Byla 2-1513-117/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties, kuria V. P. paslaugų įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties, kuria V. P. paslaugų įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi V. P. paslaugų įmonei iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Audersima“.

4V. P. paslaugų įmonės bankroto administratorius UAB „Audersima“ kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad įmonės kasoje 2012 m. sausio 1 d. piniginių lėšų likutis 525 899,08 Lt, metų gale piniginių lėšų likutis sudarė 566 602,27 Lt. Paskutinė pardavimo PVM sąskaita faktūra išrašyta 2012 m. gegužės 28 d., dėl to darytina išvada, kad įmonė veiklos daugiau nevykdė. Lėšos, kurios turi būti kasoje, administratoriui neperduotos, todėl darytina išvada, kad jos yra paslėptos, pasisavintos ar iššvaistytos, nors galėjo ir turėjo būti panaudotos skoloms padengti. Tokių didelių sumų išėmimas iš apyvartos ir naudojimas neaiškiems tikslams (nėra jokios apskaitos apie šių pinigų naudojimą) neatitinka įmonės interesų ir tai liudija tyčinius direktoriaus T. P. veiksmus. Be to, administratorius pažymėjo, kad būdami atsakingi už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įmonės savininkė, o vėliau direktorius aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Administratorius nurodė, kad įmonės direktorius administratoriui neperdavė ilgalaikio kilnojamojo turto (autotransporto priemonių) už 417 429,68Lt. Minėtos aplinkybės, susijusios su įmonės direktoriaus T. P. tyčiniais veiksmais, akivaizdžiai netinkamai valdant įmonę, organizuojant jos darbą, darant žalą įmonei, tokiu būdu visiškai sutrikdant įmonės veiklą, netinkamai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, liudija, jog įmonė prie bankroto galėjo būti privesta tyčia.

5Kreditorius UAB Transmundus“ atsiliepime į prašymą su prašymu sutiko.

6Kreditorius AB Šiaulių bankas administratoriaus prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra.

7Atsakovas T. P. prašė sprendimą priimti vadovaujantis bylos medžiaga.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi pripažino V. P. paslaugų įmonės bankrotą tyčiniu.

10Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus teiginiai, prašant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nepaneigti atsakovų. Iš finansinių dokumentų teismas nustatė, kad 2012 m. pabaigoje kasoje buvę pinigai (566 602,27 Lt) administratoriui neperduoti, paskutinė pardavimo PVM sąskaita faktūra išrašyta 2012 m. gegužės 28 d., įmonėje nuo 2012 metų vasario mėnesio tedirbo vienas darbuotojas. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad įmonė daugiau veiklos nevykdė, o lėšos, kurios turėjo būti kasoje, galėjo būti paslėptos, pasisavintos ar iššvaistytos. Teismas nurodė, kad lėšų išėmimas iš apyvartos ir panaudojimas neaiškiems tikslams, nes nėra jokios apskaitos apie šių pinigų naudojimą, neatitinka įmonės interesų. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepaneigė ir administratoriaus argumentų, kad įmonėje buvo blogai vedama apskaita, už kurią iki 2012 m. birželio 7 d. atsakinga buvo įmonės savininkė L. P., o po to įmonei vadovavo T. P.. Administratoriaus argumentus, kad apskaitos dokumentai yra be parašų arba pasirašęs tik T. P., į apskaitą nebuvo įtraukta eilė sąskaitų, pinigai neapskaityti kasoje, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš to teismas padarė išvadą, kad įmonės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, įmonėje netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita. Be to, teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas neperdavė ilgalaikio kilnojamojo turto (transporto priemonių). Bylos duomenys patvirtina, kad antstolei, vykdant administratoriaus prašymą, transporto priemonių rasti nepavyko, dėl ko Marijampolės AVPK vykdomas ikiteisminis tyrimas. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog įmonės vadovas netinkamai valdė įmonę, organizavo jos darbą, neaiškiomis aplinkybėmis išimant iš įmonės veiklos dideles pinigų sumas bei visą turimą įmonės ilgalaikį kilnojamąjį turtą, įmonei buvo padaryta žala, be to, netinkamai buvo tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, o tai sudaro pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atsakovas T. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį ir nepripažinti įmonės bankroto tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Įmonė bankrutavo dėl verslo nesėkmės, ekonominės krizės ir negalėjimo geranoriškai susitarti su kreditoriumi UAB „Transmudus“. T. P. veiksmai nebuvo tyčiniai, jis neprivedė įmonės prie bankroto.
  2. Teismas vadovavosi tik bankroto administratoriaus nurodytais motyvais, kurie nebuvo niekuo pagrįsti. Administratorius paskaičiavimus apie piniginių lėšų likutį grindė kasos knygos įrašais, kasos pajamų orderiais, PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau buhalterinė apskaitos ekspertizė nebuvo atlikta. Taip pat administratorius nurodė, kad įmonės pirminiuose apskaitos dokumentuose nėra parašų, į apskaitą neįtraukta keletas dokumentų, nebuvo sudarinėjami tiekėjų ir pirkėjų apskaitos žiniaraščiai, neinventorizuotas bendras turtas, nėra turto nurašymo dokumentų, tačiau išnagrinėjus bylą taip ir liko neaišku, ar šie veiksmai buvo tyčiniai ir dėl jų nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, turto ir kita.
  3. Įmonės direktorius T. P. stengėsi perduoti įmonės turtą administratoriui, tačiau administratorius tai daryti atsisakė. Kadangi įmonės turtas buvo užsienyje, tai jį parvežti reikėjo pinigų, kurių T. P. neturėjo. Administratoriui buvo siūloma transporto priemones pardavinėti joms esant užsienyje, tačiau jis reikalavo jas pargabenti į Lietuvą.

13Atsiliepime į atskirąjį skundą likviduojamos V. P. paslaugų įmonės bankroto administratorius prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad įmonės kasoje 2012 m. sausio 1 d. buvo 164 099,36 Eur (566 602,27 Lt) ir tiek lėšų, tiek laiko pargabenti užsienyje esančias transporto priemones buvo pakankamai. Atsakovo teiginys, kad įmonės bankrotą lėmė ekonominė krizė, neturi pagrindo. 2009-2010 metais įmonė dirbo pakankamai sėkmingai, tačiau 2011 m. įmonės veikla, nežiūrint to, kad įmonės kasoje buvo laisvų lėšų, buvo stabdoma. Be to, niekuo nepagrįstas atsakovo teiginys, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pateiktas siūlymas administratoriui perimti įmonės turtą. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio įmonės turto išieškojimą vykdo antstolis, tačiau antstolio įpareigojimas perduoti turtą iki šiol neįvykdytas. Dėl antstolio nurodymo nevykdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atlikus byla perduota teismui. Pažymėjo, kad administratorius negali pasisakyti, ar apskaita buvo tvarkoma netinkamai tyčia ar netyčia.

14Kreditorius UAB „Transmundus“ atsiliepime nurodė, kad sutinka su skundžiama teismo nutartimi, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys, jog įmonės vadovas nežinojo kur ir kokios transporto priemonės yra, siūlė administratoriui pardavinėti nežinia kur esančias transporto priemones, atsisakė savo lėšomis jas pargabenti į Lietuvą, suponuoja neginčytiną faktą dėl nerūpestingo, neapdairaus, neprotingo vadovo elgesio ir būtent tokie sąmoningi veiksmai blogai valdant įmonę yra laikytini įmonės privedimu prie bankroto, kas atitinka tyčinį bankrotą.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria V. P. paslaugų įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

17ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčiniu bankrotu laikomas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

18Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, įmonė bankrutavo dėl verslo nesėkmės, esamos ekonominės krizės bei negalėjimo geranoriškai susitarti su kreditoriumi UAB „Transmundus“. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas, nustatydamas, jog įmonės kasoje buvusį piniginių lėšų likutį, rėmėsi administratoriaus paskaičiavimais, tačiau buhalterinės apskaitos ekspertizės neatliko. Apeliantas pažymėjo, kad jis stengėsi perduoti įmonės turtą administratoriui, tačiau administratorius perimti jį atsisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais.

20Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi V. P. paslaugų įmonei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 20 d. Remdamasis bankroto administratoriaus pateiktais finansiniais duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. pabaigoje įmonės kasoje buvę pinigai (566 602,27 Lt) administratoriui perduoti nebuvo, paskutinė pardavimo PVM sąskaita faktūra išrašyta 2012 m. gegužės 28 d., įmonėje nuo 2012 m. vasario mėnesio tedirbo vienas darbuotojas. Iš šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įmonė veiklos daugiau nevykdė, o lėšos, kurios turėjo būti kasoje, galėjo būti paslėptos, pasisavintos ar iššvaistytos, nors turėjo būti panaudotos skoloms padengti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, lėšų išėmimas iš apyvartos ir panaudojimas neaiškiems tikslams, neatitinka įmonės interesų. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas įmonės kasoje buvusį piniginių lėšų likutį, rėmėsi administratoriaus paskaičiavimais, tačiau buhalterinės apskaitos ekspertizės neatliko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas piniginių lėšų likutį, rėmėsi administratoriaus pateiktais finansiniais dokumentais (kasos knygos išrašais, PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais). Apeliantas, nesutikdamas su administratoriaus pateiktais skaičiavimais, galėjo teikti įrodymus, paneigiančius šias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė. Priešingai, pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir sprendimą priimti vadovaujantis byloje esame medžiaga (3 t., 161 b. l.).

21Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įmonės vadovas neperdavė administratoriui ilgalaikio kilnojamojo turto (transporto priemonių). Apelianto skundo argumentą, kad jis stengėsi tai padaryti, tačiau administratorius atsisakė turtą perimti, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organai įpareigoti perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus (2 t., 183-185 b. l.). Iš bylos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi buvusiam įmonės vadovui T. P. paskirta 5 000 Lt bauda už teismo įpareigojimo perduoti įmonės turtą nevykdymą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą (įsakymas įsiteisėjo 2015 m. birželio 10 d.), kuriuo T. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje ir jam paskirta bauda. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad T. P., žinodamas, kad pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį jis, kaip buvęs V. P. paslaugų įmonės direktorius, privalo įvykdyti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatytus neįvykdytus įsipareigojimus, t. y. privalo bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą, tyčia neperdavė šio turto. Iš teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad T. P. kaltu prisipažino visiškai ir be kita ko parodė, kad visas turtas yra Vokietijoje, buvo parsigabenęs tik vieną priekabą, kurią pridavė į metalo laužą, o ne perdavė bankroto administratoriui.

22Kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Pagal šią įstatymo nuostatą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

23Už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonėje buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, už kurią iki 2012 m. birželio 7 d. buvo atsakinga įmonės savininkė, o po to įmonei vadovavo T. P.. Teismas nustatė, kad į apskaitos duomenis neįtraukta dalis pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, pinigai neapskaityti kasoje, be to įmonėje nebuvo sudarinėjami tiekėjų ir pirkėjų analitiniai apskaitos žiniaraščiai, metų gale neinventorizuotas bendras turtas ir įsipareigojimai, nėra ilgalaikio turto judėjimo registrų, turto nurašymo dokumentų ir dėl to nebuvo galima sužinoti apie įmonės skolas. Apeliantas atskirajame skunde šių teismo išvadų nepaneigė.

24Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir šį klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išspręsti kitaip, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista. Bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 98 str.).

25Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi V. P. paslaugų įmonei... 4. V. P. paslaugų įmonės bankroto administratorius UAB „Audersima“... 5. Kreditorius UAB Transmundus“ atsiliepime į prašymą su prašymu sutiko.... 6. Kreditorius AB Šiaulių bankas administratoriaus prašymą prašė spręsti... 7. Atsakovas T. P. prašė sprendimą priimti vadovaujantis bylos medžiaga.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi pripažino V. P.... 10. Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus teiginiai, prašant įmonės... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Atsakovas T. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015... 13. Atsiliepime į atskirąjį skundą likviduojamos V. P. paslaugų įmonės... 14. Kreditorius UAB „Transmundus“ atsiliepime nurodė, kad sutinka su... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria V. P.... 17. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčiniu bankrotu laikomas įmonės... 18. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas sprendė, jog yra... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti... 20. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi V.... 21. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įmonės vadovas... 22. Kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme... 23. Už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio... 24. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apelianto atskirajame skunde nurodyti... 25. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 26. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą....