Byla 2A-882-601/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. S. A., atstovaujamo globėjos A. V., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S. A., V. A., J. A., valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens A. S. A. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina E. V. (mirusi ( - )) priėmė palikimą, atsiradusį po A. A. mirties (mirusi ( - )) faktiniu valdymu. Po A. A. mirties, E. V. aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą, jos pavedimu visus reikalus tvarkė pareiškėja.

5Suinteresuotas asmuo A. S. A. pareiškė savarankišką reikalavimą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po mamos A. A. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad ne E. V., o suinteresuotas asmuo priėmė A. A. turtą faktiniu valdymu, t. y. žemės sklypu naudojosi jis asmeniškai, vėliau jį išnuomojo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu (t. 1, b. l. 143-145):

  1. pareiškimą tenkino;
  2. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V. po motinos A. A. mirties, priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
  3. juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
  4. suinteresuoto asmens A. S. A. reikalavimą atmetė.
  5. priteisė iš suinteresuoto asmens A. S. A. pareiškėjai J. G. 1 000 Lt atlyginti advokato teisines išlaidas.

8Teismas nustatė, kad A. A. turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo žemės sklypas, į kurį jai atkurtos nuosavybės teisės. Teismas pažymėjo, kad tokiose bylose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Pareiškėja ir/ar suinteresuotas asmuo A. S. A. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti savo reikalavimą. Suinteresuotas asmuo savo reikalavimą grindė tik paaiškinimais, kuriuos davė jo globėja, kitų įrodymų, patvirtinančių palikimo priėmimą, nepateikė. Byloje apklaustas liudytoju L. Š. suinteresuoto asmens A. S. A. globėjos nurodytų aplinkybių nepatvirtino, nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi klausimus sprendė su pareiškėja, kuri veikė savo motinos vardu. Liudytojas paneigė suinteresuoto asmens nurodytą aplinkybę, kad ginčo sklypo naudojimo klausimus svarstė su suinteresuotu asmeniu. Liudytojas paaiškino, kad po Anelės mirties pageidavo šiuo sklypu toliau naudotis, todėl šiuos reikalaus tvarkė su pareiškėja ir su ja sudarė panaudos sutartį. Pareiškėjos paaiškinimai, liudytojo parodymai ir rašytiniai duomenys patvirtina, kad po A. A. mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu E. V. (pareiškėjos motina), todėl pareiškimą tenkintino. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad E. V. po A. A. mirties nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, o suinteresuotas asmuo A. S. A. atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė, todėl jo savarankiškas reikalavimas atmetė kaip neįrodytą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Suinteresuotas asmuo A. S. A., atstovaujamas globėjos A. V., apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. G. pareiškimą atmesti, o suinteresuoto asmens A. S. A. pareiškimą patenkinti (t. 2, b. l. 3-7).

11Motyvuose nurodė:

  1. Pareiškėja į procesą įtraukia K. A. sutuoktinę J. A. ir sūnų V. A. tik po suinteresuoto asmens pareiškimo su savarankiškais reikalavimais. Tik bylos nagrinėjimo metu ji pateikia panaudos sutartį, sudarytą neva su liudytoju L. Š. 1995-06-10, kai tokius įrodymus turėjo pateikti su pareiškimu. Pareiškėja elgėsi nesąžiningai, pasinaudodama tuo, kad pablogėjo suinteresuoto asmens sveikata ir jis pats negali ginti savo pažeistų teisių, kreipėsi į teismą.
  2. Teismas nepagrįstai vertina, kad suinteresuoto asmens globėja skirtingai nei pareiškėja tvirtina, kad suinteresuotas asmuo ne bet kada, o tiek prieš mamos A. mirtį, tiek po jos mirties naudojosi žemės sklypu, jį nuomojo, o pareiškėjos mama E. V. šiuo turtu nesinaudojo. Teismo argumentas, kad pareiškėja mamos pavedimu rūpinosi turtu ir jį naudojo, valdė kaip savo, nepatvirtinti kitais duomenimis, išskyrus abejotina panaudos sutartimi.
  3. Pareiškėja paaiškino teismui, kad jos mama tikriausiai nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Teismas neanalizavo, ar pareiškėjos mama priėmė palikimą, pradėjo faktiškai valdyti žemės sklypą priklausiusį motinai ar tik pareiškėja turi savanaudiškų tikslų ir elgiasi nesąžiningai suinteresuoto asmens atžvilgiu. Teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių, ar apskritai buvo E. V. pavedimas, kam nors valdyti A. A. žemės sklypą. Teismas neanalizavo, dėl kokių priežasčių pareiškėja net 4 metus nesikreipė į teismą, nors apie žemės sklypą žinojo.
  4. Liudytojo L. Š. parodymai nenuoseklūs, jis vengia pripažinti, kad tarp jo ir suinteresuoto asmens buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kad jis su suinteresuotu asmeniu tarėsi dėl sklypo naudojimosi, vežė jam žemės gėrybes. Kelia abejonių, kad tarp pareiškėjos ir L. Š. 1995-06-10 sudaryta sutartis realiai sudaryta nurodytu laikotarpiu (ar nesuklastota). Joje nenurodytas nei konkretus objektas, nei jo priklausomumas.

12Pareiškėja atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš suinteresuoto asmens A. S. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas (t. 2, b. l. 13-18).

13Motyvuose nurodė, kad pareiškėjos motina E. V. priėmė palikimą, atsiradusį po A. A. mirties faktiniu valdymu – po motinos mirties ji aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą, jos pavedimu visus reikalus tvarkė pareiškėja. Senelei buvo atkurtos nuosavybės į žemės sklypą, kurį ji perleido naudotis giminaičiams Š., po jos mirties dėl žemės naudojimo L. Š. tarėsi su pareiškėja. L. Š. parodymai paneigia suinteresuoto asmens globėjos paaiškinimus, kad nurodytu ginčo sklypu naudojosi pats suinteresuotas asmuo, o vėliau perdavė naudotis L. Š.. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismui nebuvo pagrindo abejoti liudytojo parodymais. Pareiškėja tik dėl teisinio neraštingumo pradiniame pareiškime nebuvo nurodžiusi tam tikrų aplinkybių, žemės panaudos sutartį pateikė ne paskutiniame teismo posėdyje (sutartį suradus). Apeliacinio skundo argumentai, kad suinteresuotas asmuo negalėjo kreiptis į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nepagrįsti, kadangi teismo sprendimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia neįtakotų suinteresuoto asmens teisių ir pareigų. Pagal galiojusią CK redakciją, panaudos sutartis neprivalėjo būti sudaryta raštu, kadangi buvo sudaroma ne daugiau nei 1 metams. Panaudos sutarties rašytinis formos nepateikimas (nebuvimas) neįtakoja faktiškai susiklosčiusių žemės panaudos santykių.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

17Byloje kilo ginčas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

18Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

19Byloje nustatyta, kad pareiškėja nurodė, jog jos motina E. V., po A. A. mirties (( - )), faktiškai priėmė savo motinos palikimą, nes po A. A. mirties motina pradėjo naudotis visais mirusiosios daiktais (baldais, patalyne ir kt.), rūpinosi laidotuvėmis (padėjo pareiškėja), leido naudotis L. Š. žemės sklypu, esančiu ( - ), Kauno r. Taip pat nurodė, kad iki A. A. mirties ja rūpinosi pareiškėja ir jos motina, jos rūpinosi ir mirusiosios laidotuvėmis. Nurodė, kad šias aplinkybes pagrindžia pareiškėjos pateikta UAB „Rimtis“ sąskaita (t. 1, b. l. 91), žemės sklypo panaudos sutartis (t. 1, b. l. 124), Garliavos apylinkių seniūnijos pažyma (t. 1, b. l. 125), liudytojo L. Š. parodymai. Apeliantas nurodė, jog jis, o ne jo sesuo E. V., po motinos A. A. mirties (( - )), faktiškai priėmė savo motinos palikimą, tačiau šiam faktui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

20Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

21Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).

22Nagrinėjamu atveju, apeliaciniės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nenukrypo nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos teisminės praktikos. Iš surinktų byloje įrodymų galima daryti išvadą, kad: 1) palikėja A. A. iki mirties buvo prižiūrima pareiškėjos ir jos motinos E. V. (tą patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, suinteresuoto asmens J. A. paaiškinimai, liudytojo L. Š. parodymai, mirusiosios gyvenimas pareiškėjai priklausančiame bute), 2) palikėjos laidotuvėmis rūpinosi dukra E. V. ir pareiškėja (patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, UAB „Rimtis“ sąskaita), 3) palikėjos asmeninius daiktus naudojo E. V. (nurodo pareiškėja; priešingų duomenų, kad apeliantas po palikėjos mirties paimtų kokius nors daiktus, nėra), 4) dėl palikėjos žemės sklypo naudojimo liudytojas L. Š. tarėsi su E. V., kuri leido naudotis šia žeme L. Š. bei nurodė su žeme susijusius reikalus spręsti su pareiškėja (patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, liudytojo L. Š. parodymai, Garliavos apylinkių seniūnijos pažyma). Šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad pareiškėjos motina E. V., po savo motinos A. A. mirties, priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį vadyti. Pažymėtina, kad įrodymų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog apeliantas po savo motinos A. A. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, byloje nėra pateikta (išskyrus apelianto globėjos paaiškinimai), o jo nurodomas aplinkybes (dėl žemės naudojimo) netgi paneigė liudytojas L. Š..

23Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl byloje esančios žemės panaudos sutarties, sudarytos tarp L. Š. ir pareiškėjos (t. 1, b. l. 124) tikrumo (suklastojimo), neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, nes šios sutarties buvimas/nebuvimas niekaip nekeičia nustatyto fakto, kad tarp liudytojo L. Š. ir E. V. buvo susitarimas (tai patvirtino teisme) dėl palikėjos žemės naudojimo (tokios sutarties buvimas gali tik sustiprinti nustatinėjamo fakto buvimą, bet ne jį paneigti). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas šią bylą (nagrinėdamas apeliacinį skundą) nesivadovavo šiuo pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu, nes ir be šio rašytinio įrodymo yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

24Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

25Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto pareiškėjai priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 300 Eur (CPK 98 str., 443 str. 6 d.).

27Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš suinteresuoto asmens A. S. A., a. k. ( - ) pareiškėjai J. G., a. k. ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę... 5. Suinteresuotas asmuo A. S. A. pareiškė savarankišką reikalavimą ir prašo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu (t. 1, b. l.... 8. Teismas nustatė, kad A. A. turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Suinteresuotas asmuo A. S. A., atstovaujamas globėjos A. V., apeliaciniu... 11. Motyvuose nurodė:
  1. Pareiškėja į procesą įtraukia K. A.... 12. Pareiškėja atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti... 13. Motyvuose nurodė, kad pareiškėjos motina E. V. priėmė palikimą,... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 17. Byloje kilo ginčas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą... 18. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad mirus... 19. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nurodė, jog jos motina E. V., po A. A.... 20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 22. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniės instancijos teismas sprendžia, kad... 23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde keliamos... 24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės... 25. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 26. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto pareiškėjai priteistinos... 27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325... 28. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 29. Priteisti iš suinteresuoto asmens A. S. A., a. k. ( - ) pareiškėjai J. G.,...