Byla 2A-357-153/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8738-800/2013 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei AB „Kauno energija“ už atsakovei G. B. suteiktą šilumos energiją vandens ir patalpų šildymui. Ieškovė AB „Kauno energija“ už atsakovei 2009-05-01–2013-02-01 laikotarpiu suteiktas paslaugas prašė priteisti iš atsakovės 1 773,24 Lt skolą už šilumą karštam vandeniui ruošti ir 6 430,58 Lt už patalpų šildymą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismo 2013-09-18 sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai. Iš atsakovės priteista 8203,82 Lt skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8 203,82 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos: 245,78 Lt žyminis mokestis, 5,90 Lt kitos pagrįstos išlaidos ieškovei AB „Kauno energija“.

7Teismas sprendime nurodė, kad tarp ieškovės AB „Kauno energija“ ir atsakovės G. B. sudaryta Atsiskaitymo už buto (negyvenamųjų) patalpų ir vandens šildymą 1996-11-21 sutartis Nr. ( - ), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už butui, esančiam adresu: Kaunas, ( - ) , tiekiamą šilumą pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog butas, esantis Kaune, ( - ) , nuosavybės teise priklauso atsakovei G. B., ten pat atsakovė gyvena ir šiuo adresu gauna ieškovės tiekiamas paslaugas. Ankstesniu laikotarpiu atsakovė taip pat turėjo skolą už tiekiamas šildymo paslaugas, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10083-192/2009 skola iš atsakovės buvo priteista, o ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl skolos už suteiktas atsakovei paslaugas ir susidariusius dėl skolos apmokėjimo uždelsimo mokesčius iki ginčo laikotarpio (2009-02-01), iš viso 8 917,22 Lt skola. Teismas konstatavo, kad pateikti buto apyvartos žiniaraščiai patvirtina aplinkybę, jog ieškinio pateikimo teismui metu atsakovė už buto šildymą laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2013-02-01 ieškovei buvo skolinga 6 430,58 Lt, už energiją vandens pašildymui laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-02-01 buvo skolinga 3 249,11 Lt, iš viso atsakovė buvo skolinga ieškovei 9679,69 Lt už patiektą šilumos energiją butui, esančiam Kaune, ( - ).

8Bylos nagrinėjimo metu atsakovė dalį skolos ieškovei sumokėjo, todėl ieškovė sumažino prašomą priteisti skolą nuo 3249,11 Lt iki 1773,24 Lt už šilumą karštam vandeniui ruošti.

9Teismas ginčo santykiams taikė CK 6.383 str. 1 d, CK 6.385 str. ir nurodė, kad vartotojo pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių bei Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų nuostatose.

10Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl neteisingai apskaičiuoto įsiskolinimo ir vadovavosi byloje ieškovės pateiktais teismui buto, esančio Kaune, Vinčų g. 5-35, apyvartos žiniaraščių duomenimis. Šių rašytinių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovės mokėjimais iki 2013 m. sausio mėnesio buvo dengiama ankstesniu teismo sprendimu priteista ieškovei iš atsakovės skola už šilumą. Ieškovė atsakovės mokesčiais už suteiktas paslaugas iki 2010 m. balandžio mėnesio dengė priteistą teismo sprendimu skolą už šilumą karštam vandeniui ruošti, o iki 2009 m. liepos buvo dengiama ankstesniu sprendimu priteista skola už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė, mokėdama ieškovei mokesčius už suteiktas paslaugas, šias mokesčių sumas mokėdavo savo nuožiūra, dažniausiai pagal pateikiamas sąskaitas už einamąjį mėnesį ir susitarimus dėl skolos mokėjimo, tačiau, neatsižvelgdama į sąskaitose nurodytos skolos dydį.

11Teismas nurodė, kad įmokų paskirstymą vykdant skolininko prievolę kreditoriui reglamentuoja LR CK 6.54 str., bei 6.55 str. ir konstatavo, kad ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi įmokų paskirstymo tvarka, reglamentuota CK 6.55 str. 2 d., dengė ankstesniu sprendimu priteistą skolą, kurios grąžinimo terminai yra suėję, atsakovės atliekamais mokėjimais. Teismo vertinimu, atsakovė, dengdama susidariusį įsiskolinimą ieškovei, tuo pačiu privalėjo mokėti ir einamuosius mokesčius už jos butui tiekiamą šilumos energiją.

12Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamos ieškovės teikiamos šilumos energijos kokybės, kuriai neatitinkant reikalavimų, atsakovė pasiliko sau teisę nemokėti už teikiamas paslaugas, kadangi atsakovė nepateikė šioms aplinkybėms įrodyti jokių objektyvių įrodymų, taip pat nepateikė byloje priešieškinio.

13Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, o kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, tarp jų ir prievolė mokėti mokesčius, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, patenkinęs reikalavimą priteisti reikalaujamą skolą, iš atsakovės taip pat priteisė iš atsakovės įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos pagal (CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d.)

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu teismo Kauno apylinkės teismo 2013-09-18 sprendimą skundžia atsakovė G. B.. Apeliantė prašė panaikinti teismo sprendimą, bylą grąžinti naujam nagrinėjimui, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Priimti naujus įrodymus, pateiktus kartu su apeliaciniu skundu, kurie, atsakovės nuomone, yra labai svarbūs apeliacijoje ir reikalingi teisingam, sėkmingam sprendimui atsakovės atžvilgiu priimti. Atsakovė prašė apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, kadangi ieškovė netinkamai skaičiuoja reikalaujamą priteisti iš atsakovės sumą už šildymą ir karštą vandenį, atsakovė už šildymą ir karštą vandenį su ieškove jau atsiskaitė. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė G. B. pateikė nemaža dokumentų kopijų: atsakovės sudarytą neatitikimų 2007-08-17 2013-08-01 lentelę, Mokesčių paskaičiavimo 2004-08-01–2010-10-10 pažymą, Buto sistemų aptarnavimo apyvartos 2003-10-01–2013-08-01žiniaraščius, Buto energijos vandens pašildymui apyvartos 2003-10-01–2013-08-01 žiniaraščius, Buto šildymo apyvartos 2003-10-01–2013-08-01 žiniaraščius, Kauno apylinkės teismo 2013-09-18 sprendimo, Skolos grąžinimo 2007-08 sutartį, 2009-08-19 sutartį Nr. 6 dėl įsiskolinimo grąžinimo už energetinius išteklius fiziniam asmeniui, 2011-02-03 sutartį Nr. 17 – susitarimą dėl skolos mokėjimo, 2011-08-01 sutartį Nr. 560 – susitarimą dėl skolos mokėjimo, 2010-03-22 sutartį Nr. 669 dėl skolos mokėjimo už šilumos energiją, UAB „Kauno vandenys priskaitymų apmokėjimų 2004-01-01–2013-10-31žiniaraštį, Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-10-15 raštą Nr. 62-5-4057, paslaugų apmokėjimo kvitus už 2010 m. laikotarpį, AB „Kauno energija“ žiniaraštį „vanduo“ – 2001-09-01–2003-10-10 žiniaraštį.

16Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl skolos apskaičiavimo, vadovavosi neteisingais duomenimis, pateiktais A „Kauno energija“. Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai patikrino ir įvertino ieškovės AB „Kauno energija“ apskaičiuotos skolos sumos teisingumą.

17Atsakovės nuomone, negalima teisingai įvertinti mokėtinų atsakovės G. B. mokesčių AB „Kauno energija“ teisingumo todėl, kad 4-ių rūšių suvestinės, kuriose už tuos pačius periodus turi būti vienodos sumos, yra skirtingos, tai patvirtina atsakovės sudaryta neatitikimų lentelė.

18Ieškovė neteisėtai nuo 2004-08-01 iki 2010-11-01 priskaičiavo atsakovei delspinigius, nors ieškovė G. B. buvo pateikusi pažymą kaip socialiai remtinas asmuo. Iš viso už šį periodą neteisėtai priskaityta ir atskaičiuota iš einamųjų mokėjimų delspinigių 622,35 Lt.

19Ieškovė AB „Kauno energija“ nepagrįstai ir neteisėtai dengė atsakovės G. B. susidariusias ankstesnio laikotarpio skolas einamųjų mokesčių sąskaita, nes buvo sudaromos skolos grąžinimo sutartys, pagal kurias reguliariai buvo mokama ankstesnių laikotarpių įsiskolinimas ir einamieji mokesčiai, todėl einamųjų mokesčių sumomis dengti įsiskolinimų negalima.

20Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės AB „Kauno energija“ mokėjimų suvestinės neatitinka Lietuvos statistikos departamento Dokumentų valdymo skyriaus sumokėtų sumų. Palyginus ieškovės AB „Kauno energija“ pateiktus atsakovės G. B. buto (( - ), Kaune) buto apyvartos žiniaraščius (už 2003 metus) su Statistikos departamento pateiktais mokėjimais, matyti, kad nėra apskaityta įmokų į AB „Kauno energija“ sąskaitą iš viso 152,74 Lt, taip pat nėra apskaitytos šios įmokos už 2010 metus: 2010-01-20 – 450 Lt, 2010-03-16 – 600 Lt, 2010-03-24 – 490,02 Lt, 2010-04-30 – 453,34 Lt, iš viso 1993,36 Lt.

21Teismas, priimdamas sprendimą dėl skolos dydžio nustatymo, neįvertino, kad mokesčių paskaičiavimo iš AB „Kauno energija“ pažymoje nėra įvertinta kompensacijų už šildymą. Kompensacijos suma, skirta G. B. už laikotarpį nuo 2003-10-01 iki 2013-08-01, yra 3498,23 Lt (Priedas – buto apyvartos žiniaraštis „Šildymas“) ir 326,65 Lt ( Priedas – buto apyvartos žiniaraštis „Energija vandens pašildymui“), iš viso neįvertinta kompensacijos už 3824,88 Lt (trys tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt keturi Lt 88 ct).

22Teismas neįvertino, kad priteista skolos suma – 8203,82 Lt jau buvo iš dalies priteista pagal 2009-10-29 sprendimą, todėl neturėjo būti dar kartą priteista, kaip tai buvo padaryta 2013-09-18 sprendime.

23Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2004 m. sausį buvo priskaityta skola už vandenį, iš viso 2822,94 Lt. Ši suma buvo sumokėta AB „Kauno vandenys“ (priedas – žiniaraštis UA „Kauno vandenys, 3 lapai) ir ji turėjo būti anuliuota iš apskaičiavimų.

24Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2009-02-01 iki 2013-02-01 sistemingai buvo mokama kiekvieną mėnesį įmokos už AB „Kauno energija“ teikiamas paslaugas – šildymą ir karštą vandenį, iš viso už šį periodą buvo sumokėta 11 896,44 Lt, o prašoma priteisti suma yra 9679,69 Lt, todėl AB „Kauno energija“ ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

25Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.

26Apeliaciniame skunde nenurodyta nei viena priežastis, kodėl įrodymai nebuvo ar negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant teisme, juolab kad bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantė kėlė tas pačias abejones, kaip ir apeliaciniame skunde, todėl jos teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant teisme.

27Apeliantė buvo pasirašiusi tikslines sutartis, kurios skirtos kompensacijai gauti, o ne susidariusių skolų dengimui. Apeliantė bylos nagrinėjimo teisme metu sutiko, kad ne visada laiku ir ne visiškai atsiskaitydavo už einamųjų mėnesių priskaitymus, todėl ieškovė, remiantis CK 6.55 str. 2 d., dengė ankstesniu sprendimu priteistą skolą, kurios grąžinimo terminai yra suėję, atsakovės atliekamais mokėjimais.

28Apeliantė be jokio pagrindo teigia, kad jai buvo skaičiuoti delspinigiai už laikotarpį, kai ji buvo socialiai remtina. Ieškovė delspinigius skaičiavo ir dengė tik tais mėnesiais, kai ieškovei nebuvo pateiktos pažymos apie apeliantės, kaip socialiai remtino asmens, statusą.

29Iš apyvartos žiniaraščių matyti, jog kompensacija buvo įvertinta (apskaityta), kad gauta kompensacija dengiami ne ankstesni įsiskolinimai, o mažinami tų einamųjų mėnesių, kuriems kompensacija paskirta, priskaitymai (mokėjimai).

30Byloje ieškovė prašė priteisti skolą, kuri susidarė nuo 2009-02-01, todėl akivaizdu, jog nepaisant to, kad skolos sumos yra panašios, prašoma priteisti skola susidarė už skirtingais laikotarpiais patiektą šilumą.

31Apeliantės pateiktas dokumentas iš AB „Kauno vandenys“ patvirtina, kad atsakovė jai mokėjo už šaltą vandenį, o ieškovei už šilumą, kuri skirta karštam vandeniui ruošti, todėl negalima teigti, kad apeliantė tiek ieškovei, tiek ir UAB „Kauno vandenys“ mokėjo už tą pačią prekę.

32Apeliantė nepateikė įrodymų ar teisinių argumentų, kuriais pagrįstų skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde įvardijamus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei argumentus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str.). Šioje byloje kilo ginčas, ar apeliantė turi prievolę sumokėti ieškovui skolą už tiekiamas šilumos energijos paslaugas.

35CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus bei paaiškinimus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantė nurodė, kad pateikdama naujus įrodymus yra įsitikusi, jog kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai yra labai svarbūs apeliacijoje ir reikalingi teisingam, sėkmingam sprendimui apeliantės atžvilgiu priimti (2 t., b. l. 75). Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, naujai pateiktais įrodymais, kurie apeliantės iniciatyva pateikti kartu su apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad dalis atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų yra byloje, šiuos rašytinius įrodymus į bylą pateikė ieškovė, tai: Mokesčių paskaičiavimo pažymos už 2009-02-01 iki 2010-01-01–2010-05-01 (1 t., b. l. 42–47, 84–85), Buto sistemų aptarnavimo apyvartos 2003-10-01-2013-08-01 žiniaraščiai (1 t., b. l. 69–71), Buto energijos vandens pašildymui apyvartos 2003-10-01-2013-08-01 žiniaraščiai (1 t., b. l. 66–68), Buto šildymo apyvartos 2003-10-01–2013-08-01 žiniaraščiai (1 t., b. l. 63–65), Skolos grąžinimo 2007-08 sutartis, 2009-08-19 sutartis Nr. 6 dėl įsiskolinimo grąžinimo už energetinius išteklius fiziniam asmeniui (b. l. 59, 1 t.), 2011-02-03 sutartis Nr. 17 susitarimas dėl skolos mokėjimo (1 t., b. l. 60), 2011-08-01 sutartis susitarimas dėl skolos mokėjimo (1 t., b. l. 61), mokesčių kvitai (1 t., b. l. 86–127), taigi pakartotinai priimti tuos pačius įrodymus į bylą nėra pagrindo, nes jie yra pertekliniai. Kiti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai (neatitikimų lentelė, 2007-08 skolos grąžinimo sutartis, 2012-02-17 sutarimas dėl skolos mokėjimo, 2010-03-22 sutartis Nr. 669, UAB „Kauno vandenys“ priskaitymų apmokėjimų žiniaraštis 2004–2013-09 m., kvitų ir sąskaitų fragmentų kopijos už 2010 metus), galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl teisėjų kolegija ieškovės prašymo dėl minėtų įrodymų prijungimo prie bylos netenkina (CPK 185, 314 str.).

36Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-10-15 raštas Nr. 62-5-4057 (2 t., b. l. 56) atsakovei išduotas po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl priimamas į bylą. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovei nurodytais laikotarpiais paskirta ir mokama socialinė pašalpa.

37Energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui tik už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. bei 32 str. 1 d. nuostatomis (vartotojas apmoka už sunaudotą šilumos energiją) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 43 p. (Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d.). CK 6.388 str. 1 d. nustatyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita.

38Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovės ir apeliantės yra sudaryta atsiskaitymo už buto (negyvenamų) patalpų ir vandens šildymo 1996-11-21 sutartis Nr. 551835-4 (b. l. 8–9, 1 t.). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei šilumos energiją, o atsakovė įsipareigojo per nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sumokėti už tiekiamas šilumos energijos paslaugas ieškovei. Tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl nuo 2003-10-01 iki 2009-02-01 susidarė 8 917,22 Lt įsiskolinimas už paslaugų teikimą atsakovės butui. Šią įsiskolinimo sumą ieškovė iš atsakovės priteisė 2009-10-29 teismo sprendimu (b. l. 10–11, 1 t.). Teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo teismo sprendimu byloje ir laiko įrodyta, kad iki 2009-02-01 atsakovės skola už ieškovės tiekiamas paslaugas buvo 8 917,22 Lt (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė pateikusi 2013-04-04 teismui (b. l. 1–3) ieškinio pareiškimą nurodė, kad 2009-02-01–2013-02-01 už patiektą atsakovės butui šilumą patalpų šildymui susidarė 6 430,58 Lt skola, o už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti susidarė 3 249,11 Lt skola, po perskaičiavimo (atlikus kompensacijos ir perskaičiavimų korekciją) skolos suma sumažėjo iki 2879,99 Lt. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovė pateikė buto apyvartos šildymo 2009-02-01–2013-03-01 (b. l. 13, 1 t.) ir buto apyvartos energijos vandens pašildymui apyvartos 2009-02-01–2013-03-01žiniaraščius (b. l. 14), kurie patvirtina, kad atsakovės nesumokėtų mokesčių už šildymą likutis 2009-02-01 sudaro 6114,75 Lt, iki tos pačios dienos sunaudotos energijos vandens pašildymui skolos suma sudaro 2373,69 Lt, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės skaičiavimai yra klaidingi. Mokesčių apskaičiavimo pažymų duomenys (1 t., b. l. 42–46) taip pat sutampa su anksčiau minėtais žiniaraščių apskaičiavimais, mokesčių apskaičiavimo 2009-02-01 pažymoje nurodyta, kad atsakovei už šildymą priskaityta 414,54 Lt (1 t., b. l. 42), tokia pat suma nurodyta ieškovės pateiktame buto apyvartos šildymo žiniaraštyje (1 t., b. l. 13), kuriame nurodyta, kad atsakovei priskaičiuota už šildymą 414,54 Lt, taip pat bendra tą dieną įsiskolinimo suma – 6114,75 Lt (1 t., b. l. 13). Mokesčių apskaičiavimo pažymoje priskaityta 2009-02-01 atsakovei skola yra 5960,13 Lt (1 t., b. l. 42), ši suma nesutampa su buto apyvartos šildymo žiniaraštyje nurodyta 2009-02-01 bendra, kur skolos suma – 6114,75 (5960,13 plius 154,62) Lt (1 t., b. l. 13). Pažymėtina, kad pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje (1 t., b. l. 42) visos priskaitymo mokesčių pozicijos surašytos atskirai, todėl už šildymą priskaičiuoti 5 960,13 Lt turi būti sudėti su lentelės pozicija, pažymėta kaip priteista už šildymą skola 154,62 Lt, tuomet bendra skolos suma bus 6114,75 Lt, taip, kaip nurodyta 2009-02-01 esančiame byloje buto apyvartos šildymo žiniaraštyje (1 t., b. l. 13). Atsakovė užėmė byloje neigimo poziciją, kritikuoja ieškovės pateiktus skolos skaičiavimo dokumentus, taip pat nurodo, jog atsakovės 1993,36 Lt mokėjimai neįtraukti į skolos sumokėjimo 2010-01-20–2010-04-30 balansą, tačiau jokių įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti byloje nepateikė. Priešingai, nei aiškina atsakovė ,iš ieškovės pateiktų buto apyvartos žiniaraščių matyti, kad mokėjimo kvituose atsakovės sumokėtos sumos – 547,09 Lt (1 t., b. l. 86) įtrauktos į ieškovės žiniaraštį (1 t., b. l. 14), 2010-03-16, 25 d. atsakovė (1 t., b. l. 86–87) sumokėjo 1090,02 Lt (600 Lt ir 490,02 Lt), šios sumos įtrauktos į ieškovės žiniaraštį ir kito mėnesio atsakovei išrašyta mokesčių kvitą kaip sumokėta 1090,02 Lt suma (1 t., b. l. 14, 88 ), atsakovė 2010-04-30 sumokėjo 453,34 Lt (1 t., b. l. 88), ši mokesčio suma sutampa su kito mėnesio kvite nurodytu sumokėtos sumos – 453,34 Lt dydžiu (1 t., b. l. 89) ir ieškovės važtaraščiuose įtraukta (1 t., b. l. 13–14) į apmokėtų sumų grafą – 453,34 (328,39 ir 124,95) Lt. Todėl atsakovės argumentas apie atsakovės sumokėtus, tačiau tariamai neįtrauktus į ieškovės paskaičiavimus, mokesčius atmestinas kaip neįrodytas. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta 3824,88 Lt kompensacijos suma už 2003-10-01–2013-08-01, minėti atsakovės argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo šalių ginčą dėl 2009-02-01–2013-02-01 laikotarpio, todėl už šį 2009-02-01–2013-02-01laikotarpį apskaičiuota už šilumos energiją kompensacija, remiantis pateiktais byloje įrodymais, įtraukta į ieškovės apskaičiavimus (1 t., b. l. 13): kompensacijos 2441,05 Lt sumą atėmus iš bendros priskaičiuotos skolos sumos, skolos suma nurodyta 6430,58 Lt (b. l. 13, 1 t.). Dėl to akivaizdu, kad kompensacijos 2441,05 Lt suma yra įtraukta į ieškovės paskaičiavimus ir šia suma buvo sumažinta atsakovės įsiskolinimas ieškovei. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovės surašytame 2009-08-20 buto apyvartos šildymo žiniaraštyje nurodyta 6820,06 skola (1 t., b. l. 13) sutampa su 2009-08-01 ieškovės nurodyta mokesčių apskaičiavimo lentelėje mokesčių suma (b. l. 45, 1 t), kurioje ieškovė detalizuoja paskaičiavimus (b. l. 45, 1 t.), 2009-08-01 už šildymą ieškovė priskaičiavo atsakovei 859,93 plius sumą, kurios ieškovė nesumokėjo už ankstesnį laikotarpį, – 5960,13, iš viso 6820,06 Lt, plius vandens pašildymo paslaugos 2367,59 Lt, energija vandens pašildymui 742,37, žyminio mokesčio išlaidos, iš viso 10 198,02 Lt. Analizuojant kitus duomenis apie skolos apskaičiavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, nesutapimų tarp ieškovės pateiktų sąskaitų ir atsakovės apmokėtų įsiskolinimų nenustatyta. Pažymėtina, kad ieškovė mokesčių apskaičiavimo pažymoje suformavo įsiskolinimo apskaičiavimą detalizuodama kiekvieną įsiskolinimo poziciją pagal atskiras grafas, suteikusi kiekvienai pozicijai atitinkamą priskaitymo pavadinimą. Buto apyvartos žiniaraščiuose glaustai nurodyta apskaičiavimo, sumokėjimo ir įsiskolinimo sumos, tačiau bendra ieškovės žiniaraščiuose nurodyta atsakovės nesumokėtų mokesčių suma sutampa su ieškinio pareiškime nurodyta atsakovės skolos suma, todėl teismas pagrįstai vadovavosi skundžiamame sprendime ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 185 str.). Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-10-15 raštas Nr. 62-5-4057 (2 t., b. l. 56) patvirtina, kad atsakovei tam tikrais laikotarpiais buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa. Ieškovė teigia, kad atsakovei neskaičiavo delspinigių už tą laikotarpį, už kurį atsakovė pateikė ieškovei pažymą apie paskirtą ir atsakovei mokamą socialinę pašalpą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingų aplinkybių atsakovė byloje neįrodė, todėl atsakovės argumentas dėl delspinigių skaičiavimo tuo laikotarpiu, kai atsakovei buvo mokama socialinė pašalpa, laikomas neįrodytu. Atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai dengė atsakovės susidariusias ankstesnio laikotarpio skolas einamųjų mokesčių sąskaita (1 t., b. l. 58). Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ginčo šalių buvo pasirašytos tikslinės sutartys (1 t., b. l. 48, 59–62), kurios skirtos kompensacijai gauti, o ne susidariusių ankstesnio laikotarpio skolų dengimui, minėtuose šalių susitarimuose nebuvo įvertintos jau iš atsakovės priteistos skolos. Tarp ginčo šalių nebuvo susitarimo dėl atsakovės sumokėtų mokesčių paskirstymo tvarkos už įsiskolinimo laikotarpį. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nesilaikė nurodytų ieškovės sąskaitoje mokesčių mokėjimo terminų, o įtrauktus į atsiskaitomąjį laikotarpį mokesčius mokėjo savo nuožiūra, o ne taip, kaip apskaičiavo ieškovė (1 t., b. l. 86–127). CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas; jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Todėl dengiant atsakovės įsiskolinimą ieškovei, vadovaudamasi įmokų paskirstymo tvarka, reglamentuota CK 6.55 str. 2 d., ieškovė dengė ankstesniu sprendimu (1 t., b. l. 10–11) priteistą skolą, kurios grąžinimo terminai yra suėję, atsakovės atliekamais mokėjimais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti šios normos taikymo pažeidimo.

39Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi ištirtų bylos įrodymų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, ir, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui.

40Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija netenkina atsakovės apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeičia (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

Nutarė

42Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei AB „Kauno... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismo 2013-09-18 sprendimu ieškovės ieškinio... 7. Teismas sprendime nurodė, kad tarp ieškovės AB „Kauno energija“ ir... 8. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė dalį skolos ieškovei sumokėjo, todėl... 9. Teismas ginčo santykiams taikė CK 6.383 str. 1 d, CK 6.385 str. ir nurodė,... 10. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl neteisingai apskaičiuoto... 11. Teismas nurodė, kad įmokų paskirstymą vykdant skolininko prievolę... 12. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamos ieškovės teikiamos... 13. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, o kai... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu teismo Kauno apylinkės teismo 2013-09-18 sprendimą... 16. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą... 17. Atsakovės nuomone, negalima teisingai įvertinti mokėtinų atsakovės G. B.... 18. Ieškovė neteisėtai nuo 2004-08-01 iki 2010-11-01 priskaičiavo atsakovei... 19. Ieškovė AB „Kauno energija“ nepagrįstai ir neteisėtai dengė atsakovės... 20. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės AB „Kauno energija“... 21. Teismas, priimdamas sprendimą dėl skolos dydžio nustatymo, neįvertino, kad... 22. Teismas neįvertino, kad priteista skolos suma – 8203,82 Lt jau buvo iš... 23. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2004 m. sausį buvo priskaityta skola už... 24. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2009-02-01 iki 2013-02-01 sistemingai... 25. Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą... 26. Apeliaciniame skunde nenurodyta nei viena priežastis, kodėl įrodymai nebuvo... 27. Apeliantė buvo pasirašiusi tikslines sutartis, kurios skirtos kompensacijai... 28. Apeliantė be jokio pagrindo teigia, kad jai buvo skaičiuoti delspinigiai už... 29. Iš apyvartos žiniaraščių matyti, jog kompensacija buvo įvertinta... 30. Byloje ieškovė prašė priteisti skolą, kuri susidarė nuo 2009-02-01,... 31. Apeliantės pateiktas dokumentas iš AB „Kauno vandenys“ patvirtina, kad... 32. Apeliantė nepateikė įrodymų ar teisinių argumentų, kuriais pagrįstų... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. Apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde... 35. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 36. Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-10-15... 37. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė, tai reiškia, jog... 38. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovės ir apeliantės yra sudaryta... 39. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi ištirtų bylos įrodymų... 40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija netenkina atsakovės... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333... 42. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo nekeisti....