Byla 2-87/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsakovės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-397-41/2007 pagal bendraieškių T. U. K. ir A. St. K. ieškinį atsakovams E. O. , E. D. D. , tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 5-ojo ir 9-ojo notarų biurų notarėms Rimai Vižinytei, Onai Adomavičienei dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir kt. sandorių bei teisinės registracijos pripažinimo negaliojančiais, ir

Nustatė

2Bendraieškiai T. U. K. ir A. St. K. pareiškė ieškinį atsakovams E. O. bei E. D. D. ir prašė pripažinti negaliojančiais: Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės patvirtintą 1997 m. spalio 3 d. įgaliojimą Nr. 8-5420, 1997 m. gruodžio 16 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. O. atstovaujamo A. St. K. ir atsakovės E. D. D. dėl parduotuvės patalpų, esančių (neskelbtini duomenys), Vilniuje, (pažymėtos indeksais nuo (neskelbtini duomenys)), nekilnojamojo turto registro 2000-01-07 įrašą Nr. 10/244794, kuriuo įregistruota atsakovės E. D. D. nuosavybės teisė į ginčo patalpas; taikyti restituciją natūra, o jei nebūtų įmanoma – įpareigoti atsakovus sumokėti už ginčo patalpas 1 388 000 Lt rinkos kainą. Nurodė, kad E. O. pardavė ginčo patalpas savo žmonos motinai E. D. D. , kuri niekuomet jomis ir nesinaudojo bei nebūtų pajėgusi jų nupirkti, t. y. faktiškai sudarė sandorį su savimi, be to, ginčo patalpos parduotos už mažesnę nei jų rinkos kaina. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčo patalpas, uždraudžiant jas perleisti.

3Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą ir areštavo atsakovės E. D. D. nuosavybės teise valdomas ginčo patalpas, uždrausdamas jas parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, o jomis siekiama užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismas, nustatęs, jog ieškinio suma yra labai didelė, atsakovų prievolių ieškovams įvykdymas nėra užtikrintas, o prašomas areštuoti turtas yra susijęs su pareikštais reikalavimais, konstatavo, jog pagrįstas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra grėsmė, jog neapribojus atsakovės E. D. D. , kuriai buvo perleistas ginčo turtas, disponavimo juo galimybių, ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimo įvykdymas (restitucijos taikymas) gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 178 str., 144 str. 1 d.).

4Atsakovė E. D. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvais:

51.

6Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir pateikti įrodymai, pagrindžiantys šių aplinkybių buvimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Apeliantės manymu, ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais.

72.

8Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, joje nepateikti motyvai, kuriais remdamasis teismas padarė išvadas apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo būtinybę, grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neigiamas priemonių nepritaikymo pasekmes. Teismas vadovavosi abstrakčiais ir nepagrįstais ieškovų teiginiais, neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyros, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams principus, todėl ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pažymi, jog CPK 144 straipsnio norma įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju patikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, atsižvelgiant į tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad jų nepritaikius, bus sunku ar visiškai neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą (CPK 185 str.). Teismas negali formaliai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, remdamasis vien tokio prašymo pateikimo faktu. Pažymi, jog formalus ir nemotyvuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sąlygoti proceso dalyviams žalos atsiradimą.

93.

10Atskirojo skundo papildyme (b. l. 31) apeliantė nurodo argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo bei pažymi, jog ginčo patalpos yra įkeistos AB Vilniaus bankui už gautą paskolą, todėl ir taip atsakovė neturi galimybės jų perleisti. Be to, teismas skundžiama nutartimi uždraudė išnuomoti ginčo parduotuvės patalpas, kurios yra išnuomotos pagal 2005-09-14 nuomos sutartį Nr. 23, o nutraukusi nuomos sutartį, apeliantė patirs didžiulius nuostolius, bus pažeistos jos teisės.

11Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms apeliantės teiginiai, jog ieškovai nemotyvavo prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas nenurodė nutarties motyvų. Tiek ieškovai, teik teismas nurodė, kad pareikštas didelės sumos ieškinys, kuriuo prašoma ginčo turtą grąžinti natūra ieškovams, pripažinus negaliojančiais sandorius dėl jo perleidimo ir įregistravimo. Be to, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui matosi ir iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, prie jo pateiktų įrodymų. Beje, teismas papildomai nurodė, jog atsakovų prievolė ieškovams nėra užtikrinta. Ieškovai pažymi, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, o apeliantė nenurodė, kuo pasireiškia jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas ir kaip turto areštas jai trukdo naudotis ginčo patalpomis, esančiomis Vilniuje, jei ji gyvena Panevėžyje.

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.). Šiuo atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumą ir teisėtumą. Teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

14Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismui pateikiamas asmens prašymas pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, kurie nustatyti CPK 111 straipsnio 2 dalyje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog teismas turi parinkti laikinąją apsaugos priemonę, kuri labiausiai susijusi su pareikštais reikalavimais ir yra ekonomiškiausia (CPK 145 str. 2 d.).

15Bylos duomenimis, ieškovai teismui pateiktame ieškinyje dėl sandorių, jų teisinės registracijos pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos pritaikymo pateikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė ir jų taikymo būtinybę, pažymėję, kad ieškinio suma yra didelė (1 388 000 Lt), bylos nagrinėjimo metu ginčo turtas gali būti perleistas tretiesiems (sąžiningiems) įgijėjams, dėl ko pasunkėtų teismo sprendimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais įvykdymas arba jis pasidarytų nebeįmanomas (b. l. 10-11). Todėl apygardos teismas, priėmęs ieškinio pareiškimą su jame suformuluotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pagrindo šį prašymą išnagrinėti pagal CPK 144 straipsnio nuostatas.

16Neturi pagrindo atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl apygardos teismo nutarties nepagrįstumo ir nemotyvuotumo.

17Minėta, kad ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais ieškinyje nurodytus sandorius dėl parduotuvės patalpų, esančių Vilniaus g. 29, Vilniuje, perleidimo apeliantės nuosavybėn ir taikyti restituciją natūra, o jei nebūtų įmanoma – įpareigoti atsakovus sumokėti už ginčo patalpas 1 388 000 Lt rinkos kainą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus priimto ieškinio reikalavimus bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo pagrindo konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, jog atsakovų prievolių ieškovams įvykdymas nėra užtikrintas, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog ieškinio, kuris pareikštas ir atsakovei (ginčo patalpų savininkei), fiziniam asmeniui, suma yra labai didelė, o prašomas areštuoti turtas yra susijęs su pareikštais reikalavimais, nes buvo ginčo sandorių objektas.

18Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimą (nutartį) panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu galima tada, kai jame visai nėra motyvų arba iš esančių argumentų negalima padaryti logiškos išvados, kodėl teismas taip nusprendė. Be to, tai neatitiktų teismo proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 str.). Kolegijos nuomone, apygardos teismas nurodė aiškius ir pakankamus motyvus, kuriais remiantis padarė logišką išvadą dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo.

19Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principais. Ieškovams pateikus prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (ar teismui jas pritaikius), atsakovė turi teisę motyvuotai prašyti apygardos teismo pritaikyti jos nuostolių, galinčių atsirasti dėl nurodytų priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.), o teismui atsisakius pritaikyti jos galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir teismo sprendimu atmetus ieškovų ieškinį, ji turėtų pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dabartiniams ieškovams dėl nuostolių atlyginimo (CPK 147 str. 3 d.). Be to, atsakovė turi teisę motyvuotai prašyti teismo pakeisti laikinąją apsaugos priemonę ar panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str. 1d., 2 d.). Procesas dėl skundžiamos teismo nutarties neužkerta apeliantei galimybės pasinaudoti šiomis teisėmis.

20Nenagrinėtini apeliantės 2007-02-06 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto atskirojo skundo papildymo argumentai dėl ieškinio esmės (nepagrįstumo), areštuoto turto nuomos, kredito sutarčių ir kt.. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas, kurios taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 str.), pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, draudžiama keisti, papildyti atskirąjį skundą, be to, CPK 338, 301, 320 str. pagrindu, argumentai dėl ieškinio esmės nėra šios apeliacijos dalykas. Kolegijos nutartis neužkerta apeliantei galimybės atskirojo skundo papildyme nurodytus argumentus išdėstyti pirmosios instancijos teismui prašymuose pritaikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą ar pakeisti laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146, 147 str.), o motyvus dėl ieškinio esmės (nepagrįstumo) nurodyti bylą nagrinėjant iš esmės.

21Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 338, 329 str.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Bendraieškiai T. U. K. ir A. St. K. pareiškė ieškinį atsakovams E. O. bei... 3. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi patenkino... 4. Atsakovė E. D. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 5. 1.... 6. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad prašymas taikyti... 7. 2.... 8. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, joje nepateikti motyvai, kuriais... 9. 3.... 10. Atskirojo skundo papildyme (b. l. 31) apeliantė nurodo argumentus dėl... 11. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą... 12. Atskirasis skundas netenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 15. Bylos duomenimis, ieškovai teismui pateiktame ieškinyje dėl sandorių, jų... 16. Neturi pagrindo atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl apygardos teismo... 17. Minėta, kad ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 18. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiama teismo nutartis yra... 19. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas, pritaikydamas laikinąsias... 20. Nenagrinėtini apeliantės 2007-02-06 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto... 21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo atskirojo... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį....