., išvadą duodančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo vaikui panaikinimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašydamas panaikinti duomenis gimimo įraše ir nuginčyti tėvystę apie tai, kad ieškovas J. G., a. k. ( - ) yra nepilnametės E. G., gim. ( - ), tėvas; panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-108-715/2007 dalį, kuria iš ieškovo J. G. priteistas išlaikymas nepilnametei E. G., kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki jos pilnametystės; skirti DNR ekspertizę, tikslu nustatyti, ar ieškovas J. G. yra E. G. tėvas. Ieškinyje (patikslintame ieškinyje) nurodė, jog ieškovas 1998 m. pradėjo gyventi su atsakove ir ( - ) gimė dukra E. G.. ( - ) ieškovas su atsakove susituokė, o ( - ) santuokoje gimė sūnus J. G.. Dar iki susipažįstant ieškovui su atsakove ji augino sūnų A. 2012 m. ieškovas iš savo tėvų sužinojo, jog yra ieškomas antstolių ir 2012-06-30 grįžęs į Lietuvą sužinojo apie gandus Mažeikiuose neva dukra E. nėra jo biologinė dukra. Viską apmąstęs, tai yra atsakovės elgesį su vaikais, suprato, jog tai gali būti tiesa, kad jis nėra biologinis E. G. tėvas. Nurodo, jog apie tai, kad jis nėra E. G. biologinis tėvas sužinojo 2012 metų birželio pradžioje. Nurodo, jog nebėra ryšio tarp tėvo ir dukros, kadangi ieškovas jau keletą metų nebendrauja su dukra ir nebėra tėvo ir dukros santykių ir jie yra nutrūkę negrįžtamai, ir E. G. interesai nuginčijus tėvystę nebūtų pažeisti. Nurodo, jog pažeistos ieškovo teisės, kadangi iš jo yra priteistas išlaikymas dukros E. G. išlaikymui po 200,00 Lt kas mėnesį, nes jis privalo išlaikyti vaiką, kuris yra ne jo.

5Atsakovė R. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas gimus dukrai E. žinojo, jog ji nėra jo dukra ir pats prašė apie tai nuslėpti nuo artimųjų, draugų, kaimynų ir giminaičių. Nurodė, jog E. gimė nepraėjus 8 mėnesiams nuo jų pažinties dienos. Nuo 1999 metų liepos mėn. iki 2005 metų ieškovas pripažino E. kaip savo dukrą, ją auklėjo ir ugdė, dalyvavo jos kasdieniniame gyvenime, tarp jo ir dukros buvo susiklostę tėvo ir dukros santykiai. Ieškovas apie tai, jog yra įrašytas vaiko tėvu žinojo nuo įrašo padarymo dienos ir niekada jo neginčijo, todėl jis praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Todėl teismo prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas J. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį bei paaiškino, kad 1998 m. pabaigoje, lapkričio 1 d. susipažino su atsakove. Po naujų metų 1999 metų pradžioje sužinojo, jog R. laukiasi. ( - ). gimė E. 2000 metų vasarą sudarė su atsakove santuoką. Paskui ( - ) gimė J. Su R. G. išgyveno iki 2005 m. pradžios, po to atsakovė persikraustė į kitą butą, o jis išvažiavo į užsienį. Dar 2003 metais R. brolis R. B. jam pasakė, jog jis turi tik vieną vaiką, kad J. yra jo, o E. ne jo biologinė dukra. 2011 m. pavasarį ar vasarą, jam paskambino kažkas iš draugų ir pasakė, jog E. nėra jo biologinė dukra. 2011 metais jis pradėjo domėtis labiau, nes atvyko pas tėvus policija ir ieškojo jo, kaip dingusio ir pasislėpusio. Tada jis sužinojo, jog yra priteisti alimentai. Jis vaikus išlaikydavo ir atsiųsdavo pinigų, tačiau nuo 2007 metų pastovaus išlaikymo nebeteikė. Mano, jog E. tėvas yra R. L., kuris prieš jam pradedant bendrauti su atsakove buvo jos sugyventinis. Jam atsakovė yra sakiusi, jog A. yra buvusio sugyventinio vaikas, todėl jis mano, jog E. taip pat yra buvusio sugyventinio. Tarp jo ir R. nebuvo susitarimo slėpti, kad E. nėra jo dukra.

7Ieškovo atstovas advokatas V. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus išskyrus reikalavimą dėl DNR skyrimo, kadangi atsakovė pripažino, kad ieškovas nėra E. G. biologinis tėvas, ir prašė ieškinį tenkinti.

8Atsakovė R. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti bei paaiškino, jog 1998-12-24 eidama iš brolio susitiko ieškovą, su kuriuo pradėjo bendrauti. 1999 m. kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje pradėjo su ieškovu kartu gyventi. Ieškovas žinojo, jog ji laukiasi ne jo vaiko. 1999 m. liepos mėnesį gimė E. ir ieškovas atėjęs su gėlėmis prašė jos leisti suteikti E. savo pavardę. Ji sutiko, kad Juozas suteiktų E. savo pavardę. ( - ) ji su ieškovu sudarė santuoką, vėliau gimė sūnus J. Ieškovas rūpinosi šeima. Ji nedirbo, kadangi buvo maži vaikai. Vėliau ieškovas pradėjo išgėrinėti, todėl šeimoje kildavo konfliktai, kadangi ieškovas išgėręs būdavo agresyvus. 2005-03-16 ji išėjo gyventi kitur. 2005 m. balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje ieškovas išvyko į Angliją uždarbiauti. Ieškovas teikdavo išlaikymą vaikams bet ne pastoviai į jos banko sąskaitą atsiųsdamas pinigus. Vėliau išlaikymo nebeteikė. Nurodė, kad ieškovas E. labai mylėjo, nors ir žinojo, jog E. ne jo dukra. Nurodė, jog ieškovo tėvai rūpindavosi vaikais nupirkdavo maisto, rūbus priemonių mokyklai. Nuo 2009 metų situacija pasikeitė, kaip paaiškėjo, jog ieškovas Anglijoje turi kitą šeimą. E. tik prieš mėnesį pasakė, jog J. G. nėra jos biologinis tėvas. E. buvo sukrėsta ir pyko ant ieškovo, jog jis su ja nebebendravo.

9Atsakovės atstovė advokatė V. V. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, jog tarp ieškovo ir E. G. yra susiformavęs emocinis ryšys bei egzistuoja tėvo ir dukros santykiai, todėl nuginčijus tėvystę būtų pažeisti E. G. interesai.

10Nepilnametė E. G. teismo posėdžio metu teismui patikino, jog tėvu laiko J. G. ir kito tėvo nežino. Jai mama pasakė, jog J. G. nėra jos biologinis tėvas, ir jai buvo skaudu, kai apie tai sužinojo, kad jos laikytas tėtis, nėra jos tėtis. Ją įskaudino, jog tėtis padavė į teismą. Nurodė, jog su tėčiu nebendrauja, nes jis išvykęs į Angliją. Su tėčiu nori bendrauti, net ir žinodama, jog tėtis kreipėsi į teismą norėdamas nuginčyti tėvystę.

11Nepilnametis liudytojas J. G. (ieškovo J. G. sūnus) teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis turi sesę E. G. ir brolį A., jo tėvai R. G. ir J. G.. Nurodė, jog sesuo E. jam parašė SMS žinutę, kurioje nurodė, kad eis į teismą, nes jo tėtis nėra jos tėtis. Jis nebuvo girdėjęs, kad seneliai kalbėtų apie tai, kad E. nėra tėtės dukra. Nurodė, jog tėtis jam buvo geras ir juo rūpindavosi, taip pat rūpinasi ir kai išvažiavo į Angliją. Jis šiuo metu gyvena su seneliais, nes su mama nesutaria. Nori gyventi su tėčiu Anglijoje.

12Liudytojas J. G. (ieškovo J. G. tėvas) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo sakoma, kad E. yra jo sūnaus J. dukra. Jie rūpinosi visais anūkais nei vieno neišskyrė. Kai sužinojo, jog E. ne jų anūkė, tai atsakovė nebeleidžia vaikams ateiti pas juos. Kad E. yra ne sūnaus J. dukra jis sužinojo iš anūko J., kuris grįžęs iš savo mamos pradėjo sakyti, jog E. nėra jo sesuo, todėl apie tai pranešė savo sūnui J. ir pradėjo viską aiškintis. Apie tai sužinojo, gal prieš pusę metų tiksliai negali pasakyti. Nurodė, jog sūnus J. vaikų išlaikymui siųsdavo pinigų.

13Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus J. su R. pradėjo gyventi 1998 m. po visų šventų. J. susituokė su R., kai E. jau buvo gimusi, ir jau laukėsi J. Apie tai, kad E. nėra sūnaus J. dukra ji nebuvo girdėjusi, apie tai sužinojo, tik gavusi dokumentus iš teismo. Jai įtarimų nebuvo, kad E. gali būti ne sūnaus J. dukra. Nurodė, jog 2005 metais buvo atėjęs antstolis dėl alimentų ir vaikų išlaikymo.

14Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1998 metų vėlų rudenį, gal po lapkričio 1 d,. jos brolis J. išėjo gyventi pas R. E. gimė 1999 m. Ji visada įtarinėjo, kad E. ne brolio dukra. 2012 m. pavasarį jai paskambino svetima moteris, kuri jai pasakė, jog E. nėra jos brolio dukra. Apie tai jai paskambinusi pasakė Z. B.. Apie tai ji pasakė savo tėvams ir broliui, jog reikia kažką daryti. Tai galėjo būti balandžio gal gegužės mėnesį ir ji viską papasakojo mamai ir tėvui, jog tai yra problema. Ji J. nėra sakiusi, kad E. nėra jo sesuo.

15Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gyveno kaimynystėje su R. ir J. Apie jų šeimą žino iš R. pasakojimo, jog J. neatsisakė dukros, nors žinojo, jog E. ne jo dukra. Kad E. ne G. dukra jai pasakė R. prieš 4-5 metus. Nurodo, jog iš kalbų ji žinojo, kad ieškovas žinojo, kad E. nėra jo dukra ir buvo jo prašymas duoti E. jo pavardę. J. G. apie tai, kad E. nėra jo dukra žinojo iki E. gimimo. Žino, jog J. labai mylėjo vaikus, tačiau išgėręs mušdavo žmoną, yra mačiusi ne kartą ją sumuštą. Ji žino, jog giminėms nebuvo sakoma, kad E. nėra J. dukra.

16Liudytoja Z. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nežino kas yra E. G. tėvas, taip pat nežino ar E. G. nėra J. G. dukra. 2012 metų rudenį ji skambino A. G., norėdama sužinoti, kaip susiekti su R. G.. Kalbėdama su A. G. apie R. G. vaikus ir jų tėvus nekalbėjo, kadangi ji jų nepažįsta ir apie juos nieko pasakyti negali.

17Vaiko teisių apsaugos tarnybos, duodančios išvadą byloje, atstovas V. N. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvas, taip pat nurodė, jog tarp ieškovo ir E. G. yra susiformavę vaiko ir tėvo santykiai bei ryšiai. Ieškovas nuo gimimo augino E. kaip dukrą ir ja rūpinosi. Dukra E. palaiko ryšius bei nori juos palaikyti su tėvu, todėl ieškinį netenkinti siekiant apginti vaiko interesus.

18Ieškinys atmestinas.

19Šeimos bylas teismai nagrinėja pagal bendrąsias ieškinio (ginčo) teisenos taisykles su išimtimis, nurodytomis CPK XIX skyriuje, išskyrus atvejus, kai šeimos byla nagrinėjama ypatingąja teisena (CPK 375 str. 1 d.). Nagrinėjant šeimos bylas teismas yra aktyvus, jam suteikta teisė viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimus dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku, taikyti vieną iš alternatyvių asmens ar vaiko teisių ar teisėtų interesų gynimo būdų (CPK 376 str.). Toks išskirtinis teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos santykių bylas yra paaiškinamas tuo, jog šiose bylose prioritetu laikomas vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynimas (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str. 1 d., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), todėl sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, būtina išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus. Vaiko interesais pirmiausia laikytina įstatymuose nustatytos teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti.

20Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus, analogiška teisė yra įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Todėl sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo būtina atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, jų apsaugą.

21Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos , 1999-07-22 gimimo įraše Nr. 317 ir gimimo liudijime E. G., gim. ( - ), tėvu įrašytas J. G., a. k. ( - ) motina – R. B., a. k. ( - ) (34, 43 b.l.). J. G. ir R. G. santuoka sudaryta ( - ) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 143 (civ. b. Nr. 2-108-715/2007 3 b.l.). R. G. ir J. G. santuoka nutraukta 2010-11-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu (15-17 b.l.). DNR ekspertizė neatlikta, nes atsakovė pripažino, kad dukra E. G. nėra J. G. dukra ir ieškovo atstovas atsisakė reikalavimo skirti DNR ekspertizę.

22Ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo padavimui yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str. 1 d.).

23Byloje neginčijimai nustatyta, jog E. G. nėra ieškovo J. G. dukra, tai byloje patvirtino atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškinį bei duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu. Ieškovas teikdamas ieškinį teismui tvirtino, jog apie tai, kad E. G. nėra jo dukra jis sužinojo tik 2012 m. birželio mėnesio pradžioje, tačiau ieškovas duodamas teismui paaiškinimus nurodė, jog tiksliai viską sužinojo užpernai, tai yra 2010 metais, vėliau teisme tvirtino, jog 2011 metų pavasarį ar vasarą jau jis žinojo, kad E. ne jo dukra, kadangi jam apie tai pranešė iš Lietuvos draugai. Tai teismo posėdžio metu ieškovas akcentavo ne kartą. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog dar 2003 metais R. brolis jam buvo pasakęs, kad jis teturintis vieną vaiką, tai yra J., kad E. nėra jo dukra. Jis nebuvo įsitikinęs, ar E. jo dukra, kadangi R. (atsakovės brolis) jam buvo užsiminęs apie tai. Todėl tik 2011 metais jis pradėjo labiau domėtis dėl tėvystės E. Iš byloje esančios pažymos apie išlaikymo vaikams išieškojimą matyti, kad J. G. įsiskolinimas vaikų E. G. ir J. G. 2012-10-01 yra 27213,74 Lt, todėl laikytina, jog ieškovas tėvystės nuginčijimu siekia išvengti prievolės mokėti išlaikymą vaikui, kas neabejotinai prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

24Ieškovas pripažino, kad kartu su atsakove, o tuo pačiu ir jos vaikais, tame tarpe E., gyveno 5 metus kaip šeima, iki jo išvykimo į užsienį, su E. bendravo kaip su šeimos nariu, ją išlaikė, rodė jai dėmesį, vaikas jį vadino tėčiu. 2005 m. ieškovui išvykus dirbti į užsienį, paskutiniu metu jų santykiai yra atšalę, su vaiku nebendrauja, nes su atsakove kartu negyvena. Tai, kad ieškovo ir E. santykiai buvo šilti ir gražūs kaip tėvo ir dukros, teismo posėdžio metu patvirtino visi liudytojai bei pats ieškovas. Atsakovė nurodė, kad E. ieškovą iki šiol laiko tėvu, jo labai pasiilgsta, kito tėvo nepažįsta. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad vaiko ir tėvo ryšys, kuris tęsėsi penkerius metus nėra nutrūkęs, priešingai vaikas ieškovo labai pasiilgsta, tačiau ieškovas, nors jam nedraudžiama su vaiku bendrauti, sąmoningai siekia nutraukti šiuos santykius. Kaip pagrindinį tėvystės nuginčijimo argumentą ieškovas nurodo tai, kad nėra biologinis vaiko tėvas ir kad jis neprivalo teikti išlaikymo ne savo vaikui. Iš bylos duomenų matyti, kad E. kito tėvo nepažįsta, biologinio E. tėvo tikslių duomenų nėra ir nėra jokių duomenų, kad jis ketintų pripažinti vaiko tėvystę.

25Subjektyvinė tėvystės teisė atsiranda nuo vaiko gimimo ir baigiasi jo mirtimi. Ieškovas pasirašydamas pareiškimą ir įregistruodamas E. tėvystę ją dukra pripažino geranoriškai, laisva valia. E. savo biologinio tėvo nepažįsta, ji savo tėvu pripažįsta tik ieškovą. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Tarp E. ir ieškovo buvo susidarę artimi, šilti, tamprūs tarpusavio tėvo ir dukros santykiai. Jis E. kartu su atsakove augino nuo gimimo, ja rūpinosi, auklėjo. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Todėl šiuo atveju svarbu, kad galimas tėvystės nuginčijimas nepažeistų vaiko interesų. Nuginčijimo instituto paskirtis ne tik biologinės tiesos konstatavimas, bet ir siekimas, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Šiuo atveju iškyla biologinės ir faktinės tėvystės santykio problema ir turi būti ši problema sprendžiama atsižvelgiant į vaiko interesus. Šiuo atveju svarbūs yra ne tik ieškovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

26Šiuo atveju teismas nustatė, kad per 5 metus, iki kol ieškovas išvyko uždarbiauti į užsienį, susiformavo glaudūs ieškovo ir E. santykiai, E. žino jį kaip vienintelį tėvą, yra prie jo prisirišusi, nori su ieškovu bendrauti, laukia jo. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas, gyvendamas su atsakove, penkerius metus ieškovės dukrą augino kaip savą ir visada jautėsi kaip jos tėvas. Tačiau, kaip teismas jau minėjo, biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Pažymėtina, ieškovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o ieškovui kaip tėvui bendravus su E. tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Ieškovo nurodytas socialinis ryšys iš E. pusės nėra nutrūkęs, E. nori bendrauti su ieškovu, jai tai yra svarbu ir brangu, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju esminis ir svarbiausias E. interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, E. teisinio statuso aiškumą. Teismo nuomone, tėvystės nuginčijimas pažeistų E. interesus, nes nuginčijus tėvystę, E. liktų be tėvo, kadangi biologinio tėvo nustatymo perspektyvos šiai dienai yra neaiškios. Institucija duodanti išvadą byloje ieškinio taip pat nepalaiko nurodydama, kad nuginčyti tėvystę nėra jokio pagrindo.

27Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t.y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kaip jau minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės, nes abi šalys pripažįsta, kad ieškovas nėra biologinis E. tėvas, tačiau atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas pats geranoriškai, laisva valia pripažino tėvystę E., ir šio fakto jis neginčijo nuo E. gimimo. Nors kaip pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog apie tai, kad E. nėra jo dukra jis sužinojo dar 2003 metais iš R. brolio R., tačiau jis į tai dėmesio nekreipė ir rimčiau pradėjo rūpintis 2011 metų pavasarį ar vasarą, kai jam apie tai pranešė draugas iš Lietuvos. Tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovo liudytojų kviestų ir teismo posėdžio metu duotų parodymų visuma visiškai prieštaravo vieni kitų parodymams. O būtent: liudytojas J. G. (ieškovo tėvas) teismo posėdžio metu nurodė, jog apie tai, kad E. nėra jo sūnaus ieškovo J. G. dukra jis sužinojo prieš 4 ar 6 mėnesius, kai grįžęs iš mamos anūkas J. G. pranešė, jog sesuo E. pastarajam pasakė, jog ji nėra jo sesuo. Tuo tarpu nepilnametis liudytojas J. G. (ieškovo sūnus) teismo posėdžio metu teismui patvirtino, jog apie tai, kad E. nėra jo sesuo jis sužinojo iš E., kai ši jam parašė trumpąją žinutę, kad eis į teismą, nes tėtis nėra jos tėtis. Daugiau apie tai, kad E. nėra jo sesuo seneliai jam nėra sakę, kaip ir jis seneliams apie tai nėra sakęs. Tesimo posėdžio metu liudytoja A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jai visada kilo įtarimas, kad E. nėra jos brolio ieškovo J. G. dukra. O 2012 metų balandžio ar gegužės mėnesį jai paskambinusi Z. B. pasakė, jog E. nėra jos brolio dukra, todėl ji apie tai informavo savo tėvus, kurie informavo jos brolį ir pradėjo procesą dėl tėvystės nuginčijimo. Liudytojos A. G. minėta moteris Z. B. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja teismui patvirtino, jog bendravo telefonu su A. G., tačiau nurodė, jog bendravo 2012 metų rudenį, o apie vaikų tėvystę ji su A. G. nekalbėjo, kadangi tokių duomenų neturėjo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. G. teismui patikino, jog apie tai, kad E. nėra jos anūkė ji sužinojo tik gavusi iš teismo dokumentus. Visų šitų liudytojų duotų parodymų visuma yra visiškai nenuosekli, todėl teismas šių liudytojų duotus parodymus vertina kritiškai, kadangi parodymus davė ieškovui artimi žmonės (giminaičiai), siekdami padėti ieškovui byloje. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu apklaustos V. D. parodymais, kadangi liudytojos parodymai atitinka bylos medžiagą, ji patvirtino teismui, jog ieškovui apie tai, kad E. nėra jo dukra buvo žinoma nuo pat gimimo ir jai apie tai pasakė atsakovė prieš 4-5 metus. Nurodė, jog ieškovas su atsakove buvo sutarę slėpti nuo giminių faktą, kad E. nėra ieškovo J. biologinė dukra ir kad pats ieškovas norėjo suteikti E. tėvystę. Tai byloje patvirtina atsakovės atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu duotus parodymus.

28Esant aukščiau išdėstytiems įrodymams, kurių ieškovas bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo 2012-07-17, praleido įstatymo nustatytą vienerių metų senaties terminą tėvystei nuginčyti, todėl taikytina ieškininė senatis (CK 3.152 str.).

29Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, tai atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovo. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovė byloje yra patyrusi 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai (71, 72, 73 b.l.), todėl iš ieškovo priteisina atsakovei 1500,00 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

30Nagrinėjant bylą, susidarė 33,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 394-399 str., teismas

Nutarė

32Ieškinį atmesti.

33Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atsakovei R. G..

34Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 33,29 Lt (trisdešimt tris litus ir 29 centus) pašto išlaidų Valstybės naudai.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika... 2. uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu... 5. Atsakovė R. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka,... 6. Ieškovas J. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį bei paaiškino, kad... 7. Ieškovo atstovas advokatas V. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio... 8. Atsakovė R. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti bei... 9. Atsakovės atstovė advokatė V. V. teismo posėdžio metu su ieškinio... 10. Nepilnametė E. G. teismo posėdžio metu teismui patikino, jog tėvu laiko J.... 11. Nepilnametis liudytojas J. G. (ieškovo J. G. sūnus) teismo posėdžio metu... 12. Liudytojas J. G. (ieškovo J. G. tėvas) teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 13. Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus J. su R. pradėjo... 14. Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1998 metų vėlų... 15. Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gyveno kaimynystėje... 16. Liudytoja Z. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nežino kas yra E. G.... 17. Vaiko teisių apsaugos tarnybos, duodančios išvadą byloje, atstovas V. N.... 18. Ieškinys atmestinas.... 19. Šeimos bylas teismai nagrinėja pagal bendrąsias ieškinio (ginčo) teisenos... 20. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje yra... 21. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos , 1999-07-22 gimimo... 22. Ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo padavimui yra nustatytas vienerių metų... 23. Byloje neginčijimai nustatyta, jog E. G. nėra ieškovo J. G. dukra, tai... 24. Ieškovas pripažino, kad kartu su atsakove, o tuo pačiu ir jos vaikais, tame... 25. Subjektyvinė tėvystės teisė atsiranda nuo vaiko gimimo ir baigiasi jo... 26. Šiuo atveju teismas nustatė, kad per 5 metus, iki kol ieškovas išvyko... 27. Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo... 28. Esant aukščiau išdėstytiems įrodymams, kurių ieškovas bylos nagrinėjimo... 29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 30. Nagrinėjant bylą, susidarė 33,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str.,... 32. Ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 1500,00 Lt (vieną... 34. Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 33,29 Lt (trisdešimt... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...