Byla 2-1153-370/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – antstolis V. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-502-565/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – antstolis V. M.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EMILĖ“ pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytą 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės UAB „EMILĖ“ ieškinį atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paliko nenagrinėtą, nes šalys į teismo posėdį neatvyko; apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims buvo pranešta tinkamai; šalys nenurodė teismui neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą.
  3. Ieškovė pateikė teismui prašymą grąžinti žyminio mokesčio dalį – 8 994 Eur. Nurodė, kad šalys į teismo posėdį neatvyko, nes derino taikos sutarties sąlygas. Be to, ieškovės turtinė padėtis yra sunki, todėl žyminio mokesčio dalies negrąžinimas pablogins ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė taip pat nurodė, kad 8 994 Eur negrąžinimas būtų per didelė procesinė sankcija už neatvykimą į teismo posėdį.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindas nei į vieną iš atvejų, kai gali būti grąžinamas žyminis mokestis, nepatenka, todėl nėra pagrindo grąžinti ieškovei sumokėtą žyminį mokestį ar jo dalį. Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė turi prisiimti neigiamas savo procesinių veiksmų / neveikimo pasekmes.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovė UAB „EMILĖ“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo

    42018 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti ieškovei UAB „EMILĖ“ dalį sumokėto žyminio mokesčio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

    1. Civilinė byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovės kaltės, todėl gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Teismo posėdis neįvyko neatvykus ne tik ieškovei, bet ir kitoms šalims, o tai rodo, jog byla buvo baigta iš esmės dėl bendro šalių sprendimo nebetęsti ginčo, nors taikos sutartis teismui nebuvo pateikta tvirtinti.
    2. Jeigu CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas negali būti taikomas, turėtų būti vadovaujamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Svarstytina tiek ieškovės prašomos, tiek mažesnės grąžintinos žyminio mokesčio dalies grąžinimas atsižvelgiant tiek į valstybės, tiek ieškovės teisėtų interesų pusiausvyrą (pvz., grąžinant 50 proc.; CPK 87 straipsnio 1 dalis).

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis)
  2. Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti, paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. Žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai nustatyti CPK 87 straipsnyje.
  3. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, žyminio mokesčio grąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Šioje teisės normoje numatyti konkretūs pagrindai, kuriais palikus ieškinį nenagrinėtą, įstatyme yra numatyta galimybė grąžinti žyminį mokestį. Šie pagrindai yra: kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo; kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio; taip pat palikus ieškinį nenagrinėtą CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju. Taigi, civilinio proceso įstatymas numato konkrečius atvejus, kai teismui ieškinį palikus nenagrinėtą, yra pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-110/2014).
  4. Ieškovė teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011, yra išaiškinęs, jog tais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą grąžinti (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Šie išaiškinimai atitinka šiuo metu galiojančio CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkto esmę.
  5. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kurį tik patvirtina ir anksčiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ginčo nėra, kad ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovei buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Paminėtas ieškovės nerūpestingas elgesys yra nukreiptas prieš operatyvų teismo procesą ir yra akivaizdus jos pareigų nevykdymas (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Ieškovės paaiškinimai dėl šalių derybų, t. y. neatvykimo priežasčių, yra teisiškai nereikšmingi, nes šios aplinkybės nei objektyviai kliudo, nei atleidžia šalis nuo jų procesinių pareigų, nustatytų CPK 42 straipsnio 5 dalyje. Priešingos šalies elgesys tuo labiau šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes sprendžiamas civilinės bylos iniciatorės – ieškovės – sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, o ne sankcijos (baudos) skyrimo šalims klausimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenų visuma, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl jos kaltės, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jai negali būti grąžintas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.
  6. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad priešingai, nei nurodo ieškovė, žyminio mokesčio negrąžinimas ieškovui yra ne sankcija (bauda), bet vienas iš šalies netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis neigiamų padarinių, todėl proporcingumo klausimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai aktualus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo

    62014 m. sausio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-110/2014).

  7. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė negrąžinti ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ar jo dalies. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad skundžiamos nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai