Byla I-2043-243/2014
Dėl įpareigojimo išmokėti (grąžinti) 54.021,12 Lt žemės nuomos mokesčio permoką ir spręsdama skundo priėmimo klausimą

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos UAB „Karolinos turas“ skundu atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo išmokėti (grąžinti) 54.021,12 Lt žemės nuomos mokesčio permoką ir spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Nustatė

2iš pareiškėjos UAB „Karolinos turas“ skundo turinio matyti, kad 1995-02-06 sudarytos valstybinės nuomos sutarties Nr. N25/95-0234 pagrindu ji valdo žemės sklypą, adresu ( - ), Palangos mieste ir kad atsakovė neteisingai apskaičiavo žemės nuomos mokesčio dydį 2007 ir 2008 metais, todėl susidarė 54.021,12 Lt permoka, kurią prašo įpareigoti grąžinti. Skunde dėsto argumentus, jog ją su atsakove sieja ne mokestiniai, o civiliniai teisiniai santykiai ir skundo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsniu.

3Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia ginčą dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigos grąžinti žemės nuomos mokesčio permoką, nurodydama teisinį pagrindą civilinę atsakomybę už jai padarytą žalą. Civilinio kodekso 6.552 2 dalyje numatyta, jog valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo šalis sieja žemės nuomos civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normų (CK 6 knygos XXIX skyrius), ir nėra pagrįsti subjektų pavaldumu. Pareiškėjos reikalavimas, susijęs su žemės nuomos mokesčio mokėjimu pagal sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį. Pagal kilusio ginčo pobūdį bei esmę, esmine aplinkybe laikytina tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija veikia kaip žemės nuomos civilinių teisinių santykių subjektas, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Teismo vertinimu, ginčas šiuo atveju kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis; Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl bylos rūšinio teismingumo, pripažįstama, kad tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti klausimą dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 21 straipsnio 3 ir 4 dalys)

4Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105-106 straipsniais,

Nutarė

5kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios ar administraciniam teismui klausimams spręsti dėl šios bylos teismingumo klausimo išsprendimo, prašymą paduodant per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

6Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai