Byla A-602-2665-12
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių AVMI) atliko pakartotinį pareiškėjo I. B. (toliau – ir pareiškėjas) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2010 m. balandžio 8 d. patikrinimo aktą Nr. 35-228.

5Šiaulių AVMI 2010 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 35-228 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 15 284 Lt GPM, 4836 Lt GPM delspinigius ir paskirtą 10 proc. dydžio 1528 Lt baudą.

6Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių AVMI 2010 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 35-228, pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovas), kuri 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 68-207 patvirtino teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą.

7Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės (toliau – ir MGK; Komisija), kuri 2011 m. sausio 18 d. posėdžio metu priėmė protokolinį sprendimą laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nes pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti.

8Pareiškėjas 2011 m. vasario 10 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas atnaujinti skundo dėl VMI 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 68-207 padavimo terminą.

9Komisija 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. S-63 (7-8/2011) prašymo netenkino ir skundo padavimo termino neatnaujino.

10Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Komisijos sprendimu, 2011 m. balandžio 11 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11Pareiškėjas 2011 m. spalio 21 d. kreipėsi į VMI, prašydamas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 160 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti mokestinio ginčo bylos nagrinėjimą dėl VMI 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo.

12VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 68-162 atsisakė atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl VMI 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 68-207.

13II.

14Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti VMI 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 68-162 ir atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl VMI 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 68-207; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Nurodė, kad nesutinka su VMI sprendimu atsisakyti atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl VMI 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 68-207. Paaiškino, kad prašymą reiškė remdamasis Įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nustatančiu, kad pagrindas proceso atnaujinimui yra, kai būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką. Pažymėjo, jog nagrinėjant jo skundą dėl patikrinimo akto nurodymų tvirtinimo, nebuvo remiamasi mokestinių ginčų nagrinėjimo praktika. Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu buvo tikrinama pareiškėjo pateikta informacija, tačiau išvados daromos remiantis netiesioginiais įrodymais, nesiremiant teismų ar mokestinių ginčų nagrinėjimo praktika, o neatnaujinus praleisto termino mokestinis ginčas nepasiekė teisinio įvertinimo stadijos. Nurodė, jog teismų praktikoje akcentuojama asmens teisės į tinkamą teismo procesą ir galimybės apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka reikšmė. Manė, jog procesą būtina atnaujinti tam, kad būtų laikomasi mokestinių ginčų praktikos dėl sprendimų konstitucingumo pagal įrodymų vertinimo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1004/2004). Paaiškino, kad nagrinėjant mokestinį ginčą vertinimui buvo pateiktos dvi nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos, pagrindžiančios mokestinio ginčo šalių nuomones dėl mokesčių bazės nustatymo: pareiškėjas pateikė išvadą apie preliminarų rinkos vertės nustatymą, remiantis individualiais turto požymiais; mokesčių administratorius pateikė ataskaitą, parengtą remiantis bendrąja rinkos verte tam tikros rūšies tam tikrus požymius atitinkančiam turtui, neatsižvelgiant į individualius turto požymius. Centrinis mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą tvirtinti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą, nurodė, kad turto vertinimo ataskaita yra laikytina teisinga, kol nenuginčyta, o mokesčių mokėtojo turto vertę pagrindžiantis dokumentas pripažintas negaliojančiu. Pažymėjo, kad nustatant mokestinę bazę, nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, buvusias sandorių sudarymo metu.

16Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17Nurodė, kad norint atnaujinti mokestinio ginčo bylos nagrinėjimo procesą pareiškėjo nurodytu pagrindu, t. y. siekiant užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką, turi būti nustatytos aplinkybės, kad priimant sprendimą buvo nukrypta nuo suformuotos mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikos. Atkreipė dėmesį, jog mokestiniai ginčai nagrinėjami ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, po to Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o galutinį sprendimą priima Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl manė, jog pagrindas atnaujinti procesą šiuo pagrindu yra, jei nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tačiau pareiškėjas savo prašyme nenurodė jokių motyvų, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad mokesčių administratorius nukrypo nuo minėtos praktikos, be to, pareiškėjas nenurodė jokių nutarčių, kuriomis remiantis, esant analogiškoms aplinkybėms, būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas.

18III.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes bei nurodė, jog nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl VMI 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 68-162 teisėtumo. Rėmėsi Įstatymo 160 straipsnio 1 dalimi, 160 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 67 straipsnio 2 dalimi. Akcentavo, jog nors pareiškėjas nurodė, kad jo prašymas dėl proceso atnaujinimo reikšmingas siekiant užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką, tačiau jis nepateikė jokių argumentų apie tai, kad mokesčių administratorius priimtame sprendime, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti apskaičiuotą GPM ir su juo susijusias sumas, teisės normos, reglamentuojančios GPM bei šio mokesčio administravimą, buvo aiškinamos ir taikomos nukrypstant nuo mokestinių ginčų nagrinėjimo procese susiformavusios tokių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Pažymėjo, kad galutinius procesinius sprendimus mokestinių ginčų bylose ir kitose administracinėse bylose priima Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl argumentas, jog buvo nukrypta nuo mokestinių ginčų bylų praktikos, iš esmės reiškia būtinybę įrodyti, jog buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas prašymą atnaujinti mokestinės bylos procesą minėtu pagrindu, nenurodė jokių nukrypimą nuo mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikos pagrindžiančių teismo procesinių sprendimų. Pridūrė, jog reikalavimą pagrįsti savo argumentus dėl mokestinio ginčo proceso atnaujinimo Įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu savo praktikoje yra akcentavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2648/2011. Apibendrino, jog pagrindo proceso atnaujinimui pagal Įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 9 punktą nėra.

21IV.

22Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 34 – 36), kuriuo prašo: 1) skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Nr. l-1661-281/2012 ir priimti naują sprendimą – panaikinti VMI 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 68-162 ir atnaujinti mokestinio ginčo procesą pagal VMI 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 68- 207; 2) priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

23Apeliaciniame skunde remiasi LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556–1154/2010 ir pažymi, jog jame buvo konstatuota, kad atsisakymas suteikti teisę bandyti apsiginti nuo mokesčių administratoriaus priimto sprendimo, iš esmės susijusio, su įrodymų vertinimu, galimu ne tik ikiteisminėse institucijose, bet ir teisme. Nurodė, jog teismui nagrinėjant skundą nebuvo atsižvelgta į jo pateiktus duomenis apie mokestinio ginčo eigą, nebuvo tikrinama jo pateikta informacija, o išvados daromos remiantis netiesioginiais įrodymais bei subjektyviais įsitikinimais. Teigia, jog jo pateiktos pastabos nebuvo įvertintos pagal teismų praktiką ar mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką bei neatnaujinus praleisto termino mokestinis ginčas nepasiekė teisinio įvertinimo stadijos, dėl ko liko neįgyvendintas konstitucinis teisingumo principas. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, 1997 m. spalio 1 d. nutarime nurodė, kad „neginamos žmogaus teisės ir laisvės taptų beprasmės, jeigu nebūtų atsižvelgiama į visuotinę taisyklę ubi jus ibi remedium: jei įstatymas suteikia teisę, jis duoda ir priemonę jai apginti <...> Viena pagrindinių žmogaus teisių gynimo garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė“. Nurodo, jog skundu prašė atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisės į tinkamą teismo procesą bei galimybės apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka reikšmė. Priduria, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime taip pat išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui. Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Pabrėžia, jog jo mokestinis ginčas nebuvo pasiekęs teisminės procedūros, todėl būtina procesą atnaujinti, tam, kad būtų suformuota mokestinių ginčų praktika dėl sprendimų konstitucingumo pagal įrodymų vertinimo praktiką (administracinę bylą Nr. A15-1004/2004. LVAT 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis).

24Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 48) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktą skundą.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27V.

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl VMI 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 68-162, kuriuo nuspręsta atsisakyti atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl VMI prie FM 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 68-207.

30Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių VMI atliko pakartotinį pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2010 m. balandžio 8 d. patikrinimo aktą Nr. 35-228. Šiaulių VMI 2010 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 35-228 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 15 284 Lt gyventojų pajamų mokestį, 4836 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir paskirtą 10 proc. dydžio 1528 Lt baudą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių VMI sprendimu, pateikė skundą VMI, kuri 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 68-207 patvirtino teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą.

312011 m. spalio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti mokestinio ginčo bylos nagrinėjimą dėl VMI 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 68-207. Pareiškėjas savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė motyvais, kad centrinis mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Šiaulių VMI pateikta turto vertinimo ataskaita, o pareiškėjo pateiktą turto vertę pagrindžiantį dokumentą pripažino negaliojančiu, be to, nustatydamas mokestinę bazę, neatsižvelgė į sandorių sudarymo metu buvusias aplinkybes. Pareiškėjo tvirtinimu, tokie VMI veiksmai, kuriais buvo pagrįstas sprendimas mokestinėje byloje, sąlygojo nevienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką.

32VMI netenkino prašymo atnaujinti procesą Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu padariusi išvadą, kad procesas gali būti atnaujintas šiuo pagrindu jeigu buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurią formuojama būtent šis teismas, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad buvo nukrypta nuo šios praktikos, nenurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, kuriose būtų suformuotos kitokios taisyklės negu buvo taikomos pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą analogiškais motyvais, kaip ir buvo nurodyta ginčijamame viešojo administravimo subjekto sprendime.

33

34 nustatyta, kad mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

35Remiantis Įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką. Ši įstatymo norma turėtų užtikrinti, kad nebūtų paliktas galioti mokestinio ginčo sprendimas, kuriuo mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų klausimas būtų sprendžiamas kitaip negu kitų asmenų analogiškuose mokestiniuose ginčuose. Pagal Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Vadovaujantis minėtu konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymą principu, visos mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos privalo analogiškai spręsti vienodus mokestinius ginčus ir tokiu būdu taikyti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką, kuri yra suprantama kaip administracinių institucijų ir administracinių teismų praktika. Todėl nepagrįsti yra pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas, remdamasis Įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 9 punktu, galėjo remtis tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžiais ir tik tokiu būdu įrodinėti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Taigi Įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimas gali būti grindžiamas tiek teismų praktikos pavyzdžiais, tiek kitų mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų praktikos pavyzdžiais.

36Kaip ir esant bet kuriam kitam proceso atnaujinimo pagrindui, mokestinio ginčo procesas gali būti atnaujintas dėl nevienodos mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikos, jeigu prie prašymo atnaujinti procesą yra pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai. Minėta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė turi būti aiškinama atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą, kuriuo yra remiamasi. Aiškinant proceso atnaujinimo pagrindą, kuriuo siekiama užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką, įrodinėjimo naštos paskirstymo nereikėtų aiškinti taip, kad pareiškėjas turėtų įrodyti, kokia yra mokestinių ginčų nagrinėjimo praktika, nes tai nebūtų įrodinėjimo procesas dėl faktų nustatymo, bet įrodinėjimas dėl teisės turinio, dėl jos aiškinimo ir taikymo praktikos viešojo administravimo institucijose ir bylą nagrinėjančiame teisme. Teisės aiškinimas ir taikymas yra teismo prerogatyva ir teismas, nagrinėdamas bylas pagal ABTĮ nustatytas taisykles neturi reikalauti įrodyti teisės turinio iš proceso dalyvio, tokia teisė nėra suteikta ir pagal minėtas Įstatymo normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą (ABTĮ 23, 24, 57 str.).

37Pareiškėjas nurodė prašyme dėl proceso atnaujinimo aplinkybes dėl netinkamo turto vertės nustatymo taikymo išnagrinėtame mokestiniame ginče. Todėl teismas turėjo nagrinėti skundą ir įvertinti pareiškėjo nurodytus argumentus, atsižvelgdamas į tai, kokia yra mokestinių ginčų nagrinėjimo praktika mokestinėse bylose dėl gyventojų pajamų mokesčio, būtent – kaip nagrinėjamose bylose yra nustatoma turto vertė, kokiais dokumentais yra remiamasi ir kokią įtaką turi minėtos aplinkybės gyventojų pajamų mokesčio nustatymui. Tik išnagrinėjęs minėtus klausimus dėl mokestinių ginčų praktikos pareiškėjo nurodytu atveju, teismas galėjo įvertinti viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumą sprendžiant klausimą dėl mokestinio ginčo atnaujinimo. Teismas nenagrinėjo klausimo, ar viešojo administravimo subjekto priimtas nagrinėti mokesčio mokėtojo prašymas yra pagrįstas, ar pasitvirtino mokesčių mokėtojo prašyme nurodytas mokestinio ginčo atnaujinimo pagrindas. Pažymėtina, kad teismas neišreikalavo mokestinės bylos, kurioje buvo prašoma atnaujinti procesą, be šios medžiagos teismas negalėjo nustatyti bylai reikšmingų faktinių aplinkybių bei tinkamai įvertinti viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumą.

38Pastebėtina ir tai, kad neteisingi yra pirmosios instancijos teismo argumentai dėl to, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindą, o tai gali sudaryti pagrindą atmesti pareiškėjo skundą. Bylos dokumentai patvirtina, kad VMI iš esmės sprendė klausimą dėl mokesčio mokėtojo prašymo atnaujinti procesą, t. y. mokesčio mokėtojo prašymas buvo priimtas nagrinėti, todėl reikėtų daryti išvadą, kad VMI įvertino šio prašymo atitikimą tokio prašymo turinio ir formos reikalavimams, sprendė, kad prašymas paduotas nustatytu terminu, kad sprendimas gali būti nagrinėjimo dėl proceso atnaujinimo objektu (Įstatymo ). Todėl pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalyku buvo VMI sprendimas, kuriuo iš esmės nuspręsta dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo.

39Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų.

40Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat siekia prisiteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010) yra išaiškinęs, jog sistemiškai vertinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekviena administracine byla yra sprendžiamas konkretus su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas, šiuo klausimu teismas priima baigiamąjį aktą, galutinai nustatantį asmens teisių ir pareigų turinį konkrečioje situacijoje. Todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas, apeliacinės instancijos teismui dėl procesinės teisės pažeidimų grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šiame etape nesvarstytinas ir jis bus sprendžiamas priėmus teismo sprendimą, kuriuo byla bus išnagrinėta iš esmės.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

43Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių... 5. Šiaulių AVMI 2010 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 35-228 patvirtino... 6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių AVMI 2010 m. birželio 1 d. sprendimu... 7. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, pateikė skundą Mokestinių... 8. Pareiškėjas 2011 m. vasario 10 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas... 9. Komisija 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. S-63 (7-8/2011) prašymo netenkino ir... 10. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Komisijos sprendimu, 2011 m. balandžio... 11. Pareiškėjas 2011 m. spalio 21 d. kreipėsi į VMI, prašydamas Mokesčių... 12. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu... 13. II.... 14. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 15. Nurodė, kad nesutinka su VMI sprendimu atsisakyti atnaujinti mokestinio ginčo... 16. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip... 17. Nurodė, kad norint atnaujinti mokestinio ginčo bylos nagrinėjimo procesą... 18. III.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu... 20. Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes bei nurodė, jog nagrinėjamoje... 21. IV.... 22. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012... 23. Apeliaciniame skunde remiasi LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu... 24. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 48) prašo... 25. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės nurodo tuos pačius... 26. Teisėjų kolegija... 27. V.... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl VMI 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo... 30. Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių VMI atliko pakartotinį pareiškėjo... 31. 2011 m. spalio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas Mokesčių... 32. VMI netenkino prašymo atnaujinti procesą Mokesčių administravimo įstatymo... 33. ... 34. nustatyta, kad mokestinio ginčo... 35. Remiantis Įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 9 punktu, procesas gali būti... 36. Kaip ir esant bet kuriam kitam proceso atnaujinimo pagrindui, mokestinio ginčo... 37. Pareiškėjas nurodė prašyme dėl proceso atnaujinimo aplinkybes dėl... 38. Pastebėtina ir tai, kad neteisingi yra pirmosios instancijos teismo argumentai... 39. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas... 40. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat siekia... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 42. Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 43. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d.... 44. Nutartis neskundžiama....