Byla I-12-283/2011
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovei Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.M. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovei Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir

Nustatė

2nei pareiškėjas V.M., nei atsakovės Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Panevėžio APGV) atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Panevėžio APGV atsiliepime nurodė, kad jos atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus (b. l. 9), o V.M. prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

3V.M. teismui pateiktu skundu prašė iš atsakovės Panevėžio APGV priteisti nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą 417,16 Lt dydžio darbo užmokesčio priedų ir priemokų nepriemoką. Pareiškėjas nurodė, kad jis dirba Panevėžio APGV komandos skyrininko pareigose. Teigė, kad jo nurodyta darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad, apskaičiuodama priedus bei priemokas, atsakovė vadovavosi tuo metu galiojusia LR Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 straipsnio 2 dalies redakcija, nustatančia apribojimus valstybės tarnautojų priedams prie darbo užmokesčio. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad VTĮ VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, kad „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.“ Todėl pareiškėjas V.M. mano, kad atsakovės sprendimai, priimti vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis įstatymo nuostatomis, pripažintini neteisėtais, o jam priteistina nuo 2008 m. sausio mėn. 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neišmokėta 417,16 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis (b. l. 2-4).

4Atsakovė Panevėžio APGV atsiliepimu prašė netenkinti skundo, motyvuodama tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad turi būti grąžinta darbo užmokesčio dalies nepriemoka už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir švenčių dienomis, tuo tarpu pareiškėjui V.M. neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl priedų nepriemokos yra 417,16 Lt, o nepriemokos už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir švenčių dienomis nepriemoka nėra susidariusi. Todėl atsakovė mano, kad pareiškėjui darbo užmokesčio dalis už priemokas buvo sumokėta pilnai, o užmokesčio dalis už priedus, vykdant galiojusias Valstybės tarnybos įstatymo normas, ribojančias maksimalų priedų ir priemokų dydį buvo neišmokėtas pagrįstai ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo (b. l. 8-9).

5Skundas tenkintinas.

6Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas V.M. nuo 2008 m. sausio mėn. 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., t. y. ir tuo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti negautas darbo užmokesčio sumas, dirbo Panevėžio APGV komandos skyrininko pareigose ir šioje įstaigoje gaudavo darbo užmokestį ( b. l. 5). Laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėn. 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Panevėžio APGV pareiškėjui dėl VTĮ 23 str. 2 d. numatyto priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėjo 417,16 Lt (b. l. 5).

7Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja VTĮ VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. VTĮ (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-856 redakcija) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. VTĮ 25 straipsnio 7 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTĮ 26 straipsnio 3 dalį (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-856 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, tarp jų ir už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos. 2003 m. balandžio 29 d. priimtu įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Statutas nustato, kad papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

8Atsižvelgus į nurodytas teisės normas, daroma išvada, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu galiojusiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas mokamų priedų bei priemokų dydis.

9Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Teismas konstatavo, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Vadovaujantis paminėto Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatomis, daroma išvada, jog vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su V.M. už visą faktiškai dirbtą darbą. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principui.

10Panevėžio APGV, pateikdama duomenis apie pareiškėjo darbo užmokestį, neginčijo pareiškėjo nurodytų prašomų priteisti negauto darbo užmokesčio sumų dydžio ir jų apskaičiavimo. Be to, atsakovė nenurodė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog V.M. poilsio, švenčių dienomis ir naktį dirbo ne priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pavedimu. Tačiau atsakovės teiginiai, kad pareiškėjui V.M. neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl priedų nepriemokos yra 417,16 Lt, o nepriemokos už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir švenčių dienomis nepriemoka nėra susidariusi, atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms ir atsakovės pateiktai 2010-11-16 pažymai Nr. V4-1630 apie pareiškėjo 2007 m. lapkričio - 2008 m. gruodžio mėnesiais įskaitytinai gautas pajamas ir susidariusią bendrą priedų ir priemokų, viršijančią 70 procentų pareiginės algos, sumos nepriemoką.

11Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi 2010-12-06; jam darbo užmokesčio dalis buvo faktiškai buvo susidariusi ir neišmokama tik 2008 metų liepos - 2008 metų gruodžio mėnesio laikotarpiu; pareiškėjo prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį, neviršijantį nustatyto Darbo kodekso 298 straipsnyje (b. l. 5). Dėl šių priežasčių pareiškėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai.

12Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas. V.M. priteistina 417,16 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 128 straipsniu,

Nutarė

14skundą patenkinti.

15Priteisti iš Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareiškėjui V.M. 417,16 Lt darbo užmokesčio dalį, neišmokėtą per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

16Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai