Byla A-756-1391-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjai J. J.,

4atsakovo atstovui V. J.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėja J. J. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. gruodžio 10 d. išvados Nr. S-(14.2)784 dėl profesinės ligos konstatuojamąją ir rezoliucinę dalis; 2) pripažinti pareiškėjai 1997 m. diagnozuotą židininę plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazę TM (-) profesine liga arba įpareigoti tai padaryti Komisiją.

9Pareiškėja skunde nurodė, kad nuo 1994 m. sausio mėnesio iki 1999 m. rugsėjo mėnesio ji dirbo veterinarijos gydytoja Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje. Pareiškėjos darbas buvo susijęs su skerdžiamų gyvulių poskerdimine ekspertize. 1997 m. kovo mėnesį, skerdžiant tuberkulioze sergančius galvijus, pareiškėja netyčia įsipjovė pirštą ir nuo sergančių galvijų užsikrėtė tuberkulioze. Pareiškėjai buvo diagnozuota židininė plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazė TM (-). Pareiškėja kreipėsi į Komisiją prašydama pripažinti aukščiau nurodytą ligą profesiniu susirgimu. Tai, kad minėta liga pripažintina profesiniu susirgimu, patvirtina Komisijai pateikti medicininiai dokumentai. Ta aplinkybė, kad skerdžiant galvijus pareiškėja buvo įsipjovusi pirštą, užfiksuota jos ambulatorinėje kortelėje (1997 m. balandžio 14 d. įrašas). Iš pradžių liga pasireiškė bendru silpnumu, neaiškios kilmės karščiavimu, skausmais apatinėje pilvo dalyje. Pareiškėja buvo tiriama Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriuje. Šios ligoninės 1997 m. gegužės 28 d. epikrizėje taip pat yra įrašas, kad prieš mėnesį pareiškėja, dirbdama su skerdiena, buvo įsipjovusi pirštą ir kad gyvulys buvo sergantis tuberkulioze. Nors įtarimas dėl šios ligos buvo, 1997 m. gegužės 28 d. tuberkuliozė dar nebuvo nustatyta ir patvirtinta. Epikrizėje nurodyta, jog ligos diagnozė išlieka neaiški. Dėl buvusio tiesioginio kontakto (per kraują) su tuberkulioze užkrėstu galviju pareiškėja buvo siunčiama ir rentgenologo bei pulmonologo konsultacijoms Santariškėse. Čia 1997 m. birželio 5 d. rentgenologas pirmą kartą konstatavo kairio plaučio viršutinėje skiltyje ir viršūnėje matomus švelnius šešėlius. Dėl to pareiškėja buvo nukreipta pulmonologo gydymui į Respublikinį ftiziatrijos centrą, kur buvo gydoma nuo tuberkuliozės 1997 m. birželio 11 d. iki 1997 m. rugpjūčio 14 d. Čia pareiškėjai ir buvo nustatyta klinikinė diagnozė – židininė plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazė TM (-). Tačiau Komisija 2009 m. gruodžio 10 d. surašytoje išvadoje Nr. S-(14.2)784 nepatvirtino pareiškėjos profesinės ligos diagnozės. Pareiškėjos nuomone, Komisijos išvada iš esmės grindžiama teorinėmis prielaidomis ir prieštarauja faktinėms pačios Komisijos nustatytoms aplinkybėms. Pagrindinis komisijos argumentas yra tas, kad Mycobacterium tuberculosis, kuri dažniausiai sukelia žmonėms tuberkuliozę oro lašeliniu būdu nuo kito atvira tuberkulioze sergančio žmogaus, bei Mycobacterium Bovis, kuri sukelia stambių raguočių tuberkuliozę, iš patologinių mėginių neišskirta ir pareiškėjos diagnozė bakteriologiškai nėra patvirtinta. Tačiau nagrinėjamu atveju nei viena, nei kita bakterija bakteriologiškai ir negalėjo būti ištirta, nes pareiškėja nesirgo atvira tuberkuliozės forma. Kitaip gauti mėginių tyrimui nėra galimybės. Pats patologinių ir/ar bakteriologinių tyrimų nebuvimo faktas nėra pagrindas vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjos susirgimas nėra profesinė liga. Atsižvelgiant į pareiškėjos darbo pobūdį ir sąlygas, piršto įsipjovimo faktą skerdžiant tuberkulioze sergantį gyvulį, ligos pradžią, kuri faktiškai sutampa su piršto įsipjovimu, ligos istoriją, gydytojų surašytas anamnezes, klinikinę ligos eigą ir rentgenologinius tyrimus, galima teigti, jog labiau tikėtina, kad pareiškėja susirgo plaučių tuberkulioze dėl Mycobacterium Bovis infekcijos. Pareiškėjos klinikinė diagnozė iš esmės yra paremta šiomis aplinkybėmis, todėl Komisija neturėjo jokio pagrindo jomis abejoti. Pareiškėjos nuomone, Komisija netinkamai įvertino jai pateiktus dokumentus. Pareiškėja pažymėjo, kad šiuo metu ji pripažinta tik iš dalies darbinga dėl kvėpavimo sistemos pakenkimų (mišri persistuojanti, dalinai valdoma bronchinė astma, darbingumo lygis 45 %) ir gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje. Šiuo metu pareiškėjai diagnozuotai ligai atsirasti įtakos galėjo turėti 1997 m. persirgta tuberkuliozė (po to beveik kasmet pareiškėja sirgo tuberkuliozės ligą lydinčiais susirgimais – pneumonija, bronchitu, sinusitu).

10Atsakovas Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja dėl profesinės ligos pripažinimo kreipėsi į Komisiją 2009 m. birželio 5 d., t. y. praėjus 13 metų nuo plaučių tuberkuliozės diagnozės patvirtinimo dienos. Komisija, išnagrinėjusi Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 8-191(0751-09) I dalį, nustatė, kad pareiškėja dirbo veterinarijos gydytoja akcinėje bendrovėje „Šiaulių maistas“ nuo 1991 m. liepos mėnesio iki 1994 m. sausio mėnesio ir Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje nuo 1994 m. sausio mėnesio iki 1999 m. rugsėjo mėnesio.

11Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2009 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. (1.11)-S-68 nurodė, kad, vadovaujantis Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1993 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 148, Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stoties viršininkas 1994 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 134 perkėlė pareiškėją iš AB „Šiaulių maistas“ nuo 1994 m. sausio 3 d. dirbti į Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotį ir paskyrė ją vykdyti veterinarijos gydytojo pareigas. Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stoties viršininko 1995 m. liepos 18 d. įsakymu N. 46 pareiškėjai buvo pavesta vykdyti veterinarinę priežiūrą žuvies perdirbimo ceche „Dekor“. Darbo sutartis su pareiškėja buvo nutraukta 1999 m. rugsėjo 20 d. Informacijos apie įvadinį instruktavimą, darbo veiklos organizavimą, privalomus periodinius sveikatos tikrinimus pareiškėjos asmens byloje nėra. Dokumentų, kuriuose būtų ši informacija, Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi. Komisija negavo ir dokumentų, patvirtinančių, kad 1997 metais pareiškėjos darbas buvo susijęs su sergančių gyvulių skrodimu. Duomenų apie sergančių gyvulių kontrolinius skrodimus Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stoties veiklos 1997 metų metinėje ataskaitoje taip pat neužfiksuota. Šiaulių apskrities valstybinės veterinarijos tarnybos laboratorinių tyrimų 1997 metų ataskaitoje pareiškėjos pavardė nėra paminėta. Komisija, analizuodama pareiškėjos asmens sveikatos istoriją, nustatė, kad 1997 m. balandžio 14 d. pareiškėja kreipėsi į gydytoją dėl užsitęsusio karščiavimo. Nuo 1997 m. gegužės 6 d. iki 1997 m. gegužės 22 d. pareiškėja gydėsi Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje. Klinikinė diagnozė: neaiškios kilmės karščiavimas. Bruceliozės diagnozė buvo paneigta. 1997 m. birželio 5 d. pareiškėja buvo konsultuota gydytojo pulmonologo. Buvo atliktas plaučių rentgenologinis tyrimas ir rasti židininiai pakitimai kairiame plautyje. Nuo 1997 m. birželio 11 d. iki 1997 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja gydėsi Respublikiniame ftiziatrijos centre. Klinikinė diagnozė: židininė plaučių tuberkuliozė 0/S1 infiltracijos fazė TM (-). Diagnozė bakteriologiškai nebuvo patvirtinta. Tuo metu pareiškėja nekėlė klausimo, ar ši liga gali būti profesinė, todėl papildomi tyrimai, reikalingi verifikuoti galvijų sukeltą tuberkuliozę Mycobacterium Bovis, nebuvo atlikti. Taip pat pareiškėjai nebuvo atlikta bronchoskopija, bronchų nuoplovų bakteriologinis tyrimas. Pareiškėja buvo išrašyta iš stacionaro rezorbcijos fazėje. Tuberkuliozės gydymas 4 mėnesius buvo tęstas ambulatoriškai vaistiniais preparatais. 1998 m. sausio 5 d. pareiškėja buvo konsultuota gydytojo ftiziatro, kuris padarė išvadą, kad tolesnis gydymas nereikalingas.

12Atsakovas pažymėjo, kad mokslinės medicinos literatūros ir Europos Komisijos rekomendacijų profesinių ligų diagnostikai duomenimis, tuberkuliozę žmonėms dažniausiai sukelia Mycobacterium tuberculosis infekcija. Pagrindinis tuberkuliozės infekcijos šaltinis yra atvira tuberkulioze sergantis žmogus. Nuo sergančio žmogaus yra užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Stambių raguočių tuberkuliozę sukelia Mycobacterium Bovis. Nuo gyvūnų šia liga žmonės paprastai neužsikrečia, tačiau tam tikrais atvejais Mycobacterium Bovis sukeliama tuberkulioze galima užsikrėsti per infekuotą pieną, gerai termiškai neapdorotą mėsą. Rizikos grupėje yra sveikatos priežiūros darbuotojai, gyvulininkystės darbuotojai ir veterinarai gali susirgti Mycobacterium Bovis tuberkulioze. Mycobacterium tuberculosis ar Mycobacterium Bovis kultūros išskyrimas iš patologinių mėginių yra būtinas tuberkuliozės diagnozei patvirtinti. Nagrinėjamu atveju Mycobacterium tuberculosis ar Mycobacterium Bovis iš patologinių mėginių nebuvo išskirta, todėl diagnozė nebuvo bakteriologiškai patvirtinta. Tuo nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta prielaida, jog tuberkulioze pareiškėja 1997 metais galėjo užsikrėsti oro lašiniu būdu nuo atvira tuberkulioze sergančio kito žmogaus. Komisija negali patvirtinti, kuria plaučių tuberkulioze sirgo pareiškėja – ar sukelta Mycobacterium Bovis, ar Mycobacterium Tuberculosis. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra dokumentų, objektyviai patvirtinančių pareiškėjos poskerdiminės ekspertizės darbą su sergančiais tuberkulioze galvijais 1997 metais, į pareiškėjos asmens sveikatos istorijoje esančius gydytojų padarytus įrašus apie jai diagnozuotą plaučių tuberkuliozę, taip pat į tai, kad pareiškėja dėl profesinės ligos patvirtinimo į Komisiją kreipėsi praėjus 13 metų nuo susirgimo tuberkulioze pradžios, kuomet plaučių rentgenogramose matomi tik liekamieji padariniai po persirgtos tuberkuliozės ir diagnozei patikslinti nebeįmanoma atlikti papildomų tyrimų, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjos persirgta tuberkuliozė buvo profesinės kilmės.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 14 punktą ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, darbo aplinka – tai darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų). Pagal to paties straipsnio 17 punktą, kenksmingas veiksnys – tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei. Pavojingu veiksniu pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 25 punktą laikomas darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, tam, kad atitinkama liga, kuri patenka į Profesinių ligų sąrašą, galėtų būti patvirtinta profesine liga atitinkamam asmeniui, yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Tai ne kartą pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A4-290-2005, Nr. A146-712/2010, Nr. A502-198/2010).

15Pagal byloje esančius duomenis, 1997 m. balandžio 14 d. pareiškėjos ambulatorinėje kortelėje (įdėtiniame lape) yra užfiksuota, kad prieš 3 savaites pjaustant galvijus, apsikrėtusius TBC, pacientė įsipjovė pirštą (b. l. 16). Respublikinėje Šiaulių ligoninės 1997 m. gegužės 28 d. epikrizėje (b. l. 14-15) įrašyta, kad ligonė, prieš mėnesį laiko dirbdama su skerdiena, buvo įsipjovusi pirštą, gyvulys buvo sergantis tuberkulioze. Nurodyta, kad ligonė konsultuota ftiziatro – duomenų tuberkuliozei nėra. 1997 m. birželio 5 d. rentgenologas konstatavo kairio plaučio viršutinėje skiltyje ir viršūnėje matomus švelnius šešėlius. Nurodyta, kad įvertinus anamnezę, negalima ekskliuduoti plaučių TBC (b. l. 20). 1997 m. birželio 11 d. pareiškėjai diagnozuota židininė plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM(-) (b. l. 21).

16Profesinės ligos diagnozė nustatoma arba nenustatoma vadovaujantis Profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198, taip pat Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087. Profesinių ligų sąraše pažymėta, kad jame nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Liga, kurią pareiškėja prašo pripažinti profesiniu susirgimu, t. y. židininė plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM(-), yra įrašyta į Profesinių ligų sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 (4.5 punktas, Europos profesinių ligų sąrašo kodas - 405). Tam, kad būtų patvirtinta pareiškėjos profesinės ligos (tuberkuliozės) diagnozė, reikia nustatyti priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp židininės plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM(-), ir darbo su tuberkulioze užsikrėtusiais galvijais.

17Iš specialistės L. L. išvados (b. l. 98) matyti, kad vien iš diagnozės nėra galimybės nustatyti, nuo ko iš tikrųjų pareiškėja susirgo. Tuberkuliozė yra išgydoma per 6 mėnesius. Pagal pareiškėjos diagnozę negalima nustatyti profesinės ligos. Reikia įrodyti, kad pareiškėja dirbo su sergančiais gyvuliais. Išnagrinėjusi pareiškėjos sveikatos istoriją, specialistė L. L. pateikė teismui išvadą (b. l. 102), kurioje konstatavo, kad tuberkuliozę sukelia trys Mycobacterium tuberculosis komplekso bakterijos – Mycobacterium tuberculosis, Mycobacterium bovis ir Mycobacterium africanum. Mycobacterium bovis sukelia karvių tuberkuliozę. Šis tipas patogeniškas ir žmogui. Specialistė nurodė, kad Respublikiniame ftiziatrijos centre tuberkuliozė bakteriologiškai nėra patvirtinta, todėl teigti, kad pareiškėja užsikrėtė skrosdama karves, negalima. Pareiškėjos argumentai, kad specialistė L. L. gali būti suinteresuota bylos baigtimi, atmestini, kadangi pareiškėja šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Specialistė buvo kviesta teismo iniciatyva, teismo posėdyje ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą (b. l. 97), todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos išvados teisingumu.

18Ta aplinkybė, kad 1997 metais pareiškėja dirbo su tuberkulioze užsikrėtusiais gyvūnais, nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Duomenys, kad skrosdama tuberkulioze sergančius galvijus pareiškėja įsipjovė pirštą, yra subjektyvūs, t. y. pareiškėja remiasi medicininiuose dokumentuose iš jos pačios žodžių užfiksuotais paaiškinimais. I. K. parodymai (b. l. 42), kad ji 1997 metų kovo mėnesį, dirbdama AB ,,Šiaulių maistas“, matė pareiškėją, dirbusią skerdimo ceche veterinarijos gydytoja, ir prisimena, kad minėtą mėnesį ji buvo susižeidusi kairės rankos pirštą, vertintini kritiškai, kadangi pareiškėja dirbo kartu su I. K. ir pastaroji gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja užsikrėtė tuberkulioze būtent nuo sergančių galvijų. Atliekant medicininius tyrimus, nėra užfiksuota, kokia bakterijos forma lėmė pareiškėjos susirgimą. Pareiškėjos pateiktuose literatūros šaltiniuose kalbama tik apie galimybę užsikrėsti tuberkulioze nuo gyvūnų, tačiau juose nėra pateikta konkrečios informacijos apie pareiškėjos nurodytas darbo sąlygas. Teismas negali paneigti ir nepaneigia mokslinėje literatūroje išdėstytų teiginių, kad nuo sergančių tuberkulioze galvijų gali užsikrėsti ir žmogus, tačiau pareiškėjos atveju tas faktas nebuvo įrodytas objektyviais įrodymais. Nenustačius, kad tuberkulioze pareiškėja užsikrėtė dirbdama su sergančiais galvijais ir kad būtent Mycobacterium bovis lėmė jos susirgimą, negalima konstatuoti ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp diagnozuotos ligos (tuberkuliozės) ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių (darbo su tuberkulioze užsikrėtusiais gyvūnais). Byloje nėra dokumentų, objektyviai patvirtinančių pareiškėjos poskerdiminės ekspertizės darbą su sergančiais tuberkulioze galvijais 1997 metais. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjos asmens sveikatos istorijoje esančius gydytojų įrašus apie jai diagnozuotą plaučių tuberkuliozę, specialistės L. L. paaiškinimus ir pateiktą išvadą, taip pat į tai, kad pareiškėja dėl profesinės ligos patvirtinimo į Komisiją kreipėsi praėjus 13 metų nuo susirgimo tuberkulioze pradžios, kuomet plaučių rentgenogramose matomi tik liekamieji padariniai po persirgtos tuberkuliozės ir diagnozei patikslinti nebeįmanoma atlikti papildomų tyrimų, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo patvirtinti pareiškėjos persirgtos tuberkuliozės kaip ligos, susijusios su darbine veikla. Komisijos 2009 m. gruodžio 10 d. išvada Nr. S-(14.2)784 yra teisinga ir pagrįsta.

19III.

20Apeliaciniu skundu pareiškėja J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos poskerdiminės ekspertizės darbą su sergančiais tuberkulioze galvijais. Teismui pateiktame Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte minimas darbas žuvies perdirbimo ceche „Dekor“ buvo papildomas pareiškėjos darbas ir nebuvo pagrindinis pareiškėjos darbas 1995 metais. Šiame ceche pareiškėja dirbo tik 1995 metais (apie pusę metų). Esant neaiškumams, teismas galėjo papildomai apklausti Šiaulių miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisių perėmėją Šiaulių apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Be to, teismui buvo pateikti pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo knygelės išrašai, patvirtinantys, kad 1997 metais pareiškėja dirbo Šiaulių miesto valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Informacija apie pareiškėjos darbo pobūdį yra pateikta ir galimo profesinio susirgimo ištyrimo akte. Teismas, atmesdamas rašytinius liudytojos I. K. paaiškinimus, neapklausė jos teismo posėdyje. Pulmonologės L. L. pateikta išvada prieštarauja byloje esančioms specialistų išvadoms bei įrašams ambulatorinėje kortelėje. L. L. nepagrįstai teigė, kad pareiškėjai tuberkuliozė yra išgydyta. L. L. pateikta išvada yra neobjektyvi ir tendencinga. Be to, L. L. nėra įtraukta į Sveikatos apsaugos nepriklausomų konsultantų sąrašą. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtinai turėjo būti nustatytas ligos sukėlėjo tipas. Pareiškėjai nustatyta pirminė diagnozė buvo – kvėpavimo organų tuberkuliozė, nepatvirtinta bakteriologiškai ar histologiškai (kodas - A16), tuo tarpu tuberkuliozės, patvirtintos bakteriologiškai, kodas yra A15. Atsižvelgiant į pareiškėjai diagnozuotos ligos kodą, reikalauti ligos sukėlėjo identifikavimo yra nelogiška.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2009 m. gruodžio 10 d. išvados Nr. S-(14.2)784 dėl profesinės ligos teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijama išvada pareiškėjai profesinės ligos diagnozė nepatvirtinta.

25Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Profesinės ligos diagnozė nustatoma vadovaujantis Profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 (2006 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), taip pat Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087.

26Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad profesinės ligos tyrimo komisija, remdamasi 2008 m. gruodžio 23 d. pranešimu apie pareiškėjai įtariamą profesinę ligą, atliko profesinės ligos priežasčių tyrimą ir 2009 m. vasario 9 d. surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, kurio II dalimi profesinės ligos diagnozė nenustatyta (b. l. 6-8).

27Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalį, ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Pareiškėja 2009 m. birželio 5 d. kreipėsi į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, prašydama nustatyti, ar teisėtai jai nebuvo pripažintas profesinis susirgimas. Ginčijama 2009 m. gruodžio 10 d. išvada Nr. S-(14.2)784 dėl profesinės ligos atsakovas Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija pareiškėjai profesinės ligos diagnozės nepatvirtino.

28Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis apibrėžia, kad profesinė liga – tai ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, darbo aplinka – tai darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų). Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei; pavojingas veiksnys – darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 17, 25 dalys).

29Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-10876, 6 punkte numatyta, jog nustatant profesinę ligą, vertinama ligos anamnezė, gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.), darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje), profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.), laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys, diferencinė diagnostika, asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys, panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje, mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtinto Profesinių ligų sąrašo pastabos 1 punkte nurodyta, kad jame nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais.

30Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tam, kad atitinkama liga, kuri patenka į Profesinių ligų sąrašą, galėtų būti patvirtinta profesine liga atitinkamam asmeniui, yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių.

31Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja nuo 1994 m. sausio iki 1999 m. rugsėjo dirbo Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje veterinarijos gydytoja (b. l. 13). 1997 m. birželio 11 d. pareiškėja hospitalizuota, nustačius židininę plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazėje TM (-). Pareiškėja teigia, kad tuberkulioze užsikrėtė 1997 m. kovo mėnesį, kai dirbdama Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje, skrosdama tuberkulioze užsikrėtusį galviją, susižeidė rankos pirštą. Pagal minėto Profesinių ligų sąrašo 4 punktą, tuberkuliozė patenka į profesinių ligų sąrašą (Europos profesinių ligų sąrašo kodas – 405).

32Ginčijamoje atsakovo 2009 m. gruodžio 10 d. išvadoje nurodyta, jog buvo rasta 1997 m. Šiaulių apskrities valstybinės veterinarijos tarnybos laboratorinių tyrimų ataskaita, kurioje nurodoma, kad tuberkuliozė buvo ištirta šešių ūkių atvežtoje patologinėje medžiagoje ir 13 galvijų buvo diagnozuota tuberkuliozė. Tačiau duomenų apie sergančių gyvulių kontrolinius skrodimus 1997 m. Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stoties veiklos metinėje ataskaitoje neužfiksuota, taip pat nerasta duomenų, kad pareiškėjos darbas 1997 m. buvo susijęs su sergančių gyvulių skrodimu. Iš bylos duomenų matyti, kad 1997 m. balandžio 14 d. įdėtiniame lape į J. J. ambulatorinę kortelę užfiksuota, kad prieš tris savaites pjaustant galvijus, apsikrėtusius TBC, pacientė įsipjovė į pirštą (b. l. 16). Respublikinės Šiaulių ligoninės 1997 m. gegužės 28 d. epikrizėje nurodyta, kad ligonė prieš mėnesį laiko dirbdama su skerdiena buvo įsipjovusi į pirštą, gyvulys buvo sergantis tuberkulioze. Nurodyta, kad ligonė konsultuota ftiziatro, duomenų tuberkuliozei nėra (b. l. 14-15). Tačiau, kaip matyti, aplinkybės, kad pareiškėja buvo įsipjovusi į pirštą dribdama su tuberkulioze užsikrėtusiais galvijais, minėtuose dokumentuose užfiksuotos pagal pačios pareiškėjos paaiškinimus. Byloje esančiame I. K. rašytiniame 2009 m. sausio 19 d. paaiškinime nurodyta, jog ji, 1997 m. dirbdama akcinėje bendrovėje „Šiaulių maistas“, matė, kaip kovo mėnesį jos pažįstama J. M. (t. y. pareiškėja), buvo susižeidusi kairės rankos pirštą, vėliau sužinojo, kad tai nutiko skerdžiant galvijus, sergančius TBC (b. l. 42). Pastebėtina, jog I. K., kaip pati nurodė paaiškinime, dirbo akcinėje bendrovėje „Šiaulių maistas“, o ne Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje, todėl jos paaiškinimas negali patvirtinti ar paneigti, kad Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje 1997 m. buvo skrodžiami sergantys gyvuliai. Dėl šios priežasties negali būti vertinama kaip objektyvi ir I. K. nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja pirštą susižalojo skersdama TBC sergančius galvijus.

33Be minėtų medicininiuose išrašuose užfiksuotų pareiškėjos paaiškinimų ir I. K. rašytinio paaiškinimo, jokių kitų domenų, kad 1997 m. Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje būtų buvę skrodžiami sergantys galvijai, nėra. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiškėja 1997 m. kovo mėnesį Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje dirbo su tuberkulioze sergančiais galvijais ir kad skrosdama vieną jų pareiškėja susižeidė rankos pirštą.

34Pažymėtina, jog net ir vertinant, kad pareiškėja galimai susižalojo ranką dirbdama su galvijais, kurie galimai sirgo tuberkulioze, kaip minėta aukščiau, tarp nustatytų pavojingų ir (ar) kenksmingų darbo aplinkos veiksnių ir diagnozuotos ligos turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-10876, 6 punkte numatyta, jog nustatant profesinę ligą, vertinami inter alia mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai.

35Ginčijamoje atsakovo 2009 m. gruodžio 10 d. išvadoje dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)784 nurodyta, kad tuberkuliozę dažniausiai sukelia Mycobacterium tuberculosis, infekcijos šaltinis – atvira tuberkulioze sergantis žmogus. Galvijų tuberkuliozę, kuria gali užsikrėsti ir žmonės, sukelia Mycobacterium bovis. Nurodytą patvirtina viešosios įstaigos Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė gydytojos pulmanologės L. L. 2010 m. gegužės 31 d. išvada (b. l. 102) bei pareiškėjos pateiktos literatūros šaltinių kopijos (b. l. 108-131). Kaip minėta, 1997 m. birželio 11 d. pareiškėjai diagnozuota židininė plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM (-). Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos medicininių dokumentų kopijų ir jų išrašų, tuberkuliozė jai buvo diagnozuota vertinant klinikinius sindromus ir rentgenologinius plaučių pakitimus. Bakteriologiškai diagnozė nebuvo patvirtinta, t. y. pareiškėjai nebuvo nustatytas tuberkuliozės sukėlėjas. Atitinkamai nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai tuberkuliozę sukėlė būtent Mycobacterium bovis, kuriuo ji galimai galėjo užsikrėsti dirbdama Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje jos nurodytomis aplinkybėmis. Taigi nenustatyta, kad pareiškėja tuberkulioze užsikrėtė nuo segančio galvijo. Pagal byloje esančią išrašo iš pareiškėjos ambulatorinės kortelės kopiją, pareiškėja nuo 1998 m. vasario 17 d. židinine plaučių TBC nebesirgo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialiste apklausta viešosios įstaigos Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė gydytoja pulmanologė L. L. patvirtino, jog nebėra galimybės nustatyti, nuo ko iš tikrųjų susirgo pareiškėja, atlikti ekspertizės taip pat neįmanoma (b. l. 98). Todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai neabejotinų įrodymų, jog pareiškėjos liga – tuberkuliozė, buvo sąlygota pareiškėjos darbo Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje su tuberkulioze sergančiais galvijais. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad priežastinis ryšys tarp pareiškėjos susirgimo tuberkulioze ir jos darbo Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje neįrodytas, tad naikinti atsakovo Komisijos 2009 m. gruodžio 10 d. išvados dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)784, o tuo pačiu pripažinti pareiškėjai 1997 m. diagnozuotą židininę plaučių TBC 0/S1, infiltracijos fazę TM (-), profesine liga arba įpareigoti tai padaryti Komisiją nėra pagrindo.

36Pareiškėja mano, kad I. B., kurios veiksmus ji buvo apskundusi, negalėjo dalyvauti nagrinėjant jos prašymą Centrinėje darbo medicinos ekspertų komisijoje. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 11 punktą, komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2008 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-180 (2009 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. V-833 redakcija) patvirtino Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sudėtį, į kurią, be kitų, įeina I. B.. Pažymėtina, kad pagal Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 21 punktą, sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių bendru sutarimu, o pagal nuostatų 27 punktą, Komisijai priėmus sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo surašo Komisijos pirmininkas. Nagrinėjamu atveju už Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimą, kad pareiškėjai pagrįstai nediagnozuota profesinė liga, balsavo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai (b. l. 78-81), išvadą dėl profesinės ligos pasirašė komisijos pirmininkas dr. V. J. (b. l. 31-33), todėl pagrindo abejoti ginčijamos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2009 m. gruodžio 10 d. išvados Nr. S-(14.2)784 objektyvumu nėra.

37Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai aiškino ginčo visuomeniniams santykiams taikytinas teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą paneigti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2009 m. gruodžio 10 d. išvadą Nr. S-(14.2)784, kuria pareiškėjai nepatvirtinta profesinės ligos diagnozė, kadangi nenustatyta būtinoji profesinės ligos pripažinimo sąlyga – tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjai diagnozuotos ligos ir kenksmingų ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai J. J.,... 4. atsakovo atstovui V. J.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėja J. J. kreipėsi su skundu į Vilniaus... 9. Pareiškėja skunde nurodė, kad nuo 1994 m. sausio mėnesio iki 1999 m.... 10. Atsakovas Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija prašė atmesti... 11. Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2009 m.... 12. Atsakovas pažymėjo, kad mokslinės medicinos literatūros ir Europos... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 30 d. sprendimu... 15. Pagal byloje esančius duomenis, 1997 m. balandžio 14 d. pareiškėjos... 16. Profesinės ligos diagnozė nustatoma arba nenustatoma vadovaujantis... 17. Iš specialistės L. L. išvados (b. l. 98) matyti, kad... 18. Ta aplinkybė, kad 1997 metais pareiškėja dirbo su tuberkulioze... 19. III.... 20. Apeliaciniu skundu pareiškėja J. J. prašo panaikinti... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos... 25. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad... 26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad profesinės ligos tyrimo komisija, remdamasi... 27. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalį,... 28. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis apibrėžia,... 29. Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos... 30. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tam, kad... 31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja nuo 1994 m. sausio iki 1999 m.... 32. Ginčijamoje atsakovo 2009 m. gruodžio 10 d. išvadoje nurodyta, jog buvo... 33. Be minėtų medicininiuose išrašuose užfiksuotų pareiškėjos paaiškinimų... 34. Pažymėtina, jog net ir vertinant, kad pareiškėja galimai susižalojo ranką... 35. Ginčijamoje atsakovo 2009 m. gruodžio 10 d. išvadoje dėl profesinės ligos... 36. Pareiškėja mano, kad I. B., kurios veiksmus ji buvo... 37. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. sprendimą... 41. Nutartis neskundžiama....