Byla e2A-739-640/2019
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. S. ir T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. patikslintą ieškinį atsakovams P. S. ir T. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovų P. S. ir T. S. patikslintą priešieškinį ieškovei E. T. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: 1) pripažinti nekilnojamąjį turtą 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 393/1000 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. ( - ), ( - ), bendrąja daline ieškovės ir P. S. nuosavybe, priklausančia bendraturčiams lygiomis dalimis; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei tenkančią turto dalį – 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 393/2000 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. ( - ).

72.

8Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė ir P. S. nuo 1986 metų gyveno bendrai kaip šeima, 1990 m. rugpjūčio 12 d. susilaukė dukters ir vedė bendrą ūkį iki pat P. S. mirties 2014 metais, o nurodytas turtas buvo sukurtas jų šeimai jų bendru darbu ir lėšomis.

93.

10Ieškovė teigia, kad dar 1999 metais ji su sutuoktiniu buvo nusprendę sudaryti santuoką, tačiau tuo metu sutuoktinis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, ėmė prastėti jo sveikatos būklė, dėl barnių santuokos sudarymas buvo vis nukeliamas. Po 2013 metais įvykusio galvos smegenų insulto sutuoktinio sveikatos būklė dar labiau suprastėjo, jam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, ieškovė nuolat nepertraukiamai slaugė sutuoktinį, juo rūpinosi, pirko jam medikamentus, specialią gydymo įrangą, gyveno kartu reabilitacijos ligoninėje. Prie ginčo namo statybos prisidėjo ne tik savo darbu bei idėjomis, bet ir finansiškai, todėl namo dalis ieškovei priklauso bendrąja daline nuosavybės teise. Nesusituokusių asmenų gyvenimui drauge ir bendram ūkio tvarkymui suteikiamas jungtinės veiklos teisinis statusas. Aplinkybė, kad turtas registruotas būtent sutuoktinio vardu, nesudarė pagrindo teigti, jog šis turtas negali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe.

114.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

135.

14Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pripažino 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 393/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. ( - ), ( - ), bendrąja daline E. T. ir P. S. nuosavybe, priklausančia bendraturčiams lygiomis dalimis; bylos dalį dėl reikalavimo atidalyti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei tenkančią nekilnojamojo turto dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

156.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria 1/4 žemės sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalis pripažinta bendrąja daline E. T. ir P. S. nuosavybe, priklausančia bendraturčiams lygiomis dalimis, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka, o kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

177.

18Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys pripažinti ¼ dalį žemės sklypo bendrąja ieškovės ir sutuoktinio daline nuosavybe, panaikinti. Teismas pripažino ¼ dalį žemės sklypo, bendrąja daline E. T. ir P. S. nuosavybe priklausančia bendraturčiams lygiomis dalimis.

198.

20Atsakovai P. S. ir T. S. 2018 m. sausio 9 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias nekilnojamo turto, esančio ( - ), dalis tokiu būdu: E. T. nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, patalpas R-6, ½ G-2, I-36, I-37, I-38, I-39, I-40; T. S. ir P. S. nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, patalpas R-4, R-8, R-9, R-10, R-11, R-12, R-13 ir R-14, R-15, R-16, I-23, I-24, I-25, I-26, I-27, I-28, I-29; ¼ inžinerinių statinių, palikti bendrąja daline E. T., T. S. ir P. S. nuosavybe; atidalyti žemės sklypą, esantį ( - ), pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo planą; iš E. T. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

219.

22Ieškovė patikslintu 2018 m. sausio 19 d. ieškiniu prašė: atidalinti gyvenamojo namo, Aitvarų g. 56, Vilnius patalpas, suformuojant du atskirus butus: atsakovams P. S. ir T. S. atidalinti pirmąjį butą, kurį sudaro R-2; R-3; R-4; R-8; R-9; G-1; R-15; 1-10, 1-2; 1-3; 1-4; 1-5; 1-6; 1-7; 1-8; 1-16; 1-17; 1-19; 1-20; 1-21; 1-22; 1-23; 1-24; 1-25; 1-26; 1-27; 1-29; 1-31; 1-32; 1-33; 1-34; 1-35; 1-36; 1-37; 1-38; 1-39; 1-40 patalpos; ieškovei atidalinti antrąjį butą, kurį sudaro R-5; R-6; G-2; R-12; R-11; R-13; R-10; R-14; 1-9; 1-10; 1-11; 1-12; 1-13; 1-14; 1-15 patalpos; priteisti ieškovei ¼ dalį žemės sklypo, ( - ), nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, paskiriant atsakovams ir ieškovei naudotis po pusę (po 489,94 kv. m) žemės sklypo, kaip numatyta architekto 2018 m. sausio 19 d. schemoje; bendrojo naudojimo patalpas R-1; R-7; 1-1; 1-30, 29,12 kv. m dydžio sklypo dalį, architekto schemoje pažymėtą B indeksu, bei inžinerinius statinius palikti ieškovės ir atsakovų bendram naudojimui; už ieškovei tenkančią mažesnę atidalintino turto dalį priteisti jai iš atsakovų piniginę kompensaciją, kurios dydis bus nustatytas teismo ekspertizės metu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2310.

24Atsakovai 2018 m. sausio 19 d. patikslintu priešieškiniu prašė atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias nekilnojamojo turto dalis tokiu būdu: ieškovei nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo patalpas R-6, ½ G-2, I-36, I-37, I-38, I-39, I-40; atsakovams nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo patalpas R-4, R-8, R-9, R-10, R-11, R-12, R-13 ir R-14, R-15, R-16, I-23, I-24, I-25, I-26, I-27, I-28, I-29; ¼ inžinerinių statinių palikti bendrąja daline ieškovės ir atsakovų nuosavybe, bei nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo planą - žemės sklypo B dalimi bendrai naudojasi T. S., P. S., L. S. ir ieškovė E. T.; nustatyti, kad žemės sklypo C dalimi naudojasi T. S. ir P. S.; nustatyti, kad žemės sklypo D dalimi naudojasi L. S. ir E. T.; iš E. T. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2511.

26Atsakovai 2018 m. vasario 20 d. atsiliepime prašė atmesti ieškovės patiksliną ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2712.

28Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė atmesti atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimus; atsakovų reikalavimui kompensuoti turto pagerinimo išlaidas taikyti senatį; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2913.

30Atsakovai 2018 m. kovo 28 d. patikslintu priešieškiniu prašė atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias nekilnojamo turto, esančio ( - ), dalis tokiu būdu: ieškovei E. T. nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo patalpas R-6, ½ G-2, I-36, I-37, I-38, I-39, I-40; T. S. ir P. S. nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo patalpas R-4, R-8, R-9, R-10, R-11, R-12, R-13 ir R-14, R-15, R-16, I-23, I-24, I-25, I-26, I-27, I-28, I-29; ¼ inžinerinių statinių palikti bendrąja daline E. T., T. S. ir P. S. nuosavybe; nustatyti žemės sklypo, naudojimosi tvarką pagal atsakovų su 2018 m. vasario 19 d. atsiliepimu pateiktą žemės sklypo planą: nustatyti, kad žemės sklypo B dalimi bendrai naudojasi atsakovai T. S., P. S. ir ieškovė E. T.; nustatyti, kad žemės sklypo C dalimi naudojasi T. S. ir P. S.; nustatyti, kad žemės sklypo D dalimi naudojasi E. T.; iš E. T. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3114.

32Ieškovė 2018 m. kovo 29 d. pareiškime dėl kompensacijos tikslinimo nurodė, kad prašo už atsakovams natūra tenkančią didesnę turto dalį iš atsakovų priteisti 13 742,50 Eur kompensaciją. Nurodė, kad atskirų patalpų/patalpų grupių rinkos vertės nustatymas byloje esminis, kadangi atidalijant turtą šalims tenka skirtingos vertės namo patalpos, į ką turi būti atsižvelgiama, nustatant ieškovei priteistinos kompensacijos dydį. Pagal ieškovės suformuotą reikalavimą dėl turto atidalijimo, ieškovei tenka 28 710 Eur vertės turto dalis, o atsakovams – 56 195 Eur vertės turto dalis.

33II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3415.

35Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovės E. T. patikslintą ieškinį atsakovams P. S. ir T. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovų P. S. ir T. S. patikslintą priešieškinį ieškovei E. T. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo tenkino iš dalies. Atidalino ieškovei E. T. gyvenamojo namo, esančio ( - ), 730,17 kv. m bendro ploto patalpas pažymėtas: R-6, R-10, R-11, R-12, R-13, R-14, ½ dalį G-2, atsakovams P. S. ir T. S. - patalpas pažymėtas: R-4, R-8, R-9, R-15, R-16, 1-23, 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-36, 1-37, 1-38, 1-39, 1-40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai P. S., T. S. gyvenamojo namo patalpas pažymėtas R-1, R-7, 1-1, 1-30, inžinerinius statinius, naudoja bendrai. Nustatė, kad žemės sklypo, esančio ( - ), matininko R. Ž. parengto plano pažymėta D dalimi naudojasi ieškovė E. T., pažymėta C dalimi naudojasi atsakovai P. S. ir T. S., o pažymėta B dalimi ieškovė E. T., P. S. ir T. S. naudojasi bendrai. Priteisė ieškovei E. T. 8 793,46 Eur kompensaciją už tenkančią mažesnę atidalintino turto dalį iš atsakovų P. S. ir T. S. lygiomis dalimis, t. y. po 4 396,73 Eur iš kiekvieno atsakovo. Priteisė ieškovei E. T. 5 039 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 2 519,50 Eur iš atsakovo P. S. ir 2 519,50 Eur iš atsakovo T. S.. Priteisė iš ieškovės E. T. 7,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo P. S. 10,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo Tomo 10,72 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

3616.

37Nurodė, kad teismas visų pirma nesutinka su ieškovės teiginiais, esą atsakovų reiškiamas reikalavimas savo esme yra reikalavimas ne dėl turto atidalinimo, o dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismų praktika sprendžiant klausimus dėl gyvenamųjų namų atidalinimo patvirtina, kad atsakovų reikalavimas savo esme yra reikalavimas dėl turto atidalinimo. Antra, nors ieškovė siekia suformuluoti iš vienbučio gyvenamojo namo dvibutį namą, tačiau teismo įsitikinimu ieškovė neįrodė, kad siūlomu projektu užtikrinamos tinkamo būsto sąlygos. Be to, ieškovės pateiktas atidalijimo projektas dėl dviejų butų suformulavimo pažeidžia kitų bendraturčių – atsakovų – teises, nes atsakovai yra du subjektai, todėl atskiras butas turėtų būti priskirtas jiems dviem, o vėliau jie prarastų teisę suformuluoti atskirus vienbučius butus, gi ieškovė tokią teisę būtų iš esmės realizavusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl namo konstrukcijų bet kuriuo atveju liktų bendras įėjimas ir kitos bendro naudojimo patalpos, bendras vandens ir elektros įvadas iš esmės ribojant dviejų butų sukūrimą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti klausimą dėl konkrečių patalpų tarp ginčo šalių atidalinimo, tačiau neformuojant dviejų atskirų būtų. Toks atidalinimo būdas leistų tinkamiau įgyvendinti proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, nedidinti papildomų išlaidų ginčo šalims.

3817.

39Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šalių procesiniai dokumentai patvirtina tai, kad iš esmės ginčas tarp šalių kylą tik dėl dviejų patalpų grupių (įvardijamų mansarda ir pirtis). Dėl kitų gyvenamojo namo patalpų atidalinimo iš esmės tarp šalių ginčo nėra. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovei atitektų gyvenamojo namo patalpos pažymėtos: R-6, ½ dalis G-2, o atsakovams – R-4, R-8, R-9, 1-23, 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, todėl nurodytoms patalpos ir atidalintinos minėtiems asmenims. Atsižvelgiant patalpų išsidėstymą bei šalių valią dėl patalpų atidalinimo bendram šalių naudojimui tikslinga palikti patalpas pažymėtas: R-1, R-7, 1-1, 1-30.

4018.

41Šalių procesinių dokumentų turinys ir teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad tarp šalių iš esmės kyla ginčas dėl gyvenamųjų patalpų, pažymėtų: R-10, R-11, R-12, R-13, R-14, R-15, R-16 (patalpos pusrūsyje), I-36, I-37, I-38, I-39, I-40 (patalpos mansardoje). Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas atidalintinas gyvenamojo namo dalis, namo konstrukcijas, aplinkybę, kad iš esmės antro aukšto patalpos turi sujungimą su mansardos patalpomis, atlikus įvykio vietos apžiūrą, techniškai labiausiai įmanomas, proporcingas ir racionalus atidalinimas yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpas pažymėtas R-10, R-11, R-12, R-13, R-14 priskirti ieškovei, o atsakovams priskirti gyvenamojo namo patalpas pažymėtas R-15, R-16, 1-36, 1-37, 1-38, 1-39, 1-40.

4219.

43Teismas nusprendė ginčo šalių inžinerinius statinius, unikalus Nr. ( - ), paliktini bendrąja daline E. T., T. S. ir P. S. nuosavybe pagal jiems priklausančias šio turo dalis bei jie šiuo turto naudojasi bendrai.

4420.

45Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ginčo šalims tenkančias žemės sklypo dalis, į tai, kad nėra tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti papildomą ¼ dalį žemės sklypo, esančio Aitvarų g. 56, Vilniuje, įvertinant tas sklypo dalis, kuriomis šalis realiai naudojasi, tikslinga nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), matininko plano pažymėta D dalimi naudojasi ieškovė E. T., C dalimi naudojasi atsakovai P. S. ir T. S., o B dalimi šalys naudojasi bendrai. Be to, pagal plano išdėstymą ieškovė turės galimybę patekti prie inžinerinio statinio – baseino (atlikus įvykio vietos apžiūrą, nustatytą, jog tai iš esmės nenaudojamas baseinas, uždengtas medinėmis lentomis ir apsodintas gėlėmis).

4621.

47Ieškovė 2018 m. kovo 29 d. pareiškime dėl kompensacijos tikslinimo nurodė, kad prašo už atsakovams natūra tenkančią didesnę turto dalį iš atsakovų priteisti 13 742,50 Eur kompensaciją. Nurodė, kad atskirų patalpų/patalpų grupių rinkos vertės nustatymas byloje esminis, kadangi atidalijant turtą šalims tenka skirtingos vertės namo patalpos, į ką turi būti atsižvelgiama, nustatant ieškovei priteistinos kompensacijos dydį. Pagal ieškovės suformuotą reikalavimą dėl turto atidalijimo, ieškovei tenka 28 710 Eur vertės turto dalis, o atsakovams – 56 195 Eur vertės turto dalis. Atsakovai nurodė, kad iš ieškovei priklausančios 6 474,36 Eur kompensacijos turi būti atimama 3 341,81 Eur statinio pagerinimo suma (6 474,36 – 3 341,81) =3 132,55 Eur.

4822.

49Atsakovų teiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad gyvenamojo namo vertė yra 172 000 Eur (gyvenamojo namo bendras plotas 730,17 kv. m), t. y. 235,56 Eur vieno kvadratinio metro vertė. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo visų pirma pažymėta, kad pati ieškovė siekė, kad jai būtų atidalintos garažo patalpos (G-2), taip pat pirties patalpos (R-10 – R-14); antra, ieškovės pasirinktas atsidalinimo būdas leidžia daryti išvadą, jog ji neprieštarauja gauti kompensacijos už tenkančią mažesnę atidalintino turto dalį; trečia, teismas jau aukščiau nurodė, kad atsakovai nesutinka, jog iš jų už atsakovams tenkančią didesnę dalį būtų priteista jiems priklausanti žemės sklypo dalis. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo remtis ieškovės teikta turto vertinimo ataskaita, o byloje taikytina pagal atsakovų į bylą teiktus įrodymus nustatyta bendra vieno kvadratinio metro gyvenamojo namo vertė - 235,56 Eur.

5023.

51Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo už ieškovei atitinkančią mažesnę atidalintino turto dalį: pirma, atsižvelgtina į teismo nustatytą atidalinimo tvarką; antra, įvertintinos šalių nurodytos aplinkybės dėl kompensacijos dydžio; trečia, atsižvelgtina ir į ta turto dalį, kuri priskirta naudotis ginčo šalims bendrai; ketvirta, byloje taikytina pagal atsakovų į bylą teiktus įrodymus nustatyta bendra vieno kvadratinio metro gyvenamojo namo vertė - 235,56 Eur; penkta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurių patalpų plotai, kurie nurodyti plane ir namų valdos techninės apskaitos pastatų vidaus plotų eksplikacijoje, nesutampa. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovei priteistina kompensacija už tenkančią mažesnę atidalintino turto dalį sudaro 8 793,46 Eur.

5224.

53Atsakovai teikė įrodymus apie, jų teigimu, patirtas išlaidas gyvenamojo namo pagerinimui. Atsakovų priešieškinis, kuriame remiamasi gyvenamojo namo pagerinimo aplinkybėmis bei atsakovų paskaičiuota suma prašoma mažinti ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, teismui teiktas 2016 m. birželio 13 d. Pasisakydamas dėl nurodytų aplinkybių, teismas: pirma, pažymi, kad ieškovės reikalavimu, nurodytoms išlaidoms, kurios buvo patirtos iki 2006 m. birželio 13 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Antra, vien atsakovų teikti dokumentai (kvitai, PVM sąskaitos faktūros ir pan.), savaime neįrodo aplinkybės, jog pagerinimai buvo atlikti būtent gyvenamajam namui, esančiam ( - ), bei tai namo daliai dėl kurios atidalinimo sprendžiama ir kyla ginčas tarp šalių (CPK 178, 185 straipsniai). Trečia, vertinant atsakovų teiktus įrodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. sutarties šalimi yra J. S., kuri nėra proceso dalyvis byloje, todėl teismas šioje byloje negali pasisakyti dėl nurodytų sutarties aplinkybių ir su šia sutartimi siejamų gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, jog abi pusės, t. y. tiek atsakovai, tiek ieškovė (ieškovė teikė 2012 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartį Nr. 12P083-VL5 dėl PVC gaminių pagaminimo ir sumontavimo objektui, esančiam ( - )) teikė įrodymus dėl išlaidų, susijusių su langų pirkimu objektui esančiam ( - ). Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad abi pusės dėl aptariamų išlaidų yra prisidėjusios prie patalpų pagerinimo, nėra pagrindo atsakovams nurodytų išlaidų suma mažinti ieškovei priteistinos kompensacijos sumos, tenkančios už mažesnę turto dalį. Penkta, pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2003). Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Teismas pažymi, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad gyvenamojo namo patalpos buvo pagerintos turint kitų bendrasavininkių sutikimą, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio dėl atsakovų nurodytų aplinkybių. Taigi išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei E. T. priteistina iš atsakovų P. S. ir T. S. 8 793,46 Eur suma lygiomis dalimis, t. y. po 4 396,73 Eur iš kiekvieno atsakovo.

5425.

55Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovai reiškė procesinius prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina ir tai, jog nors klausimas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe buvo išspręstas jau aukščiau paminėtais teismų procesiniais sprendimais, tačiau klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręstas nebuvo.

5626.

57Visų pirma atsižvelgtina į tai, kad aukščiau nurodytais teismų procesiniais sprendimais ieškovės reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe buvo tenkintas. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 62 Eur žyminis mokestis.

5827.

59Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į aukščiau priimtus teismų procesinius sprendimus, į nagrinėjamoje byloje priimamą teismo sprendimą yra pagrindas priteisti ieškovei: 150 Eur dėl dalyvavimo teismo posėdyje, 150 Eur dėl dalyvavimo teismo posėdyje, 150 Eur dėl dalyvavimo teismo posėdyje, 1 015 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 998 Eur dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, 614 Eur dėl atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 100 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, 50 Eur dėl dalyvavimo teismo posėdyje, 1 536 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, 150 Eur už papildomų paaiškinimų parengimą, 150 Eur už ieškinio koregavimą, 300 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, 300 Eur dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, 1 000 Eur dėl ieškinio parengimo, viso 6 663 Eur, o likusi prašymo dalis atmestina (išlaidos mažintos atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus dydžius, taip pat nepriteistos išlaidos, kurios siejamos su kitais procesais). Taip pat priteistinos 484 Eur išlaidos, kurios susijusios su UAB „Architektūros menas“ teiktais pasiūlymais dėl atidalinimo, bei 1 400 Eur dėl turto vertinimo ataskaitos parengimo, viso 1 884 Eur.

6028.

61Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, į aukščiau priimtus teismų procesinius sprendimus, į nagrinėjamoje byloje priimamą teismo sprendimą yra pagrindas priteisti atsakovams iš ieškovės: 300 Eur dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, 500 Eur dėl priešieškinio tikslinimo, 1 452 Eur dėl patikslinto priešieškinio tikslinimo ir atsiliepimo į ieškinį parengimo, 150 Eur dėl dalyvavimo teismo posėdyje, 150 Eur dėl dalyvavimo įvykio vietos apžiūroje ir 150 Eur dėl dalyvavimo teismo posėdyje, iš viso 2 702 Eur. Taip pat yra pagrindas priteisti išlaidas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo 188 Eur, 280 Eur dėl projektinių pasiūlymų suformavimo, žemės sklypo naudojimo plano 100 Eur, 300 Eur dėl patalpų paskirstymo projekto pasiūlymo, iš viso 868 Eur išlaidų.

6229.

63Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovams yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, siekiant vykdymo proceso ekonomiškumo, tikslinga atilikti nurodytų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, priteisiant ieškovei 5 039 Eur iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 2 519,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.

6430.

65Byloje patirta 28,58 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimų. Atsižvelgiant į aukščiau priimtus teismų procesinius sprendimus, į nagrinėjamoje byloje priimamą teismo sprendimą yra pagrindas priteisti 7,14 Eur iš ieškovės E. T., 10,72 Eur iš T. S. ir 10,72 Eur iš P. S. į valstybės biudžetą.

66III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6731.

68Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), patalpas pažymėtas R-10, R-11, R-12, R-13, R-14 atidalijo E. T., o patalpas, pažymėtas 1-36, 1-37, 1-38, 1-39, 140, - P. S. ir T. S. ir išsprendė kompensacijos išsprendimo klausimą, ir šias patalpas atidalyti šia tvarka:

691)

70E. T., nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), patalpas 1-36, 1-37, 1-38, 1-39, 140;

712)

72T. S. ir P. S., nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), patalpas R-10, R-11, R-12, R-13 ir R-14;

733)

74Priteisti iš T. S. ir P. S., E. T. naudai 3132,55 Eur kompensaciją;

754)

76Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-359-933/2018, dalį palikti nepakeistą;

775)

78Iš E. T. priteisti P. S. ir T. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įrodymai apie atstovavimo išlaidas bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

7932.

80Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

8132.1.

82Pirties patalpų atidalijimas atsakovams, o mansardos patalpų – ieškovei, atitinka faktinį šių patalpų naudojimą. Šiuo atveju, atsakovų teiktas patalpų atidalijimo pasiūlymas buvo atliktas atsižvelgiant į faktinį ieškovės ir atsakovų gyvenamojo namo patalpų naudojimą ir yra racionalus bei praktiškai nesunkiai įgyvendinamas. Pirties patalpomis naudojasi būtent atsakovai, kurie rūpinasi minėtų patalpų priežiūra, įskaitant, bet neapsiribojant, einamųjų remontų darymų bei lėšų į patalpas bei viso namo pagerinimą investavimą. Tuo tarpu mansarda turi atskirą įėjimą, ja išimtinai naudojasi, prižiūri ir tvarko tik ieškovė. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovai neturi galimybės patekti į mansardą be ieškovės žinios ir pritarimo, patalpa yra rakinama ir ten yra tik ieškovės daiktai. Iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad mansardoje ieškovė turi lovą, televizorių, rašomąjį stalą, lentynas, kur sudėti jos daiktai, tad galima pagrįstai spręsti, kad ieškovė sėkmingai šiose patalpose gyvena.

8332.2.

84Vien aplinkybė, kad gyvenamojo namo antrame aukšte esančias patalpas ir mansardos patalpas sieja mediniai laiptai, nėra pakankama konstatuoti, kad mansardos patalpų atidalijimas ieškovei yra neracionalus. Kitą vertus, UAB „Skardastogė“ pagal parengtą Mansardos ir antrojo aukšto atidalijimo projektą pasiūlė aukštų atskyrimo darbus atlikti už 300 Eur sumą, kurią galėtų apmokėti patys atsakovai ir į kurią įeitų laiptų nuardymas, erdvės užtaisymas ir izoliavimas. Tai reiškia, kad mansardos patalpos gali būti lengvai ir nebrangiai atskirtos nuo gyvenamojo namo antrajame aukšte esančių patalpų. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad mansardos patalpos gali būti prieinamos iš gyvenamojo namo antrame aukšte esančių patalpų, todėl racionaliai ir proporcingai jos turi būti atidalijamos atsakovams.

8532.3.

86Pirtį atsakovai įrengė savo lėšomis ir darbu. Šiose patalpose jie sumontavo pirties krosnį, išklijavo grindis ir dušo kambarį plytelėmis, sumontavo dušo kabiną ir vonią, įrengė garso izoliaciją. Taip pat, šios patalpos yra prijungtos prie atsakovams priklausančio vandens šildytuvo bei elektros skaitiklio, jose pastatyti specialiai užsakyti ir pagaminti baldai yra eksponuojami atsakovų mirusios motinos rankdarbiai, vaikų žaislai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pirties patalpos turi konkrečią paskirtį, į tai, kad jokios kitos gyvenamojo namo patalpos negali būti pritaikytos tapačiai funkcijai atlikti, darytina išvada, kad pirties patalpų atidalijimas ieškovei pažeidžia turtinius ir neturtinius atsakovų interesus bei protingumo principą.

8732.4.

88Įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė turto padalijimo projektą, pagal kurį po Gyvenamojo namo atidalijimo, viso ieškovei atitektų 115,94 m2 Gyvenamojo namo ploto, šio Turto vertė - 27 310,83 Eur. Kadangi atsakovams tektų neženkliai didesnis gyvenamojo namo plotas - 170,91 m2, kurio vertė 40 259,56 Eur, ieškovei priklausanti kompensacija būtų lygi 6 474,36 Eur. Taigi, kaip matyti iš lentelės, pagal atsakovų atidalijimo pasiūlymą, ieškovei praktiškai atidalijama tokio pat ploto patalpos kaip atsakovams, o tai reiškia, kad nepažeidžiamos nei vieno bendraturčio teisės ir interesai.

8932.5.

90Pirties patalpų priskyrimas ieškovei yra neprotingas, kadangi jos yra nepritaikytos gyventi, kai tuo tarpu teismas mansardos patalpas, kuriose ieškovė ir gyveno, atidalijo atsakovams. Mansardos patalpos yra pritaikytos pilnaverčiam gyvenimui. Jose yra įrengtas šildymas, tualetas, dušas, elektra, yra numatyta vieta įsirengti virtuvei. Iki šios dienos tarp ieškovės ir atsakovų nekilo ginčas dėl apmokėjimo už suvartotą elektros energiją, vandenį ir šiukšlių išvežimą. Atsakovai proporcingai naudojamai gyvenamojo namo daliai ieškovei kiekvieną mėnesį paskaičiuoja jos mokėtiną dalį už elektrą, vandenį ir šiukšlių išvežimo mokestį, pateikia skaičiavimus, o ieškovė be jokių ginčų ar konfliktų apmoka sąskaitas už komunalinius patarnavimus.

9132.6.

92Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie gyvenamajam namui atliktus pagerinimus ir nepagrįstai atsisakė atsakovų ieškovei mokėtinos kompensacijos dydį sumažinti dalimi turto pagerinimo sumos. Atsakovai apie jų teisę reikalauti turto pagerinimo išlaidų iš ieškovės sužinojo tik 2016 m. balandžio 8 d., kai Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A- 1469-392/2016 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 gruodžio 21 d. sprendimą ir pripažino turtą bendrąja daline ieškovės ir P. S. nuosavybe. Todėl ieškinio senaties terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2016 m. balandžio 8 d. Taigi, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

9332.7.

94Atsakovai per ilgą tęstinį laikotarpį nuo 1995 metų nuolat rūpinosi gyvenamuoju namu bei inžineriniais ir kiemo statiniais, mokėjo visus komunalinius mokesčius, investavo savo asmenines lėšas į viso namo pagerinimą, taip pakeldami viso pastato vertę ir kainą. Už atsakovų lėšas buvo pagerintos ir įrengtos viso namo patalpos, tame tarpe ir ieškovei siūlomos atidalintinos rūsio bei sandėliavimo patalpos, garažas (įrengti stelažai, grindys išklijuotos plytelėmis, išdažytos sienos), taip pat gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos. Taip pat Atsakovai už savo lėšas remontavo gyvenamojo namo stogą (keitė stogo dangą, akmens vata apšildė patalpas mansardoje), 2011 metais keitė langus, gyvenamajame name įvedė miesto vandentiekį, kanalizaciją, renovavo namo inžinerinius įrenginius, investavo į įrangos modernizavimą, įrengė apskaitos skaitliukus. Tam buvo patirtos išlaidos, kurios šiuo atveju (21 046,12 Eur), atsižvelgiant į darbų mąstą ir atitinkamų darbų kainas yra laikytinos protingomis. Pažymėtina, kad J. S. yra vieno iš atsakovų žmona, gyvenamojo namo pagerinimai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, esant abiejų atsakovų sutikimui ir pritarimui, taigi šios išlaidos buvo patirtos ne J. S., o šeimos, t. y. ir atsakovų. .). Tuo tarpu, ieškovė su atsakovų tėvu santuoką sudarė tik 2014 m. lapkričio 12 d., o ieškovės dukra dalį patalpų, esančių gyvenamajame name, perleido ieškovei tik 2018 m. sausio 16 d. Todėl, akivaizdu, kad atsakovai apie ieškovės buvimą turto bendrasavininke galėjo sužinoti tik jau atlikus turto pagerinimus. Taigi, laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai turėjo pareigą gauti ieškovės sutikimą pagerinti turtą.

9532.8.

96Priteisiant kompensaciją ieškovei, turi būti atsižvelgta į atsakovų indėlį į gyvenamojo namo pagerinimą bei jo vertės padidinimą, todėl ieškovei tenkanti kompensacija turėtų būti atitinkamai mažinama, įvertinus atsakovei priteistą namo dalį. Įvertinus bendrą statinio plotą (730,17 m2), gyvenamojo namo pagerinimo sumą (21 046,12 Eur) ir ieškovei po atidalijimo priklausančią statinio dalį (100,66 m2 ir 15,28 m2 bendro naudojimo patalpų), ieškovė turi kompensuoti atsakovams 3341,81 Eur statinio pagerinimo išlaidų. Tokiu būdu iš ieškovei priklausančios 6 474,36 Eur kompensacijos, turi būti atimama 3341,81 Eur statinio pagerinimo suma: 6 474,36 Eur - 3341,81 Eur = 3132,55 Eur

9732.9.

98Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vieno kvadratinio metro kaina yra 235,56 Eur, tačiau netinkamai apskaičiavo kompensacijos sumą. Atsižvelgiant į tai, kad viso padalinto gyvenamojo namo plotas yra 256,29 m2, į tai kad atsakovams atiteko 162,66 m2, o ieškovei 96,63 m2, o vieno m2 kaina yra 235,56 Eur, atsakovai ieškovei turėtų sumokėti 8130,35 Eur kompensaciją, o ne 8793,46 Eur kaip nurodo teismas (256,29 m2 / 2) - 93,63 m2) x 235,56 Eur). Galimai ši aritmetinė klaida įsivėlė, dėl to, kad teismas vadovavosi neaktualiu gyvenamojo namo planu (pavyzdžiui, teismo sprendime yra nurodyta, kad 1-28 ir 1-29 patalpos atitenka atsakovams, tačiau realybėje patalpos 1-28 nėra, nes ji pagal 2001 m. duomenis buvo sujungta su patalpa 1-29. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo kompensacijos dydį.

9933.

100Ieškovė E. T. atsiliepime prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą.

10134.

102Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

10334.1.

104Atsakovai turėjo įrodyti, jog jų pateiktas bendro turto atidalijimo pasiūlymas yra priimtiniausias.

10534.2.

106Atsakovų teiginiai dėl faktinio mansardos ir pirties patalpų naudojimo neatitinka tikrovės, o argumentai, jog jie nuo 1995 metų naudojasi pirties patalpomis nepagrįsti. Atsakovai negalėjo įgyvendinti savo teisės naudotis pirties patalpomis, nes niekada nebuvo šių patalpų savininkais (bendraturčiais). Atsakovai nuosavybės teisę įgijo įvestiniu būdu, t.y. tokia apimtimi, kokia turėjo palikėjas, atsakovų tėvas. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu, pirties patalpos, kaip ir ginčo mansardos patalpos, bendrosios nuosavybės teise priklausė ieškovei bei P. S. – atsakovų tėvui, lygiomis dalimis.

10734.3.

108Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė faktiškai pirties patalpomis nesinaudoja dėl susidariusių konfliktinių santykių su atsakovais, nepaneigia jos teisės naudotis pirtimi. Teismas pagrįstai nurodė sprendime, jog teismų praktikoje suformuoti atidalijimo būdo parinkimo kriterijai, o jų taikymą lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma. Teismo vertinimu, atsakovai suabsoliutina aplinkybę, kad ieškovė naudojasi išimtinai tik Mansardos dalimis, plane pažymėtomis indeksais 1-36, 1-37, 1-38, 1-39 ir 1-40 bei atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju patys atsakovai sutiko, jog jiems būtų atidalintos gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos: 1-23,1-24,1-25,1-26,1-27,1-28, 1-29, kuriomis prieš tai naudojosi būtent ieškovė. Taigi, atsakovai sureikšmina nepagrįstai šį kriterijų ir taiko situacijai, kai tai atitinka tik jų interesus, o ieškovės teises ir interesus ignoruoja.

10934.4.

110Nors atsakovai nurodo, kad savo lėšomis įrengė Pirties patalpas, tačiau nepristato absoliučiai jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Atsakovai ne tik nenurodo, kokio dydžio menamos investicijos į Pirties patalpas buvo atliktos, bet apskritai nepristato nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad tokios investicijos apskritai buvo atliktos.

11134.5.

112Atkreiptinas dėmesys, jog Mansardos patalpų atidalijimo klausimo išsprendimui esminę įrodomąją reikšmę turi du faktai. Pirmas yra tas faktas, kad atsakovai paveldėjo ginčo turto dalį po savo tėvo P. S. mirties, taigi, nuosavybės teises (daiktinės teisės) perėjo atsakovams ta apimtimi, kurią turėjo P. S.. Šiuo aspektu svarbią reikšmę turi tas faktas, kad atidalintinu turtu naudojosi ne tik ieškovė, bet ir palikėjas — P. S., kurio daiktines teises atsakovai paveldėjo. Todėl laikyti, kad mansarda naudojosi išimtinai tik ieškovė ir tai yra lemiamas veiksnys sprendžiant ginčą, teisės požiūriu būtų neteisėta. Antra, pagal namo projektą mansardos patalpos nėra savarankiškos, jos turi funkcinį ryšį su patalpomis, kurios mansardos patalpų atžvilgiu yra pagrindinės, jos iš karto buvo taip suprojektuotos. Architektas ieškovės pristatytame aiškinamajame rašte pažymėjo, jog atidalintinos patalpos antrajame aukšte ir mansardoje negali būti skaidomos, kadangi jos yra susietos bendromis komunikacijomis — yra šildomos vienu ir tuo pačiu dujiniu katilu, o naudojama elektros energija apskaičiuojama vienu ir tuo pačiu elektros skaitliuku, taip pat turi viduje patalpų esančius laiptus. Architektas akcentavo, jog vien dėl bendrų komunikacijų gyvenimas antrajame aukšte ir Mansardoje yra galimas išimtinai tik tuomet, jei patalpos bus paliekamos vienam savininkui, o ne skaidomos. Jas išskaidžius, reikšmingai keistųsi ir atskirų patalpų (ypatingai Mansardos) vertė, kadangi jos netektų reikalingų komunikacijų (virtuvės, autonominio šildymo) ir taptų nepritaikytos gyvenimui. Taigi, atskyrus mansardos patalpas pagal atsakovų pageidavimą, jos prarastų savo funkcinę paskirtį ir taptų befunkcės paskirties, todėl toks atidalijimas negali būti vertinamas kaip racionalus. Atsakovai grindžia Mansardos patalpų atidalijimą ieškovei gyvenamojo namo mansardos ir 2 aukšto atidalijimo projektu su techniniais sprendiniais (Priešieškinio priedas Nr. 2). Pasak atsakovų, iš šios techninės dokumentacijos matyti, kad Mansardos ir antrojo aukšto atskyrimas nereikalauja didelių investicijų ir yra lengvai įgyvendinamas. Mansardoje nėra virtuvės ir, priešingai nei nurodo atsakovai, mansardos patalpoje 1-38 nėra sąlygų virtuvei įrengti: patalpoje 1-38 nėra nei kriauklės, nei kanalizacijos, į šią patalpą neatvesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai. Tam, kad vamzdžiai būtų nuvesti į patalpą 1-38, turėtų būti griaunamos sienos, atliekami kiti statybos ar remonto darbai. Kas matyti ir iš pačių antstolio nuotraukų — faktiškai ieškovė gyvena antrojo aukšto patalpose (1-23; 1-24; 1-25; 1-26; 1-27; 1-29). priešingai, nei teigia atsakovai, Mansardos patalpos negali būti atskiriamos nuo antrojo aukšto patalpų, kadangi tokiu atveju Mansardos patalpos nebūtų pritaikytos gyvenimui.

11334.6.

114Ieškovė ketina gyventi jai nuosavybės teise priklausančiose gyvenamojo namo patalpose 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, kurios yra pirmame aukšte. Būtent po jomis yra atidalintinos pirties patalpos, kurios šildomos iš ieškovei priklausančio pirmame aukšte esančio bute dujinio katilo. Šią aplinkybę tiesiogiai konstatavo architektas savo aiškinamajame rašte bei užfiksavo nuotraukose. Priešingai nei nurodo atsakovai, pirties patalpos yra prijungtos prie ieškovei priklausančio elektrinio skaitliuko, o karštas vanduo į pirties patalpas gali būti pašildomas arba ieškovės, arba atsakovų dujinių katilu — tai priklauso tik nuo svirtelės padėties, kurią galima savarankiškai reguliuoti, pasirenkant tiekimą tik iš ieškovės dujinio katilo. Todėl pirties patalpų atidalinimas ieškovei yra tiesiogiai nulemtas namo konstrukcijų bei išsidėsčiusių komunikacijų.

11534.7.

116Taip pat pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški, todėl atsakovų siūlomas šalių bendro naudojimo ploto išplėtimas didina riziką konfliktų tarp šalių atsiradimui, o palikus visas antrojo aukšto ir mansardos ginčo patalpas atsakovams, būtų iki minimumo sumažinta konfliktų tarp ieškovės ir atsakovų rizika, kadangi visas antras aukštas ir visa mansarda priklausytų tik atsakovams, tuo tarpu ieškovė gyventų pirmajame aukšte.

11734.8.

118Atsakovai neįrodė aplinkybių, jog jie atliko statybos ar remonto darbus ieškovės priklausančioje namo dalyje. Atsakovų pateikti į bylą dokumentai patvirtina tik statybos medžiagų įsigijimo faktą. Tačiau aplinkybių kokiems statybos ar remonto darbams atlikti bei kokiame statybos objekte jie buvo atlikti, atsakovai net nebandė įrodinėti. Atsakovai nepateikė į bylą jokių statybos specialisto išvadų minėtoms aplinkybėms patvirtinti (ar paneigti). Įvykio vietos apžiūros metu ieškovė pvz. nuardžiusi dailylentes, pademonstravo teismui bei proceso dalyviams, jog Mansardos patalpos, priešingai nei teigia atsakovai, nėra apšiltintos akmens vata. Be to, atsakovai apžiūros metu negalėjo parodyti jų pirktų namo remontui dailylenčių, lauko durų „GRACIJA“, pagrįsti difuzinės plėvelės panaudojimą, ignoravo ieškovės prašymą parodyti neva jų įrengtą dujinį katilą ir t.t. Taigi, atsakovų nurodomi patalpų pagerinimo darbai gyvenamajame name apskritai nebuvo atlikti, tačiau galėjo būti atlikti būtent atsakovams jau priklausančiose (ne ginčo) gyvenamojo namo dalyse. Atitinkamai, ieškovė negali būti laikoma atsakinga už pastarąsias išlaidas. Ieškovės vertinimu, atsakovų aprašomieji darbai ir patirtos gerinimo išlaidos galimai galėjo būti patirtos gerinant ne atidalintiną turtą, bet kitus atsakovams nuosavybės teise priklausiusius ir / ar tebepriklausančius nekilnojamuosius objektus, už kurių pagerinimo išlaidas ieškovė negali būti laikoma atsakinga.

11934.9.

120Atsakovas P. S., kuris sąskaitose faktūrose ir nurodytas kaip paslaugų / medžiagų pirkėjas, nuo pat 2005 m. su savo sutuoktine A. S. valdo gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ), kuriame pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.2, 10.5, 10.6 punktus statybos darbai buvo atliekami nuo pat 2005 iki 2017 metų. Tas pats atsakovas P. S. 2004 - 2008 metais turėjo sublokuotą namą ( - ), kuriame pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.2, 8.7 ir 10.3 punktus nuo 2005 metų būtent P. S. ir vykdė statybos darbus. P. S. taip pat nuosavybės teise valdė žemės sklypą su statiniais ( - ). Atsakovai, be kita ko, nurodo, kad pirko stiklo vatą, dailylentes, spalvotus sraigtus, bet ieškovė pažymi, kad ginčytinų patalpų sienos / lubos nėra apšildytos, ginčytinose patalpose nėra 2006 m. kaltų dailylenčių, susuktų spalvotų sraigtų, atsakovų nurodomas dujų katilas „Mynute Green“ ir jam priklausančios detalės, 2011 m. pirkti „Plastakonos“ langai tikrai nebuvo įrengti ieškovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Priešingai nei teigia atsakovai, ieškovė gyvenamajam namui yra pirkusi plastikinius langus bei su tuo susijusius montavimo darbus. Ieškovė į bylą pristatė tą aplinkybę pagrindžiančią rangos sutartį, kurioje tiesiogiai nurodoma, jog darbi atlikti būtent gyvenamojo namo adresu, sąskaitas faktūras bei atliktų darbų priėmimo aktą. Byloje yra nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus įgijo kartu su ieškovės sutuoktiniu bendru darbu ir lėšomis 2001 metais pastatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, t. y. nuosavybės teisę įgijo sukurdama naują daiktą. 2016 m. balandžio 8 d Vilniaus apygardos teismo sprendimu patenkinus ieškovės reikalavimą, ji tapo bendraturte nuo bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo momento (2001 m.), o ne nuo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovai turėjo derinti turto - gyvenamojo namo, pagerinimo darbus bei veiksmus (tuo atveju jeigu tokie būtų) su bendraturte — ieškove. Nagrinėjamu atveju šios sąlygos neįvykdytos: ieškovė nedavė ir negalėjo duoti sutikimo statybos ar remonto darbams atlikti. Savavališkai atlikti pagerinimo darbai yra neteisėti, o neteisėti veiksmai nėra įstatymo ginami, vadinasi net jeigu atsakovai ir būtų pagerinę pirtį ar kitą gyvenamojo namo konstrukciją ar dalį, jie neturi teisės į šių pagerinimų vertės atlyginimą.

121IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12235.

123Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

12436.

125Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atidalintas turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteista kompensacija ir taikyta senatis dėl turto pagerinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

12637.

127Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu atidalino gyvenamojo namo, esančio ( - ), 730,17 kv. m bendro ploto patalpas pažymėtas: R-6, R-10, R-11, R-12, R-13, R-14, ½ dalį G-2 ieškovei E. T., atsakovams P. S. ir T. S. - patalpas pažymėtas: R-4, R-8, R-9, R-15, R-16, 1-23, 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-36, 1-37, 1-38, 1-39, 1-40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai P. S., T. S. gyvenamojo namo patalpas pažymėtas R-1, R-7, 1-1, 1-30, inžinerinius statinius, naudoja bendrai. Nustatė, kad žemės sklypo, esančio ( - ), matininko R. Ž. parengto plano pažymėta D dalimi naudojasi ieškovė E. T., pažymėta C dalimi naudojasi atsakovai P. S. ir T. S., o pažymėta B dalimi ieškovė E. T., P. S. ir T. S. naudojasi bendrai. Priteisė ieškovei E. T. 8 793,46 Eur kompensaciją už tenkančią mažesnę atidalintino turto dalį iš atsakovų P. S. ir T. S. lygiomis dalimis, t. y. po 4 396,73 Eur iš kiekvieno atsakovo. Priteisė ieškovei E. T. 5 039 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 2 519,50 Eur iš atsakovo P. S. ir 2 519,50 Eur iš atsakovo T. S.. Priteisė iš ieškovės E. T. 7,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo P. S. 10,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo Tomo 10,72 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Apeliantai (atsakovai) P. S. ir T. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), patalpas pažymėtas R-10, R-11, R-12, R-13, R-14 atidalijo E. T., o patalpas, pažymėtas 1-36, 1-37, 1-38, 1-39, 140, - P. S. ir T. S. ir išsprendė kompensacijos išsprendimo klausimą, ir šias patalpas atidalyti šia tvarka:

1281)

129E. T., nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), patalpas 1-36, 1-37, 1-38, 1-39, 140;

1302)

131T. S. ir P. S., nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), patalpas R-10, R-11, R-12, R-13 ir R-14;

1323)

133Priteisti iš T. S. ir P. S., E. T. naudai 3132,55 Eur kompensaciją;

1344)

135Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-359-933/2018, dalį palikti nepakeistą;

1365)

137Iš E. T. priteisti P. S. ir T. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įrodymai apie atstovavimo išlaidas bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

13838.

139Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

14039.

141Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

14240.

143Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

14441.

145Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

14642.

147Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas mansardos patalpas atidalinti jiems, o pirties patalpas ieškovei, yra neproporcingas, neatitinkantis faktinio turto naudojimo, neracionalus, todėl pažeidžiantis atsakovų interesus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Pažymėtina, kad nors atidalijus atsakovams pirties patalpas, o ieškovei mansardos patalpas, didesnė namo dalis būtų atidalinta natūra, tačiau toks atidalijimo būdas nebūtų priimtinas ir pažeistų ieškovės teises, bei teisėtus interesus. Atsakovai paveldėjo ginčo turto dalį po savo tėvo mirties, todėl nuosavybės teisė jiems perėjo ta apimtimi, kurią turėjo palikėjas. Iki P. S. mirties, turtu naudojosi tiek ieškovė, tiek jis pats. Kadangi ginčo patalpas apeliantai paveldėjo tik 2014 m., atmestinas jų argumentas, kad šiomis patalpomis apeliantai faktiškai naudojasi nuo 1995 metų. Iš ieškovės pateikto architekto aiškinamojo rašto matyti, kad patalpos antrajame aukšte, kurios atidalintos apeliantams ir mansardos patalpos, šiuo metu, negali būti skaidomos, nes jos yra susietos bendromis komunikacijomis, t.y. vienu šildymo katilu, vienu elektros skaitliuku, vienais laiptais, virtuve. Tuo tarpu pirties patalpos yra po ieškovės patalpomis, jos gali būti prijungtos prie ieškovei priklausančių patalpų pirmajame aukšte šildymo katilo, jos yra prijungtos prie ieškovei priklausančio elektros skaitliuko, o karštas vanduo gali būti pašildomas iš ieškovės ir gali būti savarankiškai kontroliuojamas. Tai reiškia, kad patalpų atskyrimo atveju patalpos taptų netinkamos gyventi, netektų pagrindinių komunikacijų, naudojimasis jomis nebūtų patogus, nes ieškovė yra vyresnio amžiaus, jai atidalinta pirmoji namo aukšto dalis, kai tuo tarpu tam, kad patektų į mansardos patalpas jai reiktų lipti laiptais ir kontaktuoti su apeliantais, su kuriais santykiai yra įtempti, konfliktiški (šią aplinkybę patvirtina šalių argumentai ir bylos medžiaga iš kurios matyti, kad šalys net teismo pagalba neranda kompromiso). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas turto atidalijimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė sprendimą, kuris yra racionalus, bei labiausiai atitinka šalių interesus.

148Dėl gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų

14943.

150CK 4.34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sąžiningam valdytojui turi būti atlygintos daikto išlaikymo išlaidos, išskyrus atvejus, kai jas padengia daikto pajamos. Sąžiningas valdytojas taip pat turi teisę pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys žalos daiktui. Jeigu šių dalių atskirti negalima, sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos (CK 4.77 str. 1 d.). Jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims (CK 4.77 str. 2 d.).

15144.

152Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jų reikalavimui dėl išlaidų už gyvenamojo namo pagerinimą priteisimo buvo pritaikyta senatis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Sutiktina su apeliantų argumentu, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju, apeliantai apie jų teisę reikalauti turto pagerinimo išlaidų iš ieškovės sužinojo tik 2016 m. balandžio 8 d., kai Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1469-392/2016 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir pripažino turtą bendrąja daline ieškovės ir P. S. nuosavybe. Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.

15345.

154Kitą vertus, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

15546.

156Apeliantams šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad jie patyrė išlaidas už gyvenamojo namo pagerinimą, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantai šių aplinkybių neįrodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai teigia išlaidas patyrę 2006-2014 m., tačiau byloje pateikti tik statybinių priemonių įsigijimą patvirtinantys duomenys. Tuo tarpu, apie minėtų medžiagų panaudojimą byloje duomenų nėra, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad šios išlaidos panaudotos būtent ginčo objekto gerinimui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. sausio 2 d. buvo įregistruota T. S. nuosavybė į butą ( - ), o 2012 m. spalio 25 d. P. S. įgijo žemės sklypą su statiniais adresu ( - ). Pažymėtina, kad pastarasis žemės sklypas nuo 2006 m. priklausė P. S. sutuoktinei A. S.. 2007 m. šiame sklype buvo pradėti statybos darbai, kurie baigti ir įregistruoti P. S. vardu 2017 m. Taip pat, P. S. nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2008 m. balandžio 28 d. priklausė žemės sklypas su jo priklausiniu (dvibučiu gyvenamuoju namu), kuris pradėtas statyti 2005 m. ir baigtas 2012 m. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su ieškovės argumentu, jog labiau tikėtina, kad apeliantai išlaidas patyrė kito savo turto gerinimui, o ne gyvenamojo namo, dėl kurio byloje yra kilęs, ginčas.

157Dėl kompensacijos dydžio

15847.

159Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę; turi būti nustatyta turto rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 21–22 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16048.

161Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantų 8 793,46 Eur kompensaciją ieškovės naudai už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas galimai padarė aritmetinę klaidą, vadovavosi neaktualiu Gyvenamojo namo planu, kuriame patalpos 1-38 ir 1-29 nėra sujungtos, todėl klaidingai apskaičiavo kompensacijos dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sujungus 1-28 ir 1-29 patalpas jų plotas nepasikeitė, todėl ši aplinkybė negalėjo turėti įtakos priteisiant kompensacijos dydį. Kitą vertus, apeliantai skaičiuodami kompensacijos dydį, klaidingai nurodo patalpų 1-27 ir 1-39 plotus. Iš gyvenamųjų patalpų plano, kuris 2018 m. kovo 14 d. patvirtintas vyresniosios kadastro specialistės, matyti, kad patalpa 1-27 yra didesnė 1,52 m2, o 1-39 4,13 m2. Tai reiškia, kad apeliantams tenkanti turto dalis sudaro ne 162,66 m2, o 168,31 m2, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už atsakovams tenkančią didesnę (37,34 m2) dalį, priteisė ieškovei 8 793,46 Eur kompensaciją.

16249.

163Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio dėl turto pagerinimo senatį, tačiau iš esmės tinkamai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl patalpų padalijimo, bei kompensacijos už turto pagerinimą ir tenkančią mažesnę turto dalį priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai panaikinti ir ji paliktina nepakeista.

164Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

16550.

166Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).

16751.

168Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės nebuvo pakeistas, todėl bylinėjimosi išlaidų patirtų iki kreipimosi į apeliacinės instancijos teismą paskirstymas nėra keičiamas.

169Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

17052.

171Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

17253.

173Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliantų naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu, byloje pateikti įrodymai, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė sumokėjo 900 Eur advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ aktualia redakcija, rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2018 m. rugpjūčio 18 d. sudarė 1163,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamos priteisti maksimalios sumos, įvertinus bylos sudėtingumą, bylos apimtį, ieškovės naudai iš atsakovų priteistina prašoma 900 Eur suma, t.y. iš P. S. 450 Eur ir iš T. S. 450 Eur.

174Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

175atsakovų P. S. ir T. S. apeliacinį skundą atmesti.

176Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą nepakeistą.

177Priteisti ieškovės E. T. (asmens kodas: ( - ) naudai iš atsakovų T. S. (asmens kodas: ( - ) ir P. S. (asmens kodas: ( - ) lygiomis dalimis 900,00 eurų (devynis šimtus eurų ir 00 ct), t.y. iš kiekvieno po 450,00 eurų (keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

178Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

179Teisėjos Andrutė Kalinauskienė

Eglė Surgailienė

181Rūta Veniulytė-Jankūnienė

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: 1) pripažinti... 7. 2.... 8. Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė ir P. S. nuo 1986... 9. 3.... 10. Ieškovė teigia, kad dar 1999 metais ji su sutuoktiniu buvo nusprendę... 11. 4.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį... 13. 5.... 14. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus... 15. 6.... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikino... 17. 7.... 18. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė Vilniaus... 19. 8.... 20. Atsakovai P. S. ir T. S. 2018 m. sausio 9 d. pateikė patikslintą... 21. 9.... 22. Ieškovė patikslintu 2018 m. sausio 19 d. ieškiniu prašė: atidalinti... 23. 10.... 24. Atsakovai 2018 m. sausio 19 d. patikslintu priešieškiniu prašė atidalinti... 25. 11.... 26. Atsakovai 2018 m. vasario 20 d. atsiliepime prašė atmesti ieškovės... 27. 12.... 28. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė atmesti atsakovų... 29. 13.... 30. Atsakovai 2018 m. kovo 28 d. patikslintu priešieškiniu prašė atidalyti... 31. 14.... 32. Ieškovė 2018 m. kovo 29 d. pareiškime dėl kompensacijos tikslinimo nurodė,... 33. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 34. 15.... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovės... 36. 16.... 37. Nurodė, kad teismas visų pirma nesutinka su ieškovės teiginiais, esą... 38. 17.... 39. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šalių procesiniai dokumentai patvirtina... 40. 18.... 41. Šalių procesinių dokumentų turinys ir teikti paaiškinimai teismo... 42. 19.... 43. Teismas nusprendė ginčo šalių inžinerinius statinius, unikalus Nr. ( - ),... 44. 20.... 45. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ginčo šalims... 46. 21.... 47. Ieškovė 2018 m. kovo 29 d. pareiškime dėl kompensacijos tikslinimo nurodė,... 48. 22.... 49. Atsakovų teiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad gyvenamojo namo... 50. 23.... 51. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo už ieškovei... 52. 24.... 53. Atsakovai teikė įrodymus apie, jų teigimu, patirtas išlaidas gyvenamojo... 54. 25.... 55. Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovai reiškė procesinius prašymus dėl... 56. 26.... 57. Visų pirma atsižvelgtina į tai, kad aukščiau nurodytais teismų... 58. 27.... 59. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į aukščiau... 60. 28.... 61. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, į... 62. 29.... 63. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovams... 64. 30.... 65. Byloje patirta 28,58 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų... 66. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 67. 31.... 68. Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) prašo pakeisti Vilniaus miesto... 69. 1)... 70. E. T., nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ),... 71. 2)... 72. T. S. ir P. S., nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( -... 73. 3)... 74. Priteisti iš T. S. ir P. S., E. T. naudai 3132,55 Eur kompensaciją;... 75. 4)... 76. Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo,... 77. 5)... 78. Iš E. T. priteisti P. S. ir T. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 79. 32.... 80. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:... 81. 32.1.... 82. Pirties patalpų atidalijimas atsakovams, o mansardos patalpų – ieškovei,... 83. 32.2.... 84. Vien aplinkybė, kad gyvenamojo namo antrame aukšte esančias patalpas ir... 85. 32.3.... 86. Pirtį atsakovai įrengė savo lėšomis ir darbu. Šiose patalpose jie... 87. 32.4.... 88. Įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Atsakovai pirmosios... 89. 32.5.... 90. Pirties patalpų priskyrimas ieškovei yra neprotingas, kadangi jos yra... 91. 32.6.... 92. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus... 93. 32.7.... 94. Atsakovai per ilgą tęstinį laikotarpį nuo 1995 metų nuolat rūpinosi... 95. 32.8.... 96. Priteisiant kompensaciją ieškovei, turi būti atsižvelgta į atsakovų... 97. 32.9.... 98. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vieno kvadratinio metro... 99. 33.... 100. Ieškovė E. T. atsiliepime prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą.... 101. 34.... 102. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:... 103. 34.1.... 104. Atsakovai turėjo įrodyti, jog jų pateiktas bendro turto atidalijimo... 105. 34.2.... 106. Atsakovų teiginiai dėl faktinio mansardos ir pirties patalpų naudojimo... 107. 34.3.... 108. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė faktiškai pirties patalpomis... 109. 34.4.... 110. Nors atsakovai nurodo, kad savo lėšomis įrengė Pirties patalpas, tačiau... 111. 34.5.... 112. Atkreiptinas dėmesys, jog Mansardos patalpų atidalijimo klausimo... 113. 34.6.... 114. Ieškovė ketina gyventi jai nuosavybės teise priklausančiose gyvenamojo namo... 115. 34.7.... 116. Taip pat pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad santykiai tarp šalių yra... 117. 34.8.... 118. Atsakovai neįrodė aplinkybių, jog jie atliko statybos ar remonto darbus... 119. 34.9.... 120. Atsakovas P. S., kuris sąskaitose faktūrose ir nurodytas kaip paslaugų /... 121. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 122. 35.... 123. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 124. 36.... 125. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria... 126. 37.... 127. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d.... 128. 1)... 129. E. T., nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ),... 130. 2)... 131. T. S. ir P. S., nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( -... 132. 3)... 133. Priteisti iš T. S. ir P. S., E. T. naudai 3132,55 Eur kompensaciją;... 134. 4)... 135. Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo,... 136. 5)... 137. Iš E. T. priteisti P. S. ir T. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 138. 38.... 139. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 140. 39.... 141. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo,... 142. 40.... 143. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo... 144. 41.... 145. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme,... 146. 42.... 147. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas mansardos... 148. Dėl gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų ... 149. 43.... 150. CK 4.34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sąžiningam valdytojui turi būti... 151. 44.... 152. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jų reikalavimui dėl... 153. 45.... 154. Kitą vertus, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai... 155. 46.... 156. Apeliantams šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad jie patyrė išlaidas už... 157. Dėl kompensacijos dydžio... 158. 47.... 159. Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog atidalijimas priteisiant piniginę... 160. 48.... 161. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantų 8... 162. 49.... 163. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors pirmosios... 164. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme... 165. 50.... 166. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas... 167. 51.... 168. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės nebuvo... 169. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 170. 52.... 171. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 172. 53.... 173. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliantų naudai bylinėjimosi išlaidos... 174. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 175. atsakovų P. S. ir T. S. apeliacinį skundą atmesti.... 176. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą... 177. Priteisti ieškovės E. T. (asmens kodas: ( - ) naudai iš atsakovų T. S.... 178. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 179. Teisėjos Andrutė Kalinauskienė... 181. Rūta Veniulytė-Jankūnienė...