Byla 2A-643-730/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Vaidovaidis“ administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Vaidovaidis“ ieškinį atsakovams UAB „RVGL“ ir R. B. dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 77 206 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-19 sprendimu buvo patenkintas BUAB „Vaidovaidis“ administratoriaus pareikštas ieškinys atsakovui UAB „RVGL“ – aštuonios transporto priemonių pardavimo–pirkimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, taikyta restitucija ir visos transporto priemonės iš UAB „RVGL“ grąžintos BUAB „Vaidovaidis“. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo transporto priemonių areštas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas pareikalavo atsakovą įvykdyti teismo sprendimą ir grąžinti transporto priemones, tačiau atsakovas ieškovui negrąžino miškovežio ( - ), ir miškovežio priekabos ( - ). Atsakovas ieškovui paaiškino, kad 2012-12-28 subnuomos sutartimi miškovežį bei miškovežio priekabą išnuomojo kitai įmonei. Nevykdydamas teismo sprendimo, atsakovas prarado daiktus, kurie jam teismo sprendimu buvo perduoti saugoti, todėl neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą, kurią ieškovas prašo priteisti iš abiejų atsakovų – įmonės, kuri buvo turto saugotoja, ir įmonės vadovo, kuris buvo atsakingas už realų saugotojo prievolės įgyvendinimą.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu ieškinį atmetė, sprendimui įsiteisėjus nutarė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (kartu su 2013-09-11 teismo nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo) – atsakovams priklausančio turto, neviršijant 77 206 Lt sumos, areštą. Teismas konstatavo, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Esant įsiteisėjusiam Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-19 sprendimui, kuriuo atsakovas įpareigotas ginčo transporto priemones grąžinti ieškovui, ir atsakovui geruoju nevykdant teismo sprendimo, ieškovas turėtų kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo įvykdymo, o ne reikšti reikalavimą atsakovui dėl civilinės atsakomybės taikymo ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškovas nustatyta tvarka turėtų kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui priverstiniam vykdymui ir, tik antstoliui surašius išieškojimo negalimumo aktą ir grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, ieškovas turėtų kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

4Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Vaidovaidis“ prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, nenagrinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, neišsiaiškino ginčo esmės, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą ir tuo pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti nėra būtina sąlyga, jog turi būti pasibaigęs vykdymo procesas byloje, kurioje transporto priemonės iš UAB „RVGL“ grąžintos BUAB „Vaidovaidis“, nes civilinė atsakomybė sietina tik su jai atsirasti būtinų sąlygų egzistavimu. Byloje egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, nes atsakovai neišsaugojo miškovežio ir priekabos, pripažino, jog šių transporto priemonių neturi, jų negali perduoti ieškovui, disponavo transporto priemonėmis galiojant draudimui disponuoti turtu, be to, nepateikė įrodymų, jog šios transporto priemonės yra išlikusios. Atsisakydami grąžinti transporto priemones atliko neteisėtus veiksmus ir padarė ieškovui žalą, tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir nuostolių atsiradimo yra priežastinis ryšys. Ieškinys turi būti tenkintas visa apimtimi ir priteista 77 206 Lt žalos atlyginimo, nes byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas prarasto turto vertes. Atsakovų atsakomybė yra solidari, nes žala padaryta abiejų atsakovų kaltais veiksmais.

5Atsiliepime į ieškovo BUAB „Vaidovaidis“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „RVGL“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo miškovežis ir miškovežio priekaba nėra prarasti, turtas yra išnuomotas ir bus grąžintas iki 2014-12-30. Ieškinyje nurodoma transporto priemonių vertė nepagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovas turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo įvykdymo, o ne reikšti reikalavimą atsakovui dėl civilinės atsakomybės taikymo ir reikalauti atlyginti nuostolius.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su faktinių aplinkybių nustatymu, procesinės ir materialinės teisės normų taikymu, su apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies ir sprendžia, jog yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nagrinėjamu atveju pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir nepagrįstai šiuo atveju nenagrinėjo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovų atžvilgiu.

9Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-11 nutartimi UAB „Vaidovaidis“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (b.l. 7-8). Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-861-513/2011 pagal BUAB „Vaidovaidis“ administratorės ieškinį atsakovei UAB „RVGL“, ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis šalių 2009-01-09–2009-12-14 sudarytas aštuonių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti restituciją. Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-861-513/2011 ieškinio įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui UAB „RGVL“ priklausančių transporto priemonių, tame tarpe ir miškovežio ( - ) bei miškovežio priekabos ( - ) areštas (b.l. 19-20). Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-861-513/2011 buvo patenkintas ieškovo administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ieškinys atsakovui UAB „RGVL“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas tenkindamas ieškinį pripažino ieškovo ir atsakovo UAB „RGVL“ aštuonias transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis ir jas panaikino, taikė restituciją ir nurodytas transporto priemones iš atsakovo UAB „RGVL“ grąžino ieškovui. Šiuo sprendimu buvo panaikintos ir 2009-04-17 ieškovo su atsakovu sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys miškovežio ( - ) ir miškovežio priekabos( - ) (b.l. 11-12). Taip pat šiuo sprendimu Klaipėdos apygardos teismas byloje 2010-09-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „RVGL“ turto (transporto priemonių) areštą – paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „RGVL“ apeliacinį skundą, 2013-03-19 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-19 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 13-18).

10Atsakovui UAB „RGVL“, nevykdant teismo sprendimo ir negrąžinant ieškovui visų sprendime nurodytų transporto priemonių, ieškovas kreipėsi rašytiniais reikalavimais į atsakovą, su prašymu ieškovui grąžinti visas transporto priemones (b.l. 21, 22-23). Iš pateiktų 2013-08-09 UAB „RVGL“ direktoriaus rašto, 2012-12-28 transporto priemonių subnuomos sutarties matyti, kad atsakovas UAB „RGVL“ miškovežį ( - ), ir miškovežio priekabą( - ), 2011-06-28 nuomos sutarties ir 2012-12-28 subnuomos sutarties pagrindu yra išnuomojusi iki 2014-12-30 Kaliningrado miesto bendrovei „Skif“ (b.l. 24, 25-27).

11Ieškovas nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašė priteisti ieškovui iš, jo nuomone, kaltų asmenų, tai yra, atsakovo UAB „RVGL“ ir jo direktoriaus solidariai padarytą žalą, neišsaugojus patikėto turto, tai yra, miškovežio ( - ), ir miškovežio priekabos( - ). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, padarydamas išvadą, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo pažeistos teisės gynimo būdą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas neturėjo teisės pareikšti tokio reikalavimo, o turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 765 straipsnio 4 dalis).

12CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

13Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tai yra, išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės.

14CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, tai yra, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus ir suteikia teisę asmeniui pačiam spręsti dėl savo, jo nuomone, pažeistos teisės gynimo strategijos ir būdo.

15CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).

16Asmuo, siekdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali nuspręsti naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, tačiau tik tokiu atveju, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; ir kt.). Teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad savo teisių gynimo būdą pasirenka asmuo, kuris kreipiasi į teismą, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010).

17Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas pasirinko kelis savo teisių gynimo būdus, numatytus CK 1.138 straipsnyje, siekdamas apginti, jo nuomone, savo pažeistą teisę. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškiniu, kurį išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-861-513/2011 ir 2011-04-19 sprendimu patenkino, siekė atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai yra, susigrąžinti neteisėtai parduotus automobilius. Ieškiniu pareikštu šioje byloje ieškovui manant, kad pirmiau pasirinktu teisių gynimo būdu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-861-513/2011 savo, jo nuomone, pažeistos teisės realiai apginti nėra galimybės, siekė išieškoti solidariai iš jo teisę pažeidusių asmenų, tai yra, atsakovų turtinę žalą (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nėra pagrindo išvadai padaryti, jog šioje byloje reiškiamas reikalavimas tapatus Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-861-513/2011 išnagrinėtam reikalavimui.

18Šioje byloje ieškiniu pareikšto reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-861-513/2011, 2010-09-03 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas miškovežis ( - ), ir miškovežio priekaba( - ), paskiriant jų saugotoju atsakovą UAB „RVGL“ kaip turto savininką, apribojant jam teisę disponuoti turtu, neuždraudžiant turtą valdyti ir juo naudotis. Tačiau atsakovas UAB „RVGL“, galiojant 2010-09-03 nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms nurodytu būdu, miškovežį ( - ), ir miškovežio priekabą( - ), išnuomojo Kaliningrado miesto bendrovei „Skif“, tai yra, būdama paskirta šio turto saugotoja turto neišsaugojo. Ieškovo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, yra visos sąlygos atsakovų solidariai civilinei atsakomybei taikyti.

19CPK 146 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę išieškoti iš kaltų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. CPK 619 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už perduoto saugoti turto praradimą žalą atlygina turto saugotojas įstatymu nustatyta tvarka.

20Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo teisę pasirinkti keletą savo teisės gynimo būdą, šioje byloje savo teisės gynimo būdą ieškovas pasirinko, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje, pareikšdamas reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nurodydamas, jog ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-861-513/2011 (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 765 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas nurodytas civilinio proceso įstatymo ir materialinės teisės normas, apribojo ieškovo galimybę ginti savo pažeistą teisę (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis).

21Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos aplinkybės, susijusios su civilinės atsakomybės taikymu atsakovų atžvilgiu, kurios buvo nurodomos ieškovo kaip reikalavimo pagrindas, todėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi naujais aspektais, šalys prarastų galimybę į apeliaciją, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

23Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

24panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu ieškinį atmetė,... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Vaidovaidis“ prašo Klaipėdos rajono... 5. Atsiliepime į ieškovo BUAB „Vaidovaidis“ apeliacinį skundą atsakovas... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo... 9. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-11 nutartimi UAB... 10. Atsakovui UAB „RGVL“, nevykdant teismo sprendimo ir negrąžinant ieškovui... 11. Ieškovas nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašė priteisti ieškovui iš, jo... 12. CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – be kita ko,... 13. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens... 14. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai... 15. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai,... 16. Asmuo, siekdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali nuspręsti... 17. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas pasirinko kelis savo teisių gynimo... 18. Šioje byloje ieškiniu pareikšto reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė... 19. CPK 146 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmuo, kurio turtas areštuotas,... 20. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog nagrinėjamu... 21. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 22. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 23. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 24. panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d....