Byla A-525-2683-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjo Draugijos „Pilis“ atstovui Tomui Baranauskui,

4pareiškėjo Senojo Kauno draugijos atstovui Rimvydui Žiliukui,

5atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Osta,

6atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jūratei Germanavičiūtei Vasiljevienei,

7trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei Justinai Bertulytei,

8viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Draugijos „Pilis“ ir Senojo Kauno draugijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Draugijos „Pilis“ ir Senojo Kauno draugijos skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Kauno apskrityje, akcinei bendrovei „Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“, K. M. dėl aktų panaikinimo.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I.

11Pareiškėjai Draugija „Pilis“ ir Senojo Kauno draugija skundais (t. I, b.l. 9–14, t. IV, b.l. 5–10), kuriuos patikslino (t. II, b.l. 174–182, t. III, b.l. 7–16; t. IV, b.l. 25–30, 36–41), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami:

121) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Kauno AVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. SL-NKVT-54 (toliau – ir Statybos leidimas Nr. SL-NKVT-54);

132) panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. birželio 16 – 17 d. protokolinį sprendimą Nr. 40-10-SK519 (toliau – ir Protokolinis sprendimas);

143) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus 2010 m. birželio 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-100618 (toliau – ir Statybos leidimas Nr. LNS-21-100618).

15Remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A7-720/2004), Europos kraštovaizdžio konvencijos 1 straipsnio a dalimi, aplinkybe, jog Kauno pilies liekanos yra į Kultūros vertybių registrą įtraukta nekilnojamoji kultūros vertybė, turinti ypatingą visuomeninę reikšmę architektūriniu, istoriniu, socialiniu-kultūriniu požiūriu, yra svarbus Kauno senamiesčio kultūrinio kraštovaizdžio elementas, pabrėžė, jog visuomenės interesas dėl Administracijos organizuoto projekto „Kauno pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu atkūrimas“ yra savaime suprantamas. Pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Nesutiko su Kauno AVA 2009 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 6-1152 nurodytu teiginiu, kad Kauno miesto gyventojų apklausos metu didžioji gyventojų dauguma pritarė Kauno pilies atkūrimui. Teigė, jog atliekant šią apklausą nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų principų, nes pažeisti 36 straipsnio 4, 5 dalyse, 38 straipsnio 1, 3 dalyse, 41, 43, 45 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai. Pažymėjo, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 23 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos, Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija (1, 14 str.), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis, Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 6 straipsnio 4, 8 dalys. Nurodė, jog kultūros paveldas laikytinas sudėtine kraštovaizdžio dalimi. Pabrėžė, jog nebuvo užtikrintas visuomenės bendradarbiavimas, derinant projektą, informacijos jai teikimas bei konsultavimasis su ja, visiškai nebuvo atsižvelgta į visuomenės interesą ir visuomenės nuomonę. Pareiškėjui Draugijai „Pilis“ nebuvo suteikiama visa reikalinga informacija, kelis kartus pranešta, jog posėdžiai bus uždari, todėl juose dalyvauti draudžiama. Teigė, jog visuomenė nepalaiko K. M. parengto projekto, absoliuti dauguma pasisakė už visos pilies atkūrimą, tačiau toks variantas 2006 m. rugsėjo 7 d. buvo atmestas. Pabrėžė, jog K. M. projektas visuomenei pristatytas tik dienraštyje „Kauno diena“ 2009 m. balandžio 17 d., ir nuo tada visuomenė aktyviai reiškė prieštaravimą tokiam projektui. Teigė, jog minėtame projekte numatoma paversti pilį moderniosios architektūros kūriniu ir pakeisti jos vertingąsias savybes – senovinės gynybinės pilies išraišką, medžiagas, visumą, tačiau NKPAĮ nuostatos (24 str. 2 d., 2 str. 7, 41 d.) reikalauja išsaugoti autentiškumą, atliekant kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus. Be to, NKPAĮ 19 straipsnio 4 dalis draudžia atlikti statybos darbus, sumenkinsiančius vertingąsias savybes, tačiau projektas pažeidžia tokias imperatyvias normas, formuodamas nebuvusias pilies dalis, naują planinę struktūrą ir kitaip naikindamas autentiškumo požymius. Teigė, jog Statybos leidimas Nr. SL-NKVT-54 neatitinka projekto, nes nurodytos skirtingos medžiagos Kauno pilies sienų atkūrimui. Be to, derinant projektą, galimai buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos, kadangi vienas iš projekto autorių buvo A. V., o projekto derinimo procese dalyvavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) Kauno teritorinis padalinys, kurio vedėja yra I. V., projektu suinteresuoto A. V. žmona.

16Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (t. IV, b.l. 143–148) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Remdamasis Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 56 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A39-1775/2006, A3-11/2004, A7-720/2004), pažymėjo, jog pareiškėjai nenurodė, kokie konkretūs ginamą viešąjį interesą sudarantys aplinkosaugos reikalavimai buvo pažeisti ginčijamais aktais, t. y. neginčija šių aktų dėl aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo, nors tik tokia apimtimi turi teisę įgyvendinti viešąjį interesą. Teigė, jog skundžiamuose aktuose numatyti statybos darbai nėra priskirti prie Orhuso konvencijos I priede išvardintų veiklos rūšių, taip pat dėl savo lokalinio pobūdžio ir apimties negali būti laikomi veikla, kuri turi didelį poveikį aplinkai, jos elementams. Padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad ginčijamais aktais galėjo būti pažeistas viešasis interesas, kurį pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatas galėtų ginti pareiškėjai, todėl yra pagrindas atmesti pareiškėjų skundą. Nesutiko su teiginiu, jog išduodant statybos leidimą, buvo pažeista visuomenės dalyvavimo projekto derinime ir informavimo procedūra. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realų skundžiamų aktų žalingumą arba kenksmingumą aplinkai, konkretiems jos elementams. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“) IX skyriaus, 4 priedo nuostatas, Kauno pilies liekanos nepatenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą, todėl statytojui nebuvo privalu informuoti visuomenę apie pradedamą rengti Kauno pilies atkūrimo, pritaikymo darbų projektą. Be to, pateikti įrodymai paneigia pareiškėjų teiginį, kad visuomenė nebuvo informuota apie Kauno pilies atkūrimą. 2005 – 2006 metais buvo parengta Kauno pilies atkūrimo galimybių studija, kurios sudėtine dalimi buvo VšĮ „Nacionalinių projektų rengimas“ atlikta Kauno miesto gyventojų apklausa, kurios metu dauguma gyventojų pritarė Kauno pilies atkūrimui. Taip pat buvo paskelbti pranešimai spaudoje, Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje, imtasi kitų veiksmų. Visuomenei buvo sudaryta galimybė susipažinti su projektu bei pateikti pasiūlymus. Atsižvelgė į NKPAĮ 2 straipsnio 5 dalį ir pažymėjo, jog nėra pakankamai išlikusių istorinių bei ikonografinių duomenų apie visas Kauno pilies detales bei elementus, apie buvusį Kauno pilies vaizdą, kad būtų galimybė juos atkurti, grąžinant į pradinę padėtį. Pabrėžė, jog projektui bei pasirinktam atkūrimo metodui pritarė tiek Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio atstovai, tiek ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Be to, pilies atkūrimo, pritaikymo darbai yra baigti, todėl realūs rezultatai pareiškėjų ginamo viešojo intereso atžvilgiu neatsiras.

18Atsakovas Kauno AVA (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 124–125, t. III, b.l. 118–122) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Atsižvelgdamas į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A438-1661/2008, A3-170/2004), aplinkybę, jog pareiškėjai yra asociacijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalį, nurodė, jog pareiškėjų nurodytas kreipimosi į teismą pagrindas nesuteikia jiems teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir viešojo intereso gynimo, ginčijant nurodytus aktus. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A556-234/2009) ir pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi neatnaujino termino dėl Komisijos sprendimo išduoti statybos leidimą pagal 2009 m. rugsėjo 3 d. protokolą Nr. 40-10-SK673/2 panaikinimo, nors nuolatinės statybos komisijos sprendimai turi būti naikinami, nes pareiga išduoti statybos leidimą pagal tokį sprendimą nustatyta Statybos įstatyme. Teigė, jog principinė visuomenės nuomonė, kaip to reikalauja NKPAĮ, buvo gauta, atlikus Kauno miesto gyventojų apklausą. Kadangi iš STR „Statinio projektavimas“ IX skyriaus 4 priede pateikto visuomenei svarbių statinių sąrašo matyti, jog Kauno pilies liekanos, kaip visuomenei svarbus statinys, į tokį sąrašą nepatenka, statytojas, prieš pradėdamas projektuoti Kauno pilies tvarkymo statybos darbus, neprivalėjo apie tai informuoti visuomenės, o tolesnė Kauno pilies techninio projekto rengimo eiga priklausė nuo kultūros paveldo specialistų kompetencijos.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimais į skundą (t. II, b.l. 150–153, t. III, b.l. 72–73, t. IV, b.l. 150–154) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Atsižvelgė į NKPAĮ 4 straipsnio 3 dalį ir teigė, jog įstatymas nenumato reikalavimo gauti visuomenės pritarimą techniniam statinio projektui. Techninio statinio projekto sprendinių derinimo funkcija pavesta kompetentingoms institucijoms, o NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato tik visuomenės pritarimą atkurti kultūros paveldo objektą. Statybos procesą reglamentuojantys teisės aktai taip pat nenumato viešo statinio techninio projekto svarstymo. Pabrėžė, jog senovinės gynybinės pilies išraiška bei visuma, priešingai nei teigė pareiškėjai, nėra Kauno pilies liekanų vertingoji savybė, taip pat nenumatyti pirminės statybinės materijos griovimo ar ardymo darbai. Pabrėžė, jog buvo atlikti tyrimai, peržiūrėjus kuriuos, konstatuotina, kad Kauno pilies atkūrimui trūksta išlikusios pilnos ikonografinės, archyvinės dokumentacijos arba natūros įrodymų, atskleidžiančių dar nežinomas vertingąsias savybes. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju Statybos leidimas Nr. SL-NKVT-54 išduotas nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbams, pritaikymui. Teigė, jog Kauno pilies liekanų pritaikymas visuomenės poreikiams atitinka nustatytą tokio objekto apsaugos tikslą.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepime į skundą (t. IV, b.l. 173–174) palaikė atsakovo Administracijos atsiliepime pateiktus nesutikimo su skundu argumentus.

23II.

24Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu (t. V, b.l. 32–39) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25Nustatė, kad, remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 11 ir 12 dalimi, Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius 2009 m. rugsėjo 14 d. išdavė statybos leidimą Nr. SL-NKVT-54 statytojui Kauno miesto savivaldybei pastato – pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu (G286K) atkūrimo, pritaikymo darbams atlikti. Pareiškėjai reikalavimą panaikinti Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotą Statybos leidimą Nr. SL-NKVT-54 pareiškė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), t. y. netinkamam atsakovui. Tokį atsakovą teismui nurodė pareiškėjai ir jų atstovas ir jie nesutiko, kad Inspekcija būtų pakeista tinkamu atsakovu, t. y. Administracija ABTĮ 54 straipsnio tvarka, todėl šia prasme skundas šioje dalyje negali būti tenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į Statybos valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-829, nuostatas, nurodė, kad statybos leidimo išdavimo funkcija nepriskirtina statybos valstybinei priežiūrai, t. y. pagal galiojančio Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, šią funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.2 – 5.4 punktais ir padarė išvadą, kad dėl apskričių viršininkų (apskričių viršininkų administracijų) sprendimų, išduodant statybos leidimus, po apskričių viršininkų administracijų likvidavimo, jas atstovauja savivaldybės administracijos, nes savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas atlieka statybos leidimo išdavimo funkciją.

26Nustatė, jog 2010 m. birželio 15 d. statytojas pateikė prašymą Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriui išduoti statybos leidimą pilies atkūrimo, pritaikymo darbų suderintų brėžinių laidos keitimui. Papildomas statinio projektas buvo patvirtintas 2010 m. birželio 14 d. Administracijos direktoriaus parašu. Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrius, pakoregavus pilies atkūrimo, pritaikymo darbų projektą, 2010 m. birželio 18 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-21-100618-00595 (laida B) statytojui Kauno miesto savivaldybei pastato – pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu (G286K), esančio Pilies g. 17, Kaune, atkūrimo, pritaikymo darbams. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, minėto objekto techninis projektas buvo teiktas svarstyti Komisijai, kuri savo sprendimą išduoti statybos leidimą įformino 2010 m. birželio 16 – 17 d. protokolu Nr. 40-10-SK519. Nurodė, jog byloje ginčas kilo Protokolinio sprendimo ir Statybos leidimo Nr. LNS-21-100618 teisėtumo ir pagrįstumo ta prasme, kad šiais administraciniais aktais buvo ignoruota visuomenės teisė dalyvauti Kauno miesto savivaldybei priklausančio pastato – pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu (G286K), esančio Pilies g. 17, Kaune, atkūrimo, pritaikymo darbams projekto rengime, projektas nėra gavęs visuomenės pritarimo, nepaisyta reikalavimų dėl autentiškumo išsaugojimo, projektas neatitinka atkūrimo sąvokos reikalavimų. Pažymėjo, kad pirminis AB „Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“ parengtas ir 2009 m. rugsėjo 1 d. Administracijos direktoriaus suderintas projektas, taip pat pakoreguotas ir 2010 m. birželio 14 d. Administracijos direktoriaus parašu patvirtintas projektas pareiškėjų neginčijami.

27Nustatė, kad Kauno pilies liekanos, Pilies g. 17, Kaune, yra Kultūros vertybių registre registruota kompleksinė nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 839, buvęs kodas – G286K; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1265 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ Kauno pilies liekanos paskelbtos kultūros paminklu; Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Kauno pilies liekanos pripažintos valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui). Kauno pilį iš viso sudaro trys kompleksinės dalys: gynybinės sienos su bokštais liekanos (10429), bastionas (26204), gynybinis griovys (26205). Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės 2006 m. rugsėjo 27 d. prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti Nr. 40-6-1963 nurodyti tokie planuojami statybos darbai: numatoma atkurti pietrytinio pilies bokšto tūrį ir dalį baltėjos apsauginės sienos, demontuoti konservacinius stogelius, naujai konservuoti; numatoma atlikti tikslinius archeologinius tyrimus. Kauno miesto savivaldybės 2009 m. balandžio 1 d. prašyme išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) nurodyti tokie numatomi atlikti tvarkomieji paveldosaugos darbai: atkurti pietrytinio pilies bokšto tūrį ir dalį apsauginės sienos fragmentų (sienų S-l ir S-2), restauruoti autentišką mūrą. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2009 m. liepos 28 d. leidime Nr. 18 atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus nurodyta, jog leidžiama atlikti tokius tvarkomuosius paveldosaugos darbus: išorės sienų gotikinio plytų – akmenų mūro dalinis restauravimas; išorės sienų, atstatytų XX amžiaus antroje pusėje, plytų mūro restauravimas; vidinių sienų paviršių gotikinio plytų – akmens mūro dalinis restauravimas ir plovimas vandeniu; vidinių sienų paviršių, atstatytų XX amžiaus antroje pusėje, plytų restauravimas ir plovimas ar valymas; dabartinio 2 aukšto dengtinio betoninio paviršiaus išardymas iki atkurtos XX amžiaus antroje pusėje medinės perdangos.

28Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A7–720/2004), aplinkybe, jog Draugijos „Pilis“ ir Senojo Kauno draugijos teisinė forma – asociacija, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, pareiškėjų įstatus, sprendė, kad Draugijai „Pilis“ ir Senojo Kauno draugijai suteikta teisė ginti teisme viešąjį interesą, remiantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 56 straipsniu. Atsižvelgdamas į Orhuso konvencijos nuostatose ir preambulėje nurodytus teisės aktus, padarė išvadą, kad Orhuso konvencija taikoma kultūrinio kraštovaizdžio apsaugoje, o tokią teismo išvadą patvirtina Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2008 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. S-8(136) Dėl Jungtinių Tautų Organizacijos Europos Ekonominės Komisijos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso Konvencijos) ir Europos Bendrijos vardu ją patvirtinančių reglamentų įgyvendinimo Lietuvoje. Pažymėjo, jog todėl pareiškėjų argumentai dėl visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, dėl Kauno pilies statybos sienų medžiagų, sienų storio, būdingų sienų elementų, sienų ilgaamžiškumo, būdingiausių bruožų ginčijant savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolinį sprendimą ir statybos leidimą, yra tinkami, pripažįstant, jog visuomeninė organizacija kreipėsi į teismą dėl aplinkosaugos srities.

29Pabrėžė, jog teisės kreiptis į teismą sąlygas reglamentuoja Orhuso konvencijos 9 straipsnis, kuriame įtvirtinti trys savo turiniu, apimtimi ir subjektais skirtingi teisės kreiptis į teismą pagrindai. Remdamasis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6 straipsnio 1 dalies b punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (byla Nr. A10-1775/2006) pateiktu išaiškinimu, kad Orhuso konvencija numato visuomeninių organizacijų teisę kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, jeigu tai gali turėti didelį poveikį aplinkai, įvertinęs Konvencijos I priede patektą veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai, sąrašą, pažymėjo, jog pareiškėjai ir jų atstovas negalėjo pagrįsti jų teisės kreiptis į teismą dėl priimtų sprendimų aplinkos apsaugos klausimais ir galinčių turėti didelį poveikį aplinkai Orhuso konvencijos I priede pateiktų veiklos rūšių prasme ir negalėjo nurodyti nacionalinių įstatymų, leidžiančių jiems remtis Orhuso konvencija dėl planuojamų veiklos rūšių, neišvardytų I priede, bet galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Rėmėsi NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalies 3 punktu, STR „Statinio projektavimas“ 65 punktu ir pažymėjo, jog Kauno pilies liekanos nepateko į visuomenei svarbių statinių sąrašą, o reikalavimas informuoti visuomenę prieš pradedant projektuoti svarbų statinį, taikomas projektuojant naujus ar rekonstruojant esamus statinius. Pabrėžė, jog būtent pareiškėjai skunde nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su aplinkos elementais, t. y. pilies atstatymą moderniomis medžiagomis, projekto neatitikimą atkūrimo sąvokos reikalavimų, pagrįsti privalo pateikti atitinkamus įrodymus. Tačiau pareiškėjų skunde nurodyti argumentai dėl tariamų aplinkosaugos pažeidimų yra bendro pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyvaus pobūdžio įrodymais arba įrodymais, grindžiamais specialiomis žiniomis, patvirtinančiomis realų žalingą arba kenksmingą poveikį jų ginamam kultūriniam kraštovaizdžiui, o tokią išvadą patvirtina tai, kad skunde teigiama, jog atkūrimo darbai neparemti jokiais tyrimais, be analitinės ir objektyvios ekspertizės, tačiau teismo posėdžio metu siūloma, kad visuomenės poreikius geriau tenkintų ištisinio mūro sienos su įstiklintomis šaudymo angomis. Nesutiko su teiginiu, kad visuomenės teisė dalyvauti rengiant pilies atstatymo projektą buvo ignoruota ir projektas nėra gavęs visuomenės pritarimo, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad projektas buvo svarstomas Pilių mokslinėje taryboje, Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje, ICOMOS LNK narių susirinkime, išplėstiniame Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje, Kultūros paveldo departamente, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje, buvo parengta Kauno pilies atkūrimo galimybių studija, buvo vykdoma Kauno miesto gyventojų apklausa 2006 m. gegužės 11 – 13 d. vykusios parodos „Kauno dienos“ metu, Kauno miesto savivaldybės stende buvo pristatyti trys alternatyvūs pilies atstatymo variantai, buvo demonstruojami maketai, pateikiami techniniai Kauno pilies atstatymo duomenys, pateikiama informacija Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje. Konstatavo, kad pareiškėjams nepateikus objektyvaus pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius, bei įrodymų, kurie būtų grindžiami specialiomis žiniomis atitinkamose aplinkosaugos srityse, pareiškėjų pateikiami subjektyvaus pobūdžio faktinių bylos aplinkybių vertinimai yra nepakankami, vertinant juos įrodymų patikimumo prasme. Padarė išvadą, kad pareiškėjai skunde nurodytų aplinkybių, kiek tai liečia aplinkosaugos sritį, neįrodė, o tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjų subjektinė teisė – teisė ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, nepažeista.

30Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) neturi diskrecijos teisės statybos leidimo išdavimo atžvilgiu. Savivaldybės administracijos direktorius saistomas Komisijos sprendimu. Jis turi veikti taip, kaip nurodyta – išduoti statybos leidimą arba jo neišduoti. Komisija Protokoliniu sprendimu nusprendė išduoti statybos leidimą, kas ir buvo padaryta 2010 m. birželio 18 d. Teismas nenustatė, kad Komisija Protokoliniu sprendimu nepagrįstai nusprendė išduoti statybos leidimą, nes Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio atstovas Komisijoje 2010 m. birželio 17 d. pritarė pateiktam pilies atkūrimo, pritaikymo darbų projekto pakeitimui, pasirašydamas Komisijos protokole Nr. 40-10-SK519. Aplinkybę, jog tokiame projekte tinkamai įgyvendinti esminiai statinio, teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai, patvirtina 2010 m. balandžio 15 d. statinio projekto bendrosios ekspertizės teigiama išvada Nr. 07-03/07-54-01A, o kad Kauno pilies tvarkymo statybos darbų projektas atitinka paveldosaugos reikalavimus – 2010 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos specialiosios ekspertizės akto Nr. 20100614 teigiamos įvertinimo išvados.

31Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį ir nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. A7-720/2004, 2004 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Nr. A8-988/2004, 2008 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. AS556-388/2008 reikšmingi šiai administracinei bylai, kadangi minėtų bylų ir šios bylos aplinkybės analogiškos ir iš esmės sutampa. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti tokias pat faktines aplinkybes.

32III.

33Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (t. V, b.l. 47–51), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jų patikslintus skundus ir panaikinti Statybos leidimą Nr. SL-NKVT-54 bei Komisijos sprendimą išduoti statybos leidimą pagal 2009 m. rugsėjo 3 d. protokolą Nr. 40-10-SK673/2; panaikinti Statybos leidimą Nr. LNS-21-100618 ir Protokolinį sprendimą; pripažinti, kad šiais administraciniais aktais patvirtinti Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektai neatitinka įstatymų reikalavimų ir yra netinkami. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundai pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

341. Nesutinka su teismo išvada, jog reikalavimas panaikinti Statybos leidimą Nr. SL-NKVT-54 pareikštas netinkamam atsakovui. Pabrėžia, jog atsakovu šioje byloje yra ir Administracija, o pareiškėjų atstovai teismo posėdžio metu tokios savo pozicijos neatsisakė. Be to, jeigu teismas manė, kad vienas iš atsakovų, kuriam pareikštas reikalavimas, netinkamas, turėjo palikti tik tą atsakovą, kuris, jo manymu, yra tinkamas, t. y. Administraciją, o ne atsisakyti tenkinti šioje dalyje skundą.

352. Pabrėžia, jog viso teisminio nagrinėjimo metu reikalavo panaikinti ginčijamus statybos leidimus, kaip galutinius Kauno pilies atkūrimo projektų tvirtinimo proceso dokumentus. Kitaip tariant, skunduose pateikti ir argumentai dėl šio proceso neteisėtumo visa apimtimi. Nurodo, jog dalį su tuo susijusių kitų administracinių aktų įtraukė į patikslintą skundą, tačiau teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė jų prašymą atnaujinti tokių dokumentų apskundimo terminą. Teigia, jog net ir atmetęs šį pareiškėjų prašymą, teismas, vertindamas ginčijamų statybos leidimo teisėtumą, turėjo nagrinėti ir jį pagrindusių administracinių aktų teisėtumą.

363. Pasisakydami dėl teisės kreiptis į teismą, pažymi, jog Orhuso konvencijos I priedo 20 dalyje nurodyta, kad 6 straipsnio nuostatos taikomos ir toms veiklos rūšims, kai, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, visuomenės dalyvavimas įgyvendinamas taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Visuomenės apklausa, nuomonių tyrimas ar referendumas yra tos procedūros, kurių metu žmonės išsako savo nuomonę, vertindami poveikį aplinkai. Tokie reikalavimai įtvirtinti NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalies 3 punkte, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje. Be to, pagal Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tokio straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir I priede neišvardintoms veiklos rūšims, jei jos gali turėti didelį poveikį aplinkai. Teigia, jog šiuo atveju projektas daro didelį poveikį Kauno piliai, o kartu ir Kauno senamiesčio kultūriniam landšaftui.

374. Remiantis NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalies 3 punktu, visuomenės pritarimas turėjo būti išreikštas. Nurodo, kad neteigia, jog tai turėjo būtinai būti atliekama viešo svarstymo metu.

38Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b.l. 58–63) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

391. Pažymi, jog pagal ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį, apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Komisijos sprendimą išduoti statybos leidimą, įformintą 2009 m. rugsėjo 2 – 3 d. protokolu Nr. 40-10-SK673-2, o pareiškėjai šios nutarties apeliacine tvarka neapskundė. Be to, pareiškėjai 2010 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu buvo pateikę patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno pilies darbų techninį projektą, tačiau tokio skundo teismas nepriėmė ir nurodė pašalinti trūkumus. 2010 m. balandžio 14 d. pateiktame patikslintame skunde toks reikalavimas nebebuvo keliamas. Konstatuoja, jog tokie naujo pareiškėjo reikalavimai negali būti vertinami, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

402. Pareiškėjai 2010 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, jų manymu, tinkamą atsakovą – Inspekciją, ir nesutiko atsakovu laikyti Administraciją, todėl pagal ABTĮ 54 straipsnį teismas neturėjo jokio pagrindo be pareiškėjų sutikimo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir bylą nagrinėjo iš esmės.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b.l. 64–66) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su skundžiamame teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

42Atsakovas Inspekcija (Kauno AVA teisių perėmėjas) atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b.l. 67–71) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV.

45Apeliacinis skundas netenkintinas.

46Byloje ginčijami administraciniai aktai, kurių pagrindu suteikta teisė atlikti nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno pilies – tvarkymo statybos darbus (atkūrimą, pritaikymą).

47Pareiškėjai Draugija „Pilis“ ir Senojo Kauno draugija skundais kreipėsi į teismą, savo teisę prašyti panaikinti ginčijamus administracinius aktus siedami su būtinybe ginti viešąjį interesą, susijusį su nekilnojamosios kultūros vertybės išsaugojimu. Pareiškėjai reikalavimus panaikinti tokius aktus grindė ta aplinkybe, kad nebuvo tinkamai užtikrintas visuomenės dalyvavimas Kauno pilies tvarkymo projekto derinimo procese, o ginčijamais administraciniais aktais teisė atlikti statybos darbus suteikta, neatsižvelgiant į būtinybę išsaugoti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto autentiškumą.

48Kaip matyti iš pareiškėjų skundų ir jų patikslinimų, pareiškėjai savo teisę ginti viešąjį interesą iš esmės siejo su Orhuso konvencijos nuostatomis. Tuo tarpu kiti teisės ginti viešąjį interesą egzistavimo pagrindai nebuvo pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir byloje nenustatyta, jog pareiškėjai galėtų ginti viešąjį interesą kitais, nei Orhuso konvencijoje nustatyti, pagrindais.

49Orhuso konvencijos 6 straipsnis įtvirtino nuostatas, susijusias su visuomenės dalyvavimu priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, o 9 straipsnis reglamentavo klausimus, susijusius su teise kreiptis į teismą.

50Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tokias Orhuso konvencijos nuostatas, yra aiškiai nurodęs (pavyzdžiui, byla Nr. A556-393/2010), kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis, nustatydama šalims pareigą užtikrinti, kad suinteresuotos visuomenės nariai turėtų teisę kreiptis dėl priimtų sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme ir (arba) kitoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtoje institucijoje siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo, veiksmo ar neveikimo teisėtumą, gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Atitinkamai Konvencijos 6 straipsnis, reglamentuojantis klausimus, susijusius su visuomenės dalyvavimu priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, taikytinas priimant sprendimus, ar leisti Konvencijos I priede išvardytas planuojamos veiklos rūšis (Konvencijos 6 str. 1 d. a p.); taip pat, vadovaujantis nacionaline teise, sprendimams dėl I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos (Konvencijos 6 str. 1 d. b p.). Pabrėžtina, jog byloje nagrinėjamo pobūdžio veiksmai į Konvencijos I priede konkrečiai išvardytas veiklos rūšis nepatenka.

51Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konvencijos I priedo 20 dalyje nurodyta „bet kokia veiklos rūšis, nenurodyta 1-19 dalyse, tais atvejais, kai, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, visuomenės dalyvavimas įgyvendinamas taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą“, pabrėžė, jog į Konvencijos I priedo ir, atitinkamai, į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto bei Konvencijos 9 straipsnio 2 dalies veikimo sritį gali patekti ir tokia veikla, kuriai pagal nacionalinę teisę numatyta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, teisė dalyvauti kurioje suteikiama ir visuomenei, todėl šiuo požiūriu gali būti aktualus ir nacionalinis teisinis reguliavimas dėl poveikio aplinkai vertinimo.

52Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo faktines aplinkybes, ginčijamų administracinių aktų pobūdį ir byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog šiuo atveju nėra duomenų ar pakankamų įrodymų, kad ginčo objekte numatomai veiklai turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ar kad nagrinėjama veikla pateko į 1-ąjį ar 2-ąjį tokio įstatymo priedus ar dėl kitų priežasčių turėjo būti vertinama. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto veikimo sritį.

53Konvencijos 6 straipsnis, vadovaujantis nacionaline teise, taip pat taikytinas sprendimams dėl Konvencijos I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos (Konvencijos 6 str. 1 d. b p.). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad pagal nacionalinę teisę ginčo veikla turėtų būti laikoma turinčia didelį poveikį aplinkai, todėl nagrinėjamas atvejis nepatenka ir į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies b punkto veikimo sritį. Atitinkamai konstatuotina, jog pareiškėjai savo teisės ginčyti priimtus aktus negalėjo grįsti Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, nes ginčijamas atvejis dėl veiklos pobūdžio ir masto nepatenka į Konvencijos 6 straipsnio veikimo sritį.

54Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimų peržiūros procedūrų, kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės nariai, atitinkantys nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis privačių asmenų ir valstybės institucijų, pažeidžiančių su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas, veiksmams arba neveikimui užginčyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tokią nuostatą, pabrėžė, jog ji pati savaime tiesiogiai nesuteikia asmenims, taip pat ir pareiškėjui, teisės kreiptis į teismą, o toks klausimas ir toliau turi būti sprendžiamas pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus.

55Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, aktualią administracinių teismų praktiką, galiojančių teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog pareiškėjų teisė ginčyti teritorijų planavimo metu priimtus aktus šiuo atveju negalėjo būti kildinama iš Orhuso konvencijos nuostatų.

56Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškėjai šiuo atveju turi teisę ginti viešąjį interesą, ginčydami administracinius aktus, įgalinusius atlikti Kauno pilies tvarkymo statybos darbus (atkūrimą, pritaikymą), rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose Nr. A7-720/2004, A8-988/2004, kur konstatuota, kad visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą srityje, susijusioje su aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove, t. y. kad visuomeninės organizacijos ginti viešąjį interesą turi teisę tik šia apimtimi. Todėl byloje atitinkamai teisiškai reikšmingos tos skunde nurodomos aplinkybės (skundo pagrindas), kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčijamo akto – statybos leidimo teisėtumu aplinkosaugos srityje (skundo dalyku).

57Kaip jau minėta, aktualioje administracinių teismų praktikoje suformuluotos konkrečios ir aiškios Orhuso konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo taisyklės, patvirtinančios, jog šiuo atveju pareiškėjai negalėjo kreiptis į teismą, prašydami panaikinti ginčijamus aktus, grįsdami šį reikalavimą viešojo intereso gynimo būtinybe. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų remiamasi pirmosios instancijos teismo nurodyta administracinių teismų praktika, pareiškėjų skundo tenkinti nebūtų pagrindo. Pabrėžtina, jog tiek teisės kreiptis į teismą turėjimas, tiek ir ginčijamų administracinių aktų neteisėtumas turi būti pagrįsti ne abstraktaus pobūdžio, o konkrečiais įrodymais bei atitinkamomis teisės aktų nuostatomis. Įvertinus bylos medžiagą ir skunduose bei jų patikslinimuose nurodytus argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjai nepagrindė konkrečiais įrodymais ir argumentais savo teiginių dėl administracinių aktų neteisėtumo aplinkosaugos srityje.

58Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjai nagrinėjamu atveju neturėjo teisės kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą pagal Orhuso konvenciją, kitų aplinkybių ir teisės normų, suteikiančių teisę jiems šiuo atveju kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą nenurodė, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjų nurodytos aplinkybes yra abstraktaus pobūdžio, todėl jų skundas negali būti tenkinamas.

59Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat pateikė pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus naujus reikalavimus – panaikinti Komisijos sprendimą išduoti statybos leidimą pagal 2009 m. rugsėjo 3 d. protokolą Nr. 40-10-SK673/2 bei pripažinti, kad patvirtinti Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektai neatitinka įstatymų reikalavimų ir yra netinkami. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad naujai keliami reikalavimai yra susiję su jau pareikštais reikalavimais tokiu būdu, kad jie nebūtų laikomi naujais reikalavimais. Be to, įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi (t. III, b.l. 80–82) buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Komisijos sprendimo išduoti statybos leidimą pagal 2009 m. rugsėjo 3 d. protokolą Nr. 40-10-SK673/2 panaikinimo paduoti. Todėl naujai pareiškėjų apeliaciniame skunde pateikti reikalavimai nenagrinėtini.

60Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai šiuo atveju neturėjo teisės kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, papildomai dėl pareiškėjų skunduose pateiktų argumentų, susijusių su Kauno pilies autentiškumo išsaugojimu, nepasisakytina.

61Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

63pareiškėjų Draugijos „Pilis“ ir Senojo Kauno draugijos apeliacinio skundo netenkinti.

64Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo Draugijos „Pilis“ atstovui Tomui Baranauskui,... 4. pareiškėjo Senojo Kauno draugijos atstovui Rimvydui Žiliukui,... 5. atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Osta,... 6. atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 7. trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros... 8. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 9. Teisėjų kolegija... 10. I.... 11. Pareiškėjai Draugija „Pilis“ ir Senojo Kauno draugija skundais (t. I,... 12. 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Kauno... 13. 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos (toliau... 14. 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir... 15. Remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr.... 16. Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (t. IV, b.l. 143–148) prašė... 17. Remdamasis Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi,... 18. Atsakovas Kauno AVA (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo... 19. Atsižvelgdamas į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnį, Lietuvos... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimais... 21. Atsižvelgė į NKPAĮ 4 straipsnio 3 dalį ir teigė, jog įstatymas nenumato... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija... 23. II.... 24. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu (t.... 25. Nustatė, kad, remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 11... 26. Nustatė, jog 2010 m. birželio 15 d. statytojas pateikė prašymą... 27. Nustatė, kad Kauno pilies liekanos, Pilies g. 17, Kaune, yra Kultūros... 28. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr.... 29. Pabrėžė, jog teisės kreiptis į teismą sąlygas reglamentuoja Orhuso... 30. Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, 29 straipsnio 1... 31. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį ir... 32. III.... 33. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (t. V, b.l. 47–51), kuriuo prašo... 34. 1. Nesutinka su teismo išvada, jog reikalavimas panaikinti Statybos leidimą... 35. 2. Pabrėžia, jog viso teisminio nagrinėjimo metu reikalavo panaikinti... 36. 3. Pasisakydami dėl teisės kreiptis į teismą, pažymi, jog Orhuso... 37. 4. Remiantis NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalies 3 punktu, visuomenės pritarimas... 38. Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b.l.... 39. 1. Pažymi, jog pagal ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį, apeliaciniame skunde negali... 40. 2. Pareiškėjai 2010 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, jų... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į... 42. Atsakovas Inspekcija (Kauno AVA teisių perėmėjas) atsiliepimu į apeliacinį... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV.... 45. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 46. Byloje ginčijami administraciniai aktai, kurių pagrindu suteikta teisė... 47. Pareiškėjai Draugija „Pilis“ ir Senojo Kauno draugija skundais kreipėsi... 48. Kaip matyti iš pareiškėjų skundų ir jų patikslinimų, pareiškėjai savo... 49. Orhuso konvencijos 6 straipsnis įtvirtino nuostatas, susijusias su visuomenės... 50. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas... 51. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai,... 52. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo faktines aplinkybes, ginčijamų... 53. Konvencijos 6 straipsnis, vadovaujantis nacionaline teise, taip pat taikytinas... 54. Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepažeidžiant šio... 55. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį,... 56. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškėjai šiuo atveju turi... 57. Kaip jau minėta, aktualioje administracinių teismų praktikoje suformuluotos... 58. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjai nagrinėjamu... 59. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat pateikė pirmosios instancijos... 60. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai šiuo atveju neturėjo teisės... 61. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 63. pareiškėjų Draugijos „Pilis“ ir Senojo Kauno draugijos apeliacinio... 64. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą... 65. Nutartis neskundžiama....