Byla A-502-947-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovei K. Š.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas P. L. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas:

81) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas) 2009 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. N23-13 „Dėl P. L. nelaimingo atsitikimo darbe“ (toliau – ir Sprendimas);

92) įpareigoti Skyrių per 10 kalendorinių dienų nuo Sprendimo panaikinimo dienos priimti atitinkamą sprendimą, kuriuo 2008 m. liepos 11 d. nelaimingas atsitikimas darbe būtų pripažintas draudiminiu įvykiu.

10Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu 2008 m. liepos 11 d. jam įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustasis, t. y. pareiškėjas, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais). Teigė, kad atsakovas neįvertino 2008 m. lapkričio 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 (toliau – ir Aktas), kuris patvirtina, jog pareiškėjas sunkų sveikatos sutrikdymą patyrė būdamas darbe ir dirbdamas darbą darbdavio interesais. Rėmėsi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Saugos įstatymas) 44 straipsnio 7 dalimi ir pažymėjo, kad Akte aplinkybių, jog pareiškėjas tariamai dirbo savavališkai, nebuvo nustatyta, todėl ir tyrimas nebuvo nutrauktas, be to, nebuvo nustatyta ir tai, kad pareiškėjas susižalojo dėl įvykio, nesusijusio su darbu.

11Pažymėjo, kad Akte nurodoma, jog, pagal 2008 m. kovo 27 d. mechanizmų nuomos ir darbų atlikimo sutartį Nr. F1-2008/26, sudarytą tarp savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Kretingos komunalininkas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Edrija“, SĮ „Kretingos komunalininkas“ vairuotojas P. L., t. y. pareiškėjas, 2008 m. liepos 11 d. dirbo Taikos–Vytauto gatvių kvartale, esančiame Kretingoje, kuriame UAB „Edrija“ vykdė vandentiekio ir nuotėkų plėtos statybos darbus. Akcentavo, kad tą dieną jis dirbo UAB „Edrija“ naudai, todėl privalėjo paklusti šios bendrovės darbuotojų nurodymams – kur vežti krovinį ir kokius darbus atlikti. Teigė, kad pats savavališkai niekur nevažiavo, o vykdė UAB „Edrija“ darbuotojo R. B. žodinį nurodymą vežti gruntą į Klaipėdos rajone esančią sodo bendriją. Manė, jog ta aplinkybė, kad kartu su pareiškėju važiavo ir jam kelią rodė UAB „Edrija“ darbuotojas R. B., įrodo, kad pareiškėjas nedirbo jokio darbo savo interesais. Vertino, kad Sprendimas yra nepagrįstas, jame nesiremiama jokiais įrodymais bei nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga.

12Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalimi bei 7 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Nurodė, kad pareiškėjas, kaip SĮ „Kretingos komunalininkas“ vairuotojas, pagal 2008 m. kovo 27 d. mechanizmų nuomos ir darbų atlikimo sutartį, sudarytą tarp SĮ Kretingos komunalininkas“ ir UAB „Edrija“, 2008 m. liepos 11 d. dirbo Taikos–Vytauto gatvių kvartale, Kretingoje. Nukreipė į Aktą, iš kurio matyti, jog nelaimingo atsitikimo dieną pareiškėjas turėjo iš statybvietės išvežti nuardyto asfaltuoto kelio gruntą į tam skirtą vietą prie UAB „Kretingos vandenys“, tačiau jis kartu su UAB „Edrija“ vamzdžių klojėju R. B. išvežė gruntą ne prie UAB „Kretingos vandenys“, o nepažįstamam asmeniui į sodų bendriją „Dituva“, esančią Klaipėdos rajone. Pažymėjo, kad, jiems vykstant į minėtą vietą, įvyko eismo įvykis, kurio priežastis buvo techninis automobilio gedimas. Akcentavo, jog R. B. savo paaiškinime patvirtino, kad jis ir pareiškėjas neinformavo statybos darbų vadovo ir brigadininko apie tai, kad gruntą veža į sodų bendriją „Dituva“, o darbų vadovas A. Š. paaiškinime nurodė, kad 2008 m. liepos 11 d., 9.30 val., vamzdžių klojėjas R. B. ir vairuotojas P. L. savavališkai pakrovė mašiną žvyro ir, negavę tam leidimo, išvažiavo iš objekto teritorijos. Teigė, kad, išnagrinėjus pareiškėjui įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą, buvo nustatyta, kad, nors nelaimingas atsitikimas įvyko darbo laiku, tačiau jis įvyko tada, kai apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais), todėl įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

15Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia argumentus, iš esmės analogiškus atsakovo Skyriaus atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentams.

16II.

17Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jam įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe yra draudiminis įvykis pagal Draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nes eismo įvykyje, kurio metu jis buvo sužalotas, jis dalyvavo kaip UAB „Edrija“ darbuotojas, atliekantis tiesiogines savo pareigas, t. y. vairavęs transporto priemonę „Medcedes Benz“, v. n. ( - ), ir veikiantis darbdavio naudai ir interesais.

19Rėmėsi Draudimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Išmokų nuostatai) 13.5 punktu.

20Iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. nebuvo brigadininkas, todėl negalėjo duoti pareiškėjui jokių nurodymų, susijusių su grunto išvežimu. Pareiškėjo teiginį, kad brigadininkas neprisistatė, todėl darbus skirstantį R. B. jis palaikė brigadininku, vertino kaip nepagrįstą jokiais objektyviais įrodymais. Atkreipė dėmesį į tai, kad po eismo įvykio R. B. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,65 promilės etilo alkoholio, kas, pirmosios instancijos teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog tokios būsenos asmenį pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo (įskaitant aukščiau paminėtus argumentus) laikyti asmeniu, kurio nurodymus jis privalo vykdyti.

21Nukreipė į pareiškėjo darbdavio, t. y. SĮ „Kretingos komunalininkas“, patvirtintos Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos 1.5.5 punktą, kuris nustato, jog vairuotas privalo atlikti tik pavestą darbą, o jos 1.7 punktas numato, kad vairuotojui draudžiama savavališkai nukrypti nuo maršruto, nurodyto kelionės lape. Pažymėjo, kad, kaip matyti iš mechanizmų nuomos ir darbų atlikimo sutarties Nr. F1-2008/26 2.1.2 punkto, nuomotojas, t. y. SĮ „Kretingos komunalininkas“, savo darbuotojų pajėgomis atlieka nuomininko, t. y. UAB „Edrija“, nurodytus darbus. Nurodė, kad pareiškėjo teiginį, jog kelionės lape buvo nurodytas maršrutas – Kretingos rajonas, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, nes kelionės lape Nr. 4903088 nurodyta užduotis vairuotojui paimti krovinį iš Kretingos ir jį pristatyti Kretingoje, o ne Kretingos rajone. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareigą atlikti tik pavestą darbą ir vykti tik kelionės lape nurodytu maršrutu pareiškėjas žinojo, tačiau eismo įvykis įvyko Klaipėdos rajone, t. y. ne kelionės lape nurodytame kelyje. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, veždamas krovinį į sodininkų bendriją „Dituva“, dirbo savavališkai (dirbo sau).

22Rėmėsi Išmokų nuostatų 24 punktu ir padarė išvadą, kad, vertinant, ar įvykis darbe yra draudiminis/nedraudiminis, įrodinėjimo priemonių leistinumui suvaržymų nėra. Nukreipė į Draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį ir teigė, jog ir įstatyme pateiktas nebaigtinis sąrašas įrodymų, kuriais remiantis yra leidžiama įrodinėti nelaimingo atsitikimo darbe faktą bei įvykį pripažinti draudiminiu ar nedraudiminiu: nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktai yra tik vienas iš minėtame sąraše pateiktų įrodymų ir nei vienam iš sąraše nurodytų įrodymų nėra suteikiamas prioritetas prieš kitus sąraše esančius įrodymus. Nukreipė į Išmokų nuostatų 21 ir 22 punktus ir padarė išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas pats savaime nėra besąlyginė vada atsakovui priimti sprendimą, kuris atitiktų tokiame akte padarytas išvadas: atsakovas, prieš priimdamas atitinkamą sprendimą, turi atsižvelgti į visus tiriamu klausimu surinktus įrodymus ir, tik juos visus įvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles, gali padaryti išvadas, kurios nulemia sprendimo pobūdį.

23III.

24Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas.

25Apeliaciniame skunde pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Aktą, kuris patvirtina, jog pareiškėjas sunkų sveikatos sutrikdymą patyrė būdamas darbe ir dirbdamas darbą darbdavio interesais.

26Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

27Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28Atsiliepime atsakovas pažymi, kad pareiškėjas buvo sužalotas eismo įvykio metu, kuris įvyko dėl techninio automobilio gedimo, tačiau tai įvyko jam savavališkai (be darbdavio žinios) dirbant sau (savo interesais) ir vykdant ne UAB „Edrija“ statybos darbų vadovo ar brigadininko nurodymus, o kartu su vamzdžių klojėju R. B. išvažiavus iš objekto teritorijos, nors tam leidimo jie neprašė ir atitinkamai jo negavo. Nukreipia į Išmokų nuostatų 24 punktą ir nurodo, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, vertino ne tik Aktą, bet ir kitus dokumentus.

29Kiti atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad, pagal Išmokų nuostatų 24 punktą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. A146-349/2009), priimant atitinkamą sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, yra būtina vadovautis ne tik nelaimingo atsitikimo darbe aktu, bet įvertinti ir kitus įrodymus.

32Kiti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai yra analogiški atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentams.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies.

36Atsisakymą pareiškėjui P. L. 2008 m. liepos 11 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu atsakovas grindė konstatavimu, kad apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).

37Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punktą draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę kai apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais). Taigi aptariamo pagrindo konstatavimui turi būti aiškiai nustatyta, kad darbuotojas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios dirbo sau, turėjo tam aiškų interesą.

38Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant pakanakamai įrodymų, pripažino, kad pareiškėjas aptariamo nelaimingo atsitikimo metu savavališkai dirbo sau.

39Nagrinėjamos situacijos pobūdį sąlygoja tai, kad pareiškėjas nelaimingo atsitikimo dieną nedirbo pas savo įprastinį darbdavį SĮ „Kretingos komunalininkas“, o pagal 2008 m. kovo 27 d. mechanizmų nuomos ir darbų atlikimo sutartį Nr. F1-2008/26 2008 m. liepos 11 d. dirbo Taikos–Vytauto gatvių kvartale, esančiame Kretingoje, kuriame UAB „Edrija“ vykdė vandentiekio ir nuotėkų plėtos statybos darbus UAB „Edrija“ naudai, todėl privalėjo paklusti šios bendrovės darbuotojų nurodymams.

40Nors pareiškėjas teigė, kad įvykio metu vežant krovinį tai atliko nesavavališkai, o nurodžius UAB „Edrija“ darbuotojui, kurį pareiškėjas laikė įgalintu duoti atitinkamus pavedimus, tokie jo teiginiai nebuvo paneigti. Nežiūrint to, kad byloje nustatyta, jog R. B. neturėjo teisės nurodyti pareiškėjui, kokius darbus šis privalo atlikti, nėra rinkti įrodymai ir vertintos aplinkybės, ar pareiškėjas tinkama forma buvo informuotas, kokie UAB „Edrija“ darbuotojai kompetentingi duoti jam pavedimus, ar jis galėjo suvokti ir suvokė, kad pavedimą reisui gavo iš netinkamo asmens. Aplinkybė, kad R. B. įvykio metu buvo sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, be kita ko, atitinkamai apibūdina ir darbų organizavimo įmonėje, kuriai buvo išnuomotas pareiškėjo vairuojamas automobilis, tvarką bei pobūdį. Nei ginčijamame akte, nei teismo sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu konstatuotas pareiškėjo intereso buvimas vežant krovinį nelaimingo atsitikimo metu, atmetant suklydimo galimybę.

41Dėl paminėtų aplinkybių nevisapusiško išaiškinimo konstatuojama, kad atsakovo atisakymas 2008 m. liepos 11 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu bei pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįsti bei naikintini. Reikšmingoms ginčui aplinkybėms ištirti rinktini ir vertintini nauji įrodymai. Nenustačius visų esminių aplinkybių nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti konkretų sprendimą pagal pareiškėjo pageidavimą, todėl prašymas tenkinamas iš dalies atsakovui pavedant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą išspręsti iš naujo.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Pareiškėjo P. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

44Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti.

45Pareiškėjo P. L. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyriaus 2009 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. N23-13 „Dėl P. L. nelaimingo atsitikimo darbe“. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyrių išspręsti klausimą dėl 2008 m. liepos 11 d. nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu.

46Nutartis neskundžiama.