Byla I-3664-561/2008
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Liudmilos Zaborovskos bei Inos Kirkutienės, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. Raudoniui, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui V. Gerasimovui, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Žvyro karjerai“ atstovui S. Zališauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėjas E. J. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau-VAVA) atkurti E. J. nuosavybės teises turėtoje vietoje ( - ) kaime, Senųjų Trakų seniūnijoje, Trakų rajone; be to, prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau-Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reglamentavimas, kad žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra naudingųjų iškasenų naudojimo teritorijoje ta dalimi, kuria valstybės išperkamai žemei, t.y. natūra negrąžinamai, yra priskiriama žemė, kurioje yra naudingųjų išteklių, tačiau kuriai nėra realaus visuomenės poreikio, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 46 straipsniams.

4Savo reikalavimus E. J. pagrindė tuo, kad E. J. pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į 7,65 ha žemės, esančios rėžiniame ( - ) kaime, Trakų rajone. Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai atsisako grąžintiną sklypą formuoti natūra pretendento pageidaujamoje teritorijoje, tvirtindami, kad žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei, kadangi UAB „NCC Industri“ (nuo 2005 m. - UAB „Žvyro karjerai“) 2000-04-12 yra gavusi leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, esančius ( - ) kaime, Trakų rajone, 312,78 ha žemės plote. Minėtai bendrovei valstybė yra išnuomavusi tik 21 ha žemes plotą, o E. J. pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra tik į 7,65 ha žemės, todėl minėta žemė turėtų būti grąžinta E. J. jo prašomoje vietoje.

5E. J. paaiškino, kad minėta žemė neturėtų būti laikoma priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes ši žemė netarnauja visuomenės poreikiams. Atkūrimo įstatyme nėra nurodyta, kokios institucijos sprendimu yra nustatomi (tvirtinami) valstybės išperkamos žemės, kuri yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje, plotai, taip pat įstatymas nepateikia naudingųjų iškasenų, naudojamo telkinio teritorijos, kurioje esanti žemė yra valstybės išperkama, sąvokos. E. J. abejones VAVA atsisakymu atkurti jam nuosavybės teises į minėtą žemę patvirtino ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, kurios nuomone, abejonių kelia viso šio ploto priskyrimo valstybės išperkamos žemės kategorijai pagrįstumas, taip pat, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto konstitucingumas, o naudingų iškasenų naudojamų telkinių teritorijos neturėtų būti priskiriamos prie visuomenės poreikius tenkinančių žemių, nes jos tarnauja privatiems komerciniams interesams.

6E. J. pabrėžė, kad žvyro ištekliai, pirmiausia, vertintini kaip komercinis interesas, nes didžioji dalis šių išgaunamų išteklių naudojami komerciniams tikslams, kad privatiems juridiniams asmenims išduoti leidimai naudoti, remiantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su teritorijų planavimo dokumentu. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau-Geologijos tarnyba) raštai bei leidimai negali būti vertinami kaip teritorijų planavimo dokumentas, suteikiantis juridinį pagrindą žemės plotą priskirti valstybės išperkamai žemei.

7E. J. paaiškino, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 46 straipsniams tais aspektais, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra naudingųjų iškasenų naudojimo teritorijoje, ta dalimi, kuria valstybės išperkamai žemei, t.y. natūra negrąžinamai, yra priskiriama žemė, kurioje yra naudingųjų išteklių, tačiau kuriai nėra realaus visuomenės poreikio, o tik privatus komercinis interesas. Tai sudaro prielaidas pažeisti teisėtus pretendentų į grąžintiną žemę interesus, kaip kad ir atsitiko E. J. atveju - esant prielaidai žemę priskirti visuomenės poreikiams, tačiau nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl visuomenės poreikių sampratos bei jų nustatymo procedūros, sudaromos prielaidos ir sąlygos valstybės išperkamai žemei priskirti ne tik tuos naudingųjų iškasenų plotus, kurie faktiškai yra naudojami naudingųjų iškasenų gavybai, tačiau ir daug didesnius plotus - išžvalgytus, tačiau faktiškai daug metų nenaudotus žemės plotus. E. J. jau gan ilgą laiką bando atgauti jam teisėtai priklausančią nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Trakų rajone, ir taip yra pažeidžiami teisėti E. J. lūkesčiai.

8Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo E. J. atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti kaip pagrįstą.

9Atsakovas VAVA atsiliepime į pareiškėjo E. J. skundą su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti, paaiškindama, kad su pirminiu prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo 1992-04-28 į tuometinę S. Trakų agrarinės reformos tarnybą kreipėsi M. J., kad buvo pripažinta jos teisė į žemę, esančią ( - ) kaime, Trakų rajone, (7,65 ha žemės). M. J. 1995 metais mirė, todėl nuosavybės teisės į šią žemę gali būti atkurtos mirusios vardu ir perduotos jos turto paveldėtojams, tame tarpe ir E. J..

10VAVA paaiškino, kad dalis ( - ) kaime, Trakų rajone, esančios žemės patenka į naudingų iškasenų telkinių teritoriją. Pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, žemė, esanti išžvalgytų naudingų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje, grąžinama piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui, o pagal minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą naudingų iškasenų naudojamų telkinių teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385, 16.6 punkte nustatyta, kad parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai derinami su Geologijos tarnyba, jeigu projektuojamoje teritorijoje yra išžvalgytų nenaudojamų naudingųjų iškasenų telkinių. Geologijos tarnyba 1999-12-03 išdavė leidimą Nr. 52-99 (leidimas papildytas 2000-04-12) UAB „NCC Industri“ nuo 2000-04-17 naudoti Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas, o sutarties 4 punkte nurodyta, kad kasybos sklypas „Naudotojui“ skiriamas 312,78 ha plote. Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-27 įsakymu UAB „NCC Industri“ penkių metų laikotarpiui buvo išnuomotas 21 ha ploto valstybinės žemės sklypas kitai paskirčiai ( - ) kaime, Trakų rajone (dabartinis naudotojas - UAB „Žvyro karjerai“), todėl laikoma, kad Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro telkinys yra naudojamas, o žemė, esanti naudingų iškasenų naudojamo telkinio teritorijoje, yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama.

11VAVA pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau-NŽT) 2006-04-14 raštu Nr. 4B-(7.3)-446 pareiškė nuomonę, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos, patvirtintos Geologijos tarnybos direktoriaus 1999-09-17 įsakymo Nr. 39 24 punktu, telkinys laikomas naudojamu, jeigu juridinis ar fizinis asmuo pagal galiojančią tvarką įgyja teisę jį naudoti; ištekliai vadinami pasyviais, o telkinys laikytinas nenaudojamu, jeigu naudojimo teisė nesuteikta jokiam naudotojui arba anksčiau naudotas telkinys yra apleistas. Pažymėtina, kad ( - ) kaimas yra rėžinis, planinės medžiagos neišliko, todėl nustatyti, kurioje tiksliai vietoje buvo savininkų žemė ( - ) kaime, neįmanoma. E. J. nori susigrąžinti žemę būtent jo nurodytoje vietoje, kuri patenka į naudingųjų iškasenų teritoriją. Rengiant Senųjų Trakų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-06 įsakymu Nr. 2.3-1235-79, E. J. buvo pasiūlyti suprojektuoti ( - ) kaime natūra penki žemės sklypai - bendras plotas 7,65 ha, bet E. J. su tokiu pasiūlymu nesutiko ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 5 priede nepasirašė.

12Teisminio nagrinėjimo metu VAVA atstovas nesutiko su pareiškėjo E. J. skundu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždamas, kad VAVA siūlo E. J. žemę kitoje ( - ) kaimo, Trakų rajone, vietoje, tačiau E. J. nori konkrečios žemės, priklausančios valstybės išperkamai žemei.

13Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepime į pareiškėjo E. J. skundą su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti, paaiškindama, kad E. J. į bylą nepateikė įrodymų, kad jis turi teisę atkurti nuosavybę į būtent šį žemės sklypą.

14UAB „Žvyro karjerai“ paaiškino, kad pati valstybė negali imtis ūkinės - komercinės veiklos ir pati išgauti jai priklausančius gamtos išteklius, esančius žemės gelmėse, todėl yra sukurta sistema, kuri veikia valstybės vardu ir įmonė išgauna žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, mokėdama už tai valstybei nustatytus mokesčius, t.y. valstybė savo teisę į naudingąsias iškasenas realizuoja ne per savo valstybinės valdžios ar valdymo institucijas, o per šių institucijų išduotų leidimų pagrindu veikiančius juridinius asmenis. Todėl akivaizdu ir tai, kad valstybė pati turi teisę nustatyti kokiais būdais ir priemonėmis ji realizuos savo išimtinę teisę į žemės gelmes. Pareiškėjo E. J. argumentai, išdėstyti dėl būtinybės konstatuoti konkretų visuomenės poreikį, šiuo atveju negali būti taikomi dėl to, kad šiuo atveju nesirengiama žemės paimti visuomenės poreikiams, t.y. šiuo atveju naudingųjų iškasenų kasybos sklypas tiek, kiek jis nėra privačioje fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančioje nuosavybėje, priklauso valstybei, todėl nėra jokios būtinybės taikyti paėmimo visuomenės poreikiams taikomų kriterijų. Priešingai, būtų formuojama ydinga praktika, kad iš pradžių žemė grąžinama asmeniui, o vėliau iš jo paimama visuomenės poreikiams. Taip būtų neatleistinai išlaidaujama - valstybė finansuoja nuosavybės atkūrimą, o vėliau dar turi pati išpirkti žemę iš asmens, nes jai priklauso toje žemėje esantys naudingieji ištekliai. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, kurioje yra naudingųjų iškasenų, būtų akivaizdus valstybės lėšų švaistymas ir privataus intereso iškėlimas prieš valstybinius. Konstitucinis Teismas jau yra šiuo klausimu pasisakęs 2007-09-05 nutarime, konstatuodamas, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos aiškintinos, atsižvelgiant ir į Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, taip pat - jeigu gamtos objektai, esantys ypač vertingose vietovėse, nuosavybės teise priklauso valstybei, - nesvarbu, ar jie pripažinti valstybinės reikšmės objektais, ar ne, - jie gali būti kitų asmenų nuosavybėn perleisti tik tuo atveju (ir tik taip), kai tai yra konstituciškai pagrįsta, kad Vyriausybės įgaliojimai kyla ne tik iš minėtų įstatymų, bet ir iš konstitucinių imperatyvų, kad Vyriausybė vykdo įstatymus, kad užtikrinti ypač vertingų vietovių, kaip visuotinę reikšmę turinčių nacionalinių vertybių, apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

15UAB „Žvyro karjerai“ pabrėžė, kad žemės sklypai, kuriuose pagal šiuo metu rengiamą teritorijų planavimo dokumentą - žemės reformos žemėtvarkos projektą bus suformuojamas valstybinės žemės sklypas, kurio paskirtis - kita (naudingųjų iškasenų eksploatavimui), esantys ( - ) kaime, Trakų rajone (Serapiniškių II žvyro telkinio teritorijoje) gali būti nuomojami tik leidime eksploatuoti naudingąsias iškasenas nurodytam terminui, t.y. valstybei realizavus savo išimtinę teisę į žemės gelmes, E. J. įstatymų nustatyta tvarka gali būti atkurta nuosavybės teisė į jam priklausančią žemę, t.y. logišku eiliškumu būtų patenkinti ir viešasis, ir privatusis interesai.

16Teisminio nagrinėjimo metu UAB „Žvyro karjerai“ atstovas nesutiko su pareiškėjo E. J. skundu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Byloje yra kilęs ginčas, ar 7,65 ha žemės sklypas, esantis ( - ) kaime, Trakų rajone, į kurį E. J. pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei.

18Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas E. J. yra asmuo, kuris priskiriamas prie asmenų, nurodytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje, t.y. turintis teisę atkurti nuosavybės teises į 7,65 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Trakų rajone.

19Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, žemė, esanti išžvalgytų naudingų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje, saugomose teritorijose, grąžinama piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui.

20Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.

21Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385, 16.6 punkte nustatyta, kad parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai derinami su Geologijos tarnyba, jeigu projektuojamoje teritorijoje yra išžvalgytų nenaudojamų naudingųjų iškasenų telkinių.

22Geologijos tarnyba 1999-12-03 išdavė leidimą Nr. 52-99 (t.1.b.l.122) UAB „NCC Industri“ nuo 2000-04-17 naudoti Vilniaus apskrities, Trakų rajono, Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas. Minėtos sutarties 4 punkte nurodyta, kad kasybos sklypas „Naudotojui“ skiriamas 312,78 ha plote (t.1.b.l.123). Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-27 įsakymu Nr. 2.3-7215-79 penkerių metų laikotarpiui UAB „NCC Industri“ buvo išnuomotas 21 ha ploto valstybinės žemės sklypas kitai paskirčiai (žvyro telkinio eksploatavimui) ( - ) kaime, Trakų rajone (dabartinis naudotojas - UAB „Žvyro karjerai“) (t.1.b.l.69).

23Teismas daro išvadą, kad ( - ) kaimas, Trakų rajone, yra rėžinis, planinės medžiagos neišliko, todėl nustatyti, kurioje tiksliai vietoje buvo savininkų (tame tarpe ir E. J.) žemė ( - ) kaime, Trakų rajone, nėra galimybių. Rengiant Senųjų Trakų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-06 įsakymu Nr. 2.3-1235-79 (t.1.b.l.64), E. J. buvo pasiūlyti suprojektuoti ( - ) kaime, Trakų rajone, natūra penki žemės sklypai - bendras plotas 7,65 ha, bet E. J. su tokiu pasiūlymu nesutiko ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos priede nepasirašė, tvirtindamas, kad nori susigrąžinti žemę būtent jo nurodytoje vietoje, kuri patenka į naudingųjų iškasenų teritoriją.

24NŽT 2006-04-14 raštu Nr. 4B-(7.3)-446 (t.1.b.l.52-53) patvirtino, kad, vadovaujantis LR kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos, patvirtintos Geologijos tarnybos direktoriaus 1999-09-17 įsakymo Nr. 39 24 punktu, telkinys laikomas naudojamu, jeigu juridinis ar fizinis asmuo pagal galiojančią tvarką įgyja teisę jį naudoti; ištekliai vadinami pasyviais, o telkinys laikytinas nenaudojamu, jeigu naudojimo teisė nesuteikta jokiam naudotojui arba anksčiau naudotas telkinys yra apleistas.

25Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė į žemės gelmes.

26Teismas daro išvadą, kad pati valstybė negali imtis jai nebūdingos ūkinės - komercinės veiklos ir pati išgauti jai priklausančius gamtos išteklius, esančius žemės gelmėse, todėl yra sukurta sistema, paremta Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduodamais leidimais tiems asmenims, kurie veikia valstybės vardu ir išgauna žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, mokėdama už tai valstybei nustatytus mokesčius, t.y. valstybė savo teisę į naudingąsias iškasenas realizuoja ne per savo valstybinės valdžios ar valdymo institucijas, o per šių institucijų išduotų leidimų pagrindu veikiančius juridinius asmenis, todėl valstybė pati turi teisę nustatyti, kokiais būdais ir priemonėmis ji realizuos savo išimtinę teisę į žemės gelmes.

27Teismas daro išvadą, kad LR Konstitucinis Teismas 2007-09-05 nutarime aiškiai išdėstė, jog LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos aiškintinos, atsižvelgiant ir į Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, taip pat - jeigu gamtos objektai, esantys ypač vertingose vietovėse, nuosavybės teise priklauso valstybei, - nesvarbu, ar jie pripažinti valstybinės reikšmės objektais, ar ne, - jie gali būti kitų asmenų nuosavybėn perleisti tik tuo atveju (ir tik taip), kai tai yra konstituciškai pagrįsta, kad Vyriausybės įgaliojimai kyla ne tik iš minėtų įstatymų, bet ir iš konstitucinių imperatyvų, kad Vyriausybė vykdo įstatymus, kad užtikrinti ypač vertingų vietovių, kaip visuotinę reikšmę turinčių nacionalinių vertybių, apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė, t.y. teismas daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas, esantis ( - ) kaime, Trakų rajone, yra priskiriamas valstybei išperkamai žemei.

28Išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad minėtos žvyro išteklių sutarties 4 punkte nurodyta, jog sutartimi kasybos sklypas „Naudotojui“ skiriamas 312,78 ha plote, teismas daro išvadą, kad Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro telkinys yra naudojamas visame 312,78 ha žemės plote, todėl žemė, esanti naudingų iškasenų naudojamo telkinio teritorijoje, yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama.

29Teismas, sistemiškai vertindamas teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų priskyrimą valstybės išperkamai žemei, daro išvadą, kad VAVA pagrįstai priskyrė E. J. prašomą grąžinti žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Trakų rajone, valstybės išperkamai žemei, ir siūlė atkurti E. J. nuosavybės teises į žemę, esančią ( - ) kaime, Trakų rajone, tik kitoje, ne žvyro telkinių naudojimo vietoje, taip tinkamai užtikrindama E. J. teises, atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.

30Pareiškėjas E. J., be to, prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reglamentavimas, kad žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra naudingųjų iškasenų naudojimo teritorijoje ta dalimi, kuria valstybės išperkamai žemei, t.y. natūra negrąžinamai, yra priskiriama žemė, kurioje yra naudingųjų išteklių, tačiau kuriai nėra realaus visuomenės poreikio, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 46 straipsniams.

31LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

32Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu joje yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Teismas šioje administracinėje byloje aiškiai įvertino ginčo situaciją, konstatuodamas, kad žemė, esanti ( - ) kaime, Trakų rajone, į kurią siekia atkurti nuosavybės teises E. J., yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, kadangi ji yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.

33Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad E. J. nurodytas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas neprieštarauja LR Konstitucijos 23, 29 bei 46 straipsniuose įtvirtintiems principams, kad E. J. prašymas kreiptis į LR Konstitucinį Teismą yra paremtas samprotavimais bei prielaidomis, todėl E. J. prašymas kreiptis į LR Konstitucinį Teismą yra netenkintinas.

34Remiantis tuo, kas išdėstyta, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus teisės aktus, reglamentuojančius žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei, teismas daro išvadą, kad VAVA tinkamai vertino ginčo situaciją, konstatuodama, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjas E. J., yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir nėra pagrindo atkurti nuosavybės teisių į žemę E. J. būtent jo prašomoje vietoje natūra, todėl pareiškėjo E. J. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

35Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Nutarė

36pareiškėjo E. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. pareiškėjas E. J. kreipėsi į teismą, prašydamas... 4. Savo reikalavimus E. J. pagrindė tuo, kad 5. E. J. paaiškino, kad minėta žemė neturėtų būti... 6. E. J. pabrėžė, kad žvyro ištekliai, pirmiausia,... 7. E. J. paaiškino, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1... 8. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo E. J. atstovas... 9. Atsakovas VAVA atsiliepime į pareiškėjo E. J. skundą su... 10. VAVA paaiškino, kad dalis ( - ) kaime, Trakų rajone,... 11. VAVA pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 12. Teisminio nagrinėjimo metu VAVA atstovas nesutiko su pareiškėjo 13. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atsiliepime į... 14. UAB „Žvyro karjerai“ paaiškino, kad pati valstybė negali imtis ūkinės... 15. UAB „Žvyro karjerai“ pabrėžė, kad žemės sklypai, kuriuose pagal šiuo... 16. Teisminio nagrinėjimo metu UAB „Žvyro karjerai“ atstovas nesutiko su... 17. Byloje yra kilęs ginčas, ar 7,65 ha žemės sklypas, esantis 18. Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas 19. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, žemė, esanti... 20. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė iš... 21. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos... 22. Geologijos tarnyba 1999-12-03 išdavė leidimą Nr. 52-99 (t.1.b.l.122) UAB... 23. Teismas daro išvadą, kad ( - ) kaimas, Trakų rajone,... 24. NŽT 2006-04-14 raštu Nr. 4B-(7.3)-446 (t.1.b.l.52-53) patvirtino, kad,... 25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta... 26. Teismas daro išvadą, kad pati valstybė negali imtis jai nebūdingos ūkinės... 27. Teismas daro išvadą, kad LR Konstitucinis Teismas 2007-09-05 nutarime... 28. Išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant... 29. Teismas, sistemiškai vertindamas teisės aktus, reglamentuojančius žemės... 30. Pareiškėjas E. J., be to, prašė teismo kreiptis į... 31. LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad jeigu yra... 32. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė iš... 33. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad E. J.... 34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai... 35. Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas... 36. pareiškėjo E. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 37. Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...