Byla 2-485/2006

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir

3Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-2026-41/2006 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams V. P. , V. B. , M. J. , J. J., Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: pripažinti negaliojančia 2003 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo, atstovaujamo atsakovės V. B. ir pirkėjų V. P. , M. J. , J. J. , kiek tai susiję su atsakovės V. P. nuosavybės teisės į 31630/37206 dalių 3,7206 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu; pripažinti negaliojančiu 2003 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 4849-1 bei 2003 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo sutartį, kiek tai susiję su V. P. nuosavybės teisėmis į 2,3225 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijimu, šias teises perkeliant ieškovui.

6Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 4 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2006 m. liepos 3 d. patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, o būtent ieškinio dalykui patikslinti, ieškinio sumai nurodyti bei sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Nutartyje teismas nurodė, jog iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo iš dalies ginčijamų 2003 m. sausio 17 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei 2003 m. spalio 8 d. Žemės sklypo pasidalijimo sutarties, kuria žemės sklypas buvo padalintas į tris sklypus, pagrindu atsakovė V. P. 2005 m. spalio 5 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi perleido 0,8397 ha žemės sklypą N. P. ir A. P. . Kadangi ieškovas prašė taikyti restituciją ir nuosavybės teisių perkėlimą, kurie reikštų ginčijamo sandorio objekto, šiuo metu perleisto tretiesiems asmenims, grąžinimą ieškovui, teismas nurodė, jog turėtų būti svarstomas klausimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, o būtent dėl 2005 m. spalio 5 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šios sutarties šalių įtraukimo į procesą dalyvaujančiais byloje asmenimis, kadangi teismo sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms, tuo tarpu ieškovui neginčijant 2005 m. spalio 5 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, būtų neįmanomas ieškovo reikalavimo dėl restitucijos pagal 2003 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį taikymas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas turėtų patikslinti ir ieškinio sumą, atsižvelgiant į tai, kad jis reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir ieškinio suma nustatytina pagal turto, esančio ginčijamų sandorių objektu, vidutinę rinkos vertę, o taip pat priklausomai nuo ieškinio kainos sumokėti CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte numatyto dydžio žyminį mokestį. Teismo teigimu, ieškovas 2006 m. liepos 1 d. pateikė patikslintą ieškinį, tačiau ieškinio dalyko nepatikslino iš esmės palikdamas tuos pačius neišbaigtus reikalavimus, kaip ir ankstesniame patikslintame ieškinyje, kurių patenkinimas ir realizavimas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, yra neįmanomas nepareiškus kitų reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, jog civiliniai įstatymai nenumato nuosavybės teisių perkėlimo, kurį prašo taikyti ieškovas (CK 1.137 str.). Ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį taip pat nenurodė, kaip buvo nustatyta ieškinio suma, todėl nėra aišku, kodėl buvo pasirinktas būtent toks ieškinio kainos dydis, juo labiau, kad ieškovo nurodyta 101 525 Lt ieškinio suma atitinka tik vieno iš žemės sklypų, esančių ginčijamų sandorių objektu, vidutinę rinkos kainą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškinio trūkumai, nustatyti minėta teismo nutartimi, pašalinti nebuvo, todėl ieškiniui neatitinkant jo turiniui keliamų reikalavimų, jį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.).

7Ieškovas A. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo A. R. 2006 m. birželio 30 d. patikslintą ieškinį. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas prašo byloje taikyti restituciją ir nuosavybės teisių perkėlimą, kurie reikštų ginčijamo sandorio objekto, šiuo metu perleisto tretiesiems asmenims, grąžinimą ieškovui, tačiau neginčija sandorių, kurių pagrindu sutuoktiniai N. P. ir A. P. įgijo nuosavybės teises bei šių asmenų nenurodo dalyvaujančiais byloje asmenimis. Ieškovas neginčija 2005 m. spalio 5 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir neprašo šia sutartimi parduoto žemės sklypo atžvilgiu taikyti restitucijos. Ieškovas prašo jam perkelti atsakovės V. P. teises pagal 2003 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 4849-41 bei 2003 m. spalio 8 d. Žemės sklypo pasidalijimo sutartį, tiek, kiek tai susiję su 2,3225 ha žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu tik atsakovei V. P. . Ieškovas ginčija 2003 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kiek tai susiję su atsakovės V. P. nuosavybės teisėmis į 31630/37206 dalis 3,7206 ha žemės sklypo, įgijimu ir prašo teismo įpareigoti VĮ Registrų centras panaikinti įrašą apie V. P. nuosavybės teises į 2,3225 ha žemės sklypą ir įregistruoti šį sklypą ieškovo A. R. vardu. Reikalavimas dėl 2003 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties kiek tai susiję su atsakovės V. P. nuosavybės teisėmis į 31630/37206 dalis 3,7206 ha žemės sklypo panaikinimo neįtakoja N. P. ir A. P. teisių ir interesų, kadangi jų nuosavybės teises į 0,8397 ha žemės sklypą gina daiktinė teisė (CK 4.96 str. 2 d.), įgyta 2005 m. spalio 5 d. Žemės sklypo pirkimo-pradavimo sutarties pagrindu. Ieškovo pareikšti reikalavimai byloje ir prašymas dėl restitucijos taikymo siejami tik su 2,3225 ha žemės sklypu. Teismo įpareigojimas nurodyti byloje dalyvaujančiais asmenimis N. P. ir A. P. , arba kitaip tariant, reikšti vindikacinį reikalavimą dėl 0,8397 ha žemės sklypo išreikalavimo iš trečiųjų asmenų (CK 4.96 str.) reiškia civilinio proceso teisės principų – dispozityvumo (CPK 13 str.), rungimosi (CPK 12 str.), teisminės gynybos prieinamumo (CPK 5 str.) pažeidimą.

92. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pagrindas ieškinio trūkumams šalinti pagal CK 296 straipsnio pirmosios dalies 11 punktą ir 296 straipsnio 2 dalį gali būti tik tokios aplinkybės, kai nesilaikoma pagrindinių dokumento turiniui keliamų reikalavimų ir neįmanoma bylos išnagrinėti iš esmės bei priimti teismo sprendimo. Tačiau šių trūkumų teismas nenustatė.

103. Teismas neteisingai nurodė, kad civiliniai įstatymai (CK 1.138 str.) nenumato ieškinyje suformuluoto teisių gynimo būdo dėl nuosavybės teisių perkėlimo. Ieškovas tokio reikalavimo byloje nėra pareiškęs. Ieškovo reikalavimas dėl teisių pagal 2003 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 4849-41 ir 2003 m. spalio 8 d. Žemės sklypo pasidalijimo sutartį perkėlimo atitinka teisių gynimo būdą, numatytą CK 1.138 straipsnio 5 punkte. Be to, teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą turi teisę vertinti, ar ieškovas laikėsi tinkamų teisės pareikšti ieškinį prielaidų bei sąlygų, bet neturi teisės spręsti, ar ieškovas turi teisę į ieškinio patenkinimą materialinės teisės prasme.

114. Pagal CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 1-12 punktus ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu, jeigu jis yra priimtas CPK 111 – 115 straipsnių ir 137 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovas patikslintais 2006 m. sausio 25 d. ir 2006 m. birželio 30 d. ieškiniais pakeitė ankstesnio 2005 m. gruodžio 19 d. ieškinio pagrindą, todėl teismas privalėjo išspręsti šio ieškinio priėmimo klausimą, o ne palikti jį nenagrinėtu.

12Atsakovė V. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo A. R. atskirąjį skundą atmesti. Atskirasis skundas tenkintinas.

13Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.).

14Pirmosios instancijos teismas ieškovo A. R. ieškinį paliko nenagrinėtu tuo pagrindu, kad ieškovas neįvykdė teismo 2006 m. birželio 19 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio turinio trūkumus, t. y. ieškinyje nurodyti, kad prašoma pripažinti negaliojančia ir 2005 m. spalio 5 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei šios sutarties šalis įtraukti į procesą dalyvaujančiais byloje asmenimis. Teismas taip pat nutartyje nurodė, kad ieškovui neginčijant minėtos sutarties būtų neįmanomas ieškovo reikalavimo dėl restitucijos pagal 2003 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį taikymas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

15Bendrieji procesinių dokumentų turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111 straipsnyje, o ieškinio turinį atskleidžia ir CPK 135 straipsnis. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir ieškinio pagrindu. Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Ieškinio pagrindą sudaro ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, priimta vadinti faktiniu ieškinio pagrindu. Taigi, būtent faktinį ieškinio pagrindą ieškovas privalo nurodyti ieškinyje.

16Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2003 m. sausio 17 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo, atstovaujamo atsakovės V. B. ir pirkėjų V. P. , M. J. , J. J. , kiek tai susiję su atsakovės V. P. nuosavybės teisės į 31630/37206 dalių 3,7206 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu, pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 4849-1 bei 2003 m. spalio 8 d. Žemės sklypo padalijimo sutartį, kiek tai susiję su V. P. nuosavybės teisėmis į 2,3225 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijimu, šias teises perkeliant ieškovui. Taigi, ieškovas suformulavo ieškinio dalyką. Ieškinyje taip pat nurodytas ir ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui.

17Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, tuo tarpu klausimas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą turi teisę vertinti, ar ieškovas laikėsi tinkamų teisės pareikšti ieškinį prielaidų bei sąlygų, bet neturi teisės spręsti, ar ieškovas turi teisę į ieškinio patenkinimą materialinės teisės prasme. Todėl skundžiama teismo nutartis, kuria teismas konstatavo, jog ieškovas neištaisė teismo nurodytų ieškinio trūkumų, yra naikintina, ieškovo A. R. patikslintas ieškinys priimtinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai